Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-768/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65401-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant:
prokurorui Andrejui Mirnyj (Andrej Mirnyj),
išteisintajam S. D., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirnyj apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. D., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 2 p. organizuodamas Žemės ūkio skyriaus darbą ir kontroliuodamas užduočių vykdymą, pagal 5.4 p. vadovaudamas komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, pagal 5.9 p. organizuodamas melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus, organizuodamas statinio pripažinimą tinkamu naudoti, pagal 5.20 p. inicijuodamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimą pagal Žemės ūkio skyriaus kompetenciją, pagal 5.22 p. kontroliuodamas sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina Žemės ūkio skyrius, vykdymą, 2019 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, savo ir kito asmens – A. Ž. naudai paprašė (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos ir, jam sutikus, tokiu būdu su juo susitarė, kad K. A. duos, o S. D. priims kyšį – dyzelinį kurą, kurį degalinėje įpylus į S. D. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. nuosavus automobilius, už jį bus apmokėta UAB (duomenys neskelbtini) lėšomis, t. y. S. D. ir K. A. suvokiant, kad kyšis bus duotas už pageidaujamą S. D. teisėtą veikimą ir palankumą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios UAB (duomenys neskelbtini) atliekamus melioracijos statinių remonto – rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. Po ko, vykdant susitarimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), K. A., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) vardu išduota (duomenys neskelbtini) degalų kortele, apmokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir į automobilyje buvusias talpas įpiltą dyzelinį kurą, o 2019 m. rugsėjo 18 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), K. A., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) vardu išduota (duomenys neskelbtini) degalų kortele, apmokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įpiltą dyzelinį kurą. Tokiu būdu S. D. iš K. A. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinį kurą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo S. D. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti S. D. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam baudą 150 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų) dydžio (7500 Eurų). Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalimis, 3 dalies 7 punktu, 682 straipsniu, 72 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad S. D. nusikalstamą veiką padarė eidamas valstybės tarnautojo pareigas, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti jam teisę dirbti valstybės tarnyboje 3 metus bei iš S. D. konfiskuoti neteisėtai įgyto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 186,19 Eur.
3. Prokuroro skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, išteisindamas kaltinamąjį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, tinkamai neanalizavo duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nepagrįstai nepripažino įrodymais įstatymo nustatyta tvarka teisėtai gautų duomenų, nuosprendyje neteisingai nurodė byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
4. Vertindamas byloje surinktus duomenis, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog S. D., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), paprašė (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovo K. A. finansinės paramos, o, šiam sutikus, su juo susitarė, kad K. A. į S. D. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. automobilius įpils dyzelinio kuro, už kurį bus apmokėta (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini) degalų kortele, po ko, 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), K. A. už 120,60 Eur įpylė dyzelinio kuro į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o 2019 m. rugsėjo 18 d. įpylė dyzelinio kuro už 65,59 Eur į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
5. Tačiau priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir pripažindamas, kad S. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymių, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamojo S. D. veiksmai įsipilant dyzelinio kuro jam ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) sąskaita, yra ne kyšis, o parama šventei. Be to, byloje nenustatyta, jog S. D., būdamas (duomenys neskelbtini), pagal savo tarnybinius įgaliojimus ir darbą komisijų forma, turėjo objektyvias galimybes teikti palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iš komisijos nario, ryšius su kitais komisijų nariais ar jiems daromą poveikį jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams priimant ir pasirašant aktus, bei nėra jokių duomenų, kad S. D. būtų rodęs kokį nors palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
6. Atskirai pirmos instancijos teismo buvo pripažinta, kad kriminalinės žvalgybos priemonės S. D. atžvilgiu buvo taikomos ir jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, kas galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Teismas, įžvelgdamas tik esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo galimybę, nepadarė jokios konkrečios ir suprantamos išvados, ar toks pažeidimas tikrovėje buvo, ar tai nulėmė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų leistinumą, ar tokius duomenis teismas laiko teisėtais būdais gautais įrodymais, ar tuos įrodymus atmeta.
7. Prokuroras nurodo, kad esminis klausimas, kurį, spręsdamas dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, sau iškėlė bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas, buvo tai, kaip S. D. suprato jam ir jo kolegai A. Ž. užpilto dyzelinio kuro pobūdį, ir kaip nuo to keitėsi jo elgesys atliekant tarnybines funkcijas. Pasisakydamas dėl bylos duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, teismas nurodė, kad tokie duomenys yra viso proceso metu duoti nuoseklūs kaltinamojo parodymai, su kuriais tarpusavyje sutampa ir liudytojų parodymai. Taip pat teismas teisingais ir nuosekliais pripažino S. D. teisme duotus paaiškinimus, kad K. A. pats pasisiūlė prisidėti, paremdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės organizuojamą rudens šventę ir tam tikslui įpilti kuro su įmonės kortelės nuolaida, o kai jam buvo užpiltas kuras, jis ir K. A. suprato, jog tai yra kažkokia parama šventei su kažkokia nuolaida, kurios įvardyti negali. Jis nežino, kiek tos nuolaidos buvo, bet tikriausiai nuolaida didelė. Ta nauda buvo labai minimali, kaip ir nereikalinga. Kuro su PVM įsipylė maždaug už 65 eurus. Už degalus D. D. susimokėjo du kartus – vieną kartą tiesiogiai K. A., jei gerai atsimena, atsilygino 50 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė, ar atsilygino, ar neatsilygino. Kitą kartą, STT pareigūnų nurodymu už tą patį kurą pervedė 65 eurus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Dėl kuro įpylimo A. Ž. aplinkybių S. D. teisme paaiškino, kad prieš šventę dar jis (K. A.) buvo užsukęs ir paklausė, ar reikia, kadangi skyriaus darbuotojas A. Ž. buvo važinėjęs, tai pasakė, kad jei reikia, tai jis susitiks ar pasiskambins. S. D. nesitarė dėl A. Ž. kuro įpylimo, tik pasakė, kad jei jis važinės, tai jam gali reikėti kuro ir ar galės suteikti paramą. Kai šnekėjo, minėjo, kad gali reikėti kolegai, nes jis daug važinės. Galėjo būti taip, kad prieš kuro užpylimą į A. Ž. automobilį paskambino K. A. ir sutarė valandą bei konkrečią degalinę, į kurią reikia atvykti A. Ž., kuriam bus užpiltas dyzelinis kuras. Jis nesitarė dėl kuro įpylimo A. Ž., tik buvo kalbėta, jog, jei reikės, ar jis galės šitą darbuotoją paremti.
8. Dėl K. A. teisme duotų parodymų, kad S. D. po kuro užpylimo pinigus už kurą grynaisiais jam grąžino jau kitą dieną, prokuroras nurodo, kad S. D. teisme paaiškino, kad gal K. A. suklydo, nes kitą dieną pinigų tikrai negalėjo grąžinti, tas laiko tarpas buvo gal savaitė, gal 10 dienų. Negali atsakyti, kodėl savo parodymuose K. A. neužsiminė apie nuolaidą, o vartojo sąvoką „parama“. Taip pat S. D. nesugebėjo paaiškinti teisme, kodėl kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ypatingai svarbios aplinkybės apie apmokėjimą už kurą. Teisme paaiškino, kad, ko gero, buvo stresinės būsenos ir pats nesugalvojo, o jį gynęs advokatas šito dalyko nepasiūlė.
9. Prokuroras skunde pažymi, kad paties S. D. prašymu ikiteisminiame tyrime 2020 m. liepos 9 d. atliktos papildomos apklausos metu, dalyvaujant jau kitam S. D. ginančiam advokatui, net būdamas tiesiogiai paklaustas, kada ir kaip atsiskaitė už kurą, šias aplinkybes paaiškinti atsisakė. Paklaustas teisme, atsakė, kad su nauju advokatu nebuvo stresinės būsenos, bet negali pasakyti, kodėl šitos aplinkybės (dėl apmokėjimo už kurą būdo ir laiko) taip pat nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, kad K. A. parodymų žodžius „pyliau kurą, kad tai buvo, kaip aš supratau, dovana, parama“, kas, prokuroro nuomone, įrodo, kad tikrovėje nebuvo jokio tarimosi dėl nuolaidos, tariamos paramos dalykas – visas užpiltas kuras. Be to, teigiama, kad išskirtinai svarbu įvertinti S. D. gynybinės versijos dėl nuolaidos kurui pagrįstumą. Taip, jeigu tariantis dėl kuro įpylimo buvo siekiama paramos ir tai siejama tik su nuolaida kurui, tai pagal viešai skelbiamą (duomenys neskelbtini) degalinių tinklo informaciją, nuolaida litrui degalų lojalumo programoje užregistruotoms įmonėms yra nurodoma 3,5 cento, kas šioje byloje nagrinėjamu atveju įsipylus 151 litrą kuro sudarytų tik apie 5,3 euro. O tik į paties S. D. asmeninį automobilį įpylus 51 litrą kuro, tokia nuolaida apskritai būtų mažesnė nei 2 eurai. Todėl kaltinamojo bandymas savo neteisėtus veiksmus grįsti siekiu gauti nurodyto ypatingai menko dydžio nuolaidą atrodo naiviai ir neįtikinamai, net jeigu nuolaida ir būtų didesnė 2 ar 3 kartus. Neatsitiktinai nei pats S. D., nei K. A. nepateikė jokių konkrečių duomenų apie faktiškai S. D. gautos nuolaidos dydį, nes arba tokia nuolaida tikrovėje neegzistavo, arba jos dydis akivaizdžiai diskredituotų kaltinamojo pasirinktą gynybos versiją. Prokuroro nuomone, dėl šios priežasties ir buvo pasirinktas kelias deklaruoti tariamą siekį gauti ne viso įpilto kuro kainos naudą, bet tik tariamą nuolaidą, kartu ignoruojant tokios nuolaidos akivaizdų beprasmiškumą. Ką būtent ir patvirtino pats S. D., paaiškindamas, kad nauda buvo labai minimali, kaip ir nereikalinga. Taip pat liko nepaaiškinta aplinkybė, kodėl pagal S. D. teisme duotus parodymus, jis K. A. už kurą grąžino tik 50 eurų, kai už jį buvo sumokėta 65,59 euro. Skirtumas tarp šių sumų nepaaiškinamas jokiomis objektyviomis nuolaidomis.
10. Taigi, pirmos instancijos teismas, ignoruodamas visus akivaizdžiai matomus vidinius pirmiau išdėstytus kaltinamojo parodymų prieštaravimus, taip pat prieštaravimus byloje nustatytiems faktams ir elementariai logikai, būtent tokius ir būtent teisme duotus S. D. parodymus nepagrįstai pripažino teisingais ir nuosekliais bei jais rėmėsi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.
11. Nors ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 12 d. apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. A. ir nurodė, kad S. D. prašymu apmokėdamas už kurą, tikėjosi, jog jis galbūt kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs (duomenys neskelbtini) naudai, o teisme priešingai paaiškino, kad palankumo tikrai jokio nesiekė ir net nesitikėjo jo gauti, pirmos instancijos teismo nuomone, visiškai nekreipiant dėmesio į pirmiau nurodytus, akivaizdžiai prieštaringus ir kaltinamojo pateiktai gynybinei versijai nepalankius duomenis, visi kaltinamojo paaiškinimai ir teisme duoti liudytojų parodymai vis tik tarpusavyje sutampa ir vieni kitiems ir neprieštarauja, todėl teismas jais remiasi visa apimtimi. Pirmiau pateikti kaltinamojo parodymai, kurie akivaizdžiai nėra nei nuoseklūs, nei patvirtinami kitais bylos duomenimis, nepagrįstai leido teismui įžvelgti kažkokius organizuojamos rudens šventės finansinius ypatumus, kurių esmės ir turinio teismo nuosprendyje pateikta nebuvo. Priešingai, išnagrinėjus bylą aiškiai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, vadovaujantis aktualiu S. D. ir K. A. aiškiai suvokiamu teisiniu reglamentavimu, ūkio subjektai, nei tiesiogiai pervedant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pinigines lėšas, nei juo labiau suteikiant kokias nors kitas materialines vertybes valstybės tarnautojams, neturėjo teisės remti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę jai organizuojant rudens šventės renginį. Taip pat nei savivaldybė, nei jos darbuotojai neturėjo teisės tokios paramos priimti. Tiek iš K. A., tiek iš (duomenys neskelbtini) vadovo liudytojo E. N. parodymų, kurie neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina vieni kitus, apie paramos skyrimo atvejus akivaizdu, kad K. A. neturėjo atitinkamų įgaliojimų ir niekada pats neskirstė jokios paramos, juo labiau kuro užpylimo atskiriems valstybės tarnautojams būdu.
12. Vertinant S. D. 2020 m. vasario 4 d. pačios pirmos apklausos metu pateiktas aplinkybes, svarbūs yra kaltinamojo teisme duoti parodymai apie tai, kad tikriausiai visos aplinkybės 2020 m. vasario 4 d. jo apklausos protokole buvo nurodytos teisingai, jei jis šį protokolą pasirašė. Nepamena, ar turėjo kažkokių pastabų, bet, ko gero, pastabų neturėjo.
13. Prokuroras, nesutikdamas su teismo nuosprendyje atliktu vertinimu dėl kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimo, pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 12 d. (t. y. praėjus trims mėnesiams nuo S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo) 11:20-l1:26 (duomenys neskelbtini), kaltinamojo darbo kabinete įvyko S. D. ir K. A. pokalbis derinant pagal savivaldybės užsakymą rangovo (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų apimtis, jų pakeitimą, papildomus darbus ir jų kainą. S. D. nurodė rengti dokumentus ir aktuoti, o darbus bus galima baigti pavasarį. Baigiant pokalbį ir išeinant iš kabineto K. A. S. D. paklausė „ar jums nereikia?“ S. D. paklausė „ko?“. K. A. patiksimo „į degalinę“. S. D. atsakė „paskui“ (kompaktinis diskas Nr. CD-5-006-20) (1 t., b, 1. 16-45, 46–52, 53–65).
14. Prokuroro nuomone, šio pokalbio turinys įrodo, kad S. D. kaltinime inkriminuotas įvykis nebuvo atsitiktinis, galimai jis nebuvo ir pavienis, nes vien trumpų, nekonkretizuotų frazių pasakymas tiek S. D., tiek K. A. buvo pakankamas, kad jie teisingai suvoktų apie ką konkrečiai kalbama. Be to, jau ir pats K. A. pirmas, be jokio užfiksuoto S. D. prašymo, klausia pastarojo, ar jam nereikia į degalinę, kas, atsižvelgiant į ankstesnių įvykių bei besitęsiančių santykių kontekstą, turi būti vertinama kaip akivaizdus degalų siūlymas S. D., tikintis iš jo palankumo. Tokio palankumo realumas siejamas su konkrečiais tyrimo metu nustatytais faktais. Kratų metu paimti dokumentai įrodo, kad kaip tik tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse pakeitimo ir priėmimo procedūrose, komisijos sudėtyje dalyvavo bei pasirašė S. D.. Be to, šis užfiksuotas pokalbis akivaizdžiai negali būti siejamas su jokia tariama parama Savivaldybei, o ši aplinkybė leidžia kritiškai vertinti kaltinamojo versiją dėl ankstesnio kuro įpylimo, kaip paramos.
15. Be to, 2020 m. vasario 4 d. pirmos įtariamojo apklausos metu S. D. dėl šio 2019 m. gruodžio 12 d. įvykusio pokalbio su K. A., atsakydamas į klausimą, ar yra buvę daugiau atvejų, kada kalbėjo apie kuro pylimą iš K. A., neskaitant pranešime apie įtarimą minimo kuro pylimo, parodė, kad yra buvę 2019 metų pabaigoje, kai artėjo šventės. Su A. Ž. kalbėjo, jog būtų gerai užsipilt kuro ir taip kažkiek pasidengti šventines išlaidas. Jeigu gerai atsimena, A. Ž. paklausė, ar jis buvo nuvažiavęs užsipilti kuro iš K. A., bet, kiek pamena, jis pasakė, kad važiuos vėliau ar pan. Ar buvo nuvažiavęs užsipilti kuro, tiksliai nežino, bet mano, kad buvo. Pokalbis vyko maždaug gruodžio pradžioje arba apie vidurį. Pats kuro pilti iš K. A. daugiau nebuvo. Nenustačius kuro įpylimo faktų dėl 2019 m. gruodžio 12 d. S. D. ir K. A. su tuo susijusio pokalbio, šis galimos nusikalstamos veikos epizodas S. D. ir K. A. inkriminuotas nebuvo. Tačiau užfiksuoto pokalbio turinys ir paties S. D. parodymai kategoriškai paneigia pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės S. D. atžvilgiu buvo taikomos ir jo teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką bei pernelyg intensyvia apimtimi, o S. D. veiksmai nebuvo sisteminiai ir kitų galimai neteisėtų veiksmų atvejų užfiksuota nebuvo. Apklausiamas teisme S. D. parodė, kad negali atsakyti, nes neprisimena, ką reiškia 2019 m. gruodžio 12 d. pokalbio metu K. A. pasakymas išeinant iš jo kabineto „ar jums nereikia į degalinę“. Todėl pirmiau nurodyti S. D. ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme duoti paaiškinimai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nėra vienodi ir nuoseklūs.
16. Prokuroras atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas savo nuosprendyje visiškai neanalizavo ir nevertino svarbios aplinkybės dėl liudytojo A. Ž. pozicijos, pagal kurią jis kategoriškai neigė užsipylęs į savo asmeninį automobilį K. A. apmokėto kuro. Šis faktas aiškiai ir neginčijamai įrodomas S. D. ir K. A. parodymais, pastarojo ir A. Ž. akistata, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais ir jų priedais, apmokėjimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju A. Ž. pozicija yra reikšminga tuo aspektu, kad jis nepatvirtina S. D. versijos apie realų kokių nors asmeninių išlaidų rudens šventei rengti buvimą, poreikį tokias išlaidas kompensuoti ir faktinį jų kompensavimą K. A. apmokant už S. D. ir A. Ž. įpiltą kurą. Pagal A. Ž. parodymus, už dalyvavimą organizuojant rudens šventę, jam galėjo būti skirta kokia laisva diena, kitų atlyginimo būdų jis neprisimena. Be to, A. Ž. apklaustas kaip liudytojas nagrinėjant bylą teisme parodė, kad jo ir S. D. darbovietėje yra tarnybiniai automobiliai „Škoda Octavia“ ir „Honda“ džipas, kuriais prireikus galima naudotis, kas sudaro pagrindą rimtai abejoti S. D. versija apie būtinumą naudotis išskirtinai asmeniniu transportu organizuojant rudens šventę.
17. Pirmos instancijos teismas neįžvelgė ir nevertino S. D. parodymuose esančių akivaizdžių esminių prieštaravimų, taip pat prieštaravimų su kitais pirmiau išvardytais duomenimis, todėl padarė nepagrįstas ir faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančias išvadas. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti kaip liudytojai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai E. J. ir T. J. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą jie apklausė S. D. ir K. A.. Liudytojai paaiškino, kad atliekant apklausas, įtariamieji parodymus davė savanoriškai, o jų parodymai buvo surašyti apklausų protokoluose, kad jokio spaudimo apklausiamiems asmenims daroma nebuvo, apklausos vyko įprastai. Apklausų metu įtariamuosius gynė advokatai, kurie pastabų dėl procesinio veiksmo nepateikė. Šie liudytojai yra pareigūnai, kuriems keliami didesni moralės reikalavimai, nei įprastam žmogui, jie parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių abu įtariamieji S. D. ir K. A., dalyvaujant gynėjams, pirminių įtariamųjų apklausų metu nurodė pirmiau nurodytas sau arba kitam įtariamajam nenaudingas nusikalstamų veikų aplinkybes. Taigi, taip pat nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirminiai S. D. ir K. A. parodymai galimai buvo gauti neteisėtu būdu. Atskirai pažymima, kad viso proceso metu nebuvo gauta jokių įtariamųjų ir jų gynėjų skundų dėl kokių nors įstatymo garantuojamųjų teisių pažeidimų.
18. Teismo išvada, kad S. D., kaip (duomenys neskelbtini), tarnybiniai įgaliojimai bei darbas komisijų forma nesuteikė jam galimybių teikti palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, padaryta nepagrįstai įvertinus tik aplinkybes, jog byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iš komisijos nario, ryšius su kitais komisijų nariais ar S. D. daromą poveikį kitiems komisijos nariams priimant ir pasirašant aktus. BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kyšininkavimas yra kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažada ar susitaria priimti kyšį arba reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, arba priima kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kai kyšis priimamas už neteisėtą veikimą ar neveikimą, kaltininkui inkriminuojama šio straipsnio 2 dalis. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. BK 225 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo visais atvejais nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai, nėra. Pagal BK 230 straipsnio 4 dalį kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal to paties BK straipsnio 5 dalį įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė už papirkimą ir kyšininkavimą yra sąlygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už ką duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyšis). Susitarimas nėra būtinas šių nusikaltimo sudėčių požymis. Baudžiamąją atsakomybę nulemia ne susitarimo buvimas, o papirkimo ir kyšininkavimo motyvas – pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veikimas ar neveikimas, taip pat palankumas. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7- 266-942/2015 ir kt.).
19. Prokuroras nurodo, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis pasiekti savo tikslų – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-221-942/2020). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, kuomet nėra viršijami įgaliojimai ar pažeidžiami įstatymai, nors tam tikra žala asmeniui, visuomenei ar valstybei gali atsirasti, tačiau tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-221-942/2020) – taip teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą) vykdant savo įgaliojimus yra pakankamas neteisėtas motyvas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K- 207/2013 ir kt.).
20. Taigi, prokuroro nuomone, S. D., pareikalaudamas iš K. A. įpilti į asmeninius S. D. ir A. Ž. automobilius kuro, nepriklausomai nuo kaitinamojo deklaruojamos paramos šventei versijos, negalėjo nesuvokti, jog šis reikalavimas yra išreiškiamas asmeniui, kurį su pačiu S. D. sieja specifiniai paslaugų užsakovo ir rangovo veiklos kontrolės santykiai. S. D. reikalavimas K. A. ir pastarojo sutikimas jį įvykdyti paaiškinamas abipuse nauda, apie kurią latentinių korupcinių nusikaltimų atvejais nė viena iš juose dalyvaujančių pusių nėra suinteresuota prisipažinti. S. D., kaip (duomenys neskelbtini), įgaliojimų ir įtakos, be kita ko, ir jam pavaldžių darbuotojų atžvilgiu, spektras, K. A. leido tikėtis apskritai bet kokio S. D. palankumo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nes S. D. pagal savo įgaliojimus tiek pats, tiek per jam tiesiogiai pavaldžius darbuotojus kontroliavo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios (duomenys neskelbtini) atliekamus melioracijos statinių remonto-rekonstrukcijos darbus bei pats dalyvavo komisijos sudėtyje ir jai vadovavo darbus priimant ir aktuojant. Kyšio davimas (papirkimas) tiesiog už gerų santykių su atsakingu sprendimus priimančiu ar privalomus nurodymus galinčiu duoti asmeniu palaikymą, už dirbtinių sunkumų vykdomoje veikloje nesukėlimą arba tiesiog tikintis ateityje paperkamo asmens pageidaujamo palankesnio požiūrio, net nesant tokio asmens palankumo faktinių apraiškų, neabejotinai yra būtent toks pirmiau paminėtoje kasacinėje nutartyje įvardytas neteisėtas įrankis papirkėjui siekti savo tikslų. Ir būtent tokį savo veiksmų motyvą buvo nurodęs 2020 m. vasario 12 d. apklausoje K. A..
21. S. D. palankumo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu realumą taip pat pakankamai aiškiai įrodo liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad jis būna su melioracijos darbais susijusių pirkimų organizatorius, ir klausimą, kam siųsti kvietimus dalyvauti pirkime, sprendžia jis pats, kartais pasitaria su S. D.. Liudytojas taip pat parodė, kad dažnai būna, jog vykdant darbus objektuose, darbus reikia keisti. Darbų keitimo procedūra derinama su techniniu prižiūrėtoju, specialistais, projektuotojais, taip pat tie klausimai galėjo būti derinami ir su S. D.. Užsakovas gali pritarti arba nepritarti, jei priduodamas darbas priimamas, o S. D. pasirašydavo darbų pridavimo akte.
22. Palankumo iš S. D. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvimo faktą teismas grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini), dalyvavusi šiose apklausose ir teikusi pasiūlymus, laimėjo tik du nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojų vykdytus pirkimus. Tokia pirmos instancijos teismo išvada neturi jokios prasmės S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste, nes jis nebuvo kaltinamas konkrečiais veiksmais ar palankumu proteguojant (duomenys neskelbtini) interesus vykdant viešuosius pirkimus. S. D. pareikšto kaltinimo esmė yra kita ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybinio kaltintojo tai buvo aiškiai akcentuota – kyšis buvo duotas ir priimtas už pageidaujamą S. D. teisėtą veikimą ir palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios (duomenys neskelbtini) atliekamus melioracijos statinių remonto-rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. T. y. ne už palankumą vykdant viešuosius pirkimus, bet už palankumą kontroliuojant ir aktuojant darbus. Tai yra esminis skirtumas, kurį teismas sąmoningai ignoravo ir savo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo argumentais iškraipė kaltinimo esmę ir turinį.
23. Vertinimus dėl S. D. veiksmų pirmos instancijos teismas grindžia ne tik kaltinamojo parodymais, apie kuriuos jau yra pasisakyta pirmiau, bet ir nagrinėjamam atvejui neaktualia teismų praktika kasacinėje nutartyje Nr. 2K-221-942/2020. Ši kasacinė nutartis priimta byloje dėl veikų, padarytų galiojant ankstesnei BK 225 straipsnio redakcijai, nenumačiusiai išskirtinės padėties ir palankumo požymio. Tuo tarpu S. D. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. rugsėjo mėn., t. y. jau daugiau nei dvejus metus galiojant BK 225 straipsnio 5 daliai, numatančiai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Taip teismas vadovavosi nagrinėjamu atveju neaktualia kasacine praktika ir nepagrįstai ignoravo įstatymo leidėjo valią baudžiamosios politikos dėl korupcinių nusikaltimų srityje išplėsti BK 225 straipsnio taikymo kriterijus, t. y. be konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, juos papildant išimtinės padėties ir palankumo požymiais.
24. Prokuroras nurodo, kad Teismų praktikoje kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia nusikalstamai veikai visiškai atskleisti ir užkardyti, įrodymams dėl nusikalstamos veikos padarymo surinkti, nusikaltimą padariusiems asmenims išaiškinti, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-696/2016). Neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų trukmės optimalumas yra vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikų sudėtingumą ir siekiamus tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-788/2018). Be to, kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais, ką iš esmės padarė pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti slaptus veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Todėl neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir darantiems asmenims išsiaiškinti. Svarbu pažymėti ir tai, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje griežtai nustatyta, kad atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.
25. Kriminalinės žvalgybos subjektai, prokurorai, teikdami prašymus (teikimus) dėl slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, o teismai, priimdami sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą, pratęsti jų taikymą, turi tokius savo sprendimus vertinti pagrįstumo, proporcingumo siekiamam tikslui kontekste. Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą.
26. Atkreipiamas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas nutartimis, įvertinęs tiek faktinius pagrindus, tiek kitas bylos aplinkybes, sankcionavo ir vėliau pratęsė kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. neįžvelgė jokių duomenų, susijusių su neva nepagrįstu ar per ilgu kriminalinės žvalgybos terminu, atsižvelgė į bylos aplinkybes ir leido taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Buvo tiriami korupcinio pobūdžio procesai nuo jų pradžios suinteresuotoms pusėms užmezgant ryšius bei realizuojant neskaidrias schemas betarpiškai perduodant ir priimant neteisėtą materialinę naudą, kurie yra slepiami ir gali užtrukti pakankamai ilgą laiko tarpą.
27. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų Nr. 1-383 „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“ 6 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminis tyrimas gali būti nepradedamas, jei gali kilti pavojus kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių saugumui ar kriminalinės žvalgybos subjekto teisėtiems interesams. Kriminalinės žvalgybos subjektas apie tai privalo pranešti kriminalinės žvalgybos teisėtumą kontroliuojančiam prokurorui, kuris, vadovaudamasis generalinio prokuroro nustatyta tvarka, priima sprendimą dėl tolesnio kriminalinės žvalgybos tyrimo, iki nurodytas pavojus bus pašalintas. Pažymima, kad ilgesnis neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas leido nustatyti papildomus duomenis, įrodančius ne atsitiktinę, bet galimai sisteminę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiklą, todėl konstatuojama, kad užsitęsę kriminalinės žvalgybos veiksmai atitiko kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini kaip neproporcingi, pertekliniai ir skatinantys daryti naujas nusikalstamas veikas.
28. Taigi, prokuroro nuomone, pirmos instancijos teismas 2022 m. kovo 3 d. nuosprendyje, neteisingai nurodė byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, neteisingai jas įvertino, tendencingai ir neišsamiai analizavo duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, įtikinamai ir logiškai neargumentavo ir nemotyvavo savo išvadų, dėl ko nepagrįstai vadovavosi prieštaringais duomenimis ir atmetė kitus. Taip pat nepagrįstai pasisakė dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktų duomenų, kaip galimai gautų nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies numatyti įrodymų vertinimo principai. Dėl to teismas padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino kaltinamąjį S. D., kaltinamą pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.
III. Atsiliepimas į prokuroro apeliacinį skundą
29. Išteisintojo S. D. gynėjo advokato R. Mikulsko atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą nurodoma, kad S. D. savo parodymų nekeitė, jie buvo nuoseklūs, kas paneigia apelianto argumentus, jog S. D. duoti parodymai nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Anksčiau S. D. niekada nebuvo teistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta. S. D. byloje pateikti parodymai nebuvo paneigti kitais bylos duomenimis, priešingai juos patvirtina kiti įrodymai, liudytojų parodymai. Prokuroro samprotavimai, išvedžiojimai negali būti laikomi išteisintojo kaltės įrodymu, turi būti pateikti neginčijami duomenys, įrodantys S. D. kaltumą. Pavyzdžiui, prokuroras apeliacinio skundo 5 puslapyje nurodo tokius samprotavimus: „S. D. kaltinime inkriminuotas įvykis nebuvo atsitiktinis, galimai jis nebuvo ir pavienis“, „pats K. A. pirmas, be jokio užfiksuoto S. D. prašymo, klausia pastarojo, ar jam nereikia į degalinę, kas atsižvelgiant į ankstesnių įvykių bei besitęsiančių santykių kontekstą, turi būti vertinama kaip akivaizdus degalų siūlymas S. D. tikintis iš jo palankumo“. Pažymėtina, kad tokie prokuroro teiginiai turi būti įrodyti objektyviais duomenimis, o ne spėliojimais, kadangi taip ir lieka neaišku, nei apie kokius ankstesnius įvykius ir besitęsiančių santykių kontekstą prokuroras šneka, pagal ką sprendžia, kad K. A. tikisi palankumo pasisiūlydamas užpilti kuro kaip paramos, dovanos išraišką.
30. Apeliacinio skundo teiginiai, jog S. D. darbovietėje yra tarnybiniai automobiliai „Škoda Octavia“ ir „Honda“ džipas, kuriais esant reikalui galima naudoti, kas duoda pagrindo rimtai abejoti S. D. versija apie būtinumą naudotis išskirtinai asmeniniu transportu organizuojant rudens šventę, yra vertintini tik kaip prokuroro samprotavimai, nes dyzelinio kuro užpylimas nebuvo S. D. asmeninės naudos siekimas, tai tebuvo K. A. parama, siekiant suorganizuoti rudens šventę. Pažymėtina, jog šiai šventei joks finansavimas nebuvo teikiamas, todėl visos patiriamos išlaidos yra padengiamos iš asmeninių lėšų. Juolab, ne prokuroro kompetencija yra spręsti, kokius automobilius S. D. turi naudoti šventės organizavimui, kadangi tai neturi jokios teisinės reikšmės, nes kuro sąnaudos yra padengiamos asmeninėmis lėšomis.
31. Kaip byloje buvo teisingai nustatyta, (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais rugsėjo mėnesį rengia bei organizuoja rajoninę žemdirbių rudens šventę (duomenys neskelbtini). Šios šventės organizatorius yra Žemės ūkio skyrius (S. D. yra skyriaus (duomenys neskelbtini)), o už visą organizavimą atsakingas būtent S. D.. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino S. D., šventėje dalyvauja 500 ir daugiau žmonių, ir tai yra vienas iš pagrindinių savivaldybės renginių. 2019 m. organizuojant minėtą rudens šventę S. D. buvo atostogose, kad galėtų geriau viską suorganizuoti, surinkti kuo daugiau paramos davėjų (žemės ūkio šventei moliūgų, kopūstų, gyvūnų ir t. t.). Minėtų atostogų metu S. D. užsiėmė šventės organizavimu, važinėjo pas šventės dalyvius, derino šventės eigą, atvykimą, rudens gėrybių pristatymą. Šiame procese daugiausia S. D. padėjo skyriaus vyr. specialistas A. Ž., kuris laisvu nuo darbo metu taip pat vykdė organizacinius darbus. S. D., parodė, kad skyriuje kalbantis apie šventės organizavimą, apie esamas problemas (sunkumus) girdėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas K. A., kuris pasisiūlė paremti šventę arba prisidėti prie kuro išlaidų, kurias S. D. patyrė organizuojant šventę savo nuosavu transportu. Kadangi organizuojant šventę teko važinėti nuosavais automobiliais, tai S. D. buvo pasiūlyta įsipilti kuro pritaikant nuolaidą. S. D. sutiko, tam neprieštaravo ir pasinaudojo įsipilant kuro šventės rėmimo reikmėms. Už įpiltą kurą S. D. vėliau atsiskaitė su K. A.. S. D. parodė, kad pasinaudodamas pasiūlyta kuro nuolaida įsipilant kuro nepagalvojo, kad galimai daro nusikalstamą veiką. Pats S. D. pagrįstai manė, kad tai buvo tik kaip parama organizuojant rudens ūkininkų šventę. 2020 m. vasario 5 d. kaip įtariamasis apklaustas K. A. taip pat parodė, kad užpildamas kurą suprato, kad tai yra kaip dovana, kaip parama organizuojant šventę. Parodė, kad jis nesitikėjo, kad tokiu būdu bus suteiktas palankumas (duomenys neskelbtini), kaip pavyzdys, laimėti kokius nors viešuosius pirkimus. Daugiau absoliučiai jokių kuro pylimo faktų neužfiksuota, nors STT pareigūnai klausėsi S. D., filmavo, įrašinėjo visus pokalbius nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. sausio 10 d., tačiau jokio korupcinio pobūdžio veikų S. D. veiksmuose neįžvelgė bei nenustatė.
32. Visi S. D. paaiškinimai, tiek ir viso proceso metu duoti liudytojo K. A. parodymai rodo, jog dyzelinio kuro užpylimą S. D. bei A. Ž. abu asmenys suprato kaip paramą organizuojamai Žemdirbių šventei. Šiuo atveju itin svarbu paminėti, jog minėta šventė vyko 2019 m. rugsėjo 16 d., o kuro užpylimas vyko rugsėjo 6 ir 18 dienomis, t. y. laikotarpiu, kuris neabejotinai gali būti siejamas su vykusia švente. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek S. D., tiek liudytojas K. A. nuo pat pirmos apklausos, kuri įvyko juos sulaikius, įtariant, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, tvirtino kad kuro užpylimą suprato tik kaip paramą šventei. Nors iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, jog įstatymų leidėjas nepateikia paramos sampratos baudžiamosios teisės prasme, tačiau bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad šios apklausos įvyko praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, t. y. beveik 5 mėnesiams po kuro užpylimo, jos asmenims buvo netikėtos, kaip ir pats sulaikymo faktas. Tiek S. D., tiek K. A. savo parodymus davė būdami sulaikyti, kas rodo, jog šie asmenys neturėjo jokių galimybių suderinti pozicijų ir analogiškai duoti parodymus apie šventę ir visas aplinkybes, susijusias su kuro užpylimu. Tai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo S. D. ir K. A. parodymus apie šventę atmesti ir jais nesiremti, be to, tokios aplinkybės neįrodo S. D. suinteresuotumo veikti K. A. ar (duomenys neskelbtini) naudai.
33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2009, 2K-291-303/2015). BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-489/2016). Reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio prašoma tiesiogiai ar netiesiogiai grasinant ar duodant suprasti, kad jei nebus duotas kyšis, prašomas veiksmas ar neveikimas, kuriuo suinteresuota kita pusė, nebus atlikti, arba bus padaryti neteisėti veiksmai, padarant žalą teisėtiems asmens interesams, arba neatlikti teisėti veiksmai, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus (pvz., esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Pažymima, kad kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-486-693/2015, 2K-7-414-303/2015). Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2008, 2K-367/2014).
34. Siekiant paneigti apelianto nurodomus argumentus apie neva (duomenys neskelbtini) siekiamą galimą palankumą iš S. D., išteisintojo gynėjas pažymi, jog, kaip buvo nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) pareigos yra organizuoti valstybės ir savivaldybės politikos žemės ūkio ir melioracijos srityje įgyvendinimą. Melioracijos sritis apima gaunamų iš valstybės ir savivaldybės biudžeto finansinių lėšų administravimą ir parengtų techninių projektų įgyvendinimo inicijavimą, tai yra skyriaus atsakingiems specialistams pavedama parengti techninę dokumentaciją, rangos sutarčių projektus ir juos pateikti Viešųjų pirkimų skyriui. Pagal parengtą dokumentaciją minėtas skyrius organizuoja viešuosius pirkimus. Rengiant pirkimus dokumentaciją ir vykdomose pirkimų procedūrose S. D. nedalyvauja. Įvykdžius viešuosius pirkimus ir nustačius laimėtoją S. D. tik gauna informaciją apie laimėjusį subjektą ir darbų vertę. Tarpinius atliktų darbų aktus pasirašo rangovas ir paskirtas techninis prižiūrėtojas. Priduodant objektą naudojimui (kai visi darbai yra atlikti) yra sudaroma komisija. Jos darbe dalyvauja rangovas, projektuotojas, techninis prižiūrėtojas ir skyriaus atstovas. Baigus darbus yra užpildomas pridavimo aktas, be projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo parašo objektas negali būti priduotas. Taigi S. D. visiškai negali ir negalėjo turėti įtakos tiek rengiant ir perkant darbus, tiek juos ir priduodant. Tai, jog S. D. nesiūlė jokio palankumo, nuolaidų, kad K. A. neprašė ir nesiekė jokio palankumo, paslaugų, nuolaidų, pagalbos, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai A. D., R. B., E. N.. Tiek S. D. duoti paaiškinimai, tiek ir teisme duoti liudytojų parodymai yra tarpusavyje susiję, sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas nuosprendį.
35. Išteisintojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką, pripažįstant duotą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojama darbinių santykių dalis, būtų siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Šiuo atveju, ryšys tarp užpilto dyzelinio kuro S. D. ir A. Ž. bei S. D. įgaliojimų vykdymo nebuvo nustatytas. Dyzelinio kuro užpylimas S. D. ir A. Ž. buvo vertinamas kaip parama šventei. Nenustačius, jog S. D., būdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo įgaliojimus, būtų turėjęs objektyvias galimybes teikti palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, įvertinant S. D. tarnybinius įgaliojimus, darbą komisijų forma, taip pat tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iš komisijos nario, ryšius su kitais komisijų nariais ar S. D. daromą poveikį kitiems komisijos nariams ar jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams priimant ir pasirašant aktus, įvertinant ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad S. D. būtų rodęs kokį nors palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. tiek iki vykusio kuro užpylimo, tiek ir po kuro įpylimo, nei kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba, nei kitais būdais nebuvo gauta jokių duomenų, kad S. D., toliau vykdydamas savo tarnybines funkcijas, būtų rodęs kokį nors palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustačius S. D. veiksmuose kaltės, išteisino S. D., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymių. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2021 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-134-354/2021).
36. Gynėjas pažymi, kad nebuvo siekiama jokio palankumo kontroliuojant viešaisiais pirkimais įsigytus darbus (duomenys neskelbtini). Juolab, gynėjo nuomone, reikia ne tik įvertinti tai, kad S. D., kaip valstybės tarnautojas, suprato veiksmus, bet ir nustatyti S. D. kaip asmens realų ketinimą, taip pat kito asmens realų ketinimą papirkti. Nė viena šalis nesiūlė, nežadėjo, nesitarė duoti ar paimti kyšį, tokių aplinkybių jokie bylos duomenys nepatvirtina. K. A. vienareikšmiškai parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, kad įpildamas kuro nejautė, kad pastarojo veiksmai abejotini, pastarasis taip pat parodė, kad jokio palankumo nesulaukė ir nesitikėjo sulaukti. Be to, S. D. už įpiltus degalus grynaisiais pinigais sumokėjo K. A. (kuro kortele suteikta didelė nuolaida), o antrą kartą S. D., STT pareigūnų nurodymu, pinigus pervedė mokėjimo pavedimu tiesiogiai (duomenys neskelbtini). S. D. veiksmuose nenustatyti visi BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (dalykas, veika, specialusis subjektas, tiesioginė tyčia).
37. STT pareigūnai klausėsi S. D., filmavo, įrašinėjo visus pokalbius, tačiau jokio korupcinio pobūdžio veikų S. D. veiksmuose neįžvelgė bei nenustatė. Taip pat per tokį ilgą laiko tarpą nenustatė jokio galimai galimo palankumo ateityje. Kas tik dar kartą patvirtina S. D. teisme duotus parodymus, kad S. D. nevykdė ir nesiruošė vykdyti jokių nusikalstamų veikų, o savo pareigas atliko tinkamai ir sąžiningai. Taip pat jokių duomenų apie S. D. pažadą ar ketinimą padėti spręsti kokius nors klausimus UAB (duomenys neskelbtini) ar galimą palankumą vykdant įgaliojimus, nėra. Taigi, nesant jokių tiesioginių ir netiesioginių S. D. kaltės dėl galimo kyšininkavimo įrodymų, apeliacinis skundas, kuris yra grindžiamas vien tik prielaidomis, samprotavimais, išvedžiojimais, bet ne įrodymais, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
38. Išteisintojo S. D. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos beveik 9 mėnesius (fiksuojami privatūs pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įrašai). Taigi, asmuo nuolatos buvo sekamas. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo, atsižvelgiant į S. D. bei kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų pobūdį ir laipsnį, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Nors buvo ir įtariama S. D. veiksmus esant sisteminiais, vienintelė veika, dėl kurios buvo pateiktas kaltinimas S. D., buvo padaryta 2019 m. rugsėjo 6 ir 18 d., taigi kriminalinės žvalgybos priemonės S. D. atžvilgiu jau buvo taikomos beveik penkis mėnesius ir tik po šio laiko buvo gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas teismo dėmesys, jog S. D. atžvilgiu tęsiant kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą net ir po 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. sausio 10 d., tariamai neteisėti veiksmai nebuvo užfiksuoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išsiaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ asmens veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Ir tai buvo daroma tendencingai ir nepateisinamai. Tokia situacija teisinėje valstybėje negali būti toleruojama. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po A. Ž. ir S. D. įvykdyto kuro užpylimo. S. D. buvo kaltinamas dėl galimai priimto sąlyginai nedidelės vertės (186,19 Eur) kyšio, taigi beveik 9 mėnesius trukusios kriminalinės žvalgybos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos.
39. Vertinant nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir objektyvią išvadą, jog S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas
40. Apeliacinis skundas tenkinamas.
41. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė pripažinti S. D. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, todėl teisėjų kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir įstatymo taikymo aspektais.
42. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nustatė, kad teismas, išteisindamas S. D. konstatavo, kad kaltinamojo S. D. veiksmai įsipilant dyzelinio kuro jam ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) sąskaita, yra ne kyšis, o parama šventei. Be to, byloje teismas nenustatė, jog S. D., būdamas (duomenys neskelbtini), pagal savo tarnybinius įgaliojimus ir darbą komisijų forma, turėjo objektyvias galimybes teikti palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iš komisijos nario, ryšius su kitais komisijų nariais ar jiems daromą poveikį, ar poveikį jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams priimant ir pasirašant aktus, bei nėra jokių duomenų, kad S. D. būtų rodęs kokį nors palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ryšys tarp užpilto dyzelinio kuro S. D. ir A. Ž. bei S. D. įgaliojimų vykdymo, nenustatytas. Išteisinamajame nuosprendyje taip pat buvo pažymėta, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas, būtina vadovautis bendru proporcingumo principu, taip pat, atsižvelgiant į bendrą įvykio kontekstą, įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus. Šiuo atveju teismas nurodė, kad išteisintasis, priimdamas dyzelinį kurą iš K. A., galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nereiškia, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Darant šias išvadas pasiremta kasacinės instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 bei Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2021.
43. Taigi teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį trimis aspektais. Pirmuoju aspektu nurodė, kad nusikalstamos veikos dalykas – dyzelinis kuras yra ne kyšis, o parama šventei. Kitu aspektu nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog S. D. būtų kokiu nors būdu rodęs palankumą ar turėjo galimybę tokią galimybę (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ir trečiuoju aspektu, kad S. D. padaryta veika vis tik turi pavojingumo požymių, tačiau nesiekia tokio pavojingumo, už kurį turėtų būti taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (ultima ratio).
44. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir prokuroro skundo argumentus, nesutinka su teismo padarytomis išvadomis nei dėl nusikaltimo dalyko, nei dėl galimo palankumo S. D. vertinimo, nei šiuo nagrinėjamu atveju dėl principo „ultima ratio“ taikymo.
45. Iš priimto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, tačiau, neteisingai aiškindamas BK 225 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas, padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
V. Dėl nusikalstamos veikos dalyko
46. Teismas laikė svarbiu pažymėti, jog valstybė deda pastangas, kad valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys nesudarytų galimybės švaistyti ar atiduoti visuomenės gėrius už privačią naudą, priimant sprendimus, kurie naudingi sau arba privatiems asmenins, su kuriais sudaromi mainai, darant žalą kitiems. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinoje pažymima, kad ,,privalu stengtis užtikrinti, jog kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi“, tačiau ,,nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
47. Nežiūrint į pirmiau paminėtas nuostatas, teismas kuro užpylimo faktą S. D. ir K. Ž. pripažino parama, nors jokių paramą pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas nepagrįstai pernelyg sureikšmino S. D. pateiktus paaiškinimus apie tai, kaip jis pats suprato kuro užpylimo jam ir A. Ž. faktą ir nepagrįstai šiuos paaiškinimus įvertino S. D. naudai. Taip teismas ignoravo skundžiamame nuosprendyje pacituotą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą nuostatą, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad K. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2020 m. vasario 12 d. papildomos apklausos metu parodė, kad pagal S. D. prašymą, apmokėjus jam už kurą, S. D. galbūt kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs (duomenys neskelbtini) naudai (t. 5, b. l. 133). Kaip matyti, K. A. kuro užpylimo faktą ikiteisminio tyrimo metu vertino priešingai nei S. D., tačiau bylos duomenų kontekste šių K. A. paaiškinimų teismas tinkamai neįvertino. Matyti, kad K. A. vėlesni parodymai palaipsniui kito S. D. naudai, nes iš S. D. pateikto K. A. prašymo paremti finansiškai dėl patirtų išlaidų šventei, vėliau prašymas pakito į kitokio pobūdžio prašymą, t. y. paremti šventę, neigiant galimo palankumo ateityje faktorių. Be to, K. A. parodymuose buvo nurodytos naujos aplinkybės dėl kuro su nuolaida užpylimo. Būtent šiuos parodymus teismas priėmė, laikė nuosekliais, patikimais ir vertino, priimdamas nuosprendį.
48. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai išlaidas organizuojant byloje aptariamą šventę patyrė S. D. ir A. Ž., todėl visiškai neaišku, kodėl minėti asmenys turėjo patirti asmenines išlaidas, kuomet šventę organizavo savivaldybės administracija ir kodėl jas turėjo kompensuoti ne savivaldybė, o būtent juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), kuri kaip dalyvė, rėmėja, ar kitaip nebuvo susijusi su organizuojama žemdirbių švente. Taip pat nėra aišku, kodėl S. D. ir A. Ž. šventei organizuoti naudojosi asmeniniu, o ne savivaldybei priklausančiu transportu, kai liudytojas R. B. patvirtino, kad žemdirbių šventės organizavimą suprato, kaip darbinės veiklos dalį, nes buvo priimtas įsakymas dėl darbo švenčių dienomis, todėl dėl šventės vykdavo valdišku transportu. Be to, K. A. (duomenys neskelbtini) užėmė statybos darbų vadovo pareigas, nebuvo šios įmonės akcininkas, todėl neturėjo įgaliojimų spręsti dėl paramos skyrimo iš įmonės lėšų. Neabejotina, kad apie tai, kokias pareigas (duomenys neskelbtini) užima K. A., žinojo ir išteisintasis S. D., todėl jis aiškiai suvokė, kad pats K. A. neturi teisės spręsti dėl paramos, tuo labiau ją pats skirti. Taigi šie duomenys iš esmės patvirtina pirminius S. D. paaiškinimus, duotus 2020 m. vasario 4 d. (t. 6, b. l. 46), kad norėdamas susigrąžinti bent dalį šventei išleistų pinigų, esant blogai finansinei situacijai ir dėl anūkės gimimo, žinodamas, kad K. A. veža kurą objektuose esančiai technikai, paprašė jo užpilti kuro. Šios nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmos instancijos teismas, kad K. A. užpylė kurą S. D. ir A. Ž. ne kaip paramą šventei, o kyšio forma.
49. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymas apibrėžia, kas yra parama: paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. O šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad paramos gavėjo prisiimami įsipareigojimai paramos teikėjui turi būti nurodyti sutartyje, kuria įforminamas paramos teikimas. Pagal šio įstatymo 11 straipsnį, juridiniai asmenys, kurie turi teisę gauti paramą, privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos paramos teikėjus, jeigu parama nebuvo gauta anonimiškai, taip pat paramos vertę ir kaip ši parama buvo panaudota, tai yra įvardyti konkrečius gavėjus, jeigu lėšos ar turtas, gauti kaip parama, perduoti kitam asmeniui) ir jų pačių teikiamos paramos apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio ir metinę ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą.
50. Vertinant Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo nuostatas, S. D., nei kaip valstybės tarnautojas, nei šiuo atveju kaip fizinis asmuo, negalėjo gauti jokios paramos. Tuo labiau, (duomenys neskelbtini) nerėmė savivaldybės administracijos organizuojamos šventės, nes tai apskritai buvo draudžiama, ką iš esmės apklausos metu patvirtino šios įmonės direktorius E. N..
51. S. D. ir K. A. pirmos instancijos teisme pateikta versija apie tai, kad paramą sudarė neaiškaus dydžio, galbūt iki 10 Eur, įmonės (duomenys neskelbtini) gauta nuolaida už įsipiltą kurą, apskritai yra nelogiška, rodanti siekį sušvelninti S. D. padėtį ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, ši teisme iškelta versija leidžia tiek S. D., tiek K. A. parodymus vertinti kaip nenuoseklius. S. D., pradžioje teigęs, kad prašė paramos, vėliau nurodė, kad pinigus už gautą kurą grąžino K. A., kuris, kaip matyti iš jo parodymų, gautų pinigų įmonei neperdavė. Taigi šie duomenys rodo tik siekį išvengti atsakomybės.
VI. Dėl vieno iš S. D. inkriminuojamo nusikaltimo sudėties elemento – siekiamo palankumo nustatymo
52. Teismas nuosprendyje pateikė išsamią analizę dėl galimybės S. D., einant (duomenys neskelbtini) pareigas ir vykdant savo įgaliojimus, teikti palankumą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei padarė išvadas, kad S. D. teikti (duomenys neskelbtini) atžvilgiu palankumą, įvertinant dar ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie S. D., kaip vieno iš komisijos nario, ryšius su kitais komisijų nariais, ar S. D. daromą poveikį kitiems komisijos nariams priimant ir pasirašant aktus, galimybės neturėjo (nuosprendžio 37–39 lapai). Iš nuosprendžio turinio ir motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (cituojama nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).
53. Tačiau, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebėjo prokuroras, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 buvo priimta dėl veikos, padarytos 2017 m. balandžio mėnesį. S. D. veika buvo padaryta 2019 metų rugsėjo mėnesį, po to, kai 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-391 BK 225 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nauja nuostata, kuri nustatė valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atsakomybę už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.
54. Iš tiesų, byloje nėra nustatyta, kad S. D., prašydamas užpilti kurą ir jį įsipildamas į sau ir A. Ž. priklausančius asmeninius automobilius, už tai būtų žadėjęs kokiu nors būdu būti palankus (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad kuro gavimas nebuvo susijęs su S. D., dirbančio (duomenys neskelbtini), pareigomis. Šioje dalyje būtina paminėti pirminius S. D. paaiškinimus, kurių metu jis teigė, kad „galėjo būti, kad užsipylęs kuro pasakiau, kad ačiū, lieku skolingas“ (t. 6, b. l. 46). Tai taip pat savaime nereiškia, kad S. D. pažadėjo būti palankus ir atsilyginti, tačiau visiškai patvirtina kyšininkavimo teisinę koncepciją, nekeliančią reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022).
55. Byloje nustatyta, kad S. D. pagal 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) aprašymo 2 p. organizuoja Žemės ūkio skyriaus darbą ir kontroliuoja užduočių vykdymą; 5.4 p. – vadovauja komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, 5.9 p. – organizuoja melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus, organizuoja statinio pripažinimą tinkamu naudoti, 5.20 p. –inicijuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimą pagal Žemės ūkio skyriaus kompetenciją, 5.22 p. – kontroliuoja sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina Žemės ūkio skyrius, vykdymą. Ir, nors teismas akcentavo faktą, kad apžiūrėjus 24 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojų nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., vykdytų tiekėjų apklausų pažymas, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dalyvavusi šiose apklausose ir teikusi pasiūlymus, laimėjo tik du pirkimus (4 t., b. l. 8–199; 5 t., b. l. 1 –20), kiti, teismo ištirti duomenys, kurių teisėjų kolegija nebekartoja (nuosprendžio 22–31 lapai) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administraciją, kurioje, kaip minėta, išteisintasis S. D. užėmė (duomenys neskelbtini), vis tik siejo ne vienkartiniai teisiniai ir finansiniai santykiai. Iš šių duomenų matyti, kad K. A. turėjo S. D. mobiliojo ryšio telefoną, susirašinėjo elektroniniais laiškais, siunčiant įvairias pažymas, pakeitimo aktus, prašymus dėl pratęsimo (t. 1, b. l. 130–141). Taip pat matyti, kad S. D. buvo atsakingas už Rangos sutarčių vykdymą dėl (duomenys neskelbtini) atliekamų remonto-rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse, dalyvavo darbų priėmimo komisijose surašant darbų priėmimo aktus, melioracijos darbų pakeitimo aktus. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi ne vieną rangos sutartį dėl melioracijos statinių remonto darbų su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (2 t., b. l. 1–102, 177–202). Be to, S. D. pavaldūs Žemės ūkio skyriaus specialistai, tarpe jų ir A. D., dalyvavo ne vienoje komisijoje priimant ir surašant darbų, atliktų (duomenys neskelbtini), aktus (3 t., b. l. 1–46, 78–166). Ši liudytoja taip pat parodė, kad ji, rengiant užduotis viešiems pirkimams, pasitardavo su skyriaus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pateiktus aktus peržiūrėdavo ir sutikrindavo su (duomenys neskelbtini) S. D..
56. Įvertinus aptartus duomenis neabejotina, kad K. A. buvo suinteresuotas S. D., kaip melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbų organizatoriaus ir kt., palankumu. Paprastai, kai tokie asmenys reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, net ir nenurodydami konkrečios priežasties, palankumu suinteresuotas asmuo turi pagrindą manyti, kad atsisakęs duoti kyšį, jis gali susidurti su įvairiais trukdžiais, pertekliniais reikalavimais, praras galimybę ateityje laimėti projektą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-94-788/2022). Būtent tokie K. A. pirminiai parodymai ir buvo – jis palaikė dalykiškus, darbinius ir draugiškus santykius atlikdamas savo, kaip statybos vadovo, funkcijas ir jam buvo svarbu tokius pat santykius palaikyti ir ateityje. Jis – K. A., tikėjosi, kad S. D. galbūt kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs (duomenys neskelbtini) naudai derinant techninę dokumentaciją, bendraujant kitais darbiniais klausimais (t. 5, b. l. 133). Savo ruožtu, S. D., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas įgaliojimus organizuoti Žemės ūkio skyriaus darbą ir kontroliuoti užduočių vykdymą, vadovauti komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, organizuoti melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus ir kt., turėjo realią galimybę daryti įtaką savo kompetencijos ribose vykstantiems procesams. Todėl, reikalaudamas kyšio, neabejotinai suprato, kad (duomenys neskelbtini) turėtų būti suinteresuota palaikyti gerus santykius dabar ir ateityje, todėl gali sutikti duoti kyšį. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai atitinka kyšio reikalavimo už palankumą požymius, patenka į S. D. darbinių santykių ir suteiktų įgaliojimų vykdymo sferą.
VII. Dėl baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės „ultima ratio“ taikymo
57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama teisiškai nepagrįstą teismo išvadą, kad S. D. ir A. Ž. užpiltas dyzelinis kuras yra ne parama šventei, o kyšis siekiant palankumo, kartu įvertino ir teismo argumentus dėl baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės „ultima ratio“ taikymo.
58. S. D. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadas, kad S. D. padarytas kyšininkavimas nebuvo susijęs su parama šventei, nebuvo ir atsitiktinio pobūdžio, nes 2019 m. gruodžio 12 d. S. D. darbo kabinete buvo užfiksuotas S. D. ir K. A. darbinis susitikimas, kurio pabaigoje K. A. paklausė, ar S. D. nereikia į degalinę. Užfiksuota aplinkybė tik patvirtina S. D. inkriminuoto kyšininkavimo tikslą ir įrodo, kad kaltinime nurodytas įvykis nebuvo atsitiktinis, nes vien tik iš trumpos frazės S. D. suprato, kas jam yra siūloma. Tokie išteisintojo veiksmai yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą asmens, visuomenės, valstybės interesams. Taigi S. D. veiksmų pavojingumas nekelia abejonių, todėl darytina išvada, kad jie, vertinant pagal proporcingumo ir „ultima ratio“ (paskutinė priemonė) principus, pasižymi savanaudiškumu ir priskirtini baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų kategorijai.
VIII. Dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės
59. Teismas S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtį ir trukmę įvertino kaip neproporcingą jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).
60. Tačiau teismo panaudota formuluotė „galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas“, neatitinka teisingam ir pagrįstam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Vertinant šią formuluotę ir išdėstytas aplinkybes bei argumentus, vis tik lieka neaiški teismo pozicija ir išvados aptariamu klausimu. Teismas vertino išdėstytas aplinkybes ir darė išvadą, kad S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Nustatytos aplinkybės taip pat leido daryti išvadą, kad beveik devynis mėnesius trukusios kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.
61. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo pateiktomis išvadomis dėl kriminalinės žvalgybos taikymo, kurios, kaip minėta, yra dviprasmiškos. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-2015). Iš BPK 1 ir 2 straipsnių prasmės išplaukia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis lygiai tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus. Turint galvoje, kad valstybės tikslas yra ginti žmonių teises, laiku užkardyti nusikaltimus, o ne juos skatinti, galima teigti, kad operatyviniai veiksmai turi būti tęsiami tol, kol surenkama pakankami įrodymų, leidžiančių patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Jie turi būti nutraukiami surinkus pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, leidžiančių pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, kad bylą galima būtų perduoti teismui, o kaltininkas būtų greitai ir teisingai nubaustas.
62. Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad proceso metu S. D. teisės buvo varžomos pagrįstai ir proporcingai tiriamos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, pavojingumui. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po A. Ž. ir S. D. įvykdyto kuro užpylimo (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d.), teismas darydamas išvadas neatsižvelgė į kitą, jau paminėtą, itin svarbią aplinkybę, patvirtinančią, kad 2019 m. gruodžio 12 d. S. D. darbo kabinete buvo užfiksuotas S. D. ir K. A. darbinis susitikimas, kurio pabaigoje K. A. paklausė, ar S. D. nereikia į degalinę. S. D. atsakė „paskui“. Kaip minėta, po šios aplinkybės nustatymo, praėjus mėnesiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
63. Iš šių duomenų matyti, kad tiek 2019 m. rugsėjo 6 d., tiek 2019 m. rugsėjo 18 d., kuro užpylimo faktai buvo fiksuoti skirtingiems, tame pačiame Žemės ūkio skyriuje dirbantiems, asmenims. Vadinasi, kriminalinės žvalgybos priemones taikę pareigūnai turėjo pagrindą ir toliau jas taikyti manydami, kad kyšininkavimas yra susijęs ne tik su S. D. ir A. Ž.. Nustačius dar vieną tyrimui svarbią aplinkybę 2019 m. gruodžio 12 d., ikiteisminis tyrimas nedelsiant nebuvo pradėtas vertinat aplinkybę, kad tuo metu S. D. gavo tik pasiūlymą užsipilti kuro, tačiau pats kuro užpylimo faktas, dar mėnesį taikant kriminalines žvalgybos priemones, akivaizdu turint pagrindą tikėtis, kad kuro užpylimas bus įvykdytas, taip ir liko neužfiksuotas. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, pirmiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai nesuponuoja esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, susijusio su kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymu.
IX. Dėl S. D. veikos kvalifikavimo ir bausmės jam skyrimo
64. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas padarius išvadą, jog turi būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
65. Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas S. D., teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nes jis, kaip valstybės tarnautojas, savo ir A. Ž. naudai pareikalavo ir priėmė 186,19 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir palankumą.
66. Skirdama bausmę S. D., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra S. D. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus šiuos S. D. charakterizuojančius duomenis, taip pat nusikalstamos veikos pobūdį ir sudėtingumą, gauto kyšio dydį, daroma išvada, kad S. D. skirtina bauda, nežymiai didesnė nei numatyta minimali.
67. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. nusikalstamą veiką padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas minimaliam – 3 metų terminui.
68. Iš S. D. išieškotina konfiskuotino turto, gauto iš nusikalstamos veikos, vertę atitinkanti pinigų suma – 186,19 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. išteisinimo ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.
Pripažinti S. D. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 120 MGL dydžio – 6 000 (šešių tūkstančių) Eur baudą, nustatant 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. vasario 4 d. (1 para), kas prilygsta dviejų MGL (100 Eur) dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalimi, 3 dalies 7 punktu, 682 straipsniu, skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 (trejiems) metams.
Išieškoti iš S. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,19 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 19 ct) valstybei (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Donatas Jatužis
Jolanta Raščiuvienė
Daina Vaidachavičienė