Civ. b. Nr. 2A-870-178/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00632-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija
42.6, 42.8, 42.11.3, 50.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ,,Opulens“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Opulens“ ieškinį atsakovui ,,Swedbank lizingas“UAB dėl lizingo sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti šalių sudarytų lizingo sutarčių Nr. LT075513, LT055170 ir LT055171 (toliau - Sutartys) 11.1.1. ir 11.2. punktus negaliojančiais (netaikytinais). Nurodė, kad pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.1.1 punktą atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis dėl esminio jų pažeidimo, klientui nesumokėjus visos ar dalies įmokų pagal grafiką ar nevykdžius kitos finansinės prievolės per nustatytą laiką ir nesugebėjus per 30 dienų po mokėjimo ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo. Sutarčių 11.2 punkte numatyta, kad jei klientas iš esmės pažeidė sutartį, dėl ko ji buvo vienašališkai nutraukta, tai atsakovas gali savo pasirinkimu išreikalauti turtą, delspinigius, palūkanas, kitus nuostolius ir kt. Ieškovo manymu, minėti punktai yra netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, kurių ieškovas negalėjo protingai tikėtis. Ieškovo teigimu, terminas įsiskolinimui sumokėti turi būti 6–7 mėnesiai, nes ieškovas per tokį laiką galėtų stabilizuoti įmonės veiklą ir apmokėti skolas sudėtingu ekonominiu laikotarpiu, nulemtu pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Taigi, Sutarčių 11.1.1. ir 11.2. punktai akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises, todėl prašė juos panaikinti, pripažįstant juos negaliojančiais.
Atsakovas atsiliepime su ieškinio nepripažino. Nurodė, kad lizingo sutarties Nr. LT075513 pagrindu įsipareigojo iš ieškovo įsigyti pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir perduoti jį valdyti bei naudoti ieškovui. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT055170 pagrindu įsipareigojo ieškovui perduoti valdyti ir naudoti 4,9 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio rajone. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT055171 pagrindu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui valdyti ir naudotis 3,53 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) km., Panevėžio rajone. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o ieškovas, nemokėdamas Sutartimis nustatytais terminais mokėjimų, iš esmės pažeidė Sutartis, todėl 2009 m. liepos 21 d., pranešimu Nr. 01-03-4645 jos buvo vienašališkai nutrauktos. Skola atsakovui pagal visas Sutartis jų nutraukimo momentu buvo 119 993,29 Lt. Šalys gali laisvai susitarti, kokie sutarties pažeidimai gali būti laikomi esminiais. Atsakovo manymu, ginčijamos Sutarčių nuostatos neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis. Prieš sudarydamas Sutartis ieškovas galėjo pasikonsultuoti su teisininkais ir įvertinti riziką. Be to, Sutartys buvo nutrauktos ieškovui vėluojant atsiskaityti su atsakovu šešis su puse mėnesio, t.y. iš esmės buvo suteiktas ieškovo prašomas ir laikomas protingu sutarties nutraukimo terminas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, ieškovas elgėsi nesąžiningai, siekdamas kiek įmanoma ilgiau užvilkinti civilinės bylos Nr. 2-7233-603/2010 nagrinėjimą. Kuo ilgiau bus nagrinėjamos bylos, tuo ilgiau ieškovas galės neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu, todėl prašė skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.1.1 ir 11.2. punktai yra tapatūs, nors sutartis Nr. LT075513 yra sudaryta praėjus metams (2008-06-16) po sutarčių Nr. LT055170 ir Nr. LT055171 sudarymo (2007-06-26). Todėl neprotinga būtų manyti, jog asmuo, kuris jau metus vykdė sutartis Nr. LT055170 ir Nr. LT055171 ir kurių suma yra pakankamai didelė, nebūtų susipažinęs su jų sąlygomis ir būtų sudaręs dar vieną sutartį jam nenaudingomis sąlygomis. Kadangi kiekvienas Sutarčių bendrųjų sąlygų lapas yra pasirašytas, straipsnis dėl sutarties nutraukimo prieš terminą aiškiai išskirtas, nuostatos dėl pažeidimo iš esmės yra paryškintos, ginčijamų punktų turinys ir formuluotė visiškai aiški, o ieškovas nenurodė, kad jų nesuprato, teismas padarė išvadą, jog ieškovas į bylą nepateikė duomenų, kad nebūtų galėjęs susipažinti iš anksto su siūlomomis atsakovo standartinėmis Sutarčių bendrosiomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Teismo nuomone, ieškovas be pagrindo rėmėsi tuo, kad jis negalėjo protingai tikėtis, jog sutartis nutraukiama vienašališkai per 30 dienų po įsiskolinimo atsiradimo dienos (bendrųjų sąlygų 11.1.1. punktas), nes numačius ilgus sutarties nutraukimo terminus ir klientui nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, tai turėtų įtakos dėl prievolės neįvykdymo atsiradusiems nuostoliams padidėti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis), o ieškovui būtų dar sunkiau apmokėti įsiskolinimą, kas būtų nenaudinga abiems šalims. Be to, vieno mėnesio sutarties nutraukimo terminą numato CK 6.218 straipsnio 1 dalis. Todėl teismas sprendė, kad negalima laikyti, jog Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.1.1. punktas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir buvo naudingas tik atsakovui. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai rėmėsi 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, nes sudarant Sutartis šis teisės aktas priimtas nebuvo, o ieškovas, kaip pelno siekiantis asmuo, turi prisiimti ir nepavykusio verslo riziką, taip pat jam keliama rūpestingumo, atidumo ir atsakingumo už savo veiksmus pareiga. Įvertinęs ieškovo argumentus dėl Sutarčių ginčijamų 11.2. punkto, teismas konstatavo, kad 11.2.1, 11.2.2 punktai sukonkretina 11.2 punktą ir atitinka CK 6.574 straipsnyje nustatytą taisyklę, kad atsakovas (lizingo bendrovė) turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, o Sutarčių nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo ginčijamos sąlygos taip pat negalėjo būti pripažįstamos netikėtomis sąlygomis, nes jos atitiko įstatymą ir todėl turi būti žinomos prisijungusiai šaliai (CK 6.186 str.). Spręsdamas dėl ieškovo sąžiningumo, teismas įvertinęs tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą praėjus pusantrų metų nuo vienašališko Sutarčių nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, jog pats ieškovas nurodė, kad terminas įsiskolinimui padengti turi būti apie 6-7 mėnesius, kurie nagrinėjamu atveju buvo jam suteikti, nes atsakovas Sutartis vienašališkai nutraukė ieškovui 203 dienas vėluojant vykdyti įsipareigojimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą yra nesąžiningas, tačiau įvertinęs tai, kad prašymas paskirti baudą buvo paremtas dėl civilinės bylos Nr. 2-7233-603/2010 galimo nagrinėjimo vilkinimo, o ši byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atsakovo prašymą atmetė ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-7233-603/2010.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
- Teismas nevertino ir sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių - ieškovo įmonės direktoriaus pakeitimo, nes tik po to buvo nustatyta, kad buvęs direktorius sudarė ieškovui nenaudingas lizingo sutartis. Neįvertindamas nurodytos aplinkybės ir ieškovo pateiktų tai pagrindžiančių įrodymų, teismas pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 179 str. 185 str., 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje“), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl teismo pareigos motyvuotai atsakyti į visus ieškovo ir atsakovo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007) ir neatskleidė bylos esmės.
- Teismas visiškai nevertino ieškovo nurodytų argumentų, kad Sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu ir iki jų sudarymo jokios realios derybos vykdomos nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui tinkamai nebuvo atskleistos standartinės sutarties sąlygos, taip pat nebuvo užtikrinta, kad jos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Todėl atsakovas neteko teisės remtis standartinėmis sutarčių sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai šaliai (ieškovui) kilo abejonių. Atsakovui taip pat teko pareiga įrodyti, kad standartinės sutarčių sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat įrodyti, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Atsakovas šios procesinės pareigos neįvykdė, tačiau apylinkės teismas ginčą sprendė atsakovo naudai, tuo pažeisdamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas.
- Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl to, jog ieškovas negalėjo protingai tikėtis vienašališko Sutarčių nutraukimo galimybės per 30 dienų po įsiskolinimo atsiradimo dienos, atmestini, nes šioje verslo srityje yra įprasta, kad klientui nebemokant įmokų pagal grafiką sutarties nutraukimui nustatomas vieno mėnesio terminas. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas užsiimantis nekilnojamojo turto nuoma, nėra finansinių paslaugų tiekėjas ir šioje srityje neturi tokios kaip atsakovas patirties ir negalėjo išmanyti Sutarčių ypatumų. Sutarčių sudarymo metu atsakovas tikino, kad kilus jų vykdymo problemoms šie klausimai bus sprendžiami ir klientui padedama spręsti įsiskolinimo sumokėjimo klausimą, kas ieškovas susidarė įspūdį, kad Sutartys, atsiradus įsiskolinimui, nebus nutraukiamos vienašališkai, o bus padedama padengti įsiskolinimą. Todėl ieškovas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad yra numatyta sąlyga ir toks trumpas terminas kaip 30 dienų.
- Nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad lizingo sutarčių 11.2 punktas sukonkretina CK 6.574 straipsnio nuostatas, nes jokiame įstatyme nėra nurodyta, jog sumokėtos įmokos iki sutarties nutraukimo negali būti grąžinamos nuomotojui, t.y. lizingo gavėjui. Tai yra išskirtinai sutartinė sąlyga, kuri ieškovui buvo netikėta ir siurprizinė. Ieškovo teigimu, ši sutartinė sąlyga negali atitikti ir sukonkretinti CK 6.574 straipsnio taisyklių, nes lizingo sutartyse neaptarta situacija, kai, nutraukus lizingo sutartis ir pardavus lizingo objektą, gaunama daugiau lėšų nei įsiskolinimas. Ieškovo manymu, atsakovas Sutartyse numatydamas, kad sumokėtos įmokos nėra grąžinamos, susidarė sąlygas nepagrįstam praturtėjimui ir tai padarė išskirtinai sutartimi, o ne įstatymu. Tačiau apylinkės teismas apsiribojo tik formaliu byloje pateiktų įrodymų išvardinimu, nors tai prieštarauja minėto 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje“ 5 ir 10 dalies nuostatoms.
- Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo nesąžiningumą ir visiškai nesigilino į civilinės bylos iškėlimo aplinkybes bei ieškinyje nurodytus argumentus. Teisme pradėta civilinė byla 2-7233-603/2010, kurioje ieškovas ginčija sutarčių nutraukimo teisėtumą. Būtent toje byloje atsakovas išimtinai remiasi Sutarčių punktais, kuriuos ieškovas ginčijo šioje byloje. Ieškovo manymu, jis turi teisę ginti savo poziciją teisme ir įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumą, todėl ieškovo veiksmuose nėra jokio nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo argumentai dėl teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų nepagrįsti, nes teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pateikto įrodymo ar proceso dalyvio argumento, o turi nurodyti tiek motyvų, kad jų užtektų teismo sprendimui pagrįsti. Atsakovo nuomone, teismas pateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių padarytas išvadas, todėl tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Aplinkybė, kad pasikeitė ieškovo vadovas, šiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės, nes sandoriai buvo sudaryti per įmonės valdymo organą – direktorių ir sukelia teisines pasekmes juridiniam asmeniui. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad teismas visiškai neįvertino, kad Sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu. Jos su ieškovu buvo sudarytos pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nes iš jų akivaizdu, kad Sutarčių dalykas, terminai, palūkanų norma ir kitos sąlygos šalių buvo aptartos individuliai. Bendrosios sutarčių sąlygos klientų pageidavimu yra keičiamos, todėl ieškovo teiginys, kad jis neturėjo galimybės derėtis dėl Sutarčių sąlygų neįrodytas. Atsakovo teigimu, ieškovas net ir nebandė pradėti derybų dėl sąlygų pakeitimo, kas rodo, kad jos jam buvo atskleistos, žinomos bei priimtinos ir suprantamos. Teigia, kad absoliučiai nepagrįsti ieškovo teiginiai, susiję su įmokomis, sumokėtomis iki Sutarčių nutraukimo, nes ginčijami Sutarčių punktai to apskritai nenumato, o Sutarčių 11.3 punkto, kuriame numatytos sutarčių nutraukimo pasekmės, ieškovas byloje neginčijo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Nustatyta, kad ieškiniu ieškovas ginčijo tarp šalių sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 11.1.1 ir 11.2 punktus. Pirmasis - 11.1.1 punktas - nustatė terminus finansinėms prievolėms įvykdyti ir teisę vienašališkai nutraukti Sutartis anksčiau nustatyto termino šių prievolių neįvykdžius. Kitą -11.2 punktą,- nustatantį atsakovo teises ieškovui iš esmės pažeidus sutartinius įsipareigojimus, ieškovas ginčijo kaip išvestinį iš pirmojo.
Apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo neteisingo taikymo materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių ir jų siurprizinių sąlygų aiškinimą, įrodymų vertinimą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl aplinkybių, susijusių su direktoriaus pasikeitimu, (ne)vertinimu.
Kaip minėta, apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad Sutarčių sąlygas, kaip nenaudingas ieškovui, nustatė pasikeitęs įmonės vadovas, ir tuo pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Sutikti su tokiais argumentais nėra visiškai jokio pagrindo.
Visų pirma, aptariama faktinė aplinkybė apskritai nelaikytina įrodymu, nes ji per se niekaip nepagrindžia ieškovo reikalavimo (CPK 177 str. 1 d.) labiau negu jis grindžiamas kitomis aplinkybėmis, o tėra tik priežastis, dėl ko anksčiau – iki vadovo pasikeitimo – Sutartys nebuvo įvertintos kaip nenaudingos apeliantui.
Antra, sutiktina su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad įmonės vadovo pasikeitimas nagrinėjamo ginčo aspektu apskritai neturi teisinės reikšmės – apeliantas yra juridinis asmuo, jis įgyja teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str.). Todėl vadovo pasikeitimas ir kitoks jo Sutarčių sąlygų vertinimas pats savaime nei pakeičia bendrovės teises ir pareigas kitų subjektų atžvilgiu, nei gali būti pagrindu jų keitimui.
Įstatymas nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus ir aplinkybes, kurios turi reikšmę bylai (CPK 265 str. 1 d.). Todėl aplinkybių, kurios bylos išsprendimui reikšmės neturi, neaptarimas, negali būti vertinamas kaip procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimas. Pažymėtina, kad apeliantas pats taip ir nenurodo, kaip ši aplinkybė pati tiesiogiai ar papildomai įrodo jo reikalavimo pagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, neaptardamas apelianto nurodomos aplinkybės, teisės normų nepažeidė. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius dėl neva nepakankamai skundžiamame sprendime aptartų kitų aplinkybių ar argumentų, nes sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų užtektų sprendimui pagrįsti, ir jame turi būti nurodytos tik turinčios reikšmės bylos išsprendimui aplinkybės.
Dėl Sutarčių sąlygų negaliojimo.
Ieškinys grindžiamas CK 6.185, 6.186 straipsniais. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jam nebuvo atskleistos standartinės sutarčių sąlygos, nebuvo užtikrinta, kad jos būtų aiškios ir nedviprasmiškos, o priešingus teiginius turi įrodyti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.
Visų pirma pažymėtina, kad, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pareiga įrodyti kad nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis tenka ne atsakovui, o apeliantui, t.y. šaliai, kuri šias aplinkybes ginčija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000, 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2000). Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas jokių įrodymų šiuo aspektu ne tik faktiškai nepateikė, bet ir apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vien tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais apie kitos šalies pareigas, bet ne argumentais ir įrodymais, kurie leistų daryti išvadą, kad šių pareigų atsakovas iš tikrųjų neįvykdė.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 6.185 straipsnio 3 dalį laikoma, kad sutarties standartines sąlygas parengusi šalis tinkamai įvykdė supažindinimo pareigą, jeigu ji: 1) įteikė standartines sąlygas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo pranešė kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlė kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Jeigu supažindinimas įvykdytas ar galimybė sužinoti sutarties standartines sąlygas sudaryta bent vienu iš nurodytų būdų, tai pripažįstama, kad supažindinimas atliktas tinkamai. Sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytas aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006).
Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad Sutartys sudarytos skirtingu laiku, dėl ko neprotinga būtų manyti, kad asmuo, vykdantis jam nenaudingomis sąlygomis vieną sutartį, vėliau vėl sudarinėtų kitą sutartį tokiomis pat sąlygomis, kiekvienas Sutarčių bendrųjų sąlygų lapas yra pasirašytas, straipsnis dėl Sutarčių nutraukimo prieš terminą yra aiškiai išskirtas, nuostatos dėl pažeidimo esmės yra paryškintos. Teismas taip pat akcentavo duomenų apie apelianto negalėjimą susipažinti su Sutarčių sąlygomis nepateikimą (ko, kaip minėta, nei pateikta, nei nurodyta ir apeliaciniame skunde). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto teisių pažeidimą tuo aspektu, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su Sutarčių sąlygomis. Be to, pažymėtina, kad pats ieškinys tokiomis aplinkybėmis iš esmės netgi nebuvo grindžiamas.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai ir dėl sąlygos, numatančios galimybę nutraukti Sutartis prieš terminą klientui, neįvykdžiusiam finansinės prievolės per nustatytą laiką ir nesugebėjusiam per 30 dienų terminą po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šį įsiskolinimą. CK 6.186 straipsnis, reglamentuojantis netikėtas(siurprizines) sutarčių standartines sąlygas, gali būti taikomas, kai yra dvi sąlygos 1) standartines sutarties sąlygas naudojanti šalis neįvykdė savo pareigos, numatytos CK 6.185 straipsnio 2 dalyje, t.y. nesudarė galimybės kitai šaliai tinkamai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, 2) tos sąlygos yra tokios netikėtos, kad kita šalis negalėjo tikėtis jas būsiant sutartyje. Šiuo atveju visų pirma, kaip minėta, nėra pagrindo konstatuoti pirmosios sąlygos buvimą, antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 30 dienų terminas apskritai netgi ir nelaikytinas netikėta sąlyga – toks terminas numatytas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, apeliantas yra verslo subjektas, taigi, negali būti laikomas visiškai nepatyrusiu asmeniu sutarčių sudaryme inter alia aptariant sutarčių nutraukimo sąlygas ir jas vykdant. Juo labiau, kad šiuo atveju buvo sudaryta ne viena sutartis, todėl sąlyga, kuri jau buvo ir ankstesnėse sutartyse, sudarant vėlesnes sutartis negali būti netikėta,. Apelianto samprotavimai apie taikytiną protingą 6-7 mėnesių terminą, net ir esant ekonominiam sunkmečiui, nėra pagrįsti jokiais tokios praktikos pavyzdžiais, kita vertus, dėl ginčijamos sąlygos pakeitimo apeliantas ne tik nesikreipė teismine tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų bent inicijavęs derybas su kita šalimi šiuo klausimu. Dar daugiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Sutartys buvo nutrauktos ne po 30 dienų, o po beveik septynių mėnesių nuo prievolių pažeidimo (b.l. 68).
Atmestini apelianto argumentai dėl Sutarčių 11.2 punkto, susiję su sumokėtų įmokų iki Sutarčių nutraukimo likimu – apeliantas teigia, kad sąlyga, jog įmokos jam negali būti grąžinamos, jam buvo netikėta ir siurprizinė. Visų pirma, ieškinyje apeliantas šios sąlygos netikėta ir siurprizine nenurodė ir prašė Sutarčių 11.2 punktą pripažinti negaliojančiu tik kaip išvestinį iš Sutarčių 11.1.1 punkto. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad įmokų, sumokėtų iki Sutarčių nutraukimo, klausimas, kaip matyti iš Sutarčių teksto, yra aptartas Sutarčių ne 11.2 punkte, o 11.3 punkte, kuris ieškiniu apskritai nebuvo kvestionuojamas, t.y. jis netgi nėra ieškinio dalyku, o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar padarė kitus pažeidimus, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad buvo padaryti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, kurie sąlygų kitokio sprendimo priėmimą ar priimto sprendimo pakeitimą. Todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Poškus