Baudžiamoji byla Nr. 2K-4-628/2022                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06628-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.

     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, 

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. J.,

nukentėjusiojo R. D. atstovui advokatui Mariui Griciui,

civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui Vaidui Miliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato Mariaus Griciaus kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis), perduodant V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakomybei. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams. Baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. D. priteistas 800 Eur jo turėtų išlaidų atlyginimas advokato paslaugoms apmokėti.

        Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pakeista: apeliacinis procesas dėl 160 Eur turtinės žalos ir 7284 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas. Nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato Mariaus Griciaus apeliacinis skundas atmestas – civilinis ieškinys dėl 4532 Eur turtinės žalos (negautų pajamų), 4716 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo netenkintas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinės atsakovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       J. J. buvo kaltinama tuo, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu buvo nesunkiai surikdyta kito žmogaus sveikata: 2020 m. vasario 14 d. apie 19.15 val. Plungės m., Birutės g., ties pastatu Nr. 30, vairuodama automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir partrenkė nereguliuojamąja pėsčiųjų perėja einantį R. D., jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“), 30 punkto („Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties juostą įėjusį pėsčiąjį“) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato M. Griciaus apeliacinį skundą, nurodė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinį ieškinį dėl to, kad jis nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pareikšti vienam arba keliems iš subjektų, išvardytų TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą, o sąvokos „pretenzija“ vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytų subjektų aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo R. D. pareikštą civilinį ieškinį.

3.       Spręsdamas dėl nukentėjusiojo R. D. reikalavimo priteisti jam turtinės žalos – negautų pajamų – atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis neįrodė, jog jis buvo iš anksto (iki 2020 m. vasario 27 d.) numatęs gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, nukentėjusiojo nuo 2018 m. vasario 27 d. su jokiu darbdaviu nesiejo darbo santykiai, jis neturėjo jokio pagrindo tikėtis gauti su darbo santykiais susijusių pajamų esant normaliai veiklai (nukentėjusiajam esant nesužalotam eismo įvykio metu), todėl konstatuotina, kad su darbo santykiais susijusių pajamų nukentėjusysis nagrinėjamu atveju negavo ne dėl neteisėtų J. J. veiksmų, o dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su 2020 m. vasario 14 d. įvykusiu eismo įvykiu ir jo nulemtu R. D. daliniu nedarbingumu. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nukentėjusysis, nesukūręs darbo santykių, negalėjo tikėtis gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Todėl civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo iš civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

4.       Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.4 punktą nustatyta, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, jei jis yra virš 6 mėnesių, orientacinis išmokamo neturtinės žalos atlyginimo dydis yra iki 8 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) (t. y. 4856 Eur), pagal 5.2 punktą nustatyta, kad kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų darbingumo, orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis papildomai didinamas 50 procentų, civiliniam ieškovui apskaičiuotas ir išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 7284 Eur – yra pakankamas, pagrįstas, teisingas ir atitinkantis tiek neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus, tiek teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo atstovo reikalavimas priteisti papildomai 4716 Eur neturtinei žalai atlyginti vertintinas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas.

5.       Nagrinėjamu atveju pagrįsta ir įrodyta nukentėjusiojo patirta turtinė ir neturtinė žala civilinės atsakovės atlyginta iki procesinio sprendimo šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 336 straipsnio 2, 3 dalys), todėl reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

6.       Kasaciniu skundu nukentėjusiojo R. D. atstovas advokatas M. Gricius prašo pakeisti 2021 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir visiškai patenkinti nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato M. Griciaus apeliacinį skundą – patenkinti civilinį ieškinį dėl atmestų reikalavimų – 4532 Eur turtinės žalos (negautų pajamų), 4716 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Kasatorius skunde nurodo:

6.1.                      Specialisto išvadoje Nr. G 902/2020 konstatuota, kad R. D. nustatytas kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžimas, būdingas lengvojo automobilio pirminiam smūgiui į pėsčiojo kairiąją blauzdą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš medicinos dokumentų, R. D. nedarbingas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki šiol. Šiuo metu dar nėra baigtas gydymas, nėra aiškios galutinės pasekmės, galima tik apibendrinti, kad sveikatos sutrikdymo mastas išliks nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydžio. Už šį laikotarpį jokių išmokų nukentėjusysis negavo, nes neturėjo reikiamo darbo stažo. 2020 metais minimalus darbo užmokestis siekė 607 Eur. Skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. susidaro 4532 Eur. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis patiria žalą ne dėl to, kad sumažėja jo darbingumas ar jis jo visiškai netenka, o dėl to, kad dėl nedarbingumo sumažėja jo reali galimybė ar jis visiškai netenka galimybės gauti pajamų ateityje.

6.2.                      Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, PETL) 10:202 straipsnį, pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276- 458/2019).

6.3.                      Šioje byloje nukentėjusysis paverstas asmeniu, kuris negavo, negalėjo gauti ir negaus ateityje pajamų iš darbo santykių. Šiuo požiūriu Klaipėdos apygardos teismas pažeidė teisingumo principą, nustatydamas jam privalomą nedirbančio asmens statusą. Ši pozicija yra priešinga net baudžiamosios teisės požiūriu, nes net nuteistiesiems laikui bėgant išnyksta teistumas, o nukentėjusysis paverstas į asmenį, kuris nedirbo ir negali ateityje įsidarbinti; už jį taip nusprendė Klaipėdos apygardos teismas. Kasatorius nurodo, kad, dirbdamas nelegaliai ar pagal paskutinį pasiūlymą lentpjūvėje, nukentėjusysis būtų gavęs 700 Eur atskaičius mokesčius, o tai yra žymiai daugiau nei 1 MMA, kuris tuo metu buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių. Kasatorius sutinka, kad nukentėjusysis neturi teisės pretenduoti į šį piniginį dydį, nes įvykio metu negavo tokio dydžio oficialių pajamų, todėl turi tenkintis bent jau minimaliu darbo užmokesčio dydžiu.

6.4.                      Teismų praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015) konstatuojama, kad įstatyme yra įtvirtintas specifinis reglamentavimas tais atvejais, kai sužalojamas 14 metų nesulaukęs fizinis asmuo, nustatant, kad, šiam nukentėjusiajam sulaukus 14 metų, atsakingas už žalą asmuo taip pat privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sugebėjimus, turėtus iki sužalojimo, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes (CK 6.285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nukentėjusysis patiria žalą ne dėl to, kad sumažėja jo darbingumas ar jis jo visiškai netenka, o dėl to, kad dėl nedarbingumo sumažėja jo reali galimybė arba jis visiškai netenka galimybės gauti pajamų ateityje. Cituojamoje byloje teismas suteikė teisę į negautas pajamas net 14 metų asmeniui, kuris iki tol visai nebuvo dirbęs dėl savo jauno amžiaus ir neaišku, ar dirbs ateityje, tačiau iš jo tokia teisė nebuvo atimta kaip iš nukentėjusiojo R. D..

6.5.                      Kitas svarbus aspektas, kurio Klaipėdos apygardos teismas visiškai nevertino, yra aplinkybė, kad nukentėjusysis, būdamas sveikas, turėtų galimybę įsidarbinti, o gulėdamas ligoninėje ar būdamas neįgaliojo vežimėlyje, neturėjo jokių galimybių įsidarbinti, nes pasekmės dėl buvusio įvykio atėmė iš jo šią teisę. Nuo 2020 m. gruodžio 20 d. nukentėjusiajam nustatytas neįgalumas, nes jis neteko 60 procentų darbingumo. Neįgalumo išmoka siekia 270 Eur per mėnesį, tai yra beveik dvigubai mažesnė suma nei minimalioji alga, o įsidarbinti jokių galimybių nukentėjusysis neturi, nes be neįgaliojo vežimėlio dar negali judėti, planuojama dar viena operacija.

6.6.                      Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą įstatymų leidėjas suteikia nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai (CK 6.250, 6.283 straipsniai). Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, kartu yra patiriamas nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

6.7.                      Dėl buvusio įvykio nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Situacija yra neeilinė dėl pasekmių dydžio, jo sveikatos būklė šiuo metu nėra gera, dar gydosi, jaučia periodiškus kojos skausmus, koja nėra sugijusi, vyksta lėtas gijimas, nukentėjusysis negali judėti, juda tik su vežimėliu, jį kankina nemiga, to anksčiau nebuvo ir tai sukelia didelių nepatogumų, apriboja galimybes dirbti, nukentėjusysis nesijaučia esąs visavertis žmogus visuomenėje, jo sveikata nėra tokia pati kaip iki nusikaltimo dienos. Savo neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 12 000 Eur, juos turėtų atlyginti atsakovė, kuri atlygino tik 7284 Eur neturtinės žalos, o teismas nepagrįstai atmetė likusią šio reikalavimo dalį.

6.8.                      Teismai padarė esminius procesinių normų pažeidimus, pripažindami dalį duomenų netinkamais įrodymais, nesilaikė reikalavimo įrodymų vertinimo procese panaudoti logikos dėsnius. Tai vertintina kaip esminis BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimas, kuris nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.       Nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato M. Griciaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl negautų pajamų priteisimo

8.       CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). 

9.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu R. D. buvo nesunkiai surikdyta sveikata. Taigi, šiuo atveju neginčytina, kad nukentėjusysis R. D. turi teisę į patirtos žalos, susijusios su kito asmens veiksmais jam padarytu sveikatos sutrikdymu, atlyginimą. Transporto priemonė „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurią eismo įvykio metu vairavo J. J., buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje „AAS BTA Baltic Insurance Company“, ši ir privalo atlyginti dėl eismo įvykio R. D. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, civilinė atsakovė bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“ pateikė pranešimą, kad nukentėjusiajam R. D. buvo išmokėta 7444 Eur dydžio draudimo išmoka, kompensuojant 160 Eur turtinės žalos dėl medikamentų (50 Eur), kelionės išlaidų (10 Eur) ir higieninės kėdutės bei neįgaliojo vežimėlio (100 Eur) pirkimo, 7284 Eur neturtinės žalos. Kasatorius nesutinka su tokiu nukentėjusiajam nustatytu tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl 4532 Eur negautų pajamų priteisimo, t. y. 1 MMA (607 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. (t. y. iki civilinio ieškinio parengimo dienos).

10.       Kaip minėta, įstatymas (CK 6.283 straipsnis) išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

11.       Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. D. yra dirbęs trumpais laikotarpiais (nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 25 d., nuo 1996 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 11 d., nuo 1997 m. rugpjūčio 19 d. iki 1999 m. spalio 1 d., nuo 2001 m. kovo 6 d. iki 2003 m. balandžio 14 d., nuo 2001 m. liepos 16 d. iki 2001 m. liepos 23 d., nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. vasario 27 d.), o nuo 2018 m. vasario 27 d. iki eismo įvykio, kurio metu jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dienos (2020 m. vasario 14 d.) niekur nedirbo ir su darbu susijusių pajamų negavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad su darbo santykiais susijusių pajamų nukentėjusysis nagrinėjamu atveju negavo ne dėl neteisėtų J. J. veiksmų (t. y. jos sukelto eismo įvykio), o dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su 2020 m. vasario 14 d. įvykusiu eismo įvykiu ir jo nulemtu R. D. sveikatos sutrikdymu bei darbingumo praradimu.

13.       Kasaciniu skundu prašoma priteisti nukentėjusiojo negautų pajamų už laikotarpį nuo eismo įvykio (2020 m. vasario 14 d.) iki civilinio ieškinio parengimo (2020 m. rugsėjo 28 d.) dienos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad jei R. D. sveikata nebūtų sutrikdyta eismo įvykio metu, jis būtų galėjęs dirbti ir iš darbo santykių gauti bent minimalų darbo užmokestį (tuo grindžiama ir kasatoriaus prašoma nukentėjusiajam priteisti negautų pajamų suma). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. D. gana ilgą laikotarpį iki eismo įvykio (dvejus metus) niekur nedirbo. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki eismo įvykio dienos jis būtų gavęs pajamų iš kitos teisėtos veiklos ar ėmęsis realių veiksmų, siekdamas tokių pajamų gauti, sukurti darbo santykius ir pan. Vien kasaciniame skunde išdėstytų teorinių pasvarstymų, kad R. D., jei jo sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta eismo įvykio metu, būtų galėjęs dirbti ir gauti darbo užmokestį, nepakanka, kad būtų konstatuotas tokių negautų pajamų realumas ir tai, kad šios pajamos buvo negautos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – eismo įvykio).

14.       Kasaciniame skunde teigiama, kad, sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti vertinamas ne tik šių pajamų realumas, bet ir dėl sveikatos sutrikdymo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Šiuos savo argumentus kasatorius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-3-604-219/2015 ir 2K-276-458/2019 pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad bylos, kuriomis kasatorius grindžia šiuos savo argumentus, nėra tapačios nagrinėjamai situacijai. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015 priimtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas sprendė dėl asmens teisės gauti negautų pajamų atlyginimą, vadovaujantis CK 6.285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. kai sužalojamas asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus, taip pat dėl tokios žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019 priimtoje nutartyje, kuria remiasi kasatorius, teismas sprendė ne negautų pajamų, o asmens, patyrusio sveikatos sutrikdymą, būsimų persikvalifikavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidų dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Taigi, viena vertus, cituojamoje kasacinėje nutartyje taip pat pažymimas būsimų nuostolių realumas ir nukentėjusio asmens pareiga įrodyti tokių išlaidų (tiesioginių nuostolių) būtinumą, kita vertus, remtis šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais, išimtais iš konteksto, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

15.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo, įstatymų taikymo klaidos nepadarė.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

16.       Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmesti civilinio ieškinio dalį dėl 4716 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam. Nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą įvertino 12 000 Eur, iš jų atsakovė bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“ atlygino 7284 Eur. Kasatoriaus nuomone, atmesdamas likusią šio reikalavimo dalį, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, pakenkimo mastą jo sveikatos būklei.

17.       Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-7-788/2016, 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-38-942/2017, 2K-168-511/2018 ir kt.).???

18.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

19.       Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino visus aptartus kriterijus, taip pat rėmėsi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Nukentėjusiojo atstovo kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.250, 6.283 straipsnių nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o iš esmės prašoma iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė apeliacinės instancijos teismas, akcentuojant nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patiriamas pasekmes. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).??? ???

20.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, atmesdamas nukentėjusiojo pareikšto reikalavimo dalį dėl 4716 Eur neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose nenukrypo, todėl keisti ar naikinti šią teismo nutarties dalį kasacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl procesinių palūkanų priteisimo

21.       Kasaciniame skunde taip pat prašoma tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio padavimo iki visiško jo įvykdymo priteisimo.

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, civilinė atsakovė bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“ iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam R. D. išmokėjo 7444 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodama 160 Eur turtinės žalos dėl medikamentų (50 Eur), kelionės išlaidų (10 Eur) ir higieninės kėdutės bei neįgaliojo vežimėlio (100 Eur) pirkimo ir 7284 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato M. Griciaus apeliacinį skundą dėl likusios civilinio ieškinio reikalavimų dalies – 4532 Eur turtinės žalos (negautų pajamų), 4716 Eur neturtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atmetė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomas procesines metines palūkanas iki civilinio ieškinio įvykdymo dienos nėra pagrindo, nes tam nėra vienos iš būtinų sąlygų – teismo sprendimo tenkinti civilinį ieškinį.

23.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Taigi, civiliniame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo civilinio ieškinio padavimo iki visiško jo įvykdymo, esant kitoms sąlygoms, galėtų būti tenkinamas tik iš dalies – priteisiant šias palūkanas ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o anksčiausiai nuo Plungės apylinkės teismo nuosprendžio šioje byloje priėmimo dienos.

24.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė nukentėjusiojo R. D. atstovo kasaciniame skunde keliamus klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, taip pat procesinių palūkanų priteisimo. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos teismų praktika, padarytos tinkamai taikant civilinius ir baudžiamuosius įstatymus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiojo R. D. atstovo advokato Mariaus Griciaus kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                Algimantas Valantinas

                                                                        Audronė Kartanienė

                                                                        Sigita Jokimaitė