Civilinė
byla Nr. 2S-766-464/ 2008
Procesinio
sprendimo kategorija: 106.8.2.; 128.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008
m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos
teisėjų Almos Urbanavičienės ir Egidijaus Žirono,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L.
L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio
27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio
fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. P., Vilniaus apskrities viršininko
administracijai, notarei R. S..
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u
s t a t ė:
pareiškėjas L. L. 2008-06-26 kreipėsi į
Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę
reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip pirmos eilės įpėdinė, priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. P. palikimą (t.y. namų
apstatymo, namų apyvokos daiktus, drabužius ir turtines teises atkurti
nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą) faktiškai pradėdama jį
valdyti (b.l.2-5). Minėtas faktas nustatytinas tam, jog pareiškėja galėtų gauti
paveldėjimo teisės liudijimą bei jo pagrindu įgyvendinti paveldėtas turtines
teises atkurti nuosavybės teises velionės vardu į 2,85 ha žemės ir 0,89 ha
miško (duomenys neskelbtini).
Vilniaus raj.
apylinkės teismas 2008-06-27 nutartimi (b.l.29) atsisakė priimti pareiškimą
kaip neteismingą pagal CPK 137 str. 2 d. 2 p., nes palikimą sudarantis
materialus turtas palikėjos mirties dieną buvo Vilniaus m. (CPK 446 str.).
Pareiškėjas L. L. atskiruoju skundu
(b.l.31-32) prašo panaikinti Vilniaus raj. apylinkės teismo 2008-06-27 nutartį
ir išspręsti klausimą iš esmės pareiškimą priimant nagrinėti. Atskirąjį skundą
motyvavo tuo, jog nuosavybės teisės į žemę (mišką) yra daiktinės teisės, todėl
ieškiniai dėl daiktinių teisių yra nagrinėjami pagal išimtinio teritorinio
teismingumo taisykles ir teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo
dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-672/ 06, kat. 94.2.4.; 96.4.). Vilniaus raj.
žemėtvarkos skyrius 2008-06-13 raštu Nr. 91 informavo apeliantę, kad 2008-07-28
(duomenys neskelbtini) bus ženklinamas
suprojektuotas žemės sklypas. Tokiu atveju pareiškimas dėl palikimo, kurį, be
kita ko, sudaro daiktinės teisės į žemę (mišką), esančius (duomenys neskelbtini), yra teismingas būtent Vilniaus
rajono apylinkės teismui. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo
vadovavosi CK 576 str., nes pareiškėja neprašė atnaujinti praleistą terminą
priimti palikimą.
Atskirasis
skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo
pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius
skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės
instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus,
pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ydingai nustatė faktines aplinkybes,
dėl ko netaikė iš esmės taikytinų procesinių nuostatų. Todėl skundžiama
nutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str).
Pagrindinį bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro klausimas dėl pareiškimo nustatyti palikimo
priėmimo faktą teismingumo, kuris tiesiogiai priklauso nuo paveldimo turto
apibrėžties.
Pabrėžtina, jog
civilinių teisinių santykių objektais gali būti ne tik materialus turtas (t.y. turtas
siaurąja prasme), bet taip pat ir turtinės teisės (CK 1.97 str. 1 d.).
Pastarosios irgi gali būti perduodamos paveldėjimo būdu (CK 1.112 str. 1-2 d.,
5.1 str. 2 d.). Nuosavybės teisės į žemę yra daiktinės teisės (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-672/ 06, kat. 94.2.4.; 96.4.)
(CK 4.47 str.). Byloms dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą visuotinai
(ir tarptautinėje privatinėje, ir nacionalinėje teisėje) taikomas išimtinis
teismingumas. Išimtinis teismingumas yra grindžiamas nekilnojamo daikto buvimo
vietos principu (lot. lex rei sitae), kas reiškia, kad visus su
nekilnojamuoju turtu vienaip arba kitaip susijusius klausimus sprendžia
nekilnojamojo turto buvimo vietos teismas (CPK 31 str. 1 d., 446 str.).
Neleidžiama priimti palikimą iš dalies (CK 5.50 str. 1 d.), tad, jeigu į
paveldimo turto sąrašą patenka kilnojamas ir nekilnojamas turtas, bylos
teismingumas nustatomas taikant išimtinio teismingumo nuostatas (CPK 3 str. 6
d., 33 str. 3 d.).
Kaip matyti iš
Vilniaus apskrities administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus
1998-10-22 pažymos Nr. Z-1902 (b.l.25), į ginčo paveldimo turto sąrašą, be kita
ko, įeina teisė palikėjos vardu atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį
nekilnojamąjį turtą (žemę). Grąžintina žemė pareiškimo padavimo metu yra
Vilniaus rajone (b.l.33). Tokiu atveju darytina išvada, jog pirmosios
instancijos teismas klaidingai išaiškino paveldimo turto sudėtį ir be pagrindo
netaikė išimtinio teismingumo taisyklių. Susiklosčius išvardintai situacijai,
skundžiama nutartis laikytina neteisėta, todėl naikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo
perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos
nuomone, spręsdamas pareiškimo teismingumo klausimą pirmosios instancijos
teismas CPK 576 str. nesivadovavo, t.y. jį į rezoliucinę dalį įterpė
atsitiktinai, per apsirikimą, nes motyvuojamojoje dalyje nėra jokių nuorodų
apie termino atnaujinimą, taigi šiuo aspektu apeliantės teisės ir/ arba
įstatymo saugomi interesai realiai nebuvo pažeisti.
Vadovaudamas
CPK 336, 337 str. 3 p., kolegija
n u
t a r ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d nutartį panaikinti,
o L. L. pareiškimo priėmimo
klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos
pirmininkė Dalia
Kačinskienė
Teisėjai Alma
Urbanavičienė
Egidijus
Žironas