Civilinė byla Nr. e2-465-330/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01118-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4973-794/2016 pagal pareiškėjo I. K. skundą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ neteisminio bankroto procese,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas I. K. prašė BUAB „Trakų akmuo“ neteisminio bankroto procese patvirtinti jo 267 052,07 Eur finansinį reikalavimą. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. UAB „Trakų akmuo“ 2015 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti įmonės bankroto procedūrą neteismine tvarka, 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į bankroto administratorę, prašydamas jį įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą su 267 052,07 Eur finansiniu reikalavimu. 2016 m. vasario 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo, tačiau pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bendrovės kreditorių sąrašą. Pareiškėjui pateikus pakartotinį prašymą, 2016 m. liepos 25 d. priimtu BUAB „Trakų akmuo“ kreditorių sprendimu pareiškėjo finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas.
3. BUAB „Trakų akmuo“ bankroto administratorė prašė klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo spręsti teismo nuožiūra.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo I. K. skundą patenkino – pareiškėją įtraukė į BUAB „Trakų akmuo“ kreditorių sąrašą su 267 052,07 Eur finansiniu reikalavimu, priteisė pareiškėjui iš BUAB „Trakų akmuo“ 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo  pagrindą, pripažino reikalavimą pagrįstu ir tvirtintinu.
6. Spręsdamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, o ne jos bankroto administratorė. Svarbia aplinkybe teismas pripažino tai, jog atsakovės bankroto administratorė neprieštaravo dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Esant tokiai aplinkybei, teismas laikėsi nuostatos, kad pareiškėjo patirtų išlaidų nėra pagrindo priteisti iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Teismas taip pat nurodė neturįs pagrindo pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš šioje byloje nedalyvaujančių bankrutavusios įmonės kreditorių.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Pareiškėjas I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui I. K. priteistas 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš BUAB „Trakų akmuo“, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjo I. K. naudai priteisti 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Trakų akmuo“ administravimo lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog bankroto administratorė neprieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui. Bankroto administratorius neturi įgalinimų neteisminio bankroto atveju prieštarauti arba neprieštarauti dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo. Aptariamu atveju įmonės kreditoriai priėmė sprendimą pareiškėjo finansinio reikalavimo netvirtinti, o bankroto administratorė teisme išreiškė įmonės kreditorių poziciją šiuo klausimu.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administravimo išlaidas sutapatino su bankroto administratoriaus atlyginimu. Aplinkybė, jog tam tikros išlaidos nebuvo numatytos administravimo išlaidų sąmatoje, nereiškia, kad jos negali būti dengiamos iš administravimui skirtų lėšų. Pareiškėjo patirtos išlaidos tiesiogiai susijusios su įmonės bankroto administravimu.
3. Skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė į proceso šalių lygiateisiškumo principą ir nepagrįstai suteikė teisę atsakovei piktnaudžiauti bankrutuojančios įmonės statusu. Teismas, nuspręsdamas bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš administravimui skirtų lėšų, iš esmės paneigė pareiškėjo realią teisę atgauti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Trakų akmuo“ bankroto administratorė prašo pareiškėjo I. K. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas bylą laimėjusios šalies (pareiškėjo I. K.) patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš bankrutavusios bendrovės, tačiau ne iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų, yra pagrįstas ir teisėtas.
11. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir BUAB „Trakų akmuo“ neteisminiame bankroto procese patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą. Įvertinęs bylos procesinę baigtį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš bankrutavusios įmonės, tačiau ne iš jos (įmonės) bankroto administravimui skirtų lėšų. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų analizė suponuoja išvadą, jog teismo apsisprendimą pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimą nenukreipti į bankroto administravimo išlaidoms dengti skirtas lėšas, lėmė tai, jog šių pareiškėjo patirtų išlaidų atsiradimą lėmė ne bankroto administratoriaus, o įmonės kreditorių veiksmai (jų atsisakymas neteisminio bankroto procese tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą). Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
12. Nuo bankrutuojančios įmonės piniginių prievolių kreditoriams atsiradimo momento (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) ir pobūdžio priklauso tai, kokia tvarka jos turi būti vykdomos.  Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi, kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Taigi, įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą.
13. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti, ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos, nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju, bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu; bankrutuojančios įmonės statusas tokiu atveju nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).
15. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką.
16. Apeliacinio teismo išaiškinta, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012).
17. Aptariamu atveju nustatyta, kad UAB „Trakų akmuo“ 2015 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas bendrovės bankrotą vykdyti ne teismo tvarka. Pareiškėjas, laikydamas save bendrovės kreditoriumi, kelis kartus kreipėsi dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau pareiškėjo finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas. Nurodytos aplinkybės lėmė tai, jog pareiškėjas, gindamas savo teises, dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjas pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti. Taigi, BUAB „Trakų akmuo“ piniginė prievolė pareiškėjui, grindžiama pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš atsakovės BUAB „Trakų akmuo“, atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Išlaidų atsiradimą lėmė pareiškėjo (kreditoriaus) teisme pareikšti reikalavimai atsakovei bankrutuojančiai bendrovei, kadangi pareiškėjo reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka. Pareiškėjo inicijuotas ginčas išspręstas teisme priimant pareiškėjui palankų sprendimą, kas sąlygojo procesinių pasekmių, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, atsiradimą (CPK 93 straipsnis), o kartu ir atsakovės piniginės prievolės pareiškėjui dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimą. Šių išlaidų paskirtis – teisėtą ir pagrįstą reikalavimą pareiškusios ginčo šalies bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas.
18. Apeliacinio teismo vertinimu, apskųstąja pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovės pareiškėjo naudai priteistos 2 178 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (piniginė prievolė) atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Jų atsiradimą iš esmės lėmė pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už jam suteiktas teisines paslaugas dėl to, jog bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, atstovaujama bankroto administratorės, gynėsi nuo jai pareikšto pareiškėjo turtinio reikalavimo, laikydama jį neteisėtu ir nepagrįstu. Šiame  kontekste apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, jog bankroto administratorės ir dalies kreditorių pozicija dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo nesutapo – esą administratorė neprieštaravo dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo, teisiškai nereikšminga. Apeliacinis teismas pagrįstais pripažįsta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, jog šiame teisminiame procese bankroto administratorė atstovavo bankrutavusią įmonę, todėl bankroto administratorės asmeninė pozicija dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo nėra svarbi. Kita vertus, iš byloje esančių bankroto administratorės pateiktų procesinių dokumentų negalima daryti išvados, jog bankroto administratorės nuostata pareiškėjo finansinio reikalavimo klausimu būtų buvusi nuosekli ir aiškiai palanki pareiškėjui.
19. Nutarties 13 punkte buvo nurodytas (nebaigtinis) sąrašas išlaidų rūšių, priskirtinų administravimo išlaidoms. Šiame sąraše bankroto administratoriaus atlyginimas sudaro tik atskirą administravimo išlaidų rūšį. Pirmosios instancijos teismas, apskųstojoje nutartyje nurodytais motyvais atmesdamas galimybę pareiškėjo patirtas išlaidas atlyginti (išieškoti) iš bankroto administravimo lėšų, nepagrįstai administravimo išlaidų turinį susiaurino iki atlyginimo bankroto administratoriui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės. Tai reiškia, kad šios išlaidos nėra administratoriaus nuosavybė, todėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš bankroto administravimui skirtų lėšų, tokios situacijos neleidžia tapatinti su administratoriaus atlyginimo sumažinimu.   
20. Aptariamu atveju bankrutavusi bendrovė, siekdama sutaupyti turto, nesutiko su pareiškėjo jai pareikštais turtiniais reikalavimais, todėl teisme patenkinus pareiškėjo reikalavimus, atsakovei teismo procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė iš bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju, pareiškėjas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovės prievolės dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutavusi įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, pavyzdžiui, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo naudai  pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas pripažinti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).
21. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant, kad pareiškėjo I. K. naudai 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisiama iš BUAB „Trakų akmuo“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti, jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstant taip: „Priteisti pareiškėjui I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Trakų akmuo“ (į. k. 181543528) bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų  2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Teisėjas                            Gintaras Pečiulis