Baudžiamoji byla Nr. 2K-568/2014 nuasmeninta

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02083-2011-4

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                  1.2.17.1;

                                                                                    2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (A. K.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžių.

              Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW X5“ kontrabandos) dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW X6“ ir pinigų kontrabandos) – trejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 45 parų areštu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 8903,61 euro, 156 710,10 Rusijos Federacijos rublio, 400 JAV dolerių, 392,82 lito, 18,05 Lenkijos zloto, 1 Kroatijos kuna ir 1 Didžiosios Britanijos pensas konfiskuoti.

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu į A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

              Teisėjų kolegija

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad:

veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, padarė automobilio kontrabandą, t. y. jie, turėdami tikslą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti automobilį, 2011 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikoje, tiksli vieta ir laikas nenustatyti, paėmė automobilį „BMW X5“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog minėtas automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje A. S. vardu. Žinodami, kad realiai automobilis „BMW X5“ Rusijos Federacijoje nėra ir nebuvo registruotas, ant automobilio yra uždėti ne šiam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai, o transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis „BMW X5“ yra registruotas A. S. vardu, 2011 m. gruodžio 17 d. A. K. vairuojant, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, kitu automobiliu jį lydint, automobilį „BMW X5“ atgabeno į Neringos miestą. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas iš anksto suplanuotus veiksmus, A. K. automobiliu „BMW X5“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 90 685 Lt, 22.39 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, muitinės kontrolei gabenamo automobilio „BMW X5“ nepateikė, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinti pateikė minėtą automobilį, ant kurio buvo uždėti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei registracijos liudijimas, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje ir priklauso A. S. Taip A. K., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabendamas privalomus muitinei pateikti daiktus, išvengė muitinės kontrolės;

veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. 2011 m. gruodžio 25 d., nuo 16.11 iki 21.26 val., Lietuvos Respublikoje, tiksli vieta ir laikas nenustatyti, iš nenustatytų asmenų įgijo 106 214 Lt vertės automobilį „BMW X6“ (kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas. Be to, tęsdamas iš anksto suplanuotus veiksmus, minėtu automobiliu naudojosi, t. y. 2011 m. gruodžio 25 d. 21.26 val., lydimas asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvairavo automobilį „BMW X6“ į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą;

veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tikslą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabenti automobilį, 2011 m. gruodžio 25 d. Lietuvos Respublikoje, tiksli vieta ir laikas nenustatyti, paėmė automobilį „BMW X6“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) bei netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog minėtas automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje O. R. (O. R.) vardu. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, žinodami, kad realiai automobilis „BMW X6“ Rusijos Federacijoje nėra ir nebuvo registruotas, ant automobilio yra uždėti ne šiam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai, o transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis „BMW X6“ yra registruotas O. R. (O. R.) vardu, taip pat žinodamas, kad automobilis yra vogtas, 2011 m. gruodžio 25 d. A. K. vairuojant, o asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, kitu automobiliu jį lydint, automobilį „BMW X6“ atgabeno į Neringos miestą. Tą pačią dieną, toliau tęsdamas iš anksto suplanuotus veiksmus, A. K. automobiliu „BMW X6“, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 106 214 Lt, 21.26 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, muitinės kontrolei gabenamo automobilio „BMW X6“ nepateikė, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinti pateikė minėtą automobilį, ant kurio buvo uždėti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bei netikrą Rusijos Federacijos registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje ir priklauso O. R. (O. R.). Taip A. K., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabendamas privalomus muitinei pateikti daiktus, išvengė muitinės kontrolės, be to, A. K., tuo pačiu metu automobiliu „BMW X6“ vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, savo rankinėje ir viršutiniuose rūbuose gabeno 8903,61 euro, 156710,10 Rusijos Federacijos rublio, 400 JAV dolerių, 392,82 lito, 18,05 Lenkijos zloto, 1 Kroatijos kuną ir 1 Didžiosios Britanijos pensą, kurių bendra vertė yra 45 344,48 Lt, ir jų nepateikė muitinės kontrolei;

laikė aiškiai netikrą dokumentą, t. y. 2011 m. gruodžio 25 d. 21.26 val. vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, su savimi turėjo aiškiai netikrą Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė aiškiai netikrą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai suteikiantį teisę jam vairuoti B, C, D, E kategorijų transporto priemones, iki 2011 m. gruodžio 26 d. 2.30 val.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba skundžiamus nuosprendžius pakeisti – A. K. išteisinti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Rusijos Federacijoje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už suklastoto dokumento laikymą (ar panaudojimą), tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nesivadovauti BK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuostata, nes taip būtų paneigiamas atsakomybės už keliose valstybėse padarytas veikas palengvinimo principas.

Pasak kasatoriaus, pateikiant kaltinimą pagal BK 199 straipsnį turėjo būti nurodyti konkretūs poįstatyminiai teisės aktai, kuriuos pažeidžiant buvo padaryta inkriminuojama nusikalstama veika, nurodant konkrečius jų straipsnius, punktus bei juose nurodytas nuostatas. A. K. pateiktame pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte nebuvo nurodytas joks teisės aktas, reglamentuojantis pinigų pateikimo tvarką vykstant per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, kurio reikalavimus ar nuostatas jis pažeidė, buvo apsunkinta A. K. teisė į gynybą (pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22, 219 straipsnių nuostatos). Klaipėdos apygardos teismas, anot kasatoriaus, pasisakė tik dėl prievolės deklaruoti grynuosius pinigus, bet nenurodė jokio teisės akto, nustatančio šios prievolės įvykdymo tvarką. Analogiškai pasisakyta ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, papildomai nurodant, kad tarptautiniame Nidos pasienio poste yra stendai, ant kurių pateikta išsami ir aiškiai matoma informacija apie prievolę deklaruoti pinigus. Taip teismai akcentavo tik egzistuojančią prievolę deklaruoti pinigus ir visiškai neįsigilino į teisės aktais nustatytą šios prievolės įvykdymo tvarką. Savo supratimą apie tai, kaip vykdoma prievolė deklaruoti gabenamus pinigus, teismai grindė liudytojų parodymais, bet ne teisės aktų nuostatomis. Teismai nepagrįstai nurodė, kad A. K. privalėjo deklaravimo prievolę vykdyti teisės aktais nenustatyta tvarka ir būdais – parodyti asmeninę iniciatyvą ir informuoti pasienio tikrinimą pradėjusius VSAT pareigūnus apie pageidavimą deklaruoti pinigus. Kasatorius pabrėžia, kad jo gynėjo iniciatyva byloje buvo pateikti Nidos automobilių kelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatai. Juose nenurodyti jokie teismo minėti asmens, vykstančio per sieną, elgesio būdai. Taip pat nebuvo remtasi Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos nuostatomis. Kaltinimas A. K. vykstant per sieną ir nepateikiant turimų pinigų muitinės kontrolei yra visiškai nepagrįstas teisės aktų, reglamentuojančių pinigų deklaravimą, nuostatomis. Pasienio tikrinimas A. K. nebuvo baigtas jį sulaikius ir tik dėl tos priežasties jis nebuvo grąžintas į patikrinimo zoną bei neturėjo galimybės informuoti muitinės pareigūnus apie su savimi turimas pinigines lėšas. Taip pat šios piniginės lėšos buvo paimtos iš A. K. tik Klaipėdos miesto VSAT pareigūnui įforminant jo asmens sulaikymą. Teisės aktai, reglamentuojantys vykimo per Lietuvos Respublikos sieną į Rusijos Federaciją per Nidos pasienio kontrolės postą tvarką, nustato, jog pasienio ir muitinis tikrinimas atliekami vieno automobilio sustojimo principu. Tai reiškia, kad ir privalomų deklaruoti daiktų bei pinigų pateikimas turi būti atliekamas to paties automobilio sustojimo metu. Nors teisės aktai nustato, kad išvykstant iš Lietuvos Respublikos pirmiausia atliekamas muitinis tikrinimas, o tik po to – pasienio tikrinimas, tačiau iš šių nuostatų neišplaukia, kad asmuo, vykstantis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turi pareigą ir teisę atsisakyti pradėti atlikti pasienio tikrinimą, kol dėl jo nebus pradėtas ir baigtas atlikti muitinis tikrinimas, arba inicijuoti per pasienio tikrinimą atliekančius pareigūnus, jiems nebaigus pradėto pasienio tikrinimo, pradėti muitinį tikrinimą, kurio sudėtine dalimi yra privalomų deklaruoti daiktų deklaravimas. Teismų išvada, kad A. K., turėdamas pareigą ir galimybę deklaruoti turimus pinigus sąmoningai siekė išvengti muitinio tikrinimo, yra visiškai nepagrįsta nei faktine bylos medžiaga, nei teisės aktų nuostatomis, nes nė viename teisės akte nėra nustatyta, kokiu vykimo per valstybės sieną metu asmuo privalo deklaruoti apie vežamus privalomai deklaruojamus daiktus ir (ar) pinigus. Anot kasatoriaus, kadangi dėl jo Nidos pasienio kontrolės punkte, jo vairuojamo automobilio vieno sustojimo principu nepradėjus muitinio tikrinimo, pradėtas pasienio tikrinimas buvo nutrauktas nurodant jam vykti į detalaus patikrinimo vietą, kur jis buvo faktiškai sulaikytas, nėra jokio teisinio pagrindo A. K. inkriminuoti su savimi turėtų, legaliai įsigytų pinigų, laikytų tam specialiai skirtose vietose (rankinėje ir viršutinių rūbų kišenėje) kontrabandos. A. K. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra, todėl jis turi būti išteisintas pagal šį kaltinimą, o iš jo paimti pinigai jam grąžinti.

Kasatorius teigia, kad dėl automobilių kontrabandos, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir dokumentų klastojimo apkaltinamasis nuosprendis jam grindžiamas tik prielaidomis, kurių nepatvirtina su inkriminuotomis veikomis susiję faktiniai duomenys, taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Kaltinimas automobilio „BMW X6“ kontrabanda ir šio automobilio suklastoto registracijos liudijimo panaudojimu pagrįstas prielaidomis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šio automobilio vagystės Drezdene metu jo raktų nebuvo. Taigi pranešimas apie šio automobilio vagystę galėjo būti melagingas, nes jį sulaikant buvo rastas originalus raktas. Kaltinimas automobilio „BMW X5“ kontrabanda ir šio automobilio suklastoto registracijos liudijimo panaudojimu grindžiamas prielaida, kad A. K. žinojo, jog šis automobilis nėra ir nebuvo registruotas Rusijos Federacijoje, kad ant jo uždėti ne šiam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai ir jis nebuvo pateiktas muitinės kontrolei. Kaltinamajame akte nurodyta, kad būtent šiuo automobiliu A. K. 2011 m. gruodžio 17 d. vyko per Lietuvos Respublikos sieną, tačiau kaltinime nenurodyta, kad šis automobilis būtų vogtas ar įgytas žinant, kad jis vogtas. Nuosprendyje išvardyti ir aptarti duomenys gali būti vertinami kaip netiesioginiai įrodymai, leidžiantys daryti prielaidą apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas, bet jokiu būdu nepašalinantys pagrįstų abejonių. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, t. y. didelė turto vertė pripažinta kvalifikuojančia aplinkybe, nors joks muito mokestis už automobilius, išvežamus iš Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos, nėra mokamas. Kasatoriaus nuomone, įstatymų leidėjas nusikaltimu pripažįsta tik veikas, kai siekiama išvengti didelės vertės daikto (prekės) muitinio patikrinimo, už kurį turi būti sumokėtas didelis muito mokestis, nes tokiu būdu valstybei daroma didelė žala nesumokamo muito prasme, o ne dėl formalaus daikto nepateikimo muitinei, kai daiktas (prekė) yra neapmuitinamas, t. y. neturi būti mokamas joks muito mokestis.

Be to, kasatorius pabrėžia, kad teismas A. K. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nors pagal jo asmenybę apibūdinančius duomenis jam galėjo būti paskirta bauda, tačiau teismas darė prielaidą, kad ši bausmė nebus įvykdyta, nes A. K. yra kitos valstybės gyventojas ir piniginių lėšų bei turto Lietuvoje neturi. Taip teismas pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas. Be to, teismas už kitą nusikalstamą veiką paskyrė 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ta aplinkybė, jog A. K. yra kitos valstybės pilietis ir pinigų bei turto Lietuvoje neturi, nesutrukdė prokurorui 2012 m. gegužės 17 d. pakeisti A. K. kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnes – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, asmens dokumentų paėmimą bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Išteisinus A. K. dėl pinigų kontrabandos, net ir pripažinus jį kaltu dėl kitų jam inkriminuotų veikų, laikytina, kad jis turi galimybę disponuoti iš jo paimta 45 344,48 Lt pinigų suma, iš kurios galėtų sumokėti skirtą baudą.

Atsiliepimu į nuteistojo A. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad kasatorius pagrįstai nuteistas dėl netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Netikrą dokumentą pareiškėjas laikė ir panaudojo Lietuvoje, pateikdamas Lietuvos, o ne Rusijos pasienio kontrolės pareigūnams Lietuvos teritorijoje, todėl ir turi atsakyti pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad „BMW X5“ pirmą kartą Rusijos Federacijoje į valstybinę registracijos įskaitą pirkėjos M. Š. vardu įrašytas tik 2011 m. gruodžio 20 d., t. y. tuoj pat po to, kai 2011 m. gruodžio 17 d., panaudodamas kito automobilio techninį pasą, išduotą A. S. vardu, ir kito automobilio „BMW 535 I“ valstybinį numerį, su bendrininko palyda pareiškėjas per Nidos pasienio kontrolės postą su „BMW X5“ įvažiavo iš Lietuvos į Kaliningrado sritį be muitinės patikros. Taigi, apgaudamas pasieniečius, išvengdamas muitinės patikros ir nesumokėdamas muitų mokesčio, įvežė į Rusiją neregistruotą automobilį. Taip pat prokuroras pažymi, kad vien tai, jog kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nesuponuoja teismų procesinių sprendimų neteisėtumo. Be to, kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tik patikrina, ar žemesnės instancijos teismai visa tai atliko. Sprendimai tinkamai motyvuoti, įrodymai ne tik aptarti, bet ir išanalizuoti kaip visuma. Taip pat A. K. pagrįstai nuteistas ir dėl automobilio „BMW X6“ bei šiuo automobiliu gabentų pinigų kontrabandos. Nuteistasis per Nidos pasienio kontrolės postą anksčiau yra vykęs ne vieną kartą, todėl deklaravimo tvarką žinojo. Taip pat pagrįstai teismų atkreiptas dėmesys į tai, kad posto teritorijoje yra daug viešos informacijos specialiuose stenduose apie pinigų ir kitokių gabenamų daiktų deklaravimo tvarką, būtinybę pranešti pasienio pareigūnams apie gabenamų pinigų ar vertybių kiekį ir turinį, o tai, kad galimybė informuoti pareigūnus nebuvo apribota, tokio fakto nuginčyti neįmanoma, nes kasatorius bendravo su jais laisvai iki pat sulaikymo. Ta aplinkybė, jog pirmiau automobilį pradėjo tikrinti pasieniečiai, o ne muitinės pareigūnai, daiktų ar pinigų deklaravimo pareigos iš vykstančio per sieną asmens nepašalina. A. K. buvo įvažiavęs į muitinio tikrinimo zoną, todėl visų čia galiojančių taisyklių privalėjo laikytis. Pasak prokuroro, kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad kaltinimas dėl automobilio „BMW X6“ kontrabandos grindžiamas vien prielaida apie tai, jog šį automobilį pareiškėjas įgijo ir naudojosi žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, nes nėra priimta nuosprendžio dėl vagystės. Aplinkybė, susijusi su automobilio vagyste, išanalizuota ir aptarta abiejuose ginčijamuose nuosprendžiuose pabrėžiant tai, kad vagystės faktą patvirtina ne tik LKP Europolo biuro pranešimas apie automobilio vagystę Vokietijoje, bet ir mašinos identifikavimo duomenų tyrimo rezultatai, patvirtinantys identifikavimo numerio (VIN) klastotę. Dėl originalaus raktelio panaudojimo taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad šis raktelis priklauso kitam BMW markės automobiliui; tai reiškia, kad po vagystės buvo pakeista užvedimo spynelė su visais rakteliais. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šiam automobiliui išduoto suklastoto registracijos liudijimo laikymo pareiškėjas neginčija, o disponavimas tokiu dokumentu, kurio turinys neatitinka objektyvios tiesos, tik patvirtina tai, kad vairuojamo „BMW X6“ kilmė ir įsigijimo aplinkybės A. K. buvo žinomos. Skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą – A. K. nėra galimybės. Skundo argumentas apie tai, kad nuteistasis paskyrus baudą turėtų galimybę ją sumokėti iš paimtų sulaikymo metu A. K. pinigų, nepagrįstas, nes pareiškėjo minimi pinigai yra kontrabandos dalykas, kuris nuosprendžiu konfiskuotas ir perduotas valstybei.

              Kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl BK 8 straipsnio taikymo

              Nuteistasis A. K. ginčija jo nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymą BK 8 straipsnio aspektu. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad ši veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o ne 1 dalį.

            Pagal BK 4 straipsnio 1 dalį asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį kodeksą. Nustatyta, jog A. K. suklastotą vairuotojo pažymėjimą laikė būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Taigi A. K. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą.

            BK 8 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus.            Taigi kasatorius netinkamai aiškina BK 8 straipsnio turinį, nes jis nuteistas už Lietuvos Respublikoje padarytą nusikaltimą.

              Dėl A. K. nuteisimo už daiktų (dviejų automobilių ir pinigų) kontrabandą bei nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą

           Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali.  Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

        Blanketinė BK straipsnio dispozicija – tai tokia BK straipsnio dispozicija, kurioje išsamiai nėra atskleista visa baudžiamosios teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą baudžiamosios teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei BK norminį teisės aktą (aktus). Tik tokiu atveju prokuroras kaltinamajame akte, o teismas nuosprendyje privalo nurodyti, kokius teisės aktus kaltininkas pažeidė.

           Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad pateikiant kaltinimą pagal BK 199 straipsnio 1 dalį dėl pinigų kontrabandos jame turėjo būti nurodyta, kokius teisės aktus jis pažeidė, nes BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicija ne blanketinė, joje nurodyta šio nusikaltimo sudėtis.

              Dėl kitų kasatoriaus skundo argumentų pažymėtina, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes pareigūnai iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvykstančius asmenis tikrina pasirinktinai, todėl kiekvienas, norintis deklaruoti gabenamus daiktus, asmuo privalo pats apie tai informuoti muitinės pareigūną, taip pat neturi reikšmės ta aplinkybė, kad daiktus patikrinti pareikalauja pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, kuris nėra įgaliotas atlikti muitinio patikrinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-591/2007, 2K-646/2007). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, atsakydamas į nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, teisingai pažymėjo, kad A. K. vairuojamas automobilis „BMW X6“ buvo sulaikytas VSAT (pasienio) pareigūnų atlikto patikrinimo metu, o muitinės pareigūnai savo patikrinimo neatliko ir tai nešalina A. K. baudžiamosios atsakomybės už pinigų kontrabandą, nes jis privalėjo informuoti pasienio pareigūną apie pageidavimą deklaruoti gabenamus pinigus, tačiau to nepadarė. Pabrėžiant nuteistojo A. K. tyčios kryptingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis ne pirmą kartą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vežamų per sieną daiktų deklaravimo tvarką žinojo. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad  nuteistasis A. K. tyčia gabeno pinigus kontrabanda, yra teisingos ir pagrįstos, jų nepaneigia kasacinio skundo argumentai.

          Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW X5“ kurio vertė 90 685 Lt, pirmą kartą Rusijos Federacijoje į valstybinės registracijos įskaitą pirkėjos M. Š. vardu įrašytas tik 2011 m. gruodžio 20 d., t. y. tuoj pat po to, kai A. K. 2011 m. gruodžio 17 d., panaudodamas kito automobilio techninį pasą, išduotą A. S. vardu, ir kito automobilio „BMW 535 I“ valstybinį numerį, lydint bendrininkui per Nidos pasienio kontrolės postą su „BMW X5“ įvažiavo iš Lietuvos į Kaliningrado sritį be muitinės patikros. Taip apgaudamas pasieniečius ir išvengdamas muitinės kontrolės įvežė į Rusiją neregistruotą automobilį.

           Byloje nustatyta ir tai, kad 2011 m. gruodžio 25 d. A. K. Lietuvoje iš nenustatytų asmenų įgijo 106 214 Lt vertės automobilį „BMW X6“ (kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas, ir šiuo automobiliu, lydint bendrininkui, kuris vyko kitu automobiliu, atvyko į Nidos tarptautinį pasienio kontrolės punktą, muitinės kontrolei gabenamo automobilio „BMW X6“ nepateikė, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinti pateikė minėtą automobilį, ant kurio buvo uždėti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bei suklastotą Rusijos Federacijos registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, jog automobilis yra registruotas Rusijos Federacijoje O. R. vardu. Taip A. K., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabendamas privalomus muitinei pateikti daiktus, išvengė muitinės kontrolės.

            Kito automobilio dokumentas ir suklastotas dokumentas bei kitų automobilių valstybiniai numeriai buvo reikalingi tam, kad paslėptų kontrabandos dalyką ir išvengtų muitinės kontrolės, nes neva automobiliai „BMW X5“ ir „BMW X6“ jau registruoti Rusijos Federacijoje, o ne įvežami į ją.

            Skundo argumentas, kad joks muito mokestis už automobilius, išvežamus iš Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos, nėra mokamas, todėl valstybei nepadaryta žala, atmestinas. A. K. nuteistas ne už muito mokesčio nesumokėjimą, o už tai, kad vengė muitinės kontrolės. Valstybė tam ir kontroliuoja savo sienas, kad prekės ir kiti daiktai į kitą šalį būtų išvežami teisėtai. Akivaizdu, kad vogtų automobilių išvežti į kitą šalį teisėtai negalima, dėl to jie buvo gabenami kontrabanda.

            Taigi teismas nustatė, kad A. K., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pareigūnams pateikė kito automobilio dokumentą bei suklastotą dokumentą ir kitų automobilių valstybinius numerius neva automobiliai „BMW X5“ ir „BMW X6“ jau registruoti Rusijos Federacijoje, taip slėpė kontrabandos dalyką, be to, nedeklaravo gabenamų pinigų bei žinojo, kad automobilis „BMW X6“ yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pavogtas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį tiek dėl automobilio „BMW X5“ kontrabandos, tiek dėl automobilio „BMW X6“ ir pinigų kontrabandos, o automobilio „BMW X6“ įgijimas ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kaip šių nusikaltimų sutaptis.

Taigi A. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, A. K. už padarytus nusikaltimus skirdamas bausmes motyvavo jų paskyrimą, už sunkių nusikaltimų padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, o tai lėmė ir subendrintos bausmės paskyrimą.

Ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos teismas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo gynėjo skundą patikrinęs paskirtų bausmių teisingumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė tinkamas bausmes ir tai išsamiai argumentavo.

Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes pagal jo asmenybę galėjo būti paskirta bauda, kuri yra numatyta BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Kasatoriaus nurodytos BK bendrosios dalies norma nustato, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio“. Šios normos nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė, nes įvertino nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas  aplinkybes ir motyvavo laisvės atėmimo bausmės už sunkių nusikaltimų padarymą paskyrimą, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs paskirtos bausmės teisingumą, pripažino, kad A. K. paskirta teisinga bausmė.

Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas A. K. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.   

              Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų

Kasatorius skunde teigia, kad dėl automobilių kontrabandos, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir dokumentų klastojimo apkaltinamasis nuosprendis jam grindžiamas tik prielaidomis ir iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus. Taigi jis ginčija įrodymų vertinimą ir faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais bei jų pagrindu nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes žemesnės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pažeisti.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai – kaltinamojo parodymai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumą padarė motyvuotas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. A. K. versijos dėl automobilių paėmimo vietų Lietuvoje, automobilio užvedimo raktelių paneigtos byloje surinktais įrodymais.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistojo A. K. gynėjas teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

              Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis A. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtame nuosprendyje į esminius apelianto – nuteistojo gynėjo argumentus – dėl procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir nuteistojo kaltės bei jam paskirtos bausmės – yra atsakyta. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Taigi žemesnės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                     Viktoras Aidukas

                                                                                    Tomas Šeškauskas

                                                                                    Vytautas Masiokas