Civilinė byla Nr. e3K-3-130-381/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.1.14.8.1

                                                                      (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą atviro konkurso būdu vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime Nr. 331150 (senas viešojo pirkimo Nr. 720584) „Gyvenamosios paskirties pastato H. Manto g. 84, Klaipėdoje, naujo pastato statybos darbai“.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime, o atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą pripažinti ieškovės pasiūlymą ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu pirkimą. Vėliau ieškovė buvo informuota, kad atsakovė patenkino iš dalies pirkime gautą pretenziją, panaikino pasiūlymų eilę ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją. Pakartotinai vertindama pasiūlymus, atsakovė priėmė sprendimą ieškovės pasitelktą ūkio subjektą UAB „Mosta“, kurio kvalifikacija rėmėsi ieškovė, vertinti kaip neturintį reikiamos patirties ir pareikalavo pakeisti jį kitu subjektu, nurodydama, kad priešingu atveju bus priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą. Ieškovė atsisakė pakeisti UAB „Mosta“ kitu subjektu. 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą. Ieškovė pateikė pretenziją, tačiau ir ši buvo atmesta. 2025 m. sausio 17 d., prieš baigiantis terminui pateikti ieškinį dėl šio sprendimo, ieškovė gavo pranešimą apie naujai sudarytą pasiūlymų eilę.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas negali sukelti ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių: patenkinus reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tai savaime nesukels jai jokių teisinių pasekmių, nes yra paskelbta kita pirkimo laimėtoja. Ieškovė siekia sudaryti su atsakove viešojo pirkimo sutartį, toks yra kiekvieno tiekėjo interesas viešajame pirkime, tačiau, atsakovei priėmus sprendimą dėl pirkimo laimėtojos, šis tikslas negalės būti pasiektas. Priėmus ir išnagrinėjus ieškovės pareikštus reikalavimus, nebūtų įgyvendinta jos teisė į teisminę gynybą, be to, ieškovė patirtų su bylinėjimosi išlaidomis susijusių nuostolių. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2024 m. vasario 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

7.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovės vykdytame pirkime, o ši ginčijamu sprendimu jį atmetė, todėl egzistuoja pirmoji teisinio suinteresuotumo sąlyga. Tačiau nėra pagrindo padaryti išvadą, kad egzistuoja antroji sąlyga, t. y. ieškovės subjektinių teisių pažeidimas. Atsakovė 2025 m. sausio 17 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą pranešė apie sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją. Ieškovė pateikė teismui ieškinį 2025 m. sausio 21 d., po to, kai atsakovė priėmė minėtą sprendimą. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė žinojo apie šį sprendimą, tačiau jo nekvestionavo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi atsakovės sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėtoją ir tokią galimybę dar turi. Esant nenuginčytam ir galiojančiam atsakovės sprendimui dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo, ieškovė nepagrindė realios galimybės jai tapti pirkimo laimėtoja. Ieškovė yra patyrusi tiekėja, nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl jai neabejotinai buvo žinoma, kad ji turi ginčyti atsakovės sprendimus įstatymuose nustatyta tvarka pagrįsdama savo teisinį suinteresuotumą kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą. Ieškovė nebeturi galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl neteko teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylą nagrinėjantis teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui panaikinus sprendimą atmesti pasiūlymą pirkime, turėtų būti panaikintas ir sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022; kt.), taip pat kad teismas viešųjų pirkimų bylose turi būti aktyvus ir spręsti ginčus iš esmės, neapsiribodamas ieškinyje nurodytais reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023; kt.). Esminis ieškovės tikslas yra laimėti pirkimą ir sudaryti sutartį. Būtent dėl to ieškovė ginčija atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Vertinant ieškovės reikalavimų esmę, yra akivaizdu, kad ji nesutinka ir su sprendimu sudaryti pasiūlymų eilę, nes jame nebuvo įvertintas ieškovės pasiūlymas. Sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę laikytinas išvestiniu iš sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovė negalėjo ginčyti sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją, nes jis buvo priimtas likus vos vienai darbo dienai iki termino pareikšti šį ieškinį pabaigos. Tenkinus ieškinį, pastarasis atsakovės sprendimas taip pat turėtų būti panaikintas, nes jame nebuvo įvertintas ieškovės pasiūlymas. Ieškovės galimybė laimėti pirkimą yra reali, nes atsakovė anksčiau buvo pripažinusi, kad jos pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias.

8.2.                      Net jei teismas panaikintų tik ginčijamą atsakovės sprendimą, ieškovei kiltų teisinių padarinių, nes ji įgytų teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti jos patirtą žalą. Tenkinus ieškinį, būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Pradinėje pasiūlymų eilėje ieškovės pasiūlymas buvo nurodytas kaip ekonomiškai naudingesnis nei dabartinės pirkimo laimėtojos, todėl ieškovės galimybė reikalauti atlyginti žalą yra reali – jei jos pasiūlymas nebūtų buvęs atmestas, ji būtų buvusi pripažinta pirkimo laimėtoja. Pagal kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021), tiekėjas, siekdamas inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo, visų pirma, turi inicijuoti atskirą bylą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo.

8.3.                      Panaikinus tik ginčijamą sprendimą, ieškovė turėtų teisinį suinteresuotumą ir dėl kitų sankcijų atsakovei taikymo. VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas už padarytus šio įstatymo pažeidimus gali skirti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti viešojo pirkimo sutarties trukmę ar skirti finansinę baudą. Jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas, tai reikštų, kad atsakovė šiurkščiau pažeidė VPĮ nuostatas ir jai būtų taikomos alternatyvios sankcijos. Viešojo pirkimo sutarties panaikinimas (ar jos termino sutrumpinimas) atitiktų ieškovės interesą, kadangi turėtų būti skelbiamas naujas viešasis pirkimas ir ji galėtų jame pakartotinai dalyvauti. 

8.4.                      Ieškovė elgėsi sąžiningai ir išviešino teismams aplinkybę, kad buvo priimtas sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją. Teismai nepaisė to, kad šis sprendimas buvo priimtas likus vos vienai darbo dienai iki ieškinio pateikimo. Ieškovė net neturėjo procesinės galimybės jį ginčyti dėl privalomos įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismai turėjo panaikinti ir šį sprendimą ar suteikti ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus.

9.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Nors ieškovė teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešųjų pirkimų dalyvių suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, ji nenurodė konkrečios kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiekėjai, kreipdamiesi į teismą, visais atvejais turi įrodyti savo teisinį suinteresuotumą. Jie turi įrodyti būtent savo subjektinių teisių pažeidimą ir tai, kad yra reali tikimybė jiems sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Panaikinus ginčijamą atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, ieškovei savaime nekiltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Iš kasacinio skundo matyti, kad pagrindinis ieškovės tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, tačiau ji neįrodė, kad, teismui patenkinus jos reikalavimus, bet jai nenuginčijus sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir pirmoje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo, jos pasiūlymas galėtų būti pripažintas laimėjusiu pirkimą. Vien tik tai, kad ieškovė būtų įrašyta į pasiūlymų eilę, neįrodo jos teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą. Net po to, kai teismas atsisakė priimti ieškinį ir ieškovei buvo pateiktas antras, o vėliau – trečias atsakovės sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę, ieškovė operatyviai neteikė prašymo susipažinti su pirkimo laimėtojų pasiūlymais ir neginčijo šių atsakovės sprendimų. Ji buvo pasyvi ir nedėjo pastangų siekdama įvertinti, ar jos pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu pirkimą.

9.2.                      Teismo kaip aktyvaus arbitro vaidmuo viešųjų pirkimų bylose nėra absoliutus, tam turi būti nustatytas akivaizdus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas. Atsakovės sprendimai nėra akivaizdžiai neteisėti, todėl teismas neturėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl jų panaikinimo. Nors ieškovei kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei neabejotinai yra žinoma perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo tvarka, ji pasirinko įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą nesilaikydama ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, neginčijo sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir šią pareigą bando perkelti teismui. Ieškovė nurodo negalėjusi ginčyti šio sprendimo, nes jis buvo priimtas likus dienai iki ieškinio pareiškimo, tačiau net prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojos pasiūlymu ji pateikė tik po dešimties dienų, o vėliau neginčijo atsakovės sprendimo. Teismas negali pats nustatyti, ar ieškovė sutinka su atsakovės sprendimu nustatyti pasiūlymų eilę.

9.3.                      Net ir teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, ji savaime nebūtų pripažinta pirkimo laimėtoja ir neįgytų teisės reikalauti atlyginti žalą. Pirmas sprendimas nustatyti pasiūlymų eilę (jame ieškovė buvo nurodyta kaip pirkimo laimėtoja) iš esmės skiriasi nuo antro ir trečio sprendimų (juose nėra įtraukti kai kurių tiekėjų pasiūlymai). Pasiūlymai pirkime vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, todėl jie buvo lyginami tarpusavyje; tam tikrus tiekėjus pašalinus iš pirkimo, pasikeičia pasiūlymų eilė ir tiekėjams skirti ekonominio naudingumo vertinimo balai. Be to, ieškovė negali grįsti savo teisinio suinteresuotumo remdamasi tik teorine galimybe ateityje pareikalauti atlyginti žalą. Ieškovės argumentai dėl galimybės siekti, kad būtų panaikinta pirkimo sutartis ar kad atsakovei būtų taikytos alternatyvios sankcijos, yra hipotetiniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės kreiptis į teismą ir jos įgyvendinimo

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų. Konkretūs reikalavimai, keliami asmenims, siekiantiems įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, yra nustatyti atitinkamose proceso teisės normose. Tokie reikalavimai yra nustatyti ir civilinį procesą reglamentuojančiame įstatyme, įtvirtinant jame konkrečias teisės kreiptis į teismą prielaidas, nuo kurių priklauso pačios teisės kreiptis į teismą buvimas (nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų, nėra ir teisės kreiptis į teismą), ir šios teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 25–26 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

11.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi, teisę į teisminę gynybą turi tas asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami; įstatyme įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą reiškia asmens galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 49 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12.       Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su procesinio teisinio, tiek su materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (procesinio teisinio ar materialiojo teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas.

13.       Jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 punktas).

14.       Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti aiškinamas pernelyg siaurai, taip nepagrįstai suvaržant asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Pirma, teisinis suinteresuotumas negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 27 punktas). Antra, teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius teismui priėmus palankų procesinį sprendimą; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo teismas kiekvienu atveju sprendžia kvalifikavęs ginčo santykius taikytinų materialiųjų įstatymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2025, 75 punktas).

16.       Apibendrinant nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas kiekvienu atveju aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. jis patikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šioje civilinio proceso stadijoje teismo sprendžiami klausimai nėra susiję su ieškinį pateikusio asmens teise, kad jo ieškinys būtų patenkintas. Dėl to, spręsdamas klausimą, ar ieškovo pareikštas ieškinys gali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, teismas nevertina, ar ieškovo teisės yra pažeistos jo nurodytu būdu ir ar jo ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, t. y. ar ieškovas pateikė pakankamai leistinų įrodymų, ar egzistuoja pagrindas jo pareikštus reikalavimus patenkinti. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės yra vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą, ar ieškinys gali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.

Dėl tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus

17.       Tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir jos priimtus sprendimus yra įtvirtinta VPĮ 101 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Aptariamoje teisės normoje tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar jos priimtus sprendimus yra siejama su galimu būtent šio tiekėjo teisėtų interesų pažeidimu. Tiek iš nurodytos VPĮ nuostatos matyti, tiek kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų bylose nuosekliai pabrėžiama tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas. Todėl teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, visų pirma, turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 22–23 punktai).

18.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką)

19.       Asmens teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turinys išsamiau yra atskleistas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir kasacinio teismo praktikoje. Antai ESTT jurisprudencijoje dėl tiekėjų teisės į perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūrą yra išaiškinta, kad tokia procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

20.       Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo teisinis suinteresuotumas taip pat yra apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus (perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių), nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas). Viešojo pirkimo dalyvis, kurio pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis tam tikrų reikalavimų, gali tikėtis, jog jam įrodžius, kad ir kitas tiekėjas neatitiko nurodytų kvalifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija, iš naujo skelbdama viešojo pirkimo konkursą, nustatys tokius kriterijus, kuriuos jis galėtų atitikti ir realiai konkuruoti dėl teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

22.       Tiekėjo teisinio suinteresuotumo peržiūros procedūromis savaime nepaneigia ir tai, kad viešojo pirkimo procedūros yra užbaigtos perkančiajai organizacijai sudarius sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad net ir sudaryta viešojo pirkimo sutartis savaime nesuponuoja ieškovės teisinio nesuinteresuotumo, nes teismas, nustatęs imperatyviųjų normų pažeidimą, turėtų spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išskyrus atvejus, kai dėl viešojo intereso ją būtina išsaugoti. Vien tai, kad peržiūros procedūros metu ginčijant viešojo pirkimo rezultatus buvo sudaryta pirkimo sutartis, nepaneigia ieškovo teisinio suinteresuotumo toliau ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, o teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų veiksmų nelaikytina vienintele teisių gynybos priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021, 111–112 punktai).

23.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas sudaryti skundžiamą viešojo pirkimo sutartį, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.8 punktas).

24.       Pirmiau aptarti kasacinio teismo praktikoje pateikiami išaiškinimai patvirtina, kad kasacinis teismas, be kita ko, remdamasis ir ESTT praktika, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus tiekėjams pripažįsta plačią teisę ginti interesus teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius, jei teismas priima jiems palankų procesinį sprendimą. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) yra sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse, teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka neginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, kad teismas šalių ginčo nenagrinėtų iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 108 punktas). Tokie atvejai galėtų būti, pavyzdžiui, kai trečią ar žemesnę vietą pasiūlymų eilėje užėmęs tiekėjas ginčija tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 55 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), kai tiekėjas ginčija viešojo pirkimo sąlygas, nors jo pirkimui pateiktas pasiūlymas šias sąlygas atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 50 punktas) ir pan.

Dėl ieškovės (ne)suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą

25.       Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar tiekėjas, kuris ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą, tačiau neskundžia vėlesnių perkančiosios organizacijos sprendimų sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti šio pirkimo laimėtoją, turi teisinį suinteresuotumą inicijuoti priežiūros procedūrą. Ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai vertino, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti sprendimą atmesti jos pasiūlymą, nes, galiojant atsakovės sprendimui sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją, ieškovei negalės kilti jos siekiami materialieji teisiniai padariniai – ji negalės būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir sudaryti su atsakove viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė kasaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą, nepaisant to, ar ji pareiškė reikalavimą panaikinti vėlesnius atsakovės sprendimus viešajame pirkime. Ieškovės teigimu, jos tikslas – laimėti pirkimą ir sudaryti sutartį, šio tikslo siekdama ieškovė ginčija atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą. Grįsdama savo poziciją ieškovė, be kita ko, nurodo, kad atsakovės neteisėtus veiksmus nustatęs ir ieškinio reikalavimą patenkinęs teismas turėtų pats savo iniciatyva įvertinti ir kitų, atsakovės vėliau priimtų, sprendimų teisėtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija yra iš dalies pagrįsta.

26.       Ginčo atveju susiklostė situacija, kai teismai kaip nenagrinėtiną teisme atsisakė priimti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą iš esmės dėl to, kad ieškiniu nebuvo ginčijamas vėlesnis perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją. Teismas nusprendė, kad neegzistuoja viena iš sąlygų tiekėjo suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus – ieškovės subjektinių teisių pažeidimas. Tokia teismo išvada padaryta nukrypstant nuo pirmiau pristatytos kasacinio teismo praktikos.

27.       Kaip jau buvo plačiau aptarta šios nutarties 18–23 punktuose, ESTT ir kasacinio teismo praktikoje dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus subjektams (tiek tiekėjams, tiek pasiūlymo pirkime nepateikusiems subjektams) pripažįstama plati teisė savo galimai pažeistus interesus ginti teisme; teismine tvarka neginamos tik neabejotinai suinteresuotumo neturinčių subjektų teisės. Svarbu ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 101 punktas).

28.       Toks aiškinimas koreliuoja su šios nutarties 12–16 punktuose nurodyta praktika dėl teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų nustatymo teismui sprendžiant bylos iškėlimo klausimą, pagal kurią pagrindą atsisakyti priimti ieškinį gali sudaryti tik procesinio pobūdžio aplinkybės, jau ieškinio priėmimo stadijoje aiškiai patvirtinančios asmens teisinio suinteresuotumo neturėjimą. Tokios aplinkybės, pavyzdžiui, gali susiklostyti tada, kai ieškovas kaip savarankiškus reikalavimus ieškinyje formuluoja reikalavimus nustatyti atitinkamus faktus, kurie patys savaime nesukels jam materialiųjų teisinių padarinių, tačiau gali būti panaudoti reiškiant teisme kitus reikalavimus (pvz., asmuo pareiškia teisme reikalavimą pripažinti, kad jo kontrahentas atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas vėliau prašyti atlyginti šiais veiksmais sukeltą žalą) ir pan. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 27 punktas), todėl atsisakymas priimti ieškinį negali būti siejamas su materialiosiomis teisinėmis aplinkybėmis. Tuo atveju, kai asmenys neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

29.       Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad ieškovės ginčijamas atsakovės sprendimas atmesti jos pasiūlymą turėjo įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms (kai atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, šis nebuvo įtrauktas sudarant naują pasiūlymų eilę), todėl ieškovė siekia, kad jis būtų panaikintas. Dar iki ieškiniu ginčijamo sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą sudarytoje pasiūlymų eilėje ieškovės pasiūlymas, kaip surinkęs daugiausiai ekonominio naudingumo balų, buvo pirmoje vėliau panaikintos eilės vietoje, tad ieškovė turėjo lūkestį ir realias prielaidas sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nors bylą išnagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad, atmetusi ieškovės pasiūlymą, atsakovė sudarė naują pasiūlymų eilę ir nustatė pirkimo laimėtoją, o ieškovė šių atsakovės vėliau priimtų sprendimų ieškiniu neginčija, vien tokių aplinkybių nurodymas, jų neištyrus, neįvertinus ginčo aplinkybių kontekste, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepatvirtina ieškovės nesuinteresuotumo. Viena vertus, minėta, kad suinteresuotumas negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą. Tai itin aktualu ieškinio priėmimo stadijoje, kai klausimą dėl suinteresuotumo sprendžiantis teismas neturi visų reikšmingų duomenų ir jų nenagrinėja iš esmės. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai reiškia, kad vien ieškinio ir jame nurodytų aplinkybių nepakanka teismui vienareikšmiškai spręsti dėl ieškovės suinteresuotumo nebuvimo. Tik išsprendus ieškovės pasiūlymo atmetimo (ne)teisėtumo klausimą, išnagrinėjus sprendimo sudaryti naują pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją priėmimo aplinkybes (priėmimo laiką, ieškovės informavimą, galimybes jį apskųsti ir (ne)pasinaudojimą tokiomis galimybėmis, jo reikšmę), taip pat įvertinus teismų praktiką dėl tokių situacijų kvalifikavimo būtų galima spręsti dėl ieškovės galimybių sudaryti viešojo pirkimo sutartį (ne)buvimo, kaip teismų nurodytos sąlygos, pagrindžiančios ieškovės nesuinteresuotumą.

30.       Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius teismui priėmus palankų procesinį sprendimą; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 punktas). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tiekėjo teisė reikalauti iš perkančiosios organizacijos atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažįstama tada, jei šis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 54 punktas).

31.       Ieškovė kasaciniame skunde iš esmės teisingai nurodo, kad aplinkybė, jog tiekėjas, siekiantis perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros, neginčija visų vėlesnių ar tarpinių viešojo pirkimo procedūrų metu priimtų sprendimų, pati savaime visais atvejais nepaneigia tokio asmens teisinio suinteresuotumo. Tokia aplinkybė atsispindi ir ligšiolinėje kasacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, kasacinis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje tiekėja peržiūros procedūroje ginčijo tik perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti jos pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo sąlygų ir reikalavo pripažinti negaliojančia sudarytą viešojo pirkimo sutartį, bet nekvestionavo tarpinių perkančiosios organizacijos sprendimų (dėl preliminarios eilės sudarymo, pasiūlymo pripažinimo laimėtoju ir kt.). Kasacinis teismas minėtoje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys yra grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias VPĮ nuostatose įtvirtintas funkcijas ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011). Panašiai spręsta ir kitoje byloje (tiesa, suinteresuotumo klausimas joje nekeltas) – tenkindamas reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti pasiūlymą ir pretenziją, teismas nusprendė dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių – panaikino sudarytą pasiūlymų eilę ir nurodė pasiūlymą vertinti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 5, 57 punktai).

32.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad teismai viešųjų pirkimų ginčų bylose pagal ieškovų reikalavimus ar savo iniciatyva gali ir privalo spręsti dėl atitinkamų perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų padarinių, įskaitant priimtų sprendimų pakeitimą, jei tokiu procesiniu sprendimu už perkančiąją organizaciją nepriimamas galutinis sprendimas dėl sutarties sudarymo. Kasacinio teismo nurodyta, kad perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo nustatymas ginčą laimėjusiam tiekėjui per se (savaime) nesukelia tiesioginių teisinių padarinių, o tik jų prielaidas, todėl, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo ir jo apimties, teismai pagal savo kompetenciją turėtų spręsti dėl visų galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vadinasi, kai teismas nustato neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, jam gali kilti pagrindas priimti sprendimą ir dėl tų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, kurių tiekėjas tiesiogiai nebuvo įvardinęs savo kreipimesi. 

33.       Teismo pareigą tam tikrais atvejais veikti savo iniciatyva siekiant užtikrinti efektyvų iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusio ginčo išnagrinėjimą patvirtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai iš tiekėjo pateikto ieškinio yra aišku, ko jis siekia inicijuodamas priežiūros procedūrą, tačiau jo pareikštas reikalavimas nėra suformuluotas tinkamai, teismui gali kilti poreikis perkvalifikuoti jo reikalavimą. Antai vienoje iš bylų, kurioje ieškovė ginčijo teisme perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją ir nenurodė kitų reikalavimų, kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas šalių ginčą apriboti tik kaip ieškinio dalyku nurodytą atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, ne(per)kvalifikuoti tikrojo šalies tikslo iš esmės ginčyti pirkimo rezultatą yra pernelyg formalus ir paneigiantis tiekėjos (ieškovės) teisę į veiksmingą gynybą. Kasacinis teismas minėtoje byloje rėmėsi išaiškinimais, padarytais sprendžiant iš dalies panašų ginčą, kai ieškovė tinkamai inicijavo peržiūros procedūrą, bet ne visai tiksliai suformulavo savo reikalavimus ieškinyje, o kasacinis teismas konstatavo, kad, pagal aktualią jurisprudenciją, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį ieškovo pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Aptartos kasacinio teismo praktikoje nurodytos teismo pareigos yra kildinamos iš to, kad viešųjų pirkimų bylos įstatymu yra priskirtos nedispozityviųjų bylų kategorijai, o tai reiškia, kad jose teismas negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, bet yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai: savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgdamas ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti alternatyvius asmens teisių gynimo būdus (CPK 4238 straipsnis). Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia bylai teisingai išnagrinėti (pvz., minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Nurodyti išaiškinimai dėl teismo aktyvaus vaidmens viešųjų pirkimų bylose ir neformalaus tokių bylų nagrinėjimo koreliuoja su ESTT ir kasacinio teismo praktika dėl priežiūros procedūrose taikomo veiksmingumo principo, kuris reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas nebūtų toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų praktiškai neįmanomas ar labai sudėtingas (ESTT 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Santex, C-327/00). ESTT jurisprudencijoje nurodoma, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros veiksmingumas vertinamas ne tik in abstracto (bendrai), bet ir in concreto (konkrečiai), t. y. atsižvelgiant ne tik į ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normas, kitas nuostatas (pirkimo sąlygas) ar buvusią praktiką, bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas šias normas pritaikius (pvz., ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Lämmerzahl, C-241/06). Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36.       Kita vertus, nors pirmiau aptarti išaiškinimai patvirtina ieškovės poziciją dėl aktyvaus teismo vaidmens viešųjų pirkimų bylose ir jo galimybę tam tikrais atvejais pačiam panaikinti tuos perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinius, dėl kurių reikalavimų nepareiškė peržiūros procedūrą inicijavęs tiekėjas, toks teismo vaidmuo iš viešųjų pirkimų kylančiuose ginčuose nepašalina paties tiekėjo pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai ginant savo galimai pažeistas subjektines teises ir teisėtus interesus, tinkamai laikytis teisės aktuose nustatytų perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūrų, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti savo reiškiamus reikalavimus, nurodyti konkrečias juos pagrindžiančias aplinkybes ir kt. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo viešųjų pirkimų bylose laikytinas jų diskrecija, tačiau ji nėra absoliuti ir yra ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-969/2023, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aplinkybės, kad ne tik tiekėjo ginčijami, bet ir kiti perkančiosios organizacijos priimti sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, paprastai paaiškėja išnagrinėjus iš esmės tiekėjo byloje pareikštus reikalavimus ir išsamiai įvertinus pirkime susiklosčiusią situaciją. Teismui nenustačius tokių aplinkybių, ginčą inicijavusiam tiekėjui gali tekti neigiami jo nepakankamai rūpestingo elgesio padariniai.

Dėl bylos procesinės baigties ir kitų procesinių klausimų

37.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK ir VPĮ nuostatas, reglamentuojančias ieškinį teikiančio asmens teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą, todėl nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą, nes šis nesukels jai jokių materialiųjų teisinių padarinių, ir vien tuo remdamiesi atsisakė priimti jos pateiktą ieškinį. Dėl šios priežasties bylą išnagrinėjusių teismų nutartys panaikinamos ir klausimas dėl ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.  

38.       Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, ieškovė pateikė kasaciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė kvestionuoja atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytus teiginius, kad, teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, ji nebūtinai būtų išrinkta pirkimo laimėtoja, ir pateikia skaičiavimus, jos vertinimu, pagrindžiančius, kad jei ieškovės pasiūlymas nebūtų atmestas, ji bet kokiu atveju būtų laimėjusi pirkimą. Teisėjų kolegija atsisako priimti šį ieškovės teikiamą procesinį dokumentą.

39.       CPK 350 straipsnio 8 dalyje yra imperatyviai nustatytas draudimas pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, todėl priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytiniai paaiškinimai kasaciniame teisme gali būti teikiami tik išimtiniais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, toks procesinis veiksmas nebūtų pripažintas prieštaraujančiu bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančioms nuostatoms (CPK 340 straipsnio 5 dalis), pavyzdžiui, dėl teisės klausimo, kuriuo kasacinis teismas ketina pasisakyti peržengdamas kasacinio skundo ribas, ar kitu atveju, kai pateikti rašytinius paaiškinimus šalis įpareigoja (joms pasiūlo) pats kasacinis teismas, dėl reikšmingo procesinių aplinkybių pasikeitimo, įvykusio jau po kasacinio skundo (atsiliepimo į jį) priėmimo (procesinių teisių perėmimo, taikos sutarties sudarymo, bylos šalies pasibaigimo, teismo procesinio sprendimo kitoje byloje, susijusioje su nagrinėjama byla, priėmimo), ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-823/2024, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Nagrinėjamu atveju byloje nesusiklostė ypatingos procesinės aplinkybės, sudarančios pagrindą priimti ieškovės kasaciniam teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus. Įvertinus ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, matyti, kad ieškovė juos teikia siekdama papildomai pagrįsti savo byloje išdėstytą poziciją, jog ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą atmesti jos pasiūlymą pirkime, taigi, ieškovė iš esmės siekė neleistinai papildyti savo kasacinio skundo argumentus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos ieškovei. Šia nutartimi grąžinus ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, ieškovė, esant poreikiui, papildomus paaiškinimus dėl savo suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą galės pateikti šiam teismui.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi yra panaikinamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, šia nutartimi nesprendžiamas klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ 2025 m. gegužės 30 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti šiuos paaiškinimus juos padavusiam asmeniui.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gražina Davidonienė

        Artūras Driukas

        Sigita Rudėnaitė