Civilinė byla Nr. e2A-172-330/2021

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00257-2020-3

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rimtautas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomena“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė MB „Rimtautas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės UAB „Tomena“ priteisti 51 453,14 Eur skolą ir 6 procentų metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. birželio 19 d. sudarė krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutartį (toliau - ir Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas patalpose, esančiose  Savanorių g. 50, Varėnoje, o atsakovė įsipareigojo tiekti vagonus su biokuru (medienos drožlėmis) ieškovei. Šalys susitarė, kad paslaugos gavėja moka 250 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną (Sutarties 2.1. punktas) per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (Sutarties 2.2. punktas). 2019 metų pabaigoje ieškovė nustatė, kad atsakovė pradėjo ne visa apimtimi ir ne per Sutartyje nustatytą terminą mokėti už jai suteiktas paslaugas. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė sudarė Skolų suderinimo aktą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Akte fiksuojama, kad pagal ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovė nėra apmokėjusi jai suteiktų paslaugų už 51 453,14 Eur.

3.       Atsakovė UAB ,,Tomena“ atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies – neginčijo 27 922,25 Eur skolos dalies, tačiau teigė, kad šalys nesusitarė dėl paslaugų, už kurias paskaičiuota likusi ieškovės reikalaujama skolos dalis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir ieškovei priteisė iš atsakovės 51 453,14 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

5.       Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl 23 530,89 Eur sumos, kuri į ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukta už atskirai išskirtas paslaugas – frontalinio krautuvo nuomą, teleskopinio krautuvo nuomą, vikšrinio buldozerio nuomą, sandėliavimo aikštelės nuomą, ekskavatoriaus JCB nuomą, ratinio krautuvo HITACHI ZW310 nuomą ir transporto paslaugas.

6.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovės reikalaujama 23 530,89 Eur suma nepatenka į šalių sudarytos Sutarties objektą, nes šalys esą nebuvo susitarusios dėl papildomų paslaugų suteikimo, todėl ši suma negali būti priteista. Teismas nustatė, kad ieškovės išrašytose sąskaitose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos ginčijamos paslaugos, už jas mokėtinos sumos, dėl kurių atsakovė nereiškė jokių pretenzijų, sąskaitas priėmė, dalį jų apmokėjo, o pasirašydama Skolų suderinimo aktą patvirtino, jog sutinka su jame nurodytu savo įsiskolinimu. Teismas konstatavo, kad dėl papildomų paslaugų suteikimo šalys susitarė žodžiu, nes tokią galimybę numatė ir Sutarties nuostatos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė UAB „Tomena“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m.    birželio 30 d. galutinį sprendimą pakeisti ir ieškovei priteistą sumą sumažinti iki 27 992,25 Eur.

8.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės skolos dydžio. Šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų paslaugų teikimo, kurias ieškovė, veikdama nesąžiningai, įtraukė į atsakovei pateikiamas sąskaitas faktūras. Teismui pakako tik žodinio ieškovės vadovo paaiškinimo, jog dėl visų papildomų paslaugų buvo sutarta su atsakove ir kad suderinus visų suteiktų paslaugų apimtį buvo išrašomos sąskaitos faktūros, tačiau jokių duomenų, galinčių įrodyti tokius paaiškinimus, byloje nebuvo pateikta. Įrangos, skirtos atlikti krovos darbus, nuoma yra pačios ieškovės atsakomybė. Sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovė turėtų rūpintis krovos darbams reikalinga įranga, kuria ieškovė suteiktų Sutartyje aptartas paslaugas.

8.2. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja tikrovės neatitinkančią skolą, tokie suderinimo aktai negali šalims sukelti teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, kurie surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tai, kad atsakovė pasirašė Skolų suderinimo aktą, dar nereiškia, kad ji yra skolinga ir negali ginčyti tokiame akte nurodytų sumų.

9.       Ieškovė MB „Rimtautas“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

10.       Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai atsikirtimai į skundą:

10.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų paslaugų apmokėjimo. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes tik pradėjus teisminį ginčą pradėjo kelti klausimą dėl skolos dalies nepagrįstumo.

10.2. Visos sumos už paslaugas ir mokėjimai už jų suteikimą buvo derinami su atsakovės vadovu, kuris ir pats kontroliavo papildomų paslaugų mokėjimus, jokių pretenzijų nereiškė ir apmokėdavo suderintas papildomas paslaugas.

10.3. Skolų suderinimo aktas buvo sudarytas pirminių dokumentų pagrindu, jame yra išvardintos visos konkrečios sąskaitos ir jose nurodytos sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK      320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės prašymo sustabdyti bylą

12.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. vasario 17 d. buvo gautas atsakovės UAB ,,Tomena“ prašymas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-127-547/2021 pagal UAB „Tomena“ ieškinį atsakovei MB ,,Rimtautas“. Ten pareikštu ieškiniu ginčijami pirminiai apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu šioje byloje ieškovė grindžia atsakovės įsiskolinimą. ieškovei. Pasak atsakovės, neišsprendus ginčo dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų, kurios nebuvo įtrauktos į šalių sudarytos Sutarties turinį ir kurių atsakovė niekada papildomai neužsakinėjo, negalima tinkamai išnagrinėti šios bylos dėl skolos priteisimo.

13.       Civilinės bylos sustabdymo teisinio instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

14.       Įstatymas numato, kad teismas turi sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 ir kt.).

15.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama priteisti               51 453,14 Eur skolą už darbus ir kitas suteiktas paslaugas. Šis reikalavimas kildinamas iš 2019 m. birželio 19 d. sudarytos krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tiekti vagonus su biokuru bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas.        

16.       Kaip matyti iš atsakovės pateikto prašymo dėl bylos sustabdymo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Alytaus apylinkės teisme yra iškelta byla pagal ieškovės  UAB ,,Tomena“ (šioje byloje – atsakovės) ieškinį atsakovei MB ,,Rimtautas“ (šioje byloje – ieškovė) dėl įpareigojimo pakoreguoti PVM sąskaitas faktūras, iš jų pašalinant sumas už paslaugas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios (apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-127-547/2021). Nurodyta civilinė byla yra sustabdyta  dėl šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos. Kaip matyti iš kitoje byloje pareikšto ieškinio turinio, atsakovė įrodinėja iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje buvo jos teikiamų atsikirtimų į ieškovės MB ,,Rimtautas“ ieškinį pagrindas, t. y. atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už paslaugas, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios. Jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų kitoje byloje pareikštame ieškinyje nepateikta. Darytina išvada, kad įrodinėjimo dalykas abiejose civilinės bylose yra iš esmės tapatus – šioje byloje atsakovės pareikštų atsikirtimų pagrindas sudaro kitoje nurodytoje byloje jos pareikšto ieškinio dalyko (reikalavimų) pagrindą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstytų teiginių, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol bus išspręsta kita atsakovės nurodyta civilinė byla. Kadangi nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą, tuo procesiniu klausimu pateiktas atsakovės prašymas netenkinamas (CPK 245 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnio 1 dalis,              302 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų vertinimo

17.       Atsakovė UAB ,,Tomena“ apeliaciniame skunde, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos priteisti 51 453,14 Eur skolą, teigia, kad teismas neteisingai aiškino tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pavyzdžiui, Skolų suderinimo aktą. Apeliantės aiškinimu, ieškovė į PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai įtraukė mokėjimus už papildomas paslaugas, kurios turėjo būti įskaičiuotos į bendrą sutartyje nurodytą mokestį – 250 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

18.       Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje         Nr. e3K-3-9-695/2018 ir kt.).

19.       Analizuojamu atveju įvertinus 2019 m. birželio 19 d. krovos darbų ir kitų papildomų paslaugų teikimo sutarties nuostatas, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė jos nurodyto dydžio skolos priteisimo reikalautų nepagrįstai. Pagal Sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei biokuro (medienos drožlių) krovos, laikino sandėliavimo ir transportavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tiekti vagonus su biokuru (medienos drožlėmis) ieškovei. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad paslaugos gavėjas (atsakovė) moka 250 Eur už vieną iškrautą ir pristatytą vagoną per 3 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos (sutarties 2.2 punktas). Taigi konkreti mokesčio suma nustatyta būtent už konkretų krovos darbą – vieno vagono biokuro iškrovimą ir pristatymą. Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad mokesčiai už visas papildomas paslaugų teikėjo suteiktas paslaugas nustatomi atskiru paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo susitarimu.

20.       Šiuo atveju apeliantė nepaneigė ieškovės paaiškinimų ir pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dėl papildomų paslaugų poreikio ir jų teikimo sąlygų šalys susitardavo žodžiu. Nepriimtinas apeliantės subjektyvus teiginys, kad susitarimas dėl papildomų paslaugų suteikimo kiekvienu atveju turėjo būti sudaromas rašytine forma. Visų pirma, Sutartyje nėra nurodyta, kad susitarimai dėl papildomų paslaugų teikimo turi būti sudaromi tik atskiru rašytiniu susitarimu. Antra, susitarimas dėl konkrečių papildomų paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo nelaikytinas Sutarties sąlygų pakeitimu ar papildymu, kuris turi būti rašytinis.

21.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį nutarties 19 ir 20 punktuose išdėstytą Sutarties nuostatų aiškinimą patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, bet ir faktiškas pačios atsakovės elgesys. Ieškovės išrašytose sąskaitose, be fiksuoto krovos darbų paslaugos teikimo mokesčio (250 Eur už vieną vagoną biokuro), buvo aiškiai išskirtos atskiros suteiktos paslaugos ir už jas mokėtinos sumos (frontalinio krautuvo nuoma, teleskopinio krautuvo nuoma, vikšrinio buldozerio nuoma, sandėliavimo aikštelės nuoma, ekskavatoriaus nuoma, ratinio krautuvo nuoma ir transporto paslaugos). Šias sąskaitas atsakovė priėmė be pastabų, dėl sąskaitų turinio pretenzijų nereiškė ir didžiąją dalį apmokėjo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovės darbuotojai, atsakingi už atsiskaitymus su paslaugų teikėjais, apmokėjo ieškovės sąskaitas esą nepatikrinę Sutartyje numatytos atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų. Šiuo aspektu pastebėtina, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir būtent jam tenka pareiga kontroliuoti, kaip darbuotojai vykdo savo pareigas ir funkcijas. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė neįrodė savo teiginių, kad šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų paslaugų apmokėjimo, kad ieškovės nurodytos papildomos paslaugos įeina į sutartyje nustatytą mokesčio už vieno vagono biokuro iškrovimą ir pristatymą kainą.

22.       Apeliantės teiginių prieštaringumą, kad šalys neva nebuvo susitarusios dėl papildomų paslaugų, taip pat patvirtina ir faktas, kad jos buvo sudariusios ne vieną skolų suderinimo aktą, atsakovė jų neginčijo, su aktuose nurodytais įsiskolinimais sutiko ir skolos neneigė. Apeliantė teisingai nurodo, kad tarpusavio skolų suderinimo aktai yra išvestiniai dokumentai, vien tik kurie nesukuria prievolinių teisių ir pareigų juose nurodytiems asmenims. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje tirti skolų suderinimo aktai buvo sudaryti būtent pateiktų pirminių apskaitos dokumentų pagrindu. Atsakovė pasirašė skolų suderinimo aktus nereikšdama prieštaravimų ir pretenzijų dėl juose nurodytų duomenų teisingumo ir pagrįstumo, aktai nenuginčyti. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip aiškina Sutarties nuostatas ir skirtingai vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

23.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šalių sudarytos Sutarties nuostatas, teisingai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, savo išvadas pagrindė bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Remiantis šia teisine išvada atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie jas, todėl nėra pagrindo svarstyti jų atlyginimo klausimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomena“ prašymo dėl bylos sustabdymo.

        Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                 Kazys Kailiūnas

                Danguolė Martinavičienė

                Gintaras Pečiulis