Civilinė byla Nr. e2S-389-638/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07526-2020-4

 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir UAB „A. E.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. prevencinį ieškinį atsakovams R. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „A. E.“ dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. P. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas: 1) galiojant 2012 m. lapkričio 26 d. akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams R. K. ir UAB „AREA Energy“ inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą klausimais dėl: i) bendrovės direktoriaus G. P. atleidimo/atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų, ii) bendrovės buveinės adreso pakeitimo; 2) galiojant akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl: i) bendrovės direktoriaus G. P. atleidimo/atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų, ii) bendrovės buveinės adreso pakeitimo.

2.        Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – galiojant akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą klausimais dėl bendrovės direktoriaus G. P. atleidimo/atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų ir bendrovės buveinės adreso pakeitimo, ir uždrausti balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl bendrovės direktoriaus G. P. atleidimo/atšaukimo iš bendrovės direktoriaus pareigų ir bendrovės buveinės adreso pakeitimo.  Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1199-601/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

3.       Kauno apylinkės teisme 2020 m. gegužės 9 d. bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija yra priimtas ieškovo 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo papildomai prašoma: 1) galiojant akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl kiekybinio atstovavimo bendrovėje nustatymo; 2) galiojant akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl bendrovės įstatų patvirtinimo, kuruose numatytas kiekybinis atstovavimas, kas reiškia, kad  ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas civilinėje byloje yra pakeisti (papildyti).

4.        Ieškovas, papildęs savo reikalavimus, prašė byloje taikyti ir papildomas laikinąsias apsaugos priemones: 1) galiojant akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl kiekybinio atstovavimo bendrovėje nustatymo; 2) galiojant akcininkų sutarčiai uždrausti atsakovams balsuoti bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų turimų akcijų suteikiamais balsais dėl bendrovės įstatų patvirtinimo, kuriuose numatytas kiekybinis atstovavimas. Nurodė, kad atsakovui inicijavus bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą tikslu bendrovėje nustatyti kiekybinį atstovavimą, neribotam laikotarpiui būtų sutrikdyta bendrovės veikla, kadangi nei bendrovės direktorius, nei atsakovų paskirtas kuratorius negalėtų priimti absoliučiai jokių sprendimų. Iš atsakovų teikiamo bendrovės įstatų 14 p. projekto matyti, kad bendrovės vardu bendrovės vadovas gali veikti tik kartu su vienu iš bendrovės prokuristų (kiekybinis atstovavimas). Nustačius prokūrą bendrovės vadovas neturėtų jokių vienasmenių teisių. Ieškovo ir atsakovų santykiai yra priešiški. Teisių bendrovės vadovui atėmimas pažeistų akcininkų sutarties 5.5. punktą, akivaizdu, kad ne tik būtų pažeistos ieškovo teisės, bet, bendrovėje nustačius prokūrą, bendrovės veikla būtų iš esmės sutrikdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

6.       Teismas nurodė, kad iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. lapkričio 11 d. atsakovų atstovas ieškovą elektroniniu paštu informavo, jog vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, siunčia ieškovui pranešimą dėl 2020 m. gruodžio 15 d. 10:00 val. įvyksiančio neeilinio visuotinio UAB „Ž. G.“ akcininkų susirinkimo sušaukimo ir naujos siūlomos įstatų redakcijos projektą. Bendrovės akcininkai šaukia visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, kuriuo vienu klausimu bus siekiama svarstyti klausimą dėl bendrovės įstatų pakeitimo juose numatant, jog bendrovės vardu bendrovės vadovas gali veikti tik kartu su vienu iš bendrovės prokuristų (kiekybinis atstovavimas). Atsakovai siekia pakeisti bendrovės įstatus juose nustatant kiekybinį atstovavimą. Iš siūlomų bendrovės įstatų 14 punkto matyti, kad bendrovės vardu bendrovės vadovas galėtų veikti tik kartu su vienu iš bendrovės prokuristų (kiekybinis atstovavimas). Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovų santykiai yra priešiški. Bendrovėje nustačius prokūrą, bendrovės veikla galėtų būti iš esmės sutrikdyta dėl bendrovės vadovo ir prokuristo, atstovaujančio kitą ginčo šalį, priešiškumo, o jiems tarpusavyje nesutariant ir elgiantis priešiškai, bendrovėje iš esmės negalėtų būti priimami jokie sprendimai, kadangi bet kokių, net einamųjų, sprendimų priėmimui būtų būtinas prokuristo, atstovaujančio kitą ginčo šalį, sutikimas. Teismo vertinimu, nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių (ta apimtimi, kuria 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo yra prašoma), teismo sprendimo dalyje dėl papildomai pareikštų ir priimtų nagrinėti reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), taip pat būtų papildomai apsunkintas bendrovės valdymas ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Be to, nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, ir  išsprendus bylą iš esmės, tai galėtų sąlygoti papildomus teisminius ginčus. Dėl to užsitęstų visas šalių bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       A. R. K. ir UAB „AREA Energy“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Dėl anksčiau šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo atšaukimas iš vadovo pareigų yra negalimas. Tuo tarpu kiekybinis atstovavimas užtikrintų, kad bendrovės atžvilgiu priimtini sprendimai būtų kontroliuojami ir vertinami dviejų asmenų, t. y. ne tik ieškovo, kuris sąmoningai veikia prieš bendrovės ir jos akcininkų interesus.

7.2.       Ieškovas yra pareiškęs prevencinį ieškinį. Šio ieškinio pagrindu ieškovas gina išskirtinai savo interesus, o ne bendrovės. Tą akivaizdžiai patvirtina faktas, kad bendrovė nėra šios bylos proceso dalyviu. Tai reiškia, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai nesusijusios su nagrinėjama byla.

7.3.       Skundžiama nutartis yra neteisėta, nes egzistuoja absoliutus jos negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kadangi skundžiama nutartimi yra pasisakyta dėl bendrovės teisių ir interesų, nors pati bendrovė nėra įtraukta į bylą.

7.4.       Nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas neturi jokios informacijos apie tai, koks asmuo bus paskirtas bendrovės prokuristu. Tokios informacijos neturi ir atsakovai dėl to, kad sprendimą dėl prokuristo kandidatūros priims bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvaus ir pats ieškovas.

7.5.       Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje keliamų reikalavimų –ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė ir iš viso nevertino atsakovų nesąžiningumo.

7.6.       Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, padarė esminį CPK 147 str. 4 d. pažeidimą, kas reiškia, kad skundžiama nutartis iš viso negalėjo būti priimta. Teismas patenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tik vėliau nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Akivaizdu, jog teismas, konstatavęs ieškinio trūkumų faktą, negalėjo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ieškovas tokio prašymo nepateikė bei nebuvo jo suformulavęs pareiškime.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas G. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Atsakovams neįrodžius, kad ieškovo veiksmai pažeidžia atsakovų ir/ar bendrovės interesus, nepagrįstu laikytinas ir atsakovų teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių dėl kiekybinio atstovavimo taisyklės nustatymo taikymas yra neproporcingos – jos ne šalina interesų pažeidimą, tačiau priešingai, toliau toleruoja jų pažeidimą ir sukuria pagrindą tolimesniam interesų pažeidimui.

8.2.       Teismas nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog bus pažeistos akcininko teisės, todėl įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, taikė laikinąsias apsaugos priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra būtinas, kadangi jų netaikius atsakovai pažeistų akcininkų sutarties nuostatas maksimaliai apribodami ieškovo, kaip įmonės direktoriaus teisę priimti sprendimus, nurodytus ABĮ.

8.3.       Atmestinas

8.4.       Teismo sprendimo įvykdymas reiškiant prevencinį ieškinį taptų neįmanomu, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų patvirtinta nauja bendrovės įstatų redakcija, numatanti kiekybinį atstovavimą, o ieškovui tektų rinktis kitą teisių pažeidimo gynimo būdą – ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo teisėtumą.

8.5.       Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio dalyko pakeitimo (ieškinio patikslinimo nauju reikalavimu), kurį teismas rezoliucija 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Atsakovė prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus: 2016 m. lapkričio 22 d. susitarimą dėl paskolos subordinavimo ir 2020 m. spalio 20 d. paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. 

11.       CPK

12.       Apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kadangi jų turinys yra susijęs su pareikštų reikalavimų nagrinėjimu iš esmės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus procesinis sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

13.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys, gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 str.). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą.

15.       Nagrinėjamoje byloje prevenciniu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimus uždrausti atsakovams inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymą klausimais, susijusiais su bendrovės direktoriaus atleidimu ir bendrovės buveinės adreso pakeitimu, su kiekybiniu atstovavimu bendrovėje, su bendrovės įstatų patvirtinimu, kuriuose numatytas kiekybinis atstovavimas, bei šiais klausimais balsuoti. Prevencinis ieškinys, pareiškimas dėl ieškinio dalyko keitimo grindžiami tuo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ieškovas ir atsakovai sudarė akcininkų sutartį, kuria susitarė dėl esminių UAB „Žalia galia“ steigimo pagrindų, taip pat susitarė, kad akcininkų sutarties galiojimo laikotarpiu bendrovės direktoriumi bus ieškovas G. P.. Ieškovo teigimu, vienintelė bendrovės ūkinė komercinė veikla - vėjo jėgainės projekto vystymas, buvo ir yra G. P. pajėgumais pasiektas rezultatas, o atsakovai yra tik finansiniai investuotojai, kurie prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo tik bendrovei skolindami lėšas ir už tai gavę bendrovės 80 proc. akcijų. Atsakovai ieškovui 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė pranešimą apie šaukiamą UAB „Žalia galia“ visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl kiekybinio bendrovės atstovavimo taisyklės nustatymo. Atsakovai ieškovui pateikė bendrovės įstatų projektą, kurio 14 dalyje numatyta, kad bendrovės vardu bendrovės vadovas gali veikti tik kartu su vienu iš bendrovės prokuristų (kiekybinis atstovavimas). Ieškovo nuomone, šis atsakovų veiksmas yra neteisėtas, prieštaraujantis galiojančiai bendrovės akcininkų sutarčiai, nes atsakovai siekia pakeisti bendrovės įstatus juose nustatant kiekybinį atstovavimą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra neįrodytas antros būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos egzistavimas, t. y. jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).

17.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovų santykiai yra priešiški. Tačiau teismo išvada, kad bendrovėje nustačius prokūrą, bendrovės veikla galėtų būti iš esmės sutrikdyta dėl bendrovės vadovo ir prokuristo, atstovaujančio kitą ginčo šalį, priešiškumo, stokoja pagrįstumo. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks asmuo bus paskirtas bendrovės prokuristu, todėl iš anksto daryti išvadas apie direktoriaus ir kol kas nežinomo prokuristo santykius, nėra jokio pagrindo. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad sprendimą dėl prokuristo kandidatūros priims bendrovės akcininkų susirinkimas, tame skaičiuje ir pats ieškovas. 

18.       Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia tuo, kad nustačius prokūrą bendrovės veikla būtų iš esmės sutrikdyta. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas  nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad bendrovėje nustačius kiekybinį atstovavimą, neribotam laikotarpiui būtų sutrikdyta bendrovės veikla (CPK 178 straipsnis). Vien ieškovo samprotavimai, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos dėl kiekybinio atstovavimo nustatymo, negali būti pagrindu taikyti ribojančias priemones. Teismo teiginys, kad nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, tai galėtų sąlygoti papildomus teisminius ginčus, prieštarauja CPK nuostatoms, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų ar laikinai sureguliuoti tarp bendrovės akcininkų kilusį konfliktą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos, nepagrindė išimtinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Byloje nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas spręsti, jog ieškinio tenkinimo atveju atsakovai imtųsi nesąžiningų veiksmų siekdami išvengti galimai palankaus ieškovui sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus laikytinos neproporcingomis ir paneigiančiomis šalių interesų pusiausvyrą.

20.       Atmestinas

21.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neteisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, ir tai sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                            Diana Labokaitė