Civilinė byla Nr. e2-473-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00141-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.4.3.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibas“ bankroto administratoriaus Martyno  Klemkos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibas“ bankroto administratoriaus Martyno Klemkos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas bankrutavusios UAB „Žaibas“ bankroto administratorius Martynas Klemka pateikė skundą dėl UAB „Žaibas“ 2019 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti BUAB „Žaibas“ administravimo išlaidų sąmatą, lygią 185  MMA (tarp jų 40 MMA bankroto administratoriaus atlyginimui, o likusius 145 MMA kitų bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui), bei remiantis 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 skirti priemoką už įplaukas, apskaičiuotas nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos, apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 415 apibrėžtą tvarką. Nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iš esmės prieštarauja Vyriausybės patvirtintose taisyklėse nustatytam minimaliam administratoriaus išlaidų dydžiui ir pažeidžia administratoriaus teisėtus interesus.

2.       Atsiliepimu į skundą kreditorė AB Šiaulių bankas prašė skundą atmesti. Laikėsi pozicijos, kad prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata bei priemoka už įplaukas, apskaičiuotas nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos, yra neadekvati ir neproporcinga bankroto procese atliktinų darbų apimtims.

3.       Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius palaikė bankroto administratoriaus skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi skundą atmetė.

5.       Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu teismas sprendė, kad bankroto administratorius nepakankamai įrodė, kad jis turi daugiau teisių reikalauti bankroto administravimo išlaidų, nei jų skyrė kreditorių susirinkimas. Įmonė nevykdo veiklos, darbuotojų nėra, didelė dalis materialaus turto yra atsargos, o nekilnojamasis turtas įkeistas bankui. Paties bankroto administratoriaus ataskaitoje pažymėta, kad įmonė neturi teisinių ginčų su kreditoriais. Taigi, realiai jokios veiklos įmonėje nėra, išskyrus turto realizavimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta administravimo išlaidų suma yra protinga, adekvati atliktiems darbams, atitinkanti abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu pareiškėjas bankrutavusios UAB „Žaibas“ bankroto administratorius Martynas Klemka prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020  m. sausio 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – šią pareiškėjo skundo dalį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas nemotyvuotai neatsižvelgė į tai, kad bankroto administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui apskaičiuoti svarbus bankrutuojančios įmonės dydis, kuris nustatomas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Remiantis administratoriaus nustatytais duomenimis, bendrovė negali būti priskiriama mažos ar vidutinės įmonės kategorijai, todėl laikytina didele įmone. Nei atsiliepimą pateikęs kreditorius, nei skundą išnagrinėjęs teismas neteikė prieštaravimų dėl bendrovės dydžio ar apimties ir neginčijo administratoriaus nustatytų bendrovės duomenų tikslumo.

6.2.       Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytus argumentus bei skaičiavimus, patvirtinančius, kad susirinkimo metu administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas 17 MMA mažesnis, negu Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) rekomenduojamas minimalus administratoriui siūlomas atlyginimas. Be to, skundžiama nutartimi palikta galioti kreditorių susirinkimo nustatyta administratoriaus išlaidų sąmata yra ne tik pažeidžianti Taisyklėse nustatytus minimalius rekomendacinius dydžius, tačiau taip pat yra neadekvati administratoriaus darbo krūviui.

6.1.       Teismas nevertino teisės aktuose nustatytos taisyklės, kad administravimo išlaidos tvirtinamos įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, be to, yra numatomos į ateitį. Tai suponuoja išvadą, kad administravimo išlaidų patvirtinimas nereiškia, kad būtinai tokios išlaidos bus patirtos. Minimalių taisyklėmis rekomenduojamų išlaidų pagrindimas suteikia administratoriui teisinį ir finansinį apibrėžtumą tinkamai vykdyti įmonės administravimą bei niekaip nepažeidžia įmonės kreditorių interesų. Teismas šių aplinkybių nevertino bei į jas neatsižvelgė.

6.2.       Teismas visiškai nepasisakė ir neginčijo nė vienos skunde pateiktos faktinės aplinkybės, įstatyminių normų bei pridėtų rašytinių dokumentų, kurie pagrindžia administratoriaus prašymo teisėtumą. Be to, neatsižvelgė kito bendrovės kreditoriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, pateiktą atsiliepimą. Teismas rėmėsi kreditorės AB Šiaulių banko teiginiais, tačiau pastaroji pasisakė tik dėl bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo ir nepasisakė dėl susirinkimo nutarimo prieštaravimo administratoriaus veiklą reglamentuojantiems įstatymams.

6.1.       Skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes joje nepateikta teisiškai pagrįstų motyvų, kurie galėtų paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta vadovautis administravimo išlaidų skyrimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais ir kodėl buvo nukrypta nuo rekomendacinių Taisyklėse nurodytų minimalių administratoriaus atlyginimo dydžių.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalies), kuria netenkintas bankrutavusios UAB „Žaibas“ bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą).

9.       Pagal bylai aktualų teisinį reguliavimą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ), teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7  punktas). Vėliau kreditorių susirinkimas arba jo įgaliotas kreditorių komitetas (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis) tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 36 straipsnio 2, 3 dalys).

10.       Remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu bankroto administratorius arba kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

11.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1,  2  dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-391-690/2018, 37 punktas).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ir jo netenkinus, klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo išspręstas iš esmės, ir tokia teismo nutartis tapo galutinė bei neskundžiama.

13.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

14.       Bylos proceso apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjus, kad Šiaulių apygardos teismo 2020  m. sausio 6 d. nutartis (jos dalis), kuria netenkintas bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, yra neskundžiama, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis), atskirai nepasisakant dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

15.       Kaip pažymima Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu nustatytus rekomendacinius bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžius (dėl įmonės dydžio nustatymo), teisės aktuose nesant expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintos išimties iš taisyklės, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neskundžiama, nesudaro atskiro ginčo nutarties apskundimo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2- 498- 781/2019).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibas“ bankroto administratoriaus Martyno Klemkos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja                                                                Vilija Mikuckienė