KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,

sekretoriaujant Tomui Pavilioniui,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lemeta“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto eiga“ įgaliotam asmeniui V. M.,

atsakovo K. R. atstovui adv. A. J.,

nedalyvaujant atsakovui K. R.

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lemeta“ ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atlyginimo.  

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Bylos esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Lemeta“ (toliau – ir BUAB „Lemeta“) prašo iš atsakovo priteisti 60 317,38 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:

1.1.       ieškovė UAB „Lemeta“ įsteigta 2017 m. rugpjūčio 7 d., nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki bankroto bylos procedūros pradžios (2019 m. birželio 26 d.) atsakovas K. R. buvo ieškovės administracijos vadovas – direktorius.

1.2.       Ieškovė 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis 2017 m. turėjo turto už 947 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1459 Eur. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37 845 Eur, o turtas – 0. Nuostolis sudarė 37 845 Eur. 2019 m. kovo 19 d. balanso duomenimis ieškovės finansinė padėtis nesikeitė. Ieškovės teismo patvirtinti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 61 776,38 Eur.  

1.3.       2017 m. ieškovės pelno-nuostolių ataskaitos duomenimis, 2017 m. ieškovė patyrė 3 012 Eur nuotolių, 2018 m. nuostolis sudarė 37 333 Eur. Atsakovas dar 2017 m. žinojo, jog ieškovė yra nemoki ir dar 2017 m. privalėjo inicijuoti ieškovės bankrotą. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d., kai ieškovė tapo nemoki, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės įsipareigojimai padidėjo 60 317,38 Eur suma iki 61 776,38 Eur. Ieškovė 2018 m. nustojo atsiskaitinėti su kreditoriais, net su darbuotojais.

1.4.       2019 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino 35 355,9 Eur sumos ieškovės BUAB „Lemeta“ kreditorių finansinius reikalavimus, iš kurių 7 953,67 Eur – Valstybinės mokesčių inspekcijos ir 1 495,61 Eur – VSDFV Kauno skyriaus. 2021 m. vasario 23 d. patvirtintas UAB „RTA Group“ 23 931,38 Eur finansinis reikalavimas, kuris nebuvo įtrauktas į ieškovės apskaitą. Kreditorės UAB „Bennet distributors“ reikalavimas sudaro 22 243,67 Eur 2018 m. balandžio 18 d. sudarytos sutarties pagrindu, skola priteista teismo įsakymu. Kreditorės UAB „Berendsen Textile service“ reikalavimas sudaro 1 833,29 Eur 2018 m. gegužės 1 d. sudarytos sutarties pagrindu, skola priteista teismo įsakymu. Darbuotojams D. P. ir A. N. ieškovė liko skolinga už 2018 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, o N. Š. – 112,5 Eur už rugpjūčio mėn. ir netesybų 112,5 Eur.

1.5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą remdamasis 2017 m. UAB „Lemeta“ balanso duomenimis. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė savo, kaip vadovo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui jau nuo 2018 m. kovo 30 d., viešam registrui pateikus 2017 m. UAB „Lemeta“ balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus, buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki. Visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po šios datos, pripažintini žala įmonei. Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę po to, kai įmonė tapo nemoki ir patvirtinti teismo, sudaro 60 317,38 Eur.

1.6.       Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad vadovui nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo 2018 m. kovo 30 d. atsirado nauji kreditorių reikalavimai bei padidėjo iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis. Atsakovas daugiau kaip metus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip didino įsiskolinimą (augo skolos, palūkanos, delspinigiai ir pan.). 2019 m. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius. Tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ieškovei bei jos kreditoriams 60 317,38 Eur žalą. Tarp ieškovei padarytos žalos (nuostolių) ir neteisėtų atsakovų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė preziumuojama. Yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovo civilinė atsakomybė atsirado neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos.

2.       A. K. R. su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1.       atsakovas ieškovės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2017 m. rugsėjo 28 d., jis nebuvo ieškovės akcininku. 

2.2.       Iš esmės ieškovė veiklą pradėjo vykdyti tik 2018 m. gegužės 1 d., kai tarp UAB „RNDV Group“ ir ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, kuria UAB „RNDV Group“ išnuomojo ieškovei patalpas Turgaus g. 16, Klaipėdoje, kokteilių baro veiklai. Iki tol ieškovės veikla buvo susijusi tik su pasirengimu atidaryti šį barą. Ieškovės vykdoma veikla buvo susijusi su naktinio klubo veikla, pramogomis, renginių organizavimu, kokteilių prekyba. Klubas veikė  ir pajamas gaudavo tik savaitgaliais, tai yra dvi naktis per savaitę. 2018 m. vasaros pabaigoje - rudens pradžioje, kai Klaipėdoje sumažėjo poilsiautojų, taip pat dėl Karklėje vykusio festivalio ir kitų konkurentų klubų atsidarymo strategiškai geresnėje Klaipėdos vietoje, naktinis klubas nebegeneravo planuotų pajamų.  

2.3.       Be to, 2018 m. rugsėjo 30 d. UAB „RNDV Group“ pakeitė išnuomotų patalpų spyną ir neįleido atsakovo paimti jose esančių daiktų, prekių nei dokumentų. Apie tai atsakovas informavo akcininką J. K.. Vykstant deryboms, UAB „RNDV Group“ pasiūlė ieškovei sudaryti susitarimą, kuriuo būtų įskaityta ieškovės skola už patalpų nuomą, o UAB „RNDV Group“ galėtų teisėtai perimti ieškovės valdytą 8 796,70 Eur vertės turtą. Atsakovui nesutikus pasirašyti siūlymo, turtas ieškovei nebuvo grąžintas. Dėl to 2018 m. balanse nurodyta, kad ieškovė neturi jokio turto. Su UAB „RNDV Grupė“ dėl turto grąžinimo susisiekti nepavyko, tik 2019 m. gegužės 7 d. gautas atsakymas, kad ieškovė pateiktų jos daiktų valdymo teisę įrodančius dokumentus. Nespėjus iš trečiųjų asmenų surinkti prašomų dokumentų, 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovas nesutinka, kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ieškovei.

2.4.       Atsakovas nesutinka, kad jis dar 2017 m. privalėjo inicijuoti bankrotą. Ieškovė buvo įkurta ir Juridinių asmenų registre registruota tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. įmonė iš esmės nepradėjo vykdyti veiklos. 2017 m. pabaigoje turėjo nedidelę mokėtiną sumą (1459 Eur), kuri 2018 m. buvo apmokėta ir nei 2017 m., nei 2018 m. nebuvo pradelsta. Nei vieno kreditoriaus, kurio reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, finansinis reikalavimas nesusidarė 2017 m. 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Lemeta“ neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Ieškovės darbuotojai buvo įdarbinti tik 2018 m. gegužės mėn. Ieškovės nurodytos trys skirtingos įmonės nemokumo datos neleidžia atsakovui tinkamai gintis nuo jam reiškiamo reikalavimo atlyginti žalą. Net ieškovė nėra tikra, kada įmonė tapo nemokia.

2.5.       Ieškinys grindžiamas tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, tiek bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis. Atsakovas nesutinka nei su viena iš civilinei atsakomybei kilti nurodomų ir jam taikomų sąlygų.

2.6.       Atsakovas nepažeidė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Lemeta“ nei 2017 m. gruodžio 31 d., nei 2018 m. kovo 30 d., nes UAB „Lemeta“ tuo metu nebuvo nemoki ĮBĮ prasme. Kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė 2018 m. antroje pusėje. Ieškovė nenurodė nei vieno kreditoriaus, kurio teismo patvirtintas reikalavimas susidarė iki 2017 m. gruodžio 31 d. Kreditorinių reikalavimų susidarymą sąlygojo piktybiniai UAB „RNDV Group“ veiksmai. Atsakovas dėjo pastangas tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo svyravimai, todėl negalima garantuoti  nuolatinio ir stabilaus pelno.

2.7.       Ieškovė prašo priteisti 60 317,38 Eur, tačiau šios sumos nepagrindžia. 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-269-794/2021 patvirtino 59 512,28 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus, ieškiniu nepagrista, iš kur ieškovė priskaičiavo daugiau nei 800 Eur didesnę sumą. Byloje nėra pateiktas konkretus momentas, nuo kurio skaičiuojami išaugę pradelsti finansiniai reikalavimai. Neįrodžius, kuriuo metu atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra galimybės apskaičiuoti padidėjusių kreditorių reikalavimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė savo direktoriaus pareigas, jog tariamas netinkamas pareigų vykdymas sąlygojo prašomą atlyginti žalą. UAB „Lemeta“ turėjo turto, kurį vienašališkai ir neteisėtai perėmė UAB „RNDV Group“, o bankroto administratorė nedėjo jokių pastangų šį turtą atgauti ir realizuoti. 

2.8.       Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė UAB „Lemeta“ direktoriaus pareigas, tai sąlygojo prašomą atlyginti žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovas dėjo visas pastangas išsaugoti įmonės mokumą, sukūrė darbo vietas, atsiskaitinėjo su kreditoriais, rūpinosi įmonės veikla. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai neatsirado nei iki 2017 m. gruodžio 31 d., nei iki 2018 m. kovo 30 d. Todėl nelaikytina, kad atsakovas sukėlė žalą dėl visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

2.9.       Vadovas atsako dėl jo tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas padarytos žalos. Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu. Atsakovas neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie sąlygojo žalos atsiradimą. Nesant atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, nesukėlus žalos ir nesat priežastinio ryšio, ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra įrodytas, atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė. Atsakovas neprisiėmė nepamatuotos rizikos įmonės veikloje, neturėjo paskolų kredito bendrovėms, nerizikavo investuodamas ar kitokiais veiksmais nesukėlė įmonės nemokumo. Dėjo visas pastangas, kad į renginius ateitų kuo daugiau žmonių, tvarkė naktinį klubą, siekė uždirbti daugiau pajamų, buvo lojalus, laikėsi fiduciarinių pareigų, nepriėmė jokių sprendimų ir neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą ir aiškų aplaidumą ar jam suteiktų įgaliojimų viršijimą, sąlygojusius žalą. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Byloje nustatytos aplinkybės, teismo argumentai bei išaiškinimai

3.       Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ. byla Nr. eB2-3237-794/2019) BUAB „Lemeta“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 10 d. BUAB Bankroto bylos administratoriumi paskirta UAB „Bankroto eiga“.

4.       Ieškovė yra įsteigta 2017 m. rugpjūčio 7 d. Jos direktoriumi nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas K. R.. Paskutinį kartą bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2017 metus, kurie rodė, kad turto turima už 947,00 Eur, o skolos – 1459,00 Eur, registruotino turto, lėšų banko sąskaitose neturi. Priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad įmonė ilgą laiką veiklos nevykdo. Tai patvirtina priedai pateikti prie ieškinio.

5.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio numato įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo kreditoriai, ieškovui tapus nemokiu, nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas privalėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamus sprendimus, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

6.       Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37845 Eur., o turtas - 0. Pagal 2019 m. kovo 19 d. balansą finansinė ieškovo padėtis nesikeitė ir nepagerėjo. UAB „RTA Group“ skola, buvo neįtraukta į apskaitą ir kuri parvirtinta 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi - 23931,38 Eur. Įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 61776,38 Eur. (37845+23931,38). Pagal 2017 metų ieškovės pelno-nuostolių ataskaitą, 2017 metais ieškovė patyrė 3012 Eur nuostolio, o per 2018 metus nuostolis padidėjo iki 37333 Eur.

7.       Teismas iš nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad atsakovas K. R., kaip ieškovės vadovas dar 2017 žinojo, jog ieškovė yra nemoki ir dar 2017 metais privalėjo inicijuoti bankrotą. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d., kada ieškovė tapo nemoki, iki bankroto bylos iškėlimo jos įsipareigojimai padidėjo 60317,38 Eur. (61776,38-1459= 60317,38 Eur). Tai, kad ieškovė buvo nemoki per visus 2018 metus patvirtina aplinkybė, kad ieškovė nustojo atsiskaityti su savo kreditoriais ir nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojams, kurie tik darbo ginčų komisijoje prisiteisė sau darbo užmokestį. 

8.       Atsakovas K. R., žinodamas apie sunkią ieškovės finansinę būklę, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdė nuostolingą veiklą ir didino nuostolius. Vilniaus apygardos teismas, keldamas bankroto bylą nurodė, kad atsakovai nepateikė Teismui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl Teismas rėmėsi iš VĮ “Registrų centras“ gautais dokumentais už 2017 metus. Tai dar kartą parodo atsakovo, kaip vadovo neatsakingumą bei tyčinius veiksmus neperduodant dokumentų. 2019 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino 35355,9 Eur ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, iš kurių 7953,67 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 1495,61 Eur VSDFV Kauno skyriui. Teismas 2021 m. vasario 23 d. patvirtino UAB „RTA Group“ 23931,38 Eur finansinį reikalavimą.

9.        Pagal sutartį su UAB „RTA Group“  UAB „Lemeta“  2018 m. vasario 1 d. turėjo sumokėti 3000 Eur pirmąją įmoką, 2018 m. birželio 1 d. turėjo sumokėti 5000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 1 d. dar 5000 Eur,  2018 m. rugsėjo 1d. 1500 Eur, plius 3045 Eur PVM . Ši skola nesumokėta iki šios dienos, be to ši skola nebuvo įtraukta į finansinės atskaitomybės dokumentus, ji nebuvo rodoma. Iš UAB “Lemeta“ sudarytos didžiosios knygos 2018 m. balandžio 1 d. matyti, kad ši skola nėra įtraukta į bendrovės apskaitą. Teismas sprendžia, kad visi šie veiksmai ir neveikimas yra atsakovo K. R. neatsakingo darbo pasekmė. Nors atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad minėtas turtas, už kurį turėjo būti mokama išperkamoji nuoma pagal 2018 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 180201/02, turėjo būti įtrauktas į bedrovės turto balansą, tačiau kaip matyti, tas pats atsakovas – bendrovės vadovas dėl nežinomų priežasčių to nepadarė, taigi darytina išvada, kad nelaikė to bendrovės turtu, juolab, kad nei vienas euras pagal minėtą sutartį sumokėtas nebuvo, o pagal sutarties 3.4 punktą sutartį nutraukus prieš terminą – sumokėta kaina laikoma negrąžinamu nuomos mokesčiu. Akivaizdžiai sutarties pasirašymo metu nesumokėjus 3.2 punkte numatytos sumos (3000 Eur) darytina išvada, kad nei ieškovė turtą numatytą minėtoje sutartyje apskaitė balanse nei atsakovas ėmėsi veiksmų, kad jis būtų apskaitytas. Taigi, teismas sprendžia, kad tokia atsakovo atstovo gynybinė pozicija yra nepagrįsta. Be to, bendrovei jau esant nemokiai ir nuo pat sutarties sudarymo momento jos nevykdant, tai dar kartą patvirtina, kad vykdyti jos neketinta. Sutarties nevykdymo atveju ieškovė turėjo mokėti 0,2 procentų delspinigių, kurie taip pat nebuvo mokėti, ko pasėkoje tai dar sustiprina teismo argumentą apie neketinimą vykdyti sutarties su UAB „RTA Group“ .

10.       Kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui skola susidarė 2018-2019 m. laikotarpiu. Kreditoriaus UAB „Bennet distributors“ reikalavimas sudaro 22 243,67 Eur. Tai patvirtina 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Teismo įsakymas priimtas dėl skolos pagal 2018 m. balandžio 18 d.  sudarytą sutartį tarp kreditoriaus ir ieškovės.

11.       Kreditoriaus UAB „Berendsen Textile service” reikalavimas sudaro 1833,29 Eur. Šios skolos susidarymą, patvirtina 2018 m. gruodžio 13 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo Teismo įsakymas. 

12.       Darbuotojams P. D. ir A. N. ieškovė liko skolingas už 2018 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn., o N. Š. 112,5 Eur už rugpjūčio mėn. ir netesybų 112,5 Eur. Tai patvirtina Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimai Nr. DGKS-5900, Nr. DGKS-5901.

13.       Kaip minėta, jau 2017 metais gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki, o visi kreditoriniai reikalavimai atsirado įmonei jau esant nemokiai.

14.       2017 metais ieškovui tapus nemokiu, atsakovai ne tik, kad nevykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, bet ir toliau vykdė nuostolingą veiklą, dėl kurios ieškovo skolos kreditoriams padidėjo ir viršijo visą turimą turtą, kas pažeidė ieškovės ir ieškovės kreditorių interesus.

15.       Pagal LR JANĮ 5 straipsnio 1 dalį asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokumo procesą yra juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal LR JANĮ 6 straipsnį Juridinio asmens vadovo pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam - vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. LR JANI 13 straipsnis numato, kad  juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento. Vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų - tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių - vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių - akcininkų - interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

16.       Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl ne atsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/20Į3; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-344/2014).

17.       Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567./2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo faktas.

18.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė įmonei bankroto bylą, remdamasis 2017 m. UAB „Lemeta“ balanso duomenimis. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė tuo laikotarpiu jau buvo nemoki. Atsakovui jau nuo 2018 m. kovo 30 d. viešam registrui pateikus 2017 m. UAB „Lemeta“ balansą ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki, t. y. kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę jos turto ir ji negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, atsakovui nuo 2018 m. kovo 30 d. atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

20.       Kaip jau minėta, pagal ieškovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, ieškovė 2017 metų gale turėjo turto už 947 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1459 Eur. Taigi, ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo visą ieškovės turimą turtą net beveik du kartus. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 37845 Eur +23931,38  Eur o turtas - 0. Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonės finansinė padėtis nepakito. Taigi žalos dydis sudarė viso 60317,38 Eur .

21.       Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.) Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

22.       Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju itin reikšminga yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi).

23.       Atsakovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. kovo 30 d., t. y. , nuo balanso pridavimo VĮ Registrų centrui, kuris akivaizdžiai parodo ieškovės nemokumą.  Todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai, prisiimti pripažintini kaip žala bendrovei. Bendrovės kreditorių reikalavimai, patvirtinti teismo, kurie atsirado po to, kai įmonė tapo nemoki yra 60317,38 Eur ir tai yra žala ieškovei, kuri priteistina iš atsakovo. Dėl atsakovo, kaip vadovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi kreditoriniai įsiskolinimai po to tik didėjo. Juos sudaro po 2018 m. kovo 30 d. atsiradę nauji kreditorių reikalavimai.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Vadinasi, įmonės vadovą ir pačią įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, t. y. vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, būti sąžiningas, rūpestingas, protingas, apdairus, kvalifikuotas, veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pažymėtina, kad įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu eiliniam įmonės darbuotojui. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui (LR CK 2.87 str. 7 d.).

25.       Atsakovas daugiau kaip metus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip ne tik nesumažino skolos kreditoriams, o ją per tokį laikotarpį tik didino (augo skolos, palūkanos, delspinigiai ir pan.). 2019 metais į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius, o ne atsakovas. Taigi, atsakovas net ir akivaizdžiai bendrovei nebeveikiant nejautė pareigos veikti bendrovės tikslais. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Sąmoningas atsakovo neveikimas pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jam kilo pareiga atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.

26.       Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad negali pasakyti, kada įmonė tapo nemokia ir su kokiu žalos dydžiu atsakovas galėtų sutikti, nurodė, kad tai ne jo pareiga nustatinėti nemokumo momentą, jei ieškovė teigia, tai ji ir turi įrodyti.

27.       Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Įmonės vadovas, būdamas vienasmeniu valdymo organu, yra atsakingas už bendrovės veiklą ir privalo dirbti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kad įmonė nepatirtų nuostolių.

28.       Teismas sprendžia, kad atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 2018 m. kovo 30 d. tiesiogiai susijęs su netinkamu bendrovės vadovo pareigų atlikimu. Atsakovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savo neteisėtu neveikimu padarė ieškovei bei jos kreditoriams 60317,38 Eur žalą.

29.       Tarp ieškovei padarytos žalos (nuostolių) ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.), todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovui civilinė atsakomybė atsirado neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos (LR CK 6.246 str. 1 d.), todėl ieškovei padaryta žalos suma  60317,38 Eur.  priteistina iš atsakovo.

30.       Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (60317,38 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas  

n u s p r e n d ž i a :          

Ieškinį  tenkinti pilnai.

      Priteisti iš K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 317,38 Eur (šešiasdešimt tūkstančių tris šimtus septyniolikos eurų, 38 ct) žalą bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Lemeta“, juridinio asmens kodas 3046019234.

      Priteisti iš K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (60 317,38 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Lemeta“, juridinio asmens kodas 3046019234.

     Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

          Teisėja                                                                                                                Lina Žemaitienė