Civilinė byla Nr. e2A-44-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00156-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1598-259/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geomina“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Inžinerinis projektavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį bei priteisti 128 696,81 Eur už suteiktas paslaugas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės skelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl techninio projekto „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas (I etapas)” parengimo paslaugų suteikimo ir šiuo pagrindu tarp šalių 2017 m. birželio 20 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7S-35 (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties specialiosios dalies 2.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo per 70 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d.) parengti ir atsakovės nurodytam Techninio projekto ekspertizės paslaugų teikėjui pateikti techninį projektą, o per 90 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos – pateikti atsakovei techninį projektą su teigiama ekspertizės išvada.
3. Ieškovė teigė, kad techninio projekto parengimas buvo susijęs su įvairiais techniniais matavimais Nemuno upėje šalia Kauno HE užtvankos. Dėl 2017 metais iškritusio rekordiškai didelio kritulių kiekio, patvinusi upė neleido ieškovei laiku atlikti visų tinkamų skaičiavimų. Šių ekstraordinarinių aplinkybių nebuvo galima numatyti, todėl techninio projekto parengimas vėlavo.
4. Ieškovė iš anksto iki Sutarties termino pabaigos pranešė atsakovei, kad sutarties įvykdymas gali vėluoti bei nurodė konkrečias tokio vėlavimo priežastis, tačiau atsakovė 2017 rugsėjo 7 d. raštu informavo, kad po 30 dienų nutrauks Sutartį. Ieškovė 2017 spalio 9 d. gavo atsakovės raštą, kuriuo pranešta, kad atsakovė vienašališkai nutraukia sutartį ir atsisako priimti ieškovės teikiamus darbus.
5. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė be pagrindo nutraukė Sutartį, nes Sutarties įvykdymo galutinio termino praleidimas nėra esminis Sutarties pažeidimas. Sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, kas laikytina esminiu Sutarties pažeidimu ir kada atsakovė gali nutraukti Sutartį. Sutarties specialiosios dalies 5.3 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėja turi teisę nutraukti Sutartį, jeigu paslaugų teikėjai priskaičiuoti delspinigiai viršija 10 proc. Sutarties kainos.
6. Ieškovė buvo pabaigusi 80 procentų techninio projekto rengimo darbų, kuriuos jau buvo pateikusi atsakovei vertinti. Atsakovė, vienašališkai nutraukusi Sutartį, užkirto kelią ieškovei pabaigti tinkamai įvykdyti sutartį ir gauti visą apmokėjimą. Ieškovė, vykdydama Sutartį, terminą būtų praleidusi 60-čia kalendorinių dienų, todėl atsakovės priskaičiuotini ieškovei delspinigiai sudarytų 6 procentus nuo Sutarties kainos, t. y. 8 214,69 Eur. Pagal Sutartį ieškovei už atliktus darbus mokėtinas atlyginimas sudaro 136 911,50 Eur. Iš šios sumos išskaičiavus delspinigius, ieškovės prašoma priteisti suma yra 128 696,81 Eur.
7. Atsakovė atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį.
8. Atsakovės teigimu, pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punktą kaina už Sutarties galutinį rezultatą sumokama pateikus teigiamą techninio projekto ekspertizės išvadą, t. y. užbaigus visus darbus. Ieškovė pripažino, kad galutinio rezultato – techninio projekto nesukūrė ir neperdavė atsakovei nei Sutartyje nustatytais terminais, nei per papildomą atsakovės suteiktą 30 kalendorinių dienų terminą. Sutarties terminas yra viena iš esminių viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties sąlygų.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog techninio projekto nespėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl 2017 metais iškritusio didelio kiekio kritulių. Be to, visi darbai, susiję su tyrinėjimu / matavimais, kurių rezultatams įtaką galėtų daryti didesnis kritulių kiekis, buvo atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. Pirmą kartą atsakovė apie neva išskirtines klimato sąlygas ieškovės informuota tik 2017 m. spalio 3 d. pretenzija.
10. Nors ieškovė nurodė, kad yra atlikusi 80 procentų darbo, tokių įrodymų nepateikta, todėl be pagrindo reikalaujama priteisti visą atlyginimą.
11. Trečiasis asmuo UAB „Geomina“ atsiliepime į ieškinį prašė jį patenkinti. Nurodė, kad ieškovė siekė perduoti atsakovei atliktus darbus, todėl įgijo teisę gauti atlyginimą. Pagal Sutarties 17.4 punkto nuostatas atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas, tačiau tų paslaugų nepriėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Teismas, remdamasis Sutarties nuostatomis, išsiaiškino, kad ieškovė įsipareigojo parengti techninį projektą „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas (I etapas)” ir jį pateikti atsakovės nurodytam techninio projekto ekspertizės paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 70 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, o techninį projektą su teigiama ekspertizės išvada pateikti atsakovei ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.1 punktas). Šalys neginčija fakto, jog ieškovė per Sutartyje numatytą 70 dienų terminą neparengė techninio projekto, taip pat neįvykdė Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.1 punkto trečiojoje dalyje numatytos pareigos pateikti paslaugų gavėjo nurodytai ekspertinei įstaigai parengtą techninį projektą, kad per Sutartyje numatytą 90 dienų terminą būtų atlikusi užduotį pagal šalių sudarytą Sutartį. Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, kad įtvirtintas 70 dienų terminas, kuris skirtas Techninio projekto parengimui, nepratęsiamas. Ši nuostata buvo įrašyta ir į organizuoto viešojo pirkimo konkurso sąlygas. Dalyvaudama konkurse ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko, laimėjusi konkursą pasirašė projektavimo rangos sutartį tokiomis sąlygomis. Sutarties sąlygų dėl techninio projekto parengimo ir jo pateikimo atsakovei ieškovė neįvykdė, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turi prisiimti Sutarties neįvykdymo teisines pasekmes.
14. Teismas konstatavo, kad esminė Sutarties sąlyga dėl techninio projekto parengimo liko neįvykdyta, todėl ieškovė prarado teisę į Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punkte nurodytą sutarties kainos apmokėjimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bent kokia atliktų darbų dalis yra atsakovės veikloje naudojama, kad ji teikia atsakovei naudą.
15. Ieškovė 2017 m. spalio 5 d. buvo pateikusi atsakovei fizinio ir skaitmeninio modeliavimo ataskaitą, tačiau pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygų techninės užduoties 8 punktą skaitmeninio ir fizinio modeliavimo ataskaita turėjo būti atsakovei pateikta ir su ja suderinta iki Techninio projekto rengimo pradžios. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti visą sutartyje numatytą užmokestį.
16. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad Sutartyje nustatytais terminais Techninio projekto nespėjo parengti dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl 2017 metais iškritusio didelio kiekio kritulių. Nurodė, kad sprendžiant ginčą su atsakove ikiteisminėje stadijoje ieškovė tokios aplinkybės nebuvo nurodžiusi, ieškovė neprašė atsakovės į tai atsižvelgti, neprašė pratęsti termino projekto parengimui, neteikė prašymo Sutarties bendrųjų sąlygų 16 straipsnyje numatytais pagrindais stabdyti sutarties vykdymą tam tikram terminui dėl svarbių aplinkybių. Ieškovė, teigdama, kad išskirtinės gamtos sąlygos sutrukdė tinkamai vykdyti Sutartį, pateikė nuorodą į internetinį naujienų portalą www.lrytas.lt, tačiau ieškovės pateiktoje publikacijoje nurodoma tik apie didesnius kritulių kiekius 2017 metų rugsėjo mėnesį. Duomenų apie tai, kad kritulių kiekis buvo didesnis ir kitais tų metų mėnesiais (birželio, liepos, rugpjūčio), ieškovė nepateikė ir neįrodinėjo.
17. Remdamasis ieškovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. S2017-551, teismas nustatė, kad visi darbai, susiję su tyrinėjimu / matavimais, kurių rezultatams įtaką galėjo daryti didesnis kritulių kiekis, buvo atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki informavimo apie darbų eigą pateikimo (2017 m. rugpjūčio 2 d.). Pirmą kartą atsakovė apie išskirtines klimato sąlygas buvo informuota tik ieškovės 2017 m. spalio 3 d. pretenzijoje. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog sutartinių įsipareigojimų laiku negalėjo įvykdyti dėl oro sąlygų.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį su ieškove. Sutarties bendrųjų sąlygų 17.3 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, apie tokį Sutarties nutraukimą pranešdamas paslaugų teikėjui prieš 30 dienų. Įvertinęs šias Sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad terminas yra viena iš esminių viešojo pirkimo pagrindu sudarytos sutarties sąlygų. Byloje nustatyta, kad ieškovė techninio projekto neparengė, ekspertinei įstaigai jo vertinti nepateikė ir tai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu (Sutarties bendrųjų sąlygų 15.1 punktas), dėl ko atsakovė turėjo pagrindą nutraukti Sutartį. Atsakovė sutartyje numatytu laiku pateikė pranešimą apie ketinimą nutraukti Sutartį ir nustatė 30 kalendorinių dienų terminą įvykdyti Sutartį. Per nurodytą terminą ieškovė neištaisė esminio Sutarties pažeidimo, t. y. neįvykdė Sutarties ir atsakovei nepateikė parengto techninio projekto, dėl ko Sutartis su ieškove pagrįstai buvo nutraukta.
19. Teismas nurodė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį, todėl teismas ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu. Sutarties vienašališko nutraukimo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 102 straipsnio 4 dalis numatė, kad tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo. Sutartis nutraukta 2017 spalio 9 d., tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2018 m. vasario 15 d. ir neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė prašo priimti naują įrodymą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. raštą, kurio pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
20.1. Ieškovė darbus atliko tinkamai per atsakovės nustatytą papildomą terminą, tačiau Sutartis iki galo nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės. Sutartis turėjo būti vykdoma etapais, taigi atsakovė, informavusi apie Sutarties nutraukimą po 30 dienų, suteikė papildomą terminą pirmojo etapo darbų atlikimui – parengti ir pateikti techninį projektą. Papildomo termino Sutarties įvykdymui atsakovė negalėjo nustatyti, nes terminas dar nebuvo pasibaigęs. Ieškovė 2017 m. spalio 5 d. pagal Sutarties pirmąjį darbų etapą pateikė atsakovei fizinio ir skaitmeninio modeliavimo ataskaitą su projektiniais pasiūlymais. Atsakovė turėjo išsirinkti vieną projektinį pasiūlymą, tačiau to nepadarė, o 2017 m. spalio 9 d. raštu pranešė, kad Sutartį nutraukia ir grąžina paminėtą ataskaitą. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
20.2. Teismas supainiojo du visiškai skirtingus ginčo Sutarties nutraukimo pagrindus. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė Sutartį nutraukė remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 17.3 papunkčiu – teise bet kada nutraukti sutartį, to nesiejant su Sutarties sąlygų pažeidimu. Vadinasi, atsakovė privalo atsiskaityti už jau atliktus darbus. Sutarties 17.5 punktas nustato, kad net ir nutraukus Sutartį dėl ieškovės kaltės, atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
20.3. Ieškovė Sutarties negalėjo laiku įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – stichinių liūčių. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo klausimu yra priimtas Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 781, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje. Be to, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo tinklapyje yra viešai paskelbusi, kad 2017 m. liepos 12 d. Lietuvoje iškrito katastrofinis kritulių kiekis.
20.4. Priešingai nei sprendė teismas, byloje esantis ieškovės 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštas patvirtina, kad ieškovė dar 2017 m. rugpjūčio 11 d. buvo informavusi atsakovę apie galimą projekto parengimo vėlavimą dėl hidrologinių duomenų neatitikimo.
20.5. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad atsakovė Sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo – laiku neparengto techninio projekto. Teismas neanalizavo, ar yra visos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygos, kurioms esant laikytina, kad sutartis pažeista iš esmės. Šiuo atveju tokių sąlygų nėra. Ieškovė praleido pirmojo etapo darbų terminą, tačiau tai neturėjo jokios įtakos galutiniam Sutarties įvykdymo terminui:
20.5.1. šiuo atveju atsakovė per papildomai nustatytą terminą gavo visą rezultatą iš ieškovės;
20.5.2. sutarties įvykdymo terminas atsakovei nebuvo esminė aplinkybė, nes atsakovė pati delsė sudaryti Sutartį daugiau nei du mėnesius, vandens kelio tiesimo darbų Nemuno upėje (šių darbų atlikimui ir buvo ruošiamas techninis projektas) viešojo pirkimo konkursas nebuvo organizuojamas, be to, net jeigu ieškovė būtų laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus, t. y. 2017 metų rugsėjo pabaigoje, atsakovė kelio tiesimo darbus anksčiausiai būtų galėjusi pradėti vykdyti tik 2018 metų balandžio mėnesį;
20.5.3. ieškovė Sutarties neįvykdė laiku dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – oro sąlygų, o patvinus Nemunui, negalėjo būti atlikti tikslūs matavimai;
20.5.4. ieškovė pakankamai iš anksto ir tinkamai informavo atsakovę, kad yra galimas darbų vėlavimas;
20.5.5. ieškovė sutarties vykdymui pasitelkė subrangovus, su jais atsiskaitė skolintomis lėšomis, todėl atsakovei atsisakius atsiskaityti, ieškovė patiria itin didelius nuostolius ir gali būti priversta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
20.5.6. atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji nutraukė sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.
20.6. Atsakovė turi ieškovės pagal Sutartį atliktus darbus ir jais naudojasi, tačiau neatsiskaito. Tai patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai, kad prieš grąžinant ieškovei skaitmeninio ir fizinio modeliavimo ataskaitos dalį, buvo padarytos jos kopijos, nors teismo posėdžių metu buvo melagingai teigiama, kad ataskaitos atsakovė neturi. Susitikimo su atsakovės atstovu metu paaiškėjo, kad atsakovė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl leidimo tiesti vandens kelią Nemuno upėje ir toks leidimas buvo išduotas. Šiame leidime cituojama ieškovės pagal Sutartį atlikta archeologinė Nemuno upės tyrimo ataskaita. Su apeliaciniu skundu pateikiamas Kultūros paveldo departamento 2018 m. gruodžio 27 d. raštas patvirtina, kad ieškovės parengta ataskaita yra perduota Lietuvos istorijos institutui, taip pat paskelbta leidinyje ,,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais“.
20.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė yra įvykdžiusi tik 80 procentų savo įsipareigojimų. Visus savo įsipareigojimus pagal Sutartyje nustatytą pirmąjį darbų etapą ieškovė įvykdė per papildomą 30 dienų terminą, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė darbus priimti.
20.8. Teismas ieškinio senaties termino praleidimą galėjo konstatuoti tik dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu vienašališką Sutarties nutraukimą. Ieškinio reikalavimui priteisti 128 696,81 Eur pagal Sutartį už atliktus darbus senaties terminas negali būti taikomas.
2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės skundą atmesti, nepriimti kartu su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovės prašomas priimti įrodymas tik patvirtina (dubliuoja) byloje rašytiniais įrodymais įrodytas aplinkybes, kad ieškovė yra atlikusi archeologinius tyrinėjimus ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Ieškovės atliktus archeologinius tyrinėjimus patvirtina byloje esantis 2017 m. liepos 30 d. viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ raštas „Dėl Nemuno upės vagos nuo Kauno miesto iki Vilkijos gyvenvietės (Kauno r.) 2017 m. povandeninių archeologinių žvalgymų“, kurį pasirašęs asmuo yra archeologė dr. E. P.. Prašomas priimti įrodymas jokių naujų ir reikšmingų aplinkybių neatskleidžia, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovei yra išduotas leidimas tiesti vandens kelią Nemuno upėje šio dokumento pagrindu. Be to, naujas rašytinis įrodymas neįrodo ieškovės teiginio, kad atsakovė naudojasi ieškovės darbo rezultatu.
21.2. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra taikomas tik dėl ieškovės reikalavimo pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą negaliojančiu. To neginčija ir ieškovė, todėl šioje dalyje teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas. Sutartis yra nutraukta teisėtai, klausimas dėl jos nutraukimo teisėtumo išeitų iš apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nes ieškovė teismo sprendimo dalies, kuria teismas pritaikė ieškinio senaties terminą minėtam ieškinio reikalavimui, neginčija.
21.3. Ieškovė neįvykdė Sutarties nei per joje nustatytus terminus, nei per papildomą 30 dienų terminą. Ieškinyje ieškovė teigė, kad galutinio rezultato – Techninio projekto nesukūrė ir neperdavė atsakovei. Apeliaciniame skunde jau priešingai teigiama, kad galutinis Sutarties rezultatas buvo sukurtas ir perduotas atsakovei. Ieškovės 2017 m. spalio 5 d. pateikti duomenys – Fizinio ir skaitmeninio modeliavimo ataskaitos projektas – nebuvo galutinis darbų rezultatas, kurio šalys siekė pasirašydamos Sutartį. Fizinio ir skaitmeninio modeliavimo ataskaitos derinimo Sutartis nenumatė (tai tik nurodyta Techninėje užduotyje), todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė išskyrė šį etapą kaip pirminį Sutarties vykdymo etapą. Vienintelis galimas Sutarties skaidymas etapais yra paremtas Techninio projekto parengimu ir pateikimu atsakovei iki ekspertizės ir Techninio projekto pateikimas atsakovei po ekspertizės su teigiama ekspertizės išvada. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei būtų buvę pateikti skirtingi projektiniai pasiūlymai, iš kurių atsakovė turėjo išsirinkti tinkamiausią.
21.4. Sutarties įvykdymo terminas atsakovei buvo esminė sąlyga. Sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovė nevykdė Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, nebendradarbiavo ir pažeidė galutinį Sutarties įvykdymo terminą. Atsakovė nutraukė Sutartį dėl ieškovės kaltės pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 15.1, 15.2.5, 17.3 punktus, CK 6.658 straipsnio 2 dalį dėl ieškovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Konkurso sąlygose buvo išviešintas Sutarties įvykdymo terminas, šis terminas Techniniam projektui parengti buvo nustatytas labai trumpas (vos 70 dienų), nors kaip matyti iš Sutarties sąlygų, projektuotojui reikėjo atlikti daug skirtingų veiksmų. Ieškovė, dalyvaudama Konkurse bei pasirašydama Sutartį, netinkamai įvertino darbų apimtis ir šių darbų apimtims padidėjus nebuvo pajėgi įvykdyti Sutartį. Šią aplinkybę yra pripažinusi ir pati ieškovė viename iš atsakovei siųstų raštų. Konkurso sąlygos patvirtina, kad projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų investicijų lėšų, todėl Sutarties įvykdymo terminas atsakovei buvo esminis. Projekto neįgyvendinus Sutartyje nustatytais terminais, Europos Sąjungos fondų investicijų lėšos buvo perskirstytos kitiems projektams.
21.5. Ieškovė neįrodė ne tik buvusių ekstremalių klimato sąlygų, tačiau ir priežastinio ryšio tarp jų ir negalėjimo vykdyti Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Iš ieškovės nurodomo Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 781 „Dėl valstybinio lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nėra aišku, dėl kokių priežasčių, kokiam laikotarpiui yra paskelbta valstybinio lygio ekstremali situacija ir ar ji susijusi su klimato sąlygomis. Ieškovė neprašė atsakovės atsižvelgti į gamtines sąlygas, neprašė pratęsti termino projekto parengimui, Sutarties Bendrųjų sąlygų 16 straipsnyje numatytais pagrindais stabdyti Sutarties vykdymą tam tikram terminui dėl svarbių aplinkybių. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. S2017-584 neužsiminė apie išskirtines klimato sąlygas, o tik nurodė neatitikimus hidrologiniuose duomenyse, kurie galėjo būti sąlygoti pačios ieškovės klaidingų skaičiavimų. Pirmą kartą atsakovė apie išskirtines klimato sąlygas buvo informuota tik 2017 m. spalio 3 d. pretenzija.
21.6. Ieškovė visiškai nebendradarbiavo su atsakove. Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2017 m. birželio 20 d., ieškovė tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. S2017-551 informavo apie darbų eigą, tačiau niekur nenurodė jokių aplinkybių, sąlygojančių negalėjimą įvykdyti Sutartį joje nustatytais terminais.
21.7. Ieškovė, teigdama, kad atsakovė naudojasi jos sukurtu rezultatu ir gauna iš to naudą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė yra valstybinės reikšmės vandens kelio Nemuno upėje valdytoja ir eksploatuotoja. Jokio prašymo gauti leidimą vandens kelio tiesimui Nemuno upėje atsakovė iš Kultūros paveldo departamento neprašė ir apie jokį gautą leidimą informacijos neturi. Ieškovė pati tiesiogiai yra perdavusi minėtą ataskaitą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriui, o atsakovė jokiais veiksmais prie to nėra prisidėjusi.
21.8. Ta aplinkybė, kad atsakovė pasidarė ieškovės 2017 m. spalio 5 d. teiktų dokumentų kopijas, negali būti laikoma melagingų parodymų teikimu ir nepaneigia fakto, kad dokumentus atsakovė sugrąžino. Siekdama įrodyti, kokius dokumentus atsakovei ieškovė pateikė kaip darbų rezultatą iki Sutarties nutraukimo, 2018 m. liepos 5 d. ieškovė į bylą pateikė Fizinio ir skaitmeninio modeliavimo ataskaitą. Šis dokumentų rinkinys turinio prasme ir apimtimi yra ne tas pats, kurį ieškovė atsakovei teikė 2017 m. spalio 5 d. iki Sutarties nutraukimo. Iš lyginamosios analizės matyti, kad ieškovė atliko esminius dokumentų rinkinio turinio pakeitimus: atsakovės turimos Skaitmeninio ir fizinio modeliavimo ataskaitos projekto apimtis nuo byloje pateikto dokumentų rinkinio skiriasi 258 puslapiais, ataskaitoje vadovu nurodomas J. V., o projektuotojas R. A., byloje pateikto dokumentų rinkinio projekto vadovu nurodoma L. M., o projektuoju J. V..
21.9. Sutartyje yra nustatyta fiksuotos kainos kainodara, Sutarties Specialiųjų sąlygų 3.1 punkte yra numatyta kaina už Sutarties galutinį rezultatą – Techninio projekto parengimą. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad galutinio rezultato – Techninio projekto nesukūrė ir atsakovei neperdavė, todėl reikalavimas priteisti atlyginimą yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
3. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos esminės CPK 320 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklės, kuriomis teisėjų kolegija vadovaujasi spręsdama šią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2016 20 ir kt.).
5. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016 ir kt.).
6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taipogi nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje buvo pareiškusi du savarankiškus reikalavimus – pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vienašališkai nutraukė 2017 m. birželio 20 d. Sutartį, taip pat priteisti 128 696,81 Eur už pagal šią Sutartį suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad abu ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, o ieškovės reikalavimą pripažinti, jog atsakovė nepagrįstai, neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį teismas atmetė dar ir tuo pagrindu, kad šiam reikalavimui pareikšti nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinio senatį taikė abiem jos pareikštiems reikalavimams ir teigia, jog ieškinio senatis taikytina tik reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantė, teismas ieškinio senatį taikė tik vieno iš jos reikalavimų atžvilgiu, be to, taikęs ieškinio senatį, teismas iš esmės pasisakė ir dėl reikalavimų pagrįstumo.
8. Apeliantė skunde pateikia argumentus, kodėl teismas esą nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau neskundžia teismo sprendimo dalies (motyvų), kuria šis reikalavimas atmestas taikant ieškinio senatį. Apeliantė skunde iš esmės sutinka su teismo išvada, kad jos reikalavimui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu taikytina ieškinio senatis. Vertinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, yra įsiteisėjusi. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliantė skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos apeliacinės bylos ribas sudaro tos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už suteiktas paslaugas pagal Sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Sutarties nutraukimu (jog ieškovė darbus atliko tinkamai ir laiku, jog Sutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, jog atsakovė Sutartį nutraukė ne dėl esminio Sutarties pažeidimo, jog ieškovė nespėjo laiku įvykdyti Sutarties dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių) nepasisakoma, nes jie iš esmės patenka už apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnis). Pagrindo peržengti ieškovės apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas teisėjų kolegija nenustatė, todėl nesant apeliacijos dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išsami jos (sprendimo dalies) apeliacinė kontrolė neatliekama.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
9. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. raštą. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
10. Atsižvelgdama į tai, kad nauju įrodymu grindžiami apeliantės procesiniame dokumente išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvi būtinybė pateikti į bylą naujus duomenis iškilo vėliau, t. y. jau po apskųsto sprendimo priėmimo. Kita bylos šalis turėjo galimybę pasisakyti dėl teikiamo įrodymo turinio, todėl naują įrodymą teisėjų kolegija priima ir vertina kartu su kitais bylos duomenimis.
Dėl reikalavimo priteisti 128 696,81 Eur už suteiktas paslaugas
11. Ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti 128 696,81 Eur už suteiktas paslaugas pagal 2017 m. birželio 20 d. Sutartį. Kaip matyti iš Sutarties specialiosios dalies 2.2.1 punkto nuostatų, ieškovė įsipareigojo per 70 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., parengti ir atsakovės nurodytam Techninio projekto ekspertizės paslaugų teikėjui pateikti Techninį projektą, o per 90 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovei Techninį projektą su teigiama ekspertizės išvada. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, nepagrįstai vienašališkai nutraukusi Sutartį, neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir liko skolinga 128 696,81 Eur.
12. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Atitinkamai pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Jeigu rangos sutartis nutraukiama tada, kai rangovas ima taisyti darbo trūkumus, o užsakovas nepagrįstai atsisako darbų rezultato po darbų trūkumų pataisymo, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Jeigu užsakovas atsisako nuo projektavimo sutarties dėl to, kad prarado interesą vykdyti statybas dėl objektyvių aplinkybių (pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ar pan.), jis pagal CK 6.658 straipsnio 4dalį privalo sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas – jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013 ir kt.).
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojamu atveju ginčui spręsti taikomos šalių Sutarties nuostatos, jas aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent.
15. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę ne tik laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bet taip pat ir prisiimti pasekmes, kylančias dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.
16. Nagrinėjamu atveju šalys ginčo Sutartyje susitarė, kad ieškovė (paslaugos teikėja) parengia techninį projektą ir pateikia atsakovės nurodytam techninio projekto ekspertizės paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 70 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Paslaugos teikėja įsipareigojo pateikti atsakovei (paslaugos gavėjai) techninį projektą su teigiama ekspertizės išvada ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.2.1 punktas). Šalys Sutartyje nustatė, kad sutarties bendra kaina yra 136 922,50 Eur (Sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 punktas), pagal Sutartį avansas nemokamas (Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 punktas). Šalys numatė, kad už suteiktas techninio projekto parengimo paslaugas paslaugos gavėjas sumoka po to, kai paslaugos teikėjas pateiks teigiamą techninio projekto ekspertizės išvadą, pasirašytą suteiktų paslaugų perdavimo priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą, tačiau nė vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų (Sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punktas). Priešingai nei teigia apeliantė, Sutartyje nėra nustatyta ne tik dalinio mokėjimo už suteiktas paslaugas, bet taip pat nenumatyta ir darbų atlikimo etapų, su kuriais būtų siejamas koks nors mokėjimas už suteiktas paslaugas ar už suteiktų paslaugų dalį. Taigi įvertinus paminėtų Sutarties nuostatų turinį yra akivaizdu, kad šalys aiškiai susitarė, jog atlyginimas mokamas visas iš karto, tik atlikus visus sutartus darbus, o dalinis mokėjimas pagal Sutartį nenumatytas.
17. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė per nustatytą 70 dienų terminą techninio projekto „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas (I etapas)“ neparengė. Šis terminas pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkto nuostatas negalėjo būti pratęsiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu informavo ieškovę, jog ši neparengė techninio projekto, nors pagal Sutarties nuostatas jis turėjo būti parengtas iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiame rašte atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad Sutarties įvykdymo termino pratęsimas nenumatytas, įspėjo ieškovę, jog po trisdešimties kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos Sutartis vienašališkai bus nutraukta dėl paslaugų teikėjos (ieškovės) kaltės. Atsakovė 2017 m. spalio 9 d. raštu informavo ieškovę, kad ši iki nustatyto termino nepateikė techninio projekto kaip galutinio Sutarties įvykdymo rezultato, todėl Sutartis nutraukiama. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai, ši teismo išvada nėra nuginčyta, be to, kaip minėta, tokia aplinkybė nesudaro šios apeliacijos dalyko. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, įvertinusi Sutarties nuostatas, reglamentuojančias vienkartinį ir galutinį atsiskaitymą tik po visų darbų atlikimo, taip pat byloje nustatytas aplinkybes apie neįvykdytus įsipareigojimus laiku pateikti techninį projektą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl apmokėjimo už darbus yra nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė suteikė aštuoniasdešimt procentų paslaugų, kuriomis atsakovė naudojasi.
19. Pirma, pažymėtina tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnis). Šiuo atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos deklaratyvius teiginius. Apeliantės išreikšta pozicija dėl suteiktų paslaugų iš esmės grindžiama ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais samprotavimais. Šalys buvo susitarusios dėl konkretaus ir aiškaus rezultato – techninio projekto parengimo. Byloje nėra konkrečių įrodymų, išskyrus pačios apeliantės išsakytus teiginius, kad ji suteikė Sutartyje nustatytas paslaugas.
20. Antra, apeliantė, teigdama, kad įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus per atsakovės papildomai nustatytą trisdešimties dienų terminą, taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Jos nurodoma fizinio ir skaitmeninio modeliavimo ataskaita su projektiniais pasiūlymais, kuri buvo atsakovei pateikta likus iš esmės tik keletui dienų iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, šiuo atveju negali būti laikoma tinkamu sutarties įvykdymu, nes, kaip minėta, ieškovė privalėjo atsakovei pateikti techninį projektą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir pačios apeliantės pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa – teigdama, kad tinkamai įvykdė Sutartį, ji reikalauja viso Sutartyje nustatyto užmokesčio, nors tuo pačiu nurodo, kad yra atlikusi aštuoniasdešimt procentų visų darbų. Nėra aišku, kokiu būdu atsakovė naudojasi ieškovės suteiktomis paslaugomis, jeigu byloje nustatyta ir pati ieškovė neginčija fakto, kad Sutartyje nustatyto rezultato – techninio projekto – ji neparengė ir nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog papildomas 30 kalendorinių dienų terminas buvo suteiktas pirmojo etapo darbams pagal Sutartį atlikti. Kažkokie darbų etapai Sutartyje nebuvo išskirti, be to, pagal Sutarties nuostatas galutinis įsipareigojimų įvykdymo terminas numatytas 90 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo, kuris iš esmės jau ir buvo pasibaigęs.
21. Trečia, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantės teiginių nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2018 m. gruodžio 27 d. raštas. Jame nurodyta, kad „Nemuno upės vagos nuo Kauno miesto iki Vilkijos gyvenvietės (Kauno r.) 2017 m. povandeninių archeologinių žvalgymų“ ataskaita yra priimta ir yra perduota Lietuvos istorijos institutui. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių iš esmės nekilo ginčas, kad ieškovė yra atlikusi archeologinius tyrinėjimus. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teisingai nurodė, kad šiame rašte nėra jokių duomenų, jog atsakovė naudotųsi kokiomis nors ieškovės suteiktomis paslaugomis, tuo labiau – ieškovės parengtu techniniu projektu. Paminėtame rašte pateikiama iš esmės tik bendro pobūdžio nekonkreti informacija, kuri neįrodo ieškovės teiginių (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytą maksimalų dydį (8.11 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nurodytą maksimalų užmokesčio dydį, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir protinga atsakovei atlyginti 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinis projektavimas“ (j. a. k. 223973140) atsakovei Valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai (j. a. k. 132090925) 1 675 (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas