Administracinė byla Nr. I-4973-561/2016
(Proceso Nr. 3-61-3-05704-2015-7)
Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui K. J., jo atstovui Laimundui Baršauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Indrei Gasperei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas K. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2015-11-05 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1TE-345 „Dėl kvalifikacinės kategorijos pažeminimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjo turėtą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją ir iš naujo organizuoti pareiškėjo 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą; 3) priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio – priedo už kvalifikacinę kategoriją skirtumą, susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo ir 0,07 procento delspinigius nuo 2015-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Įsakymu ir Vyriausiosios pareigūnų kvalifikavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-11-04 išvada Nr. 1VL-365 (toliau – ir Išvada), nes, pareiškėjo įsitikinimu, minėti aktai priimti pažeidžiant kvalifikacinių kategorijų patvirtinimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius.
Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) nepagrįstai uždelsė organizuoti turimos 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimą, nors tai atlikti turėjo dar 2013 metais. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – ir Ministras) 2003-09-04 įsakymu Nr. 1V-323 patvirtintais Kvalifikaciniais kategorijų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), pažymėdamas, kad Nuostatų 10 punkte, 10.2 papunktyje ir 11 punkte nurodyta, kad Komisija vidaus reikalų ministrui teikia išvadas dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo (patvirtinimo) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams. Šiai Komisijai vadovauja vidaus reikalų ministro paskirtas vidaus reikalų viceministras, o jos nariais skiriami pareigūnai, einantys pareigas vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniuose ir (ar) vidaus reikalų statutinėse centrinėse įstaigose. Pareiškėjo teigimu, Komisija buvo sudaryta pažeidžiant Nuostatų 11 punkto ir Ministerijos reglamento, patvirtinto Ministro 2015-07-17 įsakymu Nr. 1V-558 (toliau – ir Darbo reglamento) 14 ir 15 punktų nuostatas, nes į Komisijos sudėtį buvo įtraukti du asmenys (Ministerijos vyriausiasis patarėjas P. M. ir Ministerijos kancleris A. S.), kuriems Nuostatai nesuteikia teisinio pagrindo būti Komisijos nariais.
Skunde pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir tvirtino, kad atsakovė pažeidė jo teises bei teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, kad pranešimas apie profesionalumo vertinimą negali būti formalus, koks buvo pateiktas pareiškėjui. Nurodė, kad 2015-11-04 atvykus į Komisijos organizuotą posėdį ir prasidėjus posėdžiui, pareiškėjui nebuvo įteikta susipažinti tiesioginio vadovo – Ministro surašyta 2015-11-02 profesionalumo vertinimo išvada (toliau – Profesionalumo vertinimo išvada). Atėjęs į posėdį, neturėjo jokių duomenų (dokumentų) apie tai, kaip buvo įvertintas tiesioginio vadovo. Tik po to, kai Komisija pati nesiėmė jokių veiksmų supažindinti su dokumentu, kuris pagal Nuostatus yra privalomas pradedant profesionalumo įvertinimo procedūrą, pareikalavo Komisijos pateikti susipažinti su Ministro surašyta išvada. Tik po tokių reikalavimų, Komisijos posėdžio metu, atliekant jo vertinimą, Komisija pateikė Profesionalumo vertinimo išvadą. Tvirtino, kad kol vertinamasis pareigūnas nėra supažindintas su Profesionalumo vertinimo išvada, jis nežino, ar ši išvada yra teigiama, ar neigiama, todėl neturi realių galimybių tinkamai pasirengti jos aptarimui, iš esmės neturi galimybių apginti savo poziciją. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad tiesioginis vadovas išvadoje nepateikė konkretaus siūlymo dėl profesionalumo įvertinimo, buvo akivaizdu, jog beveik pagal visus vertinimo kriterijus profesionalumas buvo įvertintas vienpusiškai, t. y. neobjektyviai ir neigiamai. Darė išvadą, kad prieš Komisijos posėdį turėjo būti supažindintas su išvada tam, kad galėtų tinkamai pasiruošti posėdžiui ir apsiginti pateikiant savo paaiškinimus bei argumentus pagal kiekvieną išvados kriterijų. Kėlę abejonę ir dėl išvados turinio teisingumo, nes pateikta išvada nubuvo užregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo įsitikinimu, Profesionalumo vertinimo išvadoje Ministras tinkamai, išsamiai ir objektyviai neatliko pareiškėjo, kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir Tarnybos), vadovo profesionalumo vertinimo, Komisijai pateikė formalią faktais ir konkrečiais duomenimis nepagrįstą išvadą – nevertino visų Nuostatų 31 punkte nurodytų 11 profesionalumo vertinimo kriterijų kaip visumos; nepasisakė ir neįvertino Nuostatų 31.3 papunktyje nustatyto „Tarnybinės veiklos krūvis“ kriterijaus; savo išvados neparėmė jokiais faktiniais duomenimis (dokumentais), pasirėmė tik prielaidoms, kurios iš esmės atitiko tik jo išankstinę ir pareiškėjo atžvilgiu neigiamą nuomonę apie pareiškėjo, kaip Tarnybos vadovo, personaliją; neįvertino Tarnybos ir pareiškėjo, kaip Tarnybos vadovo, nuopelnų. Pažymėjo, kad išvada turi būti paremta konkrečiais faktais ir duomenimis, kuriuos galima ir turi patikrinti Komisija ir Komisijos nariai pokalbyje su pareigūnu. Pareiškėjo teigimu, visos šios faktinės aplinkybės rodo išvados neobjektyvumą, neišsamumą bei paties Ministro subjektyvumą pareiškėjo atžvilgiu.
Pabrėžė, kad Profesionalumo vertinimo išvadoje nutylėti pareiškėjo skatinimai, o dalykinė kompetencija buvo vertinama tik už 2013 – 2014 metus, nors jis Tarnybai vadovauja nuo 2012 metų, duomenys dėl Tarnybos veiklos pateikti netikslūs, nesigilinta į tarnybos prioritetus, neatliktas tarnybos įstatymu priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymo efektyvumas. Išvadoje dėl dalykinės reputacijos vertinimo pateiktas tik bendro pobūdžio subjektyviais vertinimais paremtas teiginys, kad „nebuvo padaryta aiškaus proveržio atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus, susijusius su ES paramos lėšų gavimu ir panaudojimu“, nors jokie objektyvūs duomenys ir konkretūs faktai nebuvo pateikti.
Nurodė, kad Tarnyboje yra nuolat atliekama oficialiai neapskaitytos ekonomikos reiškinių analizė; identifikuojamos grėsmės valstybės finansų sistemai; vyksta glaudus ir sistemingas bendradarbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija keičiantis duomenimis apie analizių metu gautus duomenis, informacija apie nustatytas neigiamas tendencijas ir siūlymais grėsmėms šalinti; atitinkamai kiekvieniems metams pasibaigus, o pagal poreikį ir dažniau duomenys teikiami ir Vyriausybei. Tarnyba taip pat nuolat dalyvauja įgyvendinant uždavinius ir priemones, numatytus Šešėlinės ekonomikos reiškinių kontrolės įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti protokoliniu sprendimu.
Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014-11-28 ir 2015-04-02 profesionalumo vertinimas buvo atliktas Tarnybos direktoriaus pavaduotojų, kurių profesionalumui vertinti buvo analizuojami analogiški Tarnybos veiklos rezultatai. Taigi, tie patys Tarnybos veiklos rezultatai buvo vertinami skirtingai, kadangi Tarnybos pavaduotojų veikla įvertinta teigiamai ir jiems buvo patvirtinta I kvalifikacinė kategorija.
Dėl disciplinos vertinimo pažymėjo, kad pasekmes turi tik sprendimai, kuriuose konstatuojami padaryti pažeidimai ar nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju, išvadoje pateikiami tik faktai apie tariamai padarytus pažeidimus ir nusikaltimus, kurie, atlikus ir tarnybinius patikrinimus, ir ikiteisminį tyrimą, nepasitvirtino, t. y. pareiškėjas nebuvo pripažintas juos padaręs. Išvadoje Ministras ne pagal kompetenciją tik subjektyviai interpretavo kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, kur buvo konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nėra jokių pažeidimų požymių. Nesutiko su Ministro teiginiu, jog nuolat buvo sprendžiami pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimai, pažymėdamas, kad 2012-05-03 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau vertinimo metu ji negaliojo (panaikinta ankščiau laiko), o 2015 m. birželio mėn. po atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros konstatuotas tik nežymus pažeidimas, dėl kurio nekilo jokia tarnybinė atsakomybė.
Dėl savarankiškumo vertinimo nurodė, kad už Tarnybos 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. veiklos ataskaitas ir už jas atsiskaitant, Ministerijos vadovybė nei pareiškėjui, nei Tarnybai jokių pastabų ar priekaištų (žodžiu, raštu) nėra pareiškusi. Tarnyba pagal kompetenciją vykdo jai Ministerijos Strateginiame plane numatytus uždavinius, tikslus ir priemones, kurių sudarymas ir kontrolė yra Ministro kompetencijos srityje, taip pat teikia šio plano vykdymo ataskaitas. Jokių pastabų ar konkrečių pasiūlymų dėl Tarnybos veiklos Ministerijos vadovybė nebuvo pateikusi.
Dėl gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti kriterijaus nurodė, kad Ministras išreiškė tik savo subjektyvias abejones, nenurodydamas jokių konkrečių priežasčių ar faktinių duomenų.
Dėl organizacinių įgūdžių, gebėjimo planuoti vertinimo kriterijų pažymėjo, kad Ministras privalėjo remtis faktiniais duomenimis ir įrodyti savo teiginius apie pareiškėjo, kaip Tarnybos vadovo, neveikimą. Tačiau nurodyti teiginiai visiškai niekuo nepagrįsti.
Kitą argumentą, dėl kurio skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas, pareiškėjas nurodė tai, kad Komisijos posėdžio protokolas yra neišsamus be jokių argumentų. Pažymėjo, kad Komisijos posėdyje visiškai nebuvo nagrinėjama tiesioginio vadovo išvada, pagal Nuostatuose nustatytą kiekvieną iš 11 pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijų bei 2015-11-06 Komisijos posėdžio protokole nefiksuota vertinimo eiga, užduoti klausimai ir komisijos narių sprendimo motyvai. Pareiškėjo įsitikinimu, buvo iš esmės pažeistos Nuostatuose nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą. Darė išvadą, kad Komisija iš anksto turėjo savo neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu. Itin svarbia aplinkybe laikė tai, kad Ministras Įsakymą pasirašė, neturėdamas visos profesionalumo vertinimo medžiagos – Komisijos vertinimo protokolo, nors jis yra įsakymo sudėtinė dalis, t. y. posėdžio protokolas buvo surašytas ir užregistruotas tik 2015-11-06.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti visą.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo 1.1 punktas neturi sąsajos su skundo dalyku, nes naujas kvalifikacinės kategorijos patvirtinimas nebūtų pagerinęs pareiškėjo padėties – jis turėjo aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją.
Dėl komisijos sudėties pažymėjo, kad ir Kvalifikacinių kategorijų nuostatai patvirtinti, ir Komisija sudaryta vidaus reikalų ministro sprendimais. Todėl Ministras prireikus galėtų ir nukrypti nuo Kvalifikacinių kategorijų nuostatų. Ministerijos vyriausiasis patarėjas P. M., Ministerijos kancleris A. S. eina tokias pareigas, kurios struktūriškai nėra jokiame padalinyje.
Pažymėjo, kad pagal Vyriausybės įstatymo 311 straipsnį, ministerijos kancleris yra ministerijos administracijos vadovas, atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas. Atsakovės įsitikinimu, Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 11 punktas aiškintinas plečiamai – komisijos nariu (išskyrus pirmininką) gali būti bet kuris ministerijos pareigūnas (išskyrus ministrą). Be to, eliminavus komisijos narių P. M. ir A. S. balsus, kvorumas neišnyktų, o Komisijos sprendimas nepasikeistų.
Dėl pareiškėjo suvaržymo pasiruošti iš anksto paaiškino, kad Profesionalumo vertinimo išvada buvo pateikta Komisijai prieš pat 2015-11-04 posėdį, kaip nustatyta Nuostatų 24 punkte. Pabrėžė, kad Profesionalumo vertinimo išvados registravimo formalumas neapsaugotų nuo jos turinio pakeitimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Komisijos posėdžio neprašė su minėta išvada susipažinti, kaip ir neprašė atidėti Komisijos posėdžio dėl poreikio pasiruošti. Pareiškėjo argumentus, jog buvo skatintas, vertino kaip nereikšmingus.
Atsiliepime rėmėsi Nuostatų 24, 31 punkto nuostatomis, pažymėdama, kad Nuostatai reikalauja, kad Profesionalumo vertinimo išvada būtų motyvuota tik dėl vertinimo kriterijų (sričių), tačiau nereikalauja, kad ji būtų pagrįsta tiksliais išmatuojamais rodikliais ar konkrečiais smulkiais faktais. Pažymėjo, kad pareiškėjas, skunde nurodydamas savo ir departamento atliktus darbus, neįrodo šių aplinkybių. Atsakovės teigimu, pagal Nuostatų 2 punktą, kvalifikacinės kategorijos suteikiamos pagal tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus. Tik tarnybinės veiklos rezultatai gali būti pamatuojami ir tik iš dalies (negauti rezultatai neišmatuojami). Kiti gi pagrindai yra vertinamojo pobūdžio. Ministras, kaip tiesioginis vadovas, pasigedo 1 kvalifikacinę kategoriją atitinkančių tarnybinės veiklos rezultatų, dalykinių savybių, profesinių įgūdžių, administracinių gebėjimų.
Pažymėjo ir tai, kad Nuostatai nekelia Komisijos posėdžio protokolui stenografinio tikslumo reikalavimo, pabrėždama, kad Komisijos posėdis buvo įrašytas į elektroninę laikmeną. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nuostatai nustato, jog Profesionalumo vertinimo išvada turi būti išnagrinėta, tačiau tvirtino, kad nėra reikalavimo šią išvadą nagrinėti kartu su pareigūnu betarpiškai. Nereikšmingu laikė ir pareiškėjo argumentą, kad Ministras Įsakymą priėmė neturėdamas Komisijos posėdžio protokolo, nes, atsakovės teigimu, Nuostatų 32 punktas nustato, kad kvalifikacines kategorijas Ministras suteikia (patvirtina), pažemina ar panaikina, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, kuri buvo parengta 2015-11-04.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Ministerija 2014-10-23 raštu Nr. 1D-7484(54) „Dėl profesionalumo vertinimo“ informavo pareiškėją, kad 2014-11-20 9.00 val. Ministerijos posėdžių salėje Nr. 2 vyks Vyriausiosios pareigūnų kvalifikavimo komisijos posėdis, kuriame numatomas pareiškėjo profesionalumo vertinimas (b. l. 12).
Elektroninis laiškas patvirtina, kad pareiškėjo profesionalumo vertinimas iš 2014-11-20 buvo perkeltas į 2014-11-28 (b. l. 13). 2014-11-25 pareiškėjas buvo informuotas, kad ir 2014-11-28 vertinimas neįvyks. Pareiškėjas paprašė būti informuotas, dėl kokių priežasčių buvo atšauktas jo profesionalumo vertinimas.
Atsakovė informavo pareiškėją, kad jo profesionalumo vertinimas 2014-11-28 neįvyks, nes pareiškėjo profesionalumo vertinimo motyvuota išvada nepasirašyta tiesioginio vadovo. Nurodė, kad apie numatomą vertinimo datą ir laiką pareiškėjas bus informuotas papildomai (b. l. 14).
2015-11-02 Ministras surašė pareiškėjo Profesionalumo vertinimo išvadą Nr. 1VL-363 (b. l. 43–46). Profesionalumo vertinimo išvadoje aptarė pareiškėjo dalykinę kompetenciją, tarnybinę discipliną, operatyvumą, savarankiškumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, organizacinius įgūdžius, gebėjimus planuoti, fizinį, taktinį, kovinį pasirengimą, kvalifikacijos kėlimą bei gebėjimą tinkamai administruoti pavaldaus padalinio veiklą.
Komisija 2015-11-04 surašė išvadą Nr. 1VL-365, kurioje nurodė, kad pareiškėjo profesionalumas neatitinka pirmosios kvalifikacinės kategorijos reikalavimo ir pasiūlė suteikti pareigūnui viena pakopa žemesnę (2) kvalifikacinę kategoriją (b. l. 47).
Ministras, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 36 str. 1 ir 2 dalimis, Nuostatų 32 punktu ir atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, nepatvirtino pirmosios kvalifikacinės kategorijos ir suteikė viena pakopa žemesnę – antrą kvalifikacinę kategoriją vidaus tarnybos generolui K. J. (b. l. 50).
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo Ministeriją iš naujo organizuoti pareiškėjo 1 kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą.
Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 36 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija. Pagal pareigūnų dalykines savybes, profesinius įgūdžius, administracinius gebėjimus, tarnybinės veiklos rezultatus ir vidaus tarnybos stažą nustatomos 3-oji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos.
Statuto 36 str. 2 dalis nustato, kad pareigūnui suteikta kvalifikacinė kategorija iš naujo tvirtinama kas penkeri metai, o 4 dalis nustato, kad konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Taigi, Statuto nuostatos įtvirtina dvi savarankiškas procedūras – naujos kvalifikacinės kategorijos suteikimo tam tikram laikotarpiui ir turimos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo tolesniam apibrėžtam laikotarpiui. Nagrinėjamoje byloje aktuali turimos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo procedūra.
Ministro patvirtinti Nuostatai reglamentavo (galioję iki 2016-01-11) reikalavimus vidaus tarnybos sistemos pareigūnams kvalifikacinėms kategorijoms gauti (patvirtinti), kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką, pareigūnų kvalifikavimo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką. Taigi, sprendžiant kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimą buvo privalu vadovautis šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnų profesionalumui vertinti sudaromos komisijos. Pareigūnui apie numatomą profesionalumo vertinimą pranešama pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų (19 punktas). Pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu (25 punktas). Komisija, nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti (26 punktas). Komisija, balsų dauguma apsisprendusi dėl pareigūno profesionalumo įvertinimo, raštu pateikia siūlomą sprendimą – išvadą komisiją sudariusiam subjektui, kuria siūloma suteikti pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, jei pareigūno profesionalumas vertinamas pirmą kartą (29.1 punktas); suteikti pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (29.2 punktas), patvirtinti pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją (29.3 punktas); suteikti pareigūnui viena pakopa žemesnę kvalifikacinę kategoriją, jei priimamas sprendimas nepatvirtinti pareigūno turimos 1-osios ar 2-osios kvalifikacinės kategorijos arba pareigūnas, privalantis patvirtinti turimą 1-ąją ar 2-ąją kvalifikacinę kategoriją, nesutinka, kad jo profesionalumas būtų vertinamas (29.4 punktas); panaikinti pareigūno turimą 3-iąją kategoriją, jei priimamas sprendimas nepatvirtinti pareigūno turimos šios kvalifikacinės kategorijos arba pareigūnas, privalantis patvirtinti turimą 3-iąją kvalifikacinę kategoriją, nesutinka, kad jo profesionalumas būtų vertinamas (29.5 punktas); nesuteikti pareigūnui kvalifikacinės kategorijos, kai pareigūno profesionalumas vertinamas pirmą kartą (29.6 punktas).
Pareiškėjo įsitikinimu, jog ne tik Profesionalumo vertinimo išvada yra neišsami, objektyviai neatliktas jo, kaip Tarnybos vadovo, vertinimas, bet ir tai, jog atliekant kvalifikacinės kategorijos vertinimo patvirtinimą buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kas savaime leidžia daryti išvadą, kad priimtas Įsakymas yra neteisėtas.
Privaloma numatomo profesionalumo vertinimo, kurio tikslas iš naujo tvirtinti suteiktą kvalifikacinę kategoriją, sąlyga yra nustatyta Statuto 36 str. 2 dalyje – kvalifikacinė kategorija tvirtinama kas penkeri metai. Kol nėra suėjęs įstatyme nustatytas terminas, šiuo tikslu profesionalumo vertinimui atlikti bei atitinkamai išvadai rengti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovė nepagrįstai uždelsė organizuoti jo turimos 1-osios kvalifikacijos kategorijos patvirtinimą, nurodydamas, kad jau 2013-07-16 buvo privalu atlikti kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo procedūrą. Pasisakant dėl šio pareiškėjo argumento pastebėtina, kad pareiškėjas turėjo patvirtintą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, naujas kvalifikacinės kategorijos patvirtinimas nebūtų pagerinęs pareiškėjo padėties, todėl teismas plačiau dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisako.
Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Komisiją sudaro komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti 3 ar 5 komisijos nariai. Vyriausiajai pareigūnų kvalifikavimo komisijai vadovauja vidaus reikalų ministro paskirtas vidaus reikalų viceministras, o jos nariais skiriami pareigūnai, einantys pareigas Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniuose ir (ar) vidaus reikalų statutinėse centrinėse įstaigose. Pareiškėjas tvirtino, kad į Komisijos sudėtį buvo įtraukti du asmenys, t. y. Ministerijos vyriausiasis patarėjas P. M. ir Ministerijos kancleris A. S., kuriems Nuostatai nesuteikia teisinio pagrindo būti Komisijos nariais. Atsakovė nurodė, kad ir Nuostatai patvirtinti, ir Komisija sudaryta Ministro sprendimais, todėl prireikus ministras gali nukrypti nuo Nuostatų. Iš šių atsakovės argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovė sutinka su pareiškėjo argumentu, jog Nuostatai minėtiems asmenims nesuteikė galimybės būti Komisijos nariais. Teismas negali sutikti su atsakovės teiginiu, jog tiek Nuostatus, tiek Komisiją sudaro ministras, todėl nuo juose nustatytų reikalavimų galima nukrypti. Laikant šį atsakovės teiginį pagrįstu, galima būtų daryti išvadą, kad prireikus bet kokį Nuostatų reikalavimą galima koreguoti, kas, teismo vertinimu, prieštarauja teisės normų įtvirtintiems tikslams. Dar daugiau, teisės aktuose nustatyti reikalavimai yra privalomi ne tik kitiems subjektams, bet ir subjektui, kuris minėtą teisės aktą patvirtino. Tačiau sutiktina su atsakovės argumentu, jog net eliminavus anksčiau paminėtus du Komisijos narių balsus, kvorumas neišnyktų, o Komisijos sprendimas nepasikeistų, nes visi dalyvavę nariai pritarė siūlymui suteikti pareiškėjui viena pakopa žemesnę (2) kvalifikacinę kategoriją. Pastebėtina, kad pagal Nuostatų 11 punktą, Komisiją sudaro komisijos pirmininkas, pavaduotojas ir kiti 3 ar 5 komisijos nariai.
Kitas pareiškėjo argumentas dėl Įsakymo panaikinimo yra tai, kad jis neturėjo galimybės pasiruošti profesionalumo vertinimui – pranešimas apie profesionalumo vertinimą buvo abstraktus, o su Profesionalumo vertinimo išvada nebuvo supažindintas iš anksto. Nurodė, kad iki pat Komisijos posėdžio pradžios neturėjo jokių duomenų, kaip buvo įvertintas tiesioginio vadovo. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutinka ir laiko juos pagrįstais. Į bylą pateiktas 2014-10-23 Ministerijos pranešimas Nr. 1D-7484(54) „Dėl profesionalumo vertinimo“ patvirtina pareiškėjo teiginį, jog pranešimas abstraktus. Iš paminėto dokumento matyti, jog jame tik nurodyta informacija, kad 2014-11-20 9.00 val. numatomas pareiškėjo profesionalumo vertinimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui nėra pateiktas joks kitas atsakovės pranešimas dėl 2015-11-04 vertinimo. Nagrinėjamu atveju, aktualus LVAT išaiškinimas minėtu klausimu. LVAT 2014-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-1217/2014 išaiškino, kad informuojant pareigūną apie profesionalumo vertinimą, neturėtų būti apsiribojama abstrakčiu pranešimu, pareigūnas turi būti supažindintas, kokios rūšies vertinimas vyks, nes, priešingu atveju, pareigūnas atsidurtų pernelyg neapibrėžtoje padėtyje, negalėtų numatyti galimų pasekmių, būtų suvaržyta jo teisė tinkamai pareikšti savo valią – sutikimą/nesutikimą dėl profesionalumo vertinimo.
Pažymėtina ir tai, kad nors Nuostatų 19 punktas nustatė, kad apie numatomą profesionalumo vertinimą pareigūnui pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki profesionalumo vertinimo pradžios praneša vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas valstybės tarnautojas (pareigūnas), tačiau pranešimas, praėjus daugiau nei metams nuo pranešimo pateikimo iki vertinimo dienos, nelaikytinas tinkamu. Tuo labiau, kad vertinimo data buvo keičiama ne kartą (b. l. 13, 14).
Dėl supažindinimo su Profesionalumo vertinimo išvada pažymėtina, kad Nuostatai nenustatė atsakovei imperatyvios pareigos supažindinti pareiškėją su minėta išvada, ji, pagal Nuostatų 24 punkto reikalavimą, pateikiama komisijos sekretoriui. Tačiau, teismo nuomone, akivaizdu, jog pareigūnas, dar iki jo kvalifikacinės kategorijos tvirtinimo posėdžio, turi žinoti, kaip jį įvertino tiesioginis vadovas, siekiu tinkamai pasiruošti profesionalumo vertinimui. Dėl atsakovės argumento, jog pareiškėjas neišreiškė noro susipažinti su Profesionalumo vertinimo išvada ir dėl šios priežasties neprašė atidėti Komisijos posėdį, pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbi pareiškėjo profesionalumo vertinimo eiga, t. y. 2015-11-02 Ministras surašo Profesionalumo vertinimo išvadą ir ją pateikia Komisijos sekretoriui prieš pat 2015-11-04 įvyksiantį vertinimo posėdį (atsiliepimo 4 punktas), todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokio prašymo pareiškėjas ir negalėjo pateikti. Dar daugiau, pareiškėjas tokį prašymą pateikė jau Komisijos posėdžio pradžioje ir nurodė, kad neturi duomenų apie tiesioginio vadovo įvertinimą (Komisijos posėdžio garso įrašas). Teismas, įvertinęs Statuto 36 straipsnio nuostatas bei Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus, daro išvadą, jog būtent atsakovė yra atsakinga už pareigūnų profesionalumo vertinimo procedūrą, todėl ji turėtų laikytis ne tik Nuostatuose įtvirtintų reikalavimų, bet ir principų, kurie įtvirtina asmens teisę gintis. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas pačioje posėdžio pradžioje pareiškė, jog jam nėra žinomas jo tiesioginio vadovo įvertinimas ir paprašė su juo susipažinti. Pareiškėjui galimybė susipažinti su vadovo surašyta Profesionalumo vertinimo išvada buvo suteikta pačiame Komisijos posėdyje, pabrėžiant, jog nesutikus su minėta išvada, pareiškėjas galės ją skųsti. Teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, kuomet tiesioginio vadovo išvadoje nors ir nėra pateiktas konkretus siūlymas, tačiau iš Profesionalumo vertinimo išvados matyti, jog ji nėra teigiama, būtent atsakovė turėjo priimti sprendimą atidėti Komisijos posėdį ir suteikti pareigūnui galimybę pasiruošti posėdžiui. Svarbu įvertinti tai, kad buvo vertinamas Tarnybos vadovas, kuriam, kaip girdėti iš Komisijos posėdžio garso įrašo, teko atsakyti ir klausimus, kurie reikalavo papildomos medžiagos bei statistinių duomenų.
Kitas pareiškėjo argumentas – Komisija pažeidė esmines pagrindines procedūras, užtikrinančias objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, nes posėdžio metu visiškai nenagrinėjo tiesioginio vadovo pateiktos Profesionalumo vertinimo išvados. Atsakovė tvirtina, kad Nuostatai nenumato, jog minėta išvada turi būti nagrinėjama kartu su pareigūnu betarpiškai. Teismas su šiais atsakovės argumentais sutikti negali. Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas pareigūno profesionalumui pagal šių nuostatų 31 punkte nurodytus profesionalumo vertinimo kriterijus įvertinti, o Nuostatų 26 punktas nustato, kad, nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, komisija turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti. Teismas, išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, daro išvadą, kad Komisija nenagrinėjo tiesioginio viršininko išvados, pradėjusi profesionalumo vertinimo procedūrą. Pažymėtina, kad posėdžio metu buvo paminėtas tik vienas iš tiesioginio vadovo vertintų kriterijų – gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, nors turėjo būti vertinti visi 11 kriterijų, nustatyti Nuostatų 31 punkte.
Teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų ir nustatytų procedūrų pagrindu darytina išvada, kad pareigūno kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinus bei įvertinus pareigūno profesionalumą Komisijoje. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Komisijos išvados objektyvumą, pagrįstumą ir teisingumą, pažeidimai.
Atsižvelgiant į tai, jog Ministerijos Vyriausiosios pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2015-11-04 išvada Nr. 1VL-365 neatitinka Statuto bei Nuostatų reikalavimų bei į tai, jog ji yra skundžiamojo įsakymo sudėtinė dalis, todėl skundžiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-11-05 įsakymas Nr. 1TE-345 „Dėl kvalifikacinės kategorijos pažeminimo“ naikintinas, kadangi priimtas pažeidžiant Statuto bei Nuostatų imperatyvius reikalavimus.
Pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovę grąžinti pareiškėjo turėtą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją ir iš naujo organizuoti pareiškėjo 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą. Teismo vertinimu, šio reikalavimo pirmoji dalis laikytina pertekline, kadangi teismui panaikinus skundžiamą įsakymą pareiškėjo padėtis grįžta į buvusią padėtį, t. y. pareiškėjui iki naujo 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo lieka jo turėta 1-oji kvalifikacinė kategorija. Atsakovė įpareigotina iš naujo organizuoti pareiškėjo 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą.
Taip pat pareiškėjas prašė teismo priteisti iš atsakovės darbo užmokesčio – priedo už kvalifikacinę kategoriją skirtumą, susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo ir 0,07 procento delspinigius nuo 2015-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kadangi dėl skundžiamo įsakymo (akto) panaikinimo ginčo atveju atkuriama buvusi iki panaikinto akto priėmimo padėtis, tenkintinas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo nuo 2015-11-05 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovė pateikė teismui pažymą apie pareiškėjo darbo užmokestį, kurioje nurodė, kad per mėnesį pareiškėjas negavo po 155,30 Eur už kvalifikacinę kategoriją (b. l. 55), todėl atsakovė įpareigotina sumokėti skirtumą, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo.
Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 dalį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos. Taigi, iš šios įstatymo normos matyti, kad delspinigiai yra apskaičiuojami tik tada, kai darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, ir jie neapskaičiuojami ir nemokami tuo atveju, kai tie darbo santykiai yra nutrūkę, darbuotojui teismo sprendimu yra priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. Nagrinėjamu atveju, tarp pareiškėjo ir Tarnybos darbo santykiai nėra nutrūkę, todėl pareiškėjui priteistina 0,06 procento delspinigių nuo susidariusio darbo užmokesčio skirtumo už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 2 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo K. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015-11-05 įsakymą Nr. 1TE-345 „Dėl kvalifikacinės kategorijos pažeminimo“.
Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš naujo organizuoti K. J. 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui K. J. darbo užmokesčio skirtumą po 155,30 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 30 euro centų) kas mėnesį, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo už laikotarpį nuo 2015-11-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti pareiškėjui K. J. 0,06 procento delspinigių nuo susidariusio darbo užmokesčio skirtumo už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.
Kitą pareiškėjo K. J. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Arūnas Kaminskas