Administracinė byla Nr. eA-311-822/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02342-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:20.2.3.1; 20.2.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orex Group“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2017 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Gaisrinių tyrimų centro (toliau – ir GTC), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba): 1) 49 835,89 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nutrauktos sutarties tarp pareiškėjo ir UAB „Naresta“; 2) 2 120 Eur turtinei žalai atlyginti dėl ekspertizės atlikimo išlaidų Lenkijos ekspertinėje įstaigoje; 3) 133,1 Eur turtinei žalai atlyginti dėl Lenkijos ekspertinės įstaigos išvados vertimo į lietuvių kalbą; 4) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. kovo 23 d. medžiagų tiekimo sutarties
Nr. OG-201703-23/1 (toliau – ir Sutartis), sudarytos su UAB „Naresta“, pagrindu užsakė iš gamintojo GENTAS GEMEL METAL SANAYI A. S. (toliau – ir Gamintojas) ir ketino perduoti UAB „Naresta“ fasadines HPL plokštes, GENTAS 4596, Bs1d0 degumo klasės (toliau – ir Plokštės), kurios turėjo ir galėjo būti panaudotos tik atitinkamame UAB „Naresta“ objekte – daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), statyboms pagal UAB „Naresta“ ir UAB „Timidus“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. RS/2016/02. Pareiškėjas, turėdamas atitikties dokumentus, t. y. 2014 m. spalio 22 d. ERA degumo klasifikavimo ataskaitą Nr. ERA-14-095 su nustatyta degumo klase Bs1d0 ir 2014 m. gruodžio 1 d. KIWA eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatą Nr. 0620-CPR-45875/05 dėl degumo klasės Bs1d0, pagrįstai manė, jog Plokščių degumo klasė yra Bs1d0.

3.       Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. gegužės 5 d. anoniminio skundo pagrindu Inspekcija pradėjo neplaninį Objekto patikrinimą, atliekant šį patikrinimą Inspekcijai pagalbą teikė Tarnyba. Tarnyba 2017 m. gegužės 11 d. pradėjo patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti Objekte statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius. Tarnyba 2017 m. birželio 22 d. Objekte paėmė 3 Plokščių bandinius. 2017 birželio 22 d. bandinių paėmimo tirti akte Nr. 1EN-20 taip pat užfiksuota, jog kontrolinis bandinys, kuris pareiškėjo iniciatyva ir Gamintojo nurodymu bus tiriamas kitoje Europos notifikuotoje laboratorijoje papildomam degumo klasės nustatymui, saugomas pardavimo vietoje – UAB „Naresta“. Pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. el. paštu informavo Inspekciją ir Departamentą apie tai, kad GTC bandymų metu nustačius Plokščių degumo klasę Cs1d0, jis Plokštes kontroliniam bandymui Gamintojo nurodymu išsiuntė į kitą Europos notifikuotą laboratoriją papildomam degumo klasės nustatymui. GTC 2017 m. liepos 18 d. parengė Plokščių degumo klasifikavimo ataskaitą Nr. 20-15.2017.24 su bandymų ataskaitomis
Nr. 20-14.2017.3 ir Nr. 20-16.2017.5, kuriose nustatyta degumo klasė – Cs1d0. Tarnyba, nelaukusi Lenkijos ekspertinės įstaigos išvadų ir nebendradarbiaudama tarpusavyje, 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė patikrinimo išvadą, kad Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. RP-9 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodė, jog Plokštės yra nesaugios ir negali būti naudojamos pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, UAB „Naresta“ 2017 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lenkijos ekspertinė įstaiga Instytut Techniki Budowlanej dėl Tarnybos patikrinimo metu pažymėtų kontrolinių Plokščių degumo bandymo pateikė atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaitą
Nr. 01720/17/Z00NZP su bandymų ataskaitomis Nr. LZP01-01720/17/Z00NZP ir
Nr. LZP02-01720/17/Z00NZP, kurioje nustatyta, jog Plokščių degumo klasė – Bs1d0.

4.       Pareiškėjo įsitikinimu, jis turtinę žalą patyrė (negavo sumos pagal Sutartį, patyrė bandymų atlikimo ir išvados vertimo į lietuvių kalbą išlaidas) dėl nepagrįstos ir skubotos valstybės institucijų išvados apie Plokščių degumo klasę. Pareiškėjas negali realizuoti Plokščių kitam klientui, nes jos parengtos specialiai Objektui, arba grąžinti jų Gamintojui, nes Lenkijos ekspertinė įstaiga nustatė, jog Plokštės atitinka Gamintojo garantuotą degumo klasę pagal atitikties dokumentus. Pareiškėjas tvirtino taip pat patyręs neturtinę žalą – reputacijos pablogėjimą, nepatogumus bei papildomus rūpesčius.

5.       Pareiškėjas teigė, kad valstybės institucijos, atlikdamos neplaninį patikrinimą
UAB „Naresta“, pažeidė teisės aktų reikalavimus, viešojo administravimo principus bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarnyba nepateikė nei teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, nei priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimo dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo (atitinkamai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 364 str. 11 d. ir 13 d., Inspekcijos viršininko 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-189 patvirtinto Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 28 p., 29 p. ir 32 p.). Šios aplinkybės reiškia numanomą neplaninio patikrinimo neteisėtumą bei nepiktnaudžiavimo valdžia principo pažeidimą (VAĮ 3 str. 4 p.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Tvarkos aprašo 61 punkto nuostatas, susijusias su institucijų keitimusi tarpusavyje jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, ir pažymėjo, kad valdžios institucijos buvo informuotos apie Lenkijos ekspertinės įstaigos atliekamą tyrimą. Siekdamos užtikrinti objektyvumo principą (VAĮ 3 str. 2 p.), valstybės institucijos turėjo sulaukti Lenkijos ekspertinės įstaigos atliekamo kontrolinio Plokščių tyrimo rezultatų bei atlikti pakartotinę Plokščių ekspertizę tam, kad būtų pašalintos visos abejonės. Pareiškėjas taip pat pastebėjo, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas anoniminio skundo pagrindu, todėl neaišku nei kas šį skundą padavė, nei ar skunde pateikta informacija patikima. Pareiškėjo vertinimu, atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) viena ar kita valstybės institucija prisidėjo prie nuostolių jam padarymo, todėl atsakovo atstovų atžvilgiu taikytina solidarioji atsakomybė.

6.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centras, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7.       GTC nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog GTC parengtoje klasifikavimo ataskaitoje
Nr. 20-15.2017.24 padarytos neteisingos išvados dėl Plokščių degumo klasės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad GTC, kaip akredituota ir notifikuota įstaiga, yra kompetentinga nustatyti tokio tipo plokščių degumo klasę ir laikėsi visų standartuose nurodytų reikalavimų.
GTC taip pat abejojo Lenkijos instituto Instytut Techniki Budowlanej parengtos bandymų ataskaitos Nr. LZP02-01720/17/Z00NZP teisingumu, nes (1) ši ataskaita nepasirašyta; (2) gauti rezultatai yra ribiniai, t. y. vadovaujantis klasifikavimo standartu LST EN 13501-1, B degumo charakteristika pasiekiama, kai THR600s parametras nesiekia 7,5 MJ ribos, o ataskaitoje THR600s parametras yra 7,4 MJ; (3) ataskaitoje pateikti rezultatai neatitinka standarto LST EN 13823:2010+A1:2015 reikalavimų; (4) ataskaitoje panaudotos mineralinės vatos tankis netenkina Europos darniojo produkto standarto LST EN 438-7:2005 „Didelio slėgio apdailos laminatai (DSL). Lakštai termoreaktyvių dervų pagrindu (paprastai vadinami laminatais). 7 dalis. Kompaktinių laminatų ir DSL kompozitų paneliai, naudojami vidinių ir išorinių sienų bei lubų apdailai“ (toliau – ir DSL standartas) reikalavimų; (5) ataskaitoje sujungimai tarp plokščių netenkina DSL standarto reikalavimų; (6) bandinio montavimas netenkina DSL standarto reikalavimų.

8.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9.       Tarnyba teigė gavusi Departamento prašymą tarnybinės pagalbos, siekiant įvertinti statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. birželio 21 d. Tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiajam specialistui išrašytas pavedimas Nr. 3V-731, kuriuo remdamasis vyriausiasis specialistas buvo įgaliotas paimti bandinius, vertinant Objekte statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Pagal pavedimą, Tarnybos Vilniaus apskrities skyrius 2017 m. birželio 22 d. atliko Objekte patikrinimą, kuriame dalyvavo ir UAB „Naresta“ statybos vadovas V. M. bei GTC atstovas. Patikrinimo metu UAB „Naresta“ pateikta minėto pavedimo Nr. 3V-731 kopija. Patikrinimas buvo atliekamas UAB „Naresta“ atžvilgiu, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pavedimo kopiją pateikti pareiškėjui. Patikrinimo metu bandymams buvo paimtos Plokštės, surašytas 2017 m. birželio 22 d. bandymo paėmimo tirti aktas Nr. 1EN-20, kuriame pasirašė V. M.. Tarnyba pažymėjo, jog statybos gaminių degumo bandymus atlieka 2000 m. birželio 23 d. akredituotas GTC Gaminių tyrimų skyrius, akreditavimo pažymėjimo Nr. LA.01.032. Tarnyba pati nevertina statybos gaminio, o patikrinimo aktą rengia vadovaudamasi GTC Gaminių tyrimų skyriaus pateiktomis degumo klasifikavimo ir bandymų ataskaitomis. Teisės aktai nenumato galimybės Tarnybai ginčyti ar vertinti akredituotų įstaigų (šiuo atveju – GTC) bandymų ataskaitų pagrįstumą, o akredituota įstaiga užtikrina laboratorijų, bandymų atitiktį standartų reikalavimams, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo abejoti GTC pateiktomis ataskaitomis. Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjo iniciatyva atlikta Plokščių ekspertizė Lenkijos ekspertinėje įstaigoje yra papildoma, neprivaloma ir Tarnyba neturėjo į ją atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2017 m. liepos 20 d. patvirtino didelio slėgio laminato fasado apdailos plokščių bandymų ataskaitą Nr. 20-15.2017.24 bei degumo klasifikavimo ataskaitas Nr. 20-16.2017.5 ir Nr. 20-14.2017.3, pagal LST EN 13501-1:2007+A1:2010, kuriose nurodoma, jog atlikus bandymus gaminys – Plokštės – dėl degumo klasifikuojamos: C; papildomas klasifikavimas dėl dūmų susidarymo: s1; papildomas klasifikavimas dėl liepsnojančių lašelių arba dalelių: d0; degumo klasifikavimo forma: Cs1d0. Plokščių klasifikavimas galioja iki 2020 m. liepos 18 d. Taigi, Plokščių degumo klasės vertė neatitinka Gamintojo deklaruojamos vertės – Bs1d0, ir Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje, ši produktų siunta dėl savo degumo savybių yra nesaugi ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Tarnybos nuomone, ji veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o pareiškėjo argumentai apie patirtą žalą nepagrįsti.

10.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11.       Inspekcija tvirtino, jog UAB „Naresta“ patikrinimas atliktas ne anoniminio skundo pagrindu, o valstybės kompetentingos institucijos – Departamento – prašymu, koordinuojant kelių institucijų veiksmus. Inspekcija tikrinamiems subjektams pateikė Inspekcijos vadovybės sprendimą atlikti patikrinimą – Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. gegužės 3 d. pavedimo Nr. PS-14 kopiją. Pavedime nurodyta patikrinimą atlikti iš anksto neįspėjant statybos dalyvių apie planuojamą patikrinimą. Inspekcija akcentavo, jog pareiškėjas nebuvo tikrinamas subjektas, todėl nebuvo pareigos jam pateikti sprendimą atlikti patikrinimą kopijos. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Tvarkos apraše nurodyti dokumentai nebuvo pateikti ir patikrinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Inspekcija paaiškino, jog jos pareigūnas dalyvavo patikrinime Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pagrindu. Inspekcijos pareigūno dalyvavimas patikrinime nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms, todėl jo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą atmestinas. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas nenurodė galbūt neteisėtų jos veiksmų, nepagrindė, kodėl neturėtų būti remiamais GTC atliktų bandymų rezultatais. Pareiškėjas neargumentavo savo pozicijos, kad valstybės institucijos dėl neatidžių savo veiksmų nustatė klaidingą Plokščių degumo klasę. Be to, pareiškėjas nebuvo administracinių teisinių santykių subjektu, Inspekcija neturėjo įtakos jo nurodytai tariamai žalai, susijusiai su tarp pareiškėjo ir UAB „Naresta“ sudarytos sutarties nutraukimu, todėl pareiškėjas negali savo žalos atsiradimo kildinti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio. Pareiškėjas taip pat nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos valstybės veiksmų (neveikimo) ir prašomos atlyginti žalos atsiradimo, neįrodė šių veiksmų neteisėtumo.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Orex Group“ skundą.

13.       Teismas nustatė, kad Departamente 2017 m. kovo 16 d. įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kaip efektyviau kovoti su numanomais piktnaudžiavimo atvejais, kai statybų proceso metu instaliuojamos gaisrinių savybių neatitinkančios statybinės medžiagos, ir buvo sutarta, kad atsitiktine tvarka bus vykdomi parenkamų objektų patikrinimai. Apie tai Departamentas 2017 m. kovo 28 d. raštu informavo Inspekciją.

14.       Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2017 m. gegužės 3 d. pavedimu Nr. PS-14, atsižvelgiant į Departamento 2017 m. kovo 28 d. raštą, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vedėjui pavesta iš anksto, neįspėjant statybos dalyvių apie planuojamą patikrinimą, kartu su Departamentu, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Tarnybos atstovais, patikrinti gyvenamųjų namų, esančių Nemenčinės pl. 4, Vilniuje, statybą.

15.       Inspekcija 2017 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybą bei Departamentą dėl tarnybinės pagalbos, siekiant įvertinti statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Minėtas Inspekcijos raštas Tarnyboje gautas 2017 m. gegužės 5 d., registracijos
Nr. 5-2942.

16.       Departamentas 2017 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į GTC dėl tarnybinės pagalbos suteikimo, prašydamas deleguoti atstovą, kuris suteiktų tarnybinę pagalbą – rašte numatytų neplaninių patikrinimų metu įvertintų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. GTC 2017 m. gegužės 10 d. pavedimu Nr. TP-61 pavedė Gaminių tyrimų skyriaus vedėjui suteikti tarnybinę pagalbą ir dalyvauti objektuose statybai naudojamų medžiagų atitikties priešgaisriniams reikalavimams įvertinime.

17.       UAB „Naresta“ 2017 m. gegužės 31 d. informavo pareiškėją, Inspekciją bei Tarnybą apie tai, kad Tarnyba ir Inspekcija 2017 m. gegužės 5 d. gavo anoniminį skundą, pagal kurį nusprendė atvykti į Objektą ištirti Plokščių degumo klasę. Minėtu raštu UAB „Naresta“, be kita ko, prašė kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo.

18.       Pareiškėjas ir UAB „Naresta“, atsižvelgdami į tai, kad Tarnyba, GTC ir Inspekcija nusprendė atlikti UAB „Naresta“ statomo Objekto patikrinimą, bei kad yra atliekamas pagal Sutartį įgytų Plokščių pavyzdžių poėmis bandymams, 2017 m. birželio 20 d. sudarė priedą Nr. 2 prie Sutarties, pagal kurį, be kita ko, pareiškėjas įsipareigojo grąžinti UAB „Naresta“ pagal Sutartį pusę sumokėto avanso, taip pat paruošti Plokščių pavyzdžius ir transportuoti jas Gamintojo nurodymu kontroliniams bandymams į kitą Europos notifikuotą laboratoriją papildomam degumo klasės nustatymui. Pareiškėjas ir UAB „Naresta“ taip pat susitarė, jog Plokščių siuntimas bandymams į kitą Europos notifikuotą laboratoriją ir iš jos gautas rezultatas jokios įtakos UAB „Naresta“ teisėms ir pareigoms neturės. Pagal minėtą sutarties priedą pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. grąžino
UAB „Naresta“ pusę avanso, o 2017 m. liepos 14 d. – likusią avanso sumą.

19.       Tarnyba 2017 m. birželio 21 d. pavedimu nurodė savo specialistui teikti tarnybinę pagalbą Objekte, siekiant įvertinti Inspekcijos nurodytų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius.

20.       Tarnybos specialistui vykdant patikrinimą, 2017 m. birželio 22 d. Objekte buvo paimti
3 Plokščių bandiniai bei surašytas bandinių paėmimo tirti aktas Nr. 1EN-20, kurį pasirašė
UAB „Naresta“ statybos vadovas.

21.       GTC 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. 3-166(1.12) informavo Departamentą, kad iš Objekto paimtų Plokščių degumo klasė yra C-s1,d0.

22.       Departamentas 2017 m. liepos 25 d. raštu informavo Inspekciją, kad iš Objekto paimtų Plokščių degumo klasė yra C-s1,d0. Atsižvelgęs į tai, Departamentas prašė įvertinti šių bandymų rezultatus ir pagal kompetenciją atlikti tolimesnius statybos patikrinimo veiksmus. Tarnyba 2017 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu nurodė Tarnybos specialistams patikrinti Objekto paimtų Plokščių atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams.

23.       Tarnyba, gavusi GTC paruoštą didelio slėgio laminato apdailos plokščių degumo klasifikavimo ataskaitas, priėmė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Plokščių degumo klasė yra C-s1,d0 ir ji neatitinka Gamintojo deklaruojamosios vertės – B-s2,d0. Tarnyba padarė išvadą, jog Gamintojas neužtikrino produkto savybių pagal techninių specifikacijų reikalavimus, kurie nurodyti atitikties deklaracijoje. Šių statybos produktų siunta dėl savo degumo savybių yra nesaugi ir negali būti naudojama pagal paskirtį. Apie Patikrinimo aktą UAB „Naresta“ informuota Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu.

24.       UAB „Naresta“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. informavo Inspekciją ir Tarnybą, kad nutraukė Sutartį su pareiškėju ir pasirinko kitas fasado apdailos medžiagas atitinkančias projekto techninių specifikacijų reikalavimus. UAB „Naresta“ 2017 m. rugsėjo 1 d. informavo pareiškėją, kad nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukia Sutartį esant esminiam Sutarties pažeidimui, t. y. paaiškėjus netinkamai Sutartimi įgytų Plokščių kokybei.

25.       Pareiškėjas gavo duomenis iš Lenkijos ekspertinės įstaigos Instytut Techniki Budowlanej, jog Plokščių degumo klasė yra B-s1,d0. Už ekspertizės atlikimą pareiškėjas Lenkijos ekspertinei įstaigai sumokėjo 2 120 Eur, o už išvados vertimą į lietuvių kalbą UAB „Bene dicta“ sumokėjo 133,1 Eur.

26.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad patikrinimas Objekte pradėtas 2017 m. gegužės 5 d. anoniminio skundo pagrindu, kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Inspekcija Objekto patikrinimą pradėjo atsižvelgdama į Departamento 2017 m. kovo 28 d. raštą. Inspekcijos 2017 m. gegužės 4 d. rašto pagrindu buvo priimtas Tarnybos 2017 m. birželio 21 d. pavedimas, kuriuo Tarnybos specialistui nurodyta teikti tarnybinę pagalbą Objekte, siekiant įvertinti Inspekcijos nurodytų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius. Taigi, patikrinimas Objekte pradėtas vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu
Nr. 1-12 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16.1 papunktyje bei Tvarkos aprašo 28.1 papunktyje nurodytu pagrindu. Atitinkamai pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog šiuo atveju turėjo būti priimtas Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo.

27.       Teismas akcentavo, jog iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad tikrinamas ūkio subjektas – UAB „Naresta“. Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui teikti Tarnybos pavedimų kopijas ar sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, kadangi Aprašo 25 punkte bei VAĮ 364 straipsnio 11 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad tokie dokumentai turi būti teikiami ūkio subjektui. Pareiškėjo skunde nurodytos Tvarkos aprašo nuostatos šiuo aspektu (dėl pavedimo ir sprendimo dėl numatomo patikrinimo kopijos pateikimo) nėra aktualios, kadangi statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimus, vadovaujantis Tvarkos aprašu, atlieka Inspekcijos įgalioti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys statybos valstybinę priežiūrą (7 p.). Nagrinėjamu atveju Objekte atliktas patikrinimas dėl Plokščių atitikimo priešgaisriniams reikalavimams, teikiant tarnybinę pagalbą Inspekcijai pagal 2017 m. gegužės 5 d. raštą, buvo atliktas Tarnybos darbuotojų, vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

28.       Teismas nurodė, jog Apraše nėra įtvirtinta, kad Tarnyba privalo vadovautis, atsižvelgti ar laukti, kol bus atlikta pareiškėjo iniciatyva užsienio valstybėje užsakyta Plokščių ekspertizė. Pareiškėjas neįvardijo teisinio pagrindo, kodėl Lietuvos valstybės atstovai privalėjo vadovautis Lenkijos ekspertinės įstaigos Instytut Techniki Budowlanej 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaita su bandymų ataskaitomis. Tiek pareiškėjo atstovas, tiek GTC atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad Patikrinimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skųstas. Teismas netyrė pareiškėjo argumentų, kad tokiu būdu buvo pažeisti viešojo administravimo principai ir bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi jie susiję su Patikrinimo akto teisėtumu ir pagrįstumu.

29.       Teismas nenustatė neteisėtų Inspekcijos, Tarnybos bei GTC veiksmų. Teismo vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, kadangi nutraukė su
UAB „Naresta“ sudarytą Sutartį, taip pat kad pareiškėjas kreipėsi į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, yra išimtinai kilusios dėl pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį ir jos priedus, bet ne dėl to, kad Inspekcija, Tarnyba bei GTC atliko tam tikrus veiksmus. Kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – Inspekcijos, Tarnybos bei GTC neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pripažinti nepagrįstais.

III.

30.       Pareiškėjas UAB „Orex Group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

31.       Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nenagrinėjo neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų ir laikėsi pozicijos, kad, siekiant valstybės institucijų veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti
žalos atlyginimą, būtina atskirai nuginčyti Patikrinimo aktą. Pastaroji pozicija nesuderinama
ne tik su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-340/2013 ir kt.), bet ir su teisės aktais, kurie ginčams dėl viešojo administravimo subjektų neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo nenumato išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, bei proceso operatyvumo principu. Teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas.

32.       Pareiškėjas teigia, kad valstybė neturi ir negali visko reglamentuoti, todėl vien tai, jog Apraše neįtvirtinta pareiga atsakovo atstovams laukti, kol kitoje ekspertinėje įstaigoje bus atlikta ekspertizė, savaime nereiškia, jog atsakovo atstovų veiksmai atliekant ekspertizę su didelėmis paklaidomis ir nustatant netinkamą degumo klasę yra teisėti. Teismas net netyrė, ar šiuo atveju nebuvo pažeisti viešojo administravimo principai, ar valstybės institucijų veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčui aktuali Lenkijos ekspertinės įstaigos išvada nebūtų pakenkusi patikrinimo procesui, labiau atitiktų objektyvumo principą, o valstybės institucijos būtų turėjusios išsamesnius duomenis sprendimui priimti, būtų išvengta kilusios žalos arba ji būtų buvusi mažesnė. Pareiškėjas pakartotinai akcentuoja Aprašo
61 punkto nuostatas, susijusias su valstybės institucijų keitimusi tarpusavyje joms suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos yra pateikę statybos dalyviai, ūkio subjektai. Valstybės institucijos buvo informuotos apie kitos Europos notifikuotos laboratorijos atliekamą tyrimą, tačiau nelaukė šio tyrimo rezultatų. Tai lėmė, kad GTC nustatė Plokščių degumo klasę – C-s1d0, ir buvo surašytas aktas dėl nesaugaus produkto, nors Lenkijos ekspertinė įstaiga konstatavo tinkamą, priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią degumo klasę – Bs1d0. Atsakovo atstovų skubėjimas daryti nepagrįstas išvadas dėl nesaugaus produkto ir neva netinkamos Plokščių degumo klasės buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio pareiškėjui kilo žala – UAB „Naresta“ nutraukė Sutartį. Sutartis buvo nutraukta ne dėl pareiškėjo ir UAB „Naresta“ nesutarimų, o dėl valstybės institucijų išvadų apie Plokščių degumo klasę, taigi egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovų nerūpestingų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos. 

33.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centras, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34.       GTC tvirtina, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, o Plokščių bandymai buvo atlikti laikantis DSL standarto reikalavimų.

35.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36.       Tarnybos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko, sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas įrodymų vertinimas. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teisingam sprendimui priimti, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl valstybės institucijų padarytų neteisėtų veiksmų, pakartoja, jog Tarnyba teikė tarnybinę pagalbą Departamentui atsižvelgdama į pastarosios institucijos kreipimąsi ir Tarnybos vyriausiajam specialistui skirtus pavedimus, atliekant patikrinimą Objekte dalyvavo ir UAB „Naresta“ statybos vadovas, kuris pasirašė 2017 m. birželio 22 d. bandymų paėmimo tirti akte Nr. 1EN-20. Bandymus, skirtus Plokščių degumo klasei apibrėžti, atliko akredituota valstybinė įstaiga – GTC Gaminių tyrimų skyrius. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo abejoti GTC pateiktomis ataskaitomis, o pareiškėjo iniciatyva atlikta Plokščių ekspertizė Instytut Techniki Budowlanej yra papildoma ir Tarnybai neprivaloma atsižvelgti į jos rezultatus. UAB „Naresta“ buvo informuota apie priimtą Patikrinimo aktą bei teisę jį apskųsti Tarnybos direktoriui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taigi, Tarnyba tinkamai ir pagrįstai patvirtino Patikrinimo aktą, o pareiškėjo teiginiai dėl galbūt Tarnybos netinkamai atliktų veiksmų nepagrįsti. Pareiškėjas neįrodė valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

37.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38.       Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo jokių teisės aktų, kuriems prieštarauja teismo pozicija, kad siekiant pripažinti valstybės institucijų veiksmus neteisėtais ir priteisti žalos atlyginimą, būtina atskirai nuginčyti Patikrinimo aktą. Kita vertus, vien tai, kad teismas pažymėjo, jog Patikrinimo aktas nebuvo nuginčytas, nereiškia, jog teismas nenagrinėjo institucijų veiksmų teisėtumo. Inspekcija pritaria pareiškėjo argumentui, jog tam, kad atsirastų teisė į žalos atlyginimą, pareiškėjas neprivalėjo siekti Patikrinimo akto panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu, tačiau pareiškėjas turėjo įrodyti, kad institucijų veiksmai buvo neteisėti. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė galbūt neteisėtų Inspekcijos veiksmų (pvz., kodėl priimant Patikrinimo aktą neturėjo būti vadovaujamasi GTC atliktų bandymų išvadomis, užfiksuotomis 2017 m. liepos 18 d. ataskaitoje), todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas ištyrė, ar Inspekcija laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų, ir padarė pagrįstą išvadą, jog Inspekcija veikė teisės aktuose įtvirtinta tvarka. Dėl pareiškėjo argumento, jog teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, Inspekcija pažymi, kad teismo vertinimas šiuo atveju yra pakankamais ir aiškus, o įstatymai neįpareigoja teismo atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai pasisakė tik dėl tų argumentų, kurie turėjo įtakos sprendimo priėmimui, jis nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

39.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Departamentas, GTC ir Tarnyba, turtinę ir neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl to, kad dėl neteisėtų Lietuvos valstybės atstovų veiksmų buvo nutraukta su UAB „Naresta“ sudaryta sutartis, pareiškėjas turėjo kreiptis į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, dėl ko ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjos teigimu, neteisėti institucijų veiksmai pasireiškė tuo, kad Tarnyba nepateikė patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, sprendimo dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo, taip pat jog atsakovės atstovai nelaukė kitų tyrimo rezultatų, todėl buvo priimtas nepagrįstas Patikrinimo aktas. Taip pat Departamento, GTC ir Tarnybos veiksmai buvo neteisėti, nes pažeidė teisės aktų nuostatas, viešojo administravimo principus ir bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

40.       Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

41.       Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42.       VAĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 364 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Minėto straipsnio 12 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis gali būti atliekamas ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo (VAĮ 364 straipsnio 13 dalis).

43.       Tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta, kad neplaninis statybos ir ūkio subjekto veiklos patikrinimas atliekamas Inspekcijos vadovybės ar Inspekcijos administracijos padalinio vedėjo sprendimu (pavedimu, įsakymu, potvarkiu, suformuota užduotimi, rezoliucija ir pan.): gavus kito viešojo administravimo subjekto, teisėsaugos institucijos ar Seimo kontrolieriaus rašytinį prašymą, pranešimą ar pavedimą atlikti statybos, ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės institucijos prašymą (28.1 punktas); turint informacijos (gavus skundą) ar kilus pagrįstų įtarimų dėl statybos dalyvio, ūkio subjekto veiklos (pvz., pasirodžius tam tikrai informacijai žiniasklaidoje), kuri galbūt prieštarauja teisės aktams ar neatitinka teisės aktų reikalavimų (28.2 punktas); siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai (28.3 punktas). Kitais, negu nurodyta Aprašo 28 punkte, atvejais statybos ir ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas dėl konkretaus statinio statybos ar ūkio subjekto veiksmų, galbūt pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, atliekamas tik Inspekcijos vadovybės priimtu sprendimu (pavedimu, įsakymu, potvarkiu, suformuota užduotimi, rezoliucija ir pan.) (Tvarkos aprašo 29 punktas). Pareigūnas, prieš pradėdamas neplaninį statybos ar ūkio subjekto veiklos patikrinimą Aprašo 28 punkte nurodytu pagrindu, be reikalavimų, nurodytų Aprašo 31 punkte, pateikia tikrinamam statybos dalyviui, ūkio subjektui Inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimo dėl numatomo patikrinimo kopiją (Tvarkos aprašo 32 punktas).

44.       Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Minėto straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, kad Tarnyba atlieka reikalingus patikrinimus vietoje. Patikrinimus atlieka Tarnybos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Aprašo nustatyta tvarka paveda atlikti patikrinimus (Aprašo 2 punktas). Aprašo 16 punkte nustatyti patikrinimo pagal ūkio subjektų, valstybės institucijų bei vartotojų pateikiamą informaciją atlikimo pagrindai: avus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos kompetentingos valstybės institucijos prašymą (Aprašo 16.1 punktas); gavus vartotojo skundą (Aprašo 16.4 punktas). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka ūkio subjekto patikrinimą pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo tik tuo atveju, kai yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo (Aprašo 20 punktas).

45.       Aprašo III–VI skyriuose (Aprašo 21–52 punktai) reglamentuojama pavedimų atlikti patikrinimo išrašymo, patikrinimo atlikimo tvarka, taip pat bandynių paėmimo procedūra bei patikrinimo aktų surašymo tvarka. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 23 punktą, kiekvienam ūkio subjekto veiklos patikrinimui rašomas atskiras pavedimas. Pavedimas turi būti pridedamas prie patikrinimo dokumentų. Aprašo 25 punkte nustatyta, kad Tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atvykęs atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, prisistato ūkio subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pavedimą atlikti patikrinimą. Jeigu ūkio subjektas pateikia Valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalą, Tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas žurnale įrašo pilną Tarnybos pavadinimą, pavedimo numerį, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, atliekančio patikrinimą vardą, pavardę ir pareigas, patikrinimo datą ir žurnale pasirašo. Žurnale pasirašo visi Tarnybos išduotame pavedime nurodyti asmenys. Tarnybos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atlikę ūkio subjekto patikrinimą ir patikrinę vieną ar kelias ne maisto produktų grupes, atskirai kiekvienai ne maisto produktų grupei surašo patikrinimo aktą (Aprašo 47 punktas). Su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo (Aprašo 50 punktas).

46.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad patikrinimas UAB „Naresta“ objekte pradėtas, atsižvelgiant į Departamento 2017 m. kovo 28 d. raštą. Inspekcijos 2017 m. gegužės 4 d. rašto pagrindu buvo priimtas Tarnybos 2017 m. birželio 21 d. pavedimas, kuriuo pavesta Tarnybos specialistui teikti tarnybinę pagalbą Objekte, siekiant įvertinti Inspekcijos nurodytų statybai naudojamų medžiagų atitiktį priešgaisriniams reikalavimams ir paimti bandinius. Patikrinimas UAB „Naresta“ objekte pradėtas vadovaujantis Aprašo 16.1 punkte bei Tvarkos aprašo 28.1 punkte nurodytu pagrindu.

47.       Taigi, iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad tikrinamas ūkio subjektas UAB „Naresta“. Objekte atliktas patikrinimas dėl Plokščių atitikimo priešgaisriniams reikalavimams, teikiant tarnybinę pagalbą Inspekcijai pagal 2017 m. gegužės 5 d. raštą, buvo atliktas Tarnybos darbuotojų, vadovaujantis Aprašo nuostatomis.

48.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad  Tarnyba neprivalo vadovautis, atsižvelgti ar laukti, kol bus atlikta pareiškėjos iniciatyva užsienio valstybėje užsakyta Plokščių ekspertizė ar vadovautis Instituto 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaita su bandymų ataskaitomis. Šis teismo argumentas nėra pagrįstas ir pakankamai nemotyvuotas. Kitas pirmosios instancijos teismo argumentas buvo tai, kad Patikrinimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skųstas ir pareiškėjo nurodomi argumentai, susiję su Patikrinimo akto neteisėtumu, kad tokiu būdu buvo pažeisti viešojo administravimo principai ir bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, teismo nebuvo vertinami, nes jie yra susiję su Patikrinimo akto teisėtumu ir pagrįstumu.

49.       Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, nenustatė neteisėtų Inspekcijos, Tarnybos bei GTC veiksmų. Teismo vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, kadangi nutraukė su UAB „Naresta“ sudarytą Sutartį, taip pat kad pareiškėja kreipėsi į Institutą dėl ekspertizės atlikimo, yra išimtinai kilusios dėl pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo su UAB „Naresta“ pagal Sutartį ir jos priedus, bet ne dėl to, kad Inspekcija, Tarnyba bei GTC atliko tam tikrus veiksmus. Kadangi pareiškėja neįrodė vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Inspekcijos, Tarnybos bei GTC neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmesti kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Pirmiausia, pabrėžtina, kad Patikrinimo akto nuginčijimas teisme nėra būtina sąlyga žalos atlyginimui dėl to paties Patikrinimo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo.

50.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų ir nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad, siekiant valstybės institucijų veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti žalos atlyginimą, būtina atskirai nuginčyti Patikrinimo aktą. Pastaroji pozicija nesuderinama ne tik su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-340/2013 ir kt.), bet ir su teisės aktais, kurie ginčams dėl viešojo administravimo subjektų neteisėta veikla padarytos žalos atlyginimo nenumato išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, bei proceso operatyvumo principu. 

51.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo nuginčyti Patikrinimo aktą, tam kad vėliau būtų galima prašyti žalos atlyginimo, nenagrinėjo grupės skundo argumentų dėl pareiškėjo patirtos žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų argumentų, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus, nesurinko bylai aktualių įrodymų, neišnagrinėjo bylos aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu (ABTĮ 86 str. 1 ir 2 d.), todėl sprendimas yra naikintinas. Byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes byloje būtina išsamiai išnagrinėti skundo teismui argumentus. 

52.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė