Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-882-840-2014].docx
Bylos nr.: 2-882-840/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kaiðiadoriø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 188677437 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Atsiliepimas į pareikštą ieškinį
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-882-840/2014

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00692-2014-1

 

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. liepos 31 d.

Kaišiadorys

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. K. ir suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Ramunei Meleško,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

              Teismas n u s t a t ė:

              Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 3) prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo 1972 m. gegužės iki 1991 m. lapkričio 15 d. dirbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate.

              Pareiškėja V. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, savo reikalavimą grindė šiais argumentais: nuo 1972 m. gegužės (tikslios dienos nepamena) iki 1991-11-15, t.y. iki pat įstaigos likvidavimo, ji dirbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate, tačiau neturi tai patvirtinančių dokumentų, dėl ko negali gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, nes neturi reikiamo darbo stažo. Paklausta, pareiškėja V. K. atsakė, kad darbo knygelės ji neišsaugojo, neteko gaisre. Kreipėsi į Rusijos Federacijos centrinį archyvą, tačiau gavo atsakymą, jog, likvidavus karinius komisariatus Lietuvos Respublikos teritorijoje, M.V.J. buvo atleista iš darbo nuo 1991-11-15, o duomenų apie jos darbą buvusiame Kaišiadorių r. kariniame komisariate nuo 1972 m. nėra. Be to, pareiškėja V. K. nurodė, kad darbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate metu ji ne kartą keitė pavardes. Jos ikisantuokinė pavardė – D., 1972-08-12, sudarius santuoką, ji tapo P., 1981-02-20 – M., o 2002-07-27 – K. Kadangi tuo metu visa dokumentacija buvo tvarkoma rusų kalba, jos, kaip ir kitų, pavardės buvo rusinamos, dėl ko galimi pavardžių netikslumai, įvairūs rašybos variantai. Atsakydama, pareiškėja V. K. nurodė, kad nuo 1972 m. gegužės iki pat 1991-11-15 Kaišiadorių r. kariniame komisariate ji dirbo laisvai samdoma tarnautoja, nepertraukiamai, išskyrus motinystės atostogas, nuolat gavo darbo užmokestį.

              Teismo posėdžio metu liudytojos S. S. ir R. P., kurios yra dirbusios Kaišiadorių r. kariniame komisariate laisvai samdomomis tarnautojomis, patvirtino pareiškėjos V. K. nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja V. K. iki pat komisariato likvidavimo jame dirbo, buvo laisvai samdoma tarnautoja, ne kartą keitė pavardes, dirbo nepertraukiamai, išskyrus motinystės atostogas. Abi liudytos nurodė, kad tuo metu, kai jos pradėjo dirbti Kaišiadorių r. kariniame komisariate, pareiškėja V. K. jame jau dirbo, o kai jos nutraukė darbą, pareiškėja V. K. dar liko. Paklaustos, liudytojos atsakė, kad Kaišiadorių r. kariniame komisariate dirbo ne daug žmonių, todėl vieni kitus gerai pažinojo. Darbo užmokestis buvo mokamas nuolat.

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė Ramunė Meleško, išklausiusi liudytojas ir susipažinusi su liudytojų darbo knygelėmis, su pareiškėjos V. K. pareikštu reikalavimu sutiko ir siūlė teismui pareiškėjos V. K. pareiškimą tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad:

- pareiškėjos V. K., gim.(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) pavardės kito: iki 1972-08-12 – D., iki 1981-02-20 – P., iki 2002-07-27 – M. Pareiškėjos tėvo vardas – J. (b.l. 6-9);

- iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2011 m. pažymos (b.l. 10) matyti, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Pataisos darbų kolonijos Nr. 2 (OČ-12/2) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Pataisos darbų kolonijos Nr. 8 (OČ-12/8) archyviniame fonde saugomose 1969-1973 m. asmens sąskaitų kortelių ir 1970-1971 m. įsakymų asmeninės sudėties klausimais bylose duomenų apie E. V. D., P., M. 1970-1971 m. darbą nerasta. TSRS gynybos ministerijos Lietuvos TSR karinių komisariatų 1990 m. darbuotojų asmens sąskaitų kortelių bylos saugojimui neperduotos, duomenų apie E. V. D., P., M. 1990 m. darbą nėra;

- iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Centrinio archyvo 2012-08-08 pažymos Nr. 5/22958 (b.l. 12) matyti, kad: 1991-01-03 įsakyme Nr. 2 dėl Kaišiadorių r. karinio komisariato minima „<...> M. V.J.“; 1991-10-09 įsakyme Nr. 70 dėl Kaišiadorių r. karinio komisariato nurodyta: „Ryšium su karinių komisariatų Lietuvos teritorijoje likvidavimu žemiau išvardintus darbininkus ir tarnautojus atleisti pagal Lietuvos Respublikos DĮK 43 str. 1 p. nuo 1991-11-15: Nr. 2 M. V.J.“ Kaišiadorių RKK įsakymai už 1970-1990 m. į RF GM CA nebuvo gauti ir jų saugojimo vieta archyvui nėra žinoma. Pagal Kaišiadorių RKK darbo užmokesčio išmokėjimo civiliniam personalui išdavimo žiniaraščius už 1982-1989 m., gautus saugojimui į RF GM CA, M. V.J. už šį laikotarpį gavo darbo užmokestį pagal raštvedės-mašininkės pareigybę. Nurodyto RKK išdavimo žiniaraštyje Nr. 49 už 1986 m. rugpjūčio I-ąją pusę raštvedei-mašininkei M. V.J. už išdirbtą laiką išmokėta 49,76 rub. ir pagal nedarbingumo lapelį – 170,47 rub. Nuo 1986 m. rugpjūčio II-osios pusės iki 1988 m. balandžio priskaitymų nėra – „dekretinėse atostogose“. 1988 m. balandžio darbo užmokestis priskaitytas už 6 darbo dienas, nuo 1988 m. gegužės priskaitytas pilnas darbo užmokestis. Kaišiadorių RKK išdavimo žiniaraščiai nuo 1972 m. iki 1981 m., o taip pat nuo 1989 m. ir vėlesni saugojimui į RF GM CA nebuvo gauti;

- iš Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus 2008-07-07 pažymos (b.l. 16-17) matyti, kad Rusijos valstybiniame kariniame archyve yra duomenys apie tai, kad M. V.J. laikotarpiu nuo 1984 m. sausio iki 1991-11-14 dirbo Kaišiadorių RKK raštvedės-mašininkės pareigose. Atleista pagal Lietuvos Respublikos DĮK 43 str. 1 p. ryšium su karinių komisariatų Lietuvos teritorijoje likvidavimu. Laikotarpiu nuo 1984 m. sausio iki 1989 m. gruodžio gavo darbo užmokestį, įskaitomą apskaičiuojant pensiją (rubliais). Šioje pažymoje yra pateikti tikslūs kiekvieną mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio skaičiai;

- iš įrašų liudytojos S. S. darbo knygelėje (b.l. 40-52) matyti, kad ji iš tiesų nuo 1975-07-14 iki 1975-12-01 dirbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate;

- iš įrašų liudytojos R. P. darbo knygelėje (b.l. 32-39) matyti, kad ji taip pat dirbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate, mašininke, nuo 1976-04-12 iki 1991-01-14.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01, visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

              Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus: pareiškėjos V. K. ir liudytojų S. S. ir R. P. paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog V. K. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji nuo 1972 m. gegužės iki 1991 m. lapkričio 15 d. dirbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją (LR CPK 448 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

V. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1972 m. gegužės iki 1991 m. lapkričio 15 d. dirbo Kaišiadorių r. kariniame komisariate.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                          Joana Kvaselytė


Paminėta tekste:
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-257/2010
  • 3K-3-13/2010
  • 3K-3-464/2009
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK
  • CPK 448 str. Teismo sprendimas
  • CPK 259 str. Sprendimo priėmimas