Civilinė byla Nr. 2-83-959/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05347-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 3.2.6.1; 3.2.6.11.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,

sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui J. S. ir ieškovės atstovei bendrijos pirmininkei V. A.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui T. V. ir atsakovės atstovei advokato padėjėjai A. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-677-390/2021 nutarė Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškinys atmestas ir pripažinta, kad ieškovė neteisėtai nutraukė 2019 m. birželio 26 d. rangos sutartį su atsakove bei sutarties vykdymo neatnaujinti, palikti nepakeistą; teismo sprendimo dalį, kurią atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas ir išspręstos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šių reikalavimų dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) neteisėtai nutraukė su (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 26 d. sudarytą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06, ir sutarties vykdymo neatnaujinti;  priteisti iš (duomenys neskelbtini) 17 325,83 Eur nuostolius; priteisti iš (duomenys neskelbtini) 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio dalyje, kuri nagrinėjama iš naujo, nurodė, kad, vykdydama statybos rangos darbus pagal sutartį, atsakovė ne tik pastatė pastolius, bet ir atliko matavimus, pjaustė kronšteinus. Bendrijai buvo pateiktas 2020 m. vasario 10 d. pranešimas – raginimas apmokėti už atliktus statybos rangos darbus bei pastolių nuomą. Į pranešimą Bendrija neatsakė, pateiktos lokalinės sąmatos ir išrašytos PVM sąskaitos – faktūros neapmokėjo, todėl liko skolinga (duomenys neskelbtini) 17 325,83 Eur.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, jog nebuvo aiški darbų pradžios termino data yra nepagrįstos, kadangi sutarties priede aiškiai nurodyta, kad rangovas per pirmą mėnesį, t. y. sutarties pasirašymo mėnesį įsipareigoja atlikti „0“ darbų, per antrąjį mėnesį rangovas įsipareigoja atlikti darbų už „35 000 Eur“. 2019 m. birželio 27 d. „Statybos aikštelės perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1906-2“, pasirašytas (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. V., patvirtina, kad statybos aikštelė buvo perduota sekančią dieną po sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2019 m. birželio 27 d. Analogiškai ir 2019 m. gegužės 6 d. „Statybos rangos darbų pirkimo sąlygos Nr. 3“ patvirtina, kad perkant statybos rangos darbus, jau 2019 m. gegužės 6 d. rangovui buvo pateikta: techninis projektas, brėžiniai, kainos pasiūlymas, įkainotas veiklos grafikas. 2019 m. gegužės 6 d. kvietime Nr. 19/05-06 teikti pasiūlymą statybos darbams, kurį gavo rangovas, aiškiai nurodyta statybos darbų pradžia – 2019 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) pastolius pastatė tik tam, kad imituotų, jog tuoj bus atliekami fasado apšiltinimo darbai, tačiau nuo šių pastolių neapšiltino nė vieno kvadratinio metro. Visi kiti priešieškinyje nurodyti argumentai nepagrįsti ir atmestini, kadangi (duomenys neskelbtini) keturis mėnesius visiškai nedirbo objekte.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. ieškovė pasirašė su atsakove statybos rangos sutartį Nr. L5-19/06 (toliau – Sutartis) dėl daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų už bendrą 374 026,74 Eur kainą. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti darbus pagal 2019 m. gegužės 22 d. parengtą įkainotą veiklos grafiką. Šalys sutarė, kad atsakovė darbus turi baigti iki 2020 m. liepos 1 d. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 15 d. pranešimu informavo atsakovę, kad jei iki 2019 m. spalio 18 d. ši nepradės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis su ja bus nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 5 d. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė nutraukė rangos sutartį pagal rangos sutarties 6.3 punktą ir pareikalavo atsakovę sumokėti 14 587,04 Eur netesybas. Atsakovė po sutarties nutraukimo pateikė ieškovei pranešimą-reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo 17 325,83 Eur sumai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė pripažinti, kad ieškovė neteisėtai nutraukė 2019 m. birželio 26 d. rangos sutartį su (duomenys neskelbtini), ir sutarties vykdymo neatnaujinti. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė šioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, sprendimo dalis, kuriomis atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo patenkintas ir išspręstos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šių reikalavimų dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovės atstovas T. V. 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdant rangos sutartį buvo išnuomoti pastoliai, išnuomota laikina tvora, kurios nuomos kaina nurodoma per mėnesį. Teigė, kad statybvietėje buvo padarytas elektros įvadas, nes tik naudojantis elektra galėjo būti pjaunami angokraščiai. Nurodė, kad šiuo metu nežino kur yra 200,00 Eur vertės elektros skydelis. Negalėjo paaiškinti ar 200,00 Eur yra skydelio įsigijimo ar nuomos kaina. Paaiškino, kad į statybvietę atvažiavo elektrikas ir įrengė elektros skydelį bei pateikė sąskaitą. Atsakovo atstovas palaikė lokalinės sąmatos 8 eilutėje nustatytos pozicijos išlaidas – angokraščių pjaustymą. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai buvo apklausti byloje ir patvirtino šių darbų atlikimą. Teigė, kad 9 eilėje nurodyti diskiniai pjūklai buvo naudojami angokraščiams pjauti. Jūrinis konteineris buvo atvežtas į statybvietę ir ten įrengtos buitinės patalpos atsakovės darbuotojams. Paaiškino, kad kainavo konteinerio atvežimas ir jo nuoma, nuomos kaina nurodoma už mėnesį. Atsakovės atstovas nurodė, kad faktiškai panaudotos papildomas medžiagas yra padukai pastoliams – 60 vnt., nes buvo apjuosta trečdalis pastato. Vieneto kaina – 3,50 Eur. Pastolių statymui buvo reikalingi ankeriai ir varžtai, kurių suma yra 300,00 Eur. Atsakovai pasiėmė tik ankerius su savimi. Taip pat tai yra betoniniai padukai jūriniam konteineriui pastatyti, kurie kainavo apie 36 Eur. Minėti padukai buvo išvežti kartu su konteineriu. Padukai nebuvo perduoti atsakovei ir nėra jos žinioje. Kaip papildoma medžiaga buvo naudojama izoliacija įrengiant elektros stotelę. Teigė, kad papildomas darbo užmokestis buvo mokėtas darbininkams, dirbusiems statybvietėje. Vėliau teigė, kad šis mokestis skirtas mokesčiams. Atsakovės atstovas T. V. 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbus pagal rangos sutartį atliko. Teigė, kad angokraščių pjaustymas nebuvo papildomas darbas, jį buvo būtina atlikti, kad langų vietose nesigautų šalčio tiltai. Atsakovo atstovo teigimu šis darbas nėra įrašytas į Rangos sutarties priedo Įkainotos veiklos grafiko atskiroje skiltyje, tačiau patenka į darbus „fasadų sienų, cokolio šiltinimo ir cokolio sutvirtinimas, defektų šalinimas ir nuogrindos sutvarkymas“. Teigė, kad šio darbo būtinybė yra akivaizdi, todėl darbas ir nebuvo išskirtas į atskirą langelį.

Ieškovo atstovas advokatas paaiškino, kad su priešieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Teigė, kad faktinės atsakovės išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Byloje pateikta sąmata nepatvirtina faktiškai turėtų atsakovės išlaidų. Sąmatoje nurodomos kainos yra orientacinės, o ne faktiškai patirtos. Pabrėžė, kad per penkis mėnesius atsakovė neatliko jokių rangos sutartyje numatytų pastato apšiltinimo darbų. Darbų neatliko, nes neturėjo kvalifikuotų darbininkų. 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė sutiko, kad tvora statybvietėje stovėjo, tačiau nežino kiek laiko, o su nuomos kaina nesutiko, nes byloje nėra pateiktas tvoros nuomos išlaidas patvirtinančių dokumentų. Sutiko, kad dalis pastolių buvo pastatyta ir vėliau išardyta, tačiau jokie darbai ant pastolių nebuvo atlikti, namas nebuvo apšiltintas naudojant pastolius. Nesutiko su išlaidomis elektros skydeliams, nes elektros skydelis yra daugkartinio naudojimo, atsakovas gali jį vežtis į kitas statybvietes ir ieškovė neprivalo apmokėti atsakovo ir toliau naudojamo turto įsigijimo. Patvirtino, kad į statybvietėje buvo atvežtas jūrinis konteineris, kurį, nutraukus sutartį atsakovas išsivežė. Atstovas nurodė, kad atsakovo nurodomos papildomos medžiagos, tokios kaip ankeriai ir varžtai, yra naudojami daug kartų ir įeina į komplektaciją nuomojantis pastolius. Teigė, kad namo gyventojai patyrė 5 100,00 Eur šildymo nuostolį neapšildžius pastato bei sumokėjo 4 000,00 Eur palūkanų bankui kol darbai nebuvo vykdomi. Nurodė, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltės. Bendrijos patirta žala yra didesnė nei atsakovės patirtos išlaidos pastoliams pastatyti.

Liudytojas S. P. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), rugsėjo-spalio mėnesiais dirbo montuotoju, prie Bendrijos daugiabučio namo. Pastebėjo, kad yra trūkumai, neatitinka plytelių išmatavimai, nesutapimai projekte. Techninį projektą turėjo. Sienos buvo apšiltintos, apšiltino kita firma. Apipjaustė langų angokraščius. Dirbo apie 20 dienų, dieną dirba, dvi išvažiuojant. Kartu dirbo trys žmonės su juo.

Liudytojas A. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) darbų vadovas, dirbo objekte, (duomenys neskelbtini). Buvo daug neaiškumų, reikėjo išsiaiškinti dėl išorinių sienų apdailos plytelių, sušlapusi vata, angokraščių aptaisymas, dėl papildomų darbų eigos, elektros pasijungimo. Darbų grafiko laikytis negalėjo, nes atsirado neaiškumų, direktorius derinosi su pirmininke dėl plytelių. Darbus pradėjo 2019 m. rugsėjo mėnesį, pastatė pastolius. Vėl darbai sustojo, nes Bendrijai užsinorėjus kitų plytelių, negalėjo jų įdėti pagal esamą karkasą, dėl vatos taip pat buvo nesklandumų, nebuvo atsakyta, ar nuimti ją, kas apmokės ir pan. Viskas tempėsi, nes negavo atsakymų iš Bendrijos, jautėsi nepasitenkinimas iš pirmininkės, vėliau grasinimai nutraukti sutartį. Dirbo objekte 4-5 žmonės, apie 2-3 savaites. Rugsėjo mėnesį tik gavo dokumentus, iki tol negalėjo atlikti jokių darbų, tik derinimo darbus. Pagal Bendrijos pirmininkės norus neatitiko plytelių kaina, vėliau neatitiko išmatavimų karkasams, kurie buvo padaryti ankstesnių rangovų. Visumoje padarė objekte šiuos darbus: pastatė pastolius, pajungė elektros įvadą, aptvėrė teritoriją, paruošė tolimesniam darbui langų angokraščius. Bendrija nutraukė sutartį lapkričio pradžioje. Nutraukus sutartį, iš objekto nebuvo išardyti pastoliai, nes sakė, kad kiti rangovai perims.

Liudytojas S. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), dirbo objekte, (duomenys neskelbtini), apie mėnesį. Susipažino su objektu, pradėjo pjauti langų angokraščius, ruošti apšiltinimui. Dirbo trise. Nurodymą, kaip pjauti, davė darbų vadovas.

Liudytoja V. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Paaiškino, kad rugsėjo trečią dieną atsakovas pradėjo statyti pastolius ir juos pastatė rugsėjo 8 d., tačiau jokių darbų daugiau neatliko. Teigia, kad pastolių buvo pastatyta apie 376 kv. m., tačiau jie nedengė viso namo. Nurodė, kad vieną savaitę buvo atvežti darbininkai, kurie kapojo angokraščius. Liudytojos teigimu šie darbai nebuvo reikalingi. Nurodė, kad kitas rangovas, kuris baigė rangos darbus, angokraščių nepjaustė, nes toks darbas nebuvo reikalingas. Angokraščiai galiausiai buvo apskardinti, o ne padengti keramikinėmis plytelėmis. Liudytoja patvirtino, kad statybvietėje tvora buvo pastatyta tik toje vietoje, kur buvo pastoliai. Tvoros ilgis buvo apie 15 metrų, ji susidarė iš 3-4 segmentų. Nurodė, kad statybvietėje buvo sumontuotas elektros skydelis, pastatytas jūrinis konteineris. Liudytoja negalėjo nurodyti ar jūrinis konteineris buvo skirtas darbininkams kaip buitinės patalpos, ar kaip sandėliavimo patalpa. Kitų statinių nebuvo. Liudytojos teigimu pagal grafiką atsakovė turėjo atlikti fasado apšiltinimo darbus. Laiku neapšiltinus fasado Bendrijai buvo skaičiuojamos palūkanos, o prasidėjus šildymo sezonui namo gyventojai negalėjo sutaupyti šildymo išlaidų.

Liudytoja M. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) valdybos narė, name gyvena nuo jo pastatymo. Paaiškino, kad atsakovė buvo pastačiusi nedidelį tarpą pastolių. Teigė, kad pagal grafiką turėjo būti apšiltintas visas lauko fasadas, tačiau jokie darbai nebuvo atlikti, o apšiltinimo medžiagoje pradėjo gyventi paukščiai. Neapšiltinus namo, gyventojai negalėjo sutaupyti atėjus šildymo sezonui. Po atliktos renovacijos už šildymą bute liudytoja moka apie 50 procentų mažiau. Taip pat neatliekant darbų gyventojai turėjo mokėti palūkanas bankui. Liudytoja negalėjo patvirtinti, kad statybvietėje buvo jūrinis konteineris, nes darbus atliko net trys skirtingi rangovai.

Liudytoja R. J. M. parodė, kad byloje teikė specialisto išvadą atsakovės prašymu ir gavo už tai atlygį iš atsakovės. Teigė, kad lokalinės sąmatos 3 ir 4 eilėje nurodyti sumos yra tik darbo užmokestis, nes pastolių nuomos kaina yra 5 eilutėje. Liudytojos teigimu, darbo užmokestis pagal 2019 metų kainas yra paskaičiuotas per mažas. Darbuotojų darbo užmokesčio dydžius nustato valstybės įmonė Sertifikavimo centras pagal nustatytus normatyvus. Nurodė, kad išlaidos Sodrai yra paskaičiuotos po sąmatos. Liudytoja nurodė, kad jai nėra žinoma ar atsakovė faktiškai atliko darbus, nes statybvietėje nebuvo, o išvadą rengė pagal pateiktus dokumentus. Paaiškino, kad papildomas darbo užmokestis yra statybų vadovui, kurio darbas nėra susijęs su pastolių statymu ar angokraščių pjovimu. Liudytoja paaiškino, kad šiuo atveju buvo atlikti paruošiamieji darbai statyboms, kurios neįvyko. Jeigu statybos būtų įvykusios, šios išlaidos nebūtų skaičiuojamos.

1.       Dėl nuostolių

Atsakovė, remdamasi CK 6.59, 6.38, 6.200, 6.245–6.249, 6.251 straipsniais priešieškiniu reikalauja priteisti iš ieškovės 17 325,83 Eur nuostolių, patirtų dėl neteisėto Sutarties nutraukimo. Atsakovės 2020 m. vasario 10 d. pranešime–reikalavime nurodoma, jog šią sumą sudaro atlikti darbai bei pastolių nuoma, kiti darbai, susiję su pasirengimu vykdyti minėtą sutartį (DOK-67499 priedas). Reikalavimas grindžiamas, be kita ko, atsakovės sąmatininkės parengta lokaline sąmata Nr. S002 (toliau – Sąmata), kurioje nurodyti tokie darbai ir išlaidos: laikinos statybvietės tvoros h-2m įrengimas; laikinos tvoros nuoma; metalinių inventorinių pastolių išorės darbams įrengimas (vertikali projekcija) (Įvertinus aukštingumą h-27m); metalinių inventorinių pastolių išorės darbams išardymas (vertikali projekcija) (įvertinus aukštingumą h-27m); fasadiniai pastoliai nuoma; vienfazio įvado skydelių montavimas; pagrindiniai resursai: vienfazio įvado skydeliai (sukomplektuoti); statinio mūro konstrukcijų pjovimas diskiniu pjūklu; deimantinis pjovimo diskas d 230 mm; laikinų buitinių patalpų įrengimas; pagrindiniai resursai: jūrinis konteineris (nuoma). Be to, Sąmatoje nurodytos papildomos išlaidos: pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo uždarbis, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, įrengimai, PVM.

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 40 punktą).

Šalių sudarytos 2019 m. birželio 26 d. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos sutarties Nr. L5-19/06 (toliau – Sutartis) bylai aktualios nuostatos numato: šia sutartimi rangovas (atsakovė) įsipareigoja per Sutartyje numatytą terminą atlikti Statinio atnaujinimo (modernizavimo) darbus, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu Statinio Techniniu darbo projektu (2.1 punkto (i) papunktis); <...> Užsakovas (ieškovė) įsipareigoja sudaryti Rangovui būtinas sąlygas Darbams atlikti, Sutartyje nustatyta tvarka priimti Darbų rezultatą ir sumokėti Rangovui Sutarties kainą (2.1 punkto (ii) papunktis); apmokėti už atliktus darbus ar jų organizavimą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (4.5 punktas); turi būti laikoma, kad Sutartyje nurodyta kaina apima visus Rangovo sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamam Darbų vykdymui ir užbaigimui (5.5 punktas); statybvietė ir visos tokios patekimui į Statybvietę naudojamos patalpos bei keliai turi būti saugūs, paženklinti įspėjamaisiais ženklais, nekelti pavojaus Užsakovo personalui ir tretiesiems asmenims (5.9.3 punktas); Sutarties 12.3.2 punktas numato, jog užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti įsipareigojimų pagal sutartį, arba nevykdo darbų pagal įkainotą darbų grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo pabaigos neįmanoma; nutraukus Sutartį pagal 12.3 punktą užsakovas turi nustatyti likusias Rangovui mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus (12.4.2 punktas); Užsakovas bet kada, nepriklausomai nuo Rangovo veiksmų, turi teisę nutraukti Sutartį ne vėliau kaip 14 dienų apie tai raštu pranešdamas Rangovui. Tokiu atveju Rangovui turi būti sumokėta: už bet kurį tinkamai atliktą Darbą pagal Sutartyje nustatytas kainas (12.5.1 punktas); išlaidos už Įrangą ar Medžiagas, kurie skirti Darbams ir kuriuos Rangovas tam tikslui įsigijo. Užsakovui sumokėjus, ši įranga ir Medžiagos tampa Užsakovo nuosavybe (12.5.2 punktas); bet kurios kitos išlaidos arba įsipareigojimai, kuriuos Rangovas pagrįstai prisiėmė tikėdamasis baigti Darbus (12.5.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 12.4.2, 12.5.1-12.5.3 punktai nustato atlyginimo už atliktus darbus bei kitų išlaidų mokėjimo rangovui (atsakovei) tvarką, užsakovui (ieškovei) vienašališkai nutraukus Sutartį. Taigi, pagal savo esmę šios nuostatos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarties 12.4.2 punktas nustato ieškovės pareigą nustatyti likusias atsakovei mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus, vienašališko Sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės atveju. Tuo tarpu 12.5.1-12.5.3 punktų nuostatos numato ieškovės pareigą sumokėti už tinkamai atliktą darbą bei padengti visas kitas su Sutarties vykdymu susijusias išlaidas tuo atveju, kai Sutartis nutraukiama be atsakovės kaltės. Byloje dalinai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo pripažinta, jog ieškovės vienašalis Sutarties nutraukimas pagal Sutarties 12.3 punktą (esant rangovo kaltei) buvo neteisėtas, taigi dėl vienašalio sutarties nutraukimo nebuvo atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, šalių ginčui dėl atlyginimo už atliktus darbus bei kitas išlaidas spręsti taikytinos Sutarties 12.5.1-12.5.3 punktų nuostatos.

1.1.                      Dėl atlyginimo už atliktus darbus ir jiems atlikti sunaudotas medžiagas

Sąmatoje nurodyti statinio mūro konstrukcijų pjovimo diskiniu pjūklu darbai bei šiems darbams atlikti sunaudotos medžiagos – 3 vnt. deimantinių pjovimo diskų d 230 mm. Šių darbų atlikimo faktą patvirtina su priešieškiniu pateiktas statybos darbų žurnalas, liudytojų S. P., A. M., S. L. parodymai. Tačiau ieškovė nurodo, kad angokraščių pjaustymo darbai nebuvo reikalingi. 

Sutarties 12.5.1 punktas numato, kad, nutraukus Sutartį pagal 12.5 punktą, rangovui turi būti sumokėta už bet kurį tinkamai atliktą darbą pagal Sutartyje nustatytas kainas. Nagrinėjamu atveju formuluotė tinkamai atliktas darbas, be kita ko, reiškia, jog dėl tokio darbo yra šalių susitarimas, t. y. jis numatytas šalių Sutartyje arba atitinkamoje techninėje dokumentacijoje. Atsakovė negali reikalauti atlyginti jai už darbą, dėl kurio šalys nesitarė. Statybos darbų žurnale nėra ieškovės paskirto bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. K. (t. 1, b. l. 173) parašų, kas reiškia, jog šie bei kiti statybos darbų žurnale nurodyti darbai ieškovės nebuvo priimti. Teismui pateiktame Sutarties priede – įkainotame veiklos grafike – statinio mūro konstrukcijų pjovimo diskiniu pjūklu darbai nenumatyti. Atsakovės atstovo T. V. teigimu, šie darbai patenka į įkainotame veiklos grafike nurodytus darbus „fasadų sienų, cokolio šiltinimo ir cokolio sutvirtinimas, defektų šalinimas ir nuogrindos sutvarkymas“, tačiau kitų šį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovė bei jos atstovai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl vien tik jų paaiškinimais, kaip įrodymais, remtis negalima. Kitų įrodymų, patvirtinančių tai, kad dėl nurodytų darbų buvo susitarta, atsakovė nepateikė, todėl atlyginimas už šiuos darbus bei jiems sunaudotas medžiagas atsakovei nepriteistinas.

1.2.                      Dėl išlaidų statybvietės aptvėrimui atlyginimo

Sąmatoje nurodyti: laikinos statybvietės tvoros h-2m įrengimo darbai, kurių kaina – 1 Eur už vieną skydą, kiekis – 30 skydų, suma – 30 Eur; laikinos tvoros nuoma: 43,20 Eur/mėn., kiekis – 6 (mėnesiai), suma – 259,20 Eur. Laikinos tvoros įrengimą statybvietėje įrodo statybos darbų žurnale esantis įrašas, liudytojos V. A. parodymai, 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TOI/19/21698 (DOK-11458 priedas), iš kurios matyti, jog atsakovei buvo išnuomota 30 vnt. skydų tvoros adresu (duomenys neskelbtini), mėnesio nuomos kaina – 43,20 Eur be PVM. Iš šios sąskaitos faktūros matyti, jog atsakovė nuomotojui pagal sąskaitą sumokėjo ir 21 procento PVM, taigi laikinos tvoros (30 skydų) nuomos išlaidos mėnesiui su PVM buvo 52,27 Eur (43,20 x 1,21).

Ieškovė pripažįsta, jog ginčo objekte buvo panaudota tik 28 m tvoros, t. y. 8 skydai (28 / 3,5), nurodo, jog likęs kiekis skydų buvo panaudotas atsakovės kituose objektuose. Tvoros įrengimo darbai, kaip minėta, ieškovės nebuvo priimti, nes statybos darbų žurnale nėra ieškovės paskirto bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo parašo. Nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti deklaruojamą darbų apimtį (sumontuotą tvoros skydų skaičių) turi atsakovė (CPK 178 straipsnis). Jos nurodoma darbų apimtis grindžiama iš esmės tik jos pačios surašytais ir pasirašytais dokumentais, kurie, kaip įrodymai, vertintini kritiškai dėl atsakovės suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko įrodytu tik ieškovės pripažįstamą 8 tvoros skydų įrengimo faktą.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl tvoros nuomai pagrįstumo, reikšminga ne tai, kokį kiekį tvoros skydų atsakovė faktiškai spėjo sumontuoti, o tai, kokį kiekį jų buvo būtina išsinuomoti ir įrengti tikslu tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš ieškovės pateikto brėžinio (t. 2, b. l. 187), pastato perimetras yra apie 94 m, taigi, tvorą atitraukiant nuo pastato sienų tam tikru atstumu, tikėtina, jog tvoros perimetras bus ne mažesnis kaip 105 m. Todėl tikėtina, kad siekiant tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, atsakovei buvo būtina išsinuomoti 30 tvoros skydų (105 m).

Statybos darbų žurnale nurodyta, jog tvora įrengta 2019 m. rugsėjo 2 d. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 15 d. pranešimu informavo atsakovę, kad jei iki 2019 m. spalio 18 d. ši nepradės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, sutartis su ja bus nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 5 d., taip pat nustatyta, kad ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį 2019 m. lapkričio 5 d. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo galiojančia ir jos vykdymo natūra (išskyrus nuostatas, liekančias galioti ir po sutarties nutraukimo), t. y. kad ji būtų turėjusi teisėtą lūkestį vykdyti statybos darbus objekte po 2019 m. lapkričio 5 d. Priešieškiniu atsakovė reikalavo Sutarties vykdymo neatnaujinti. Priešieškinyje nurodoma: „<...> net ir nutraukus Sutartį, Atsakovės atstovė, o būtent Bendrijos pirmininkė, prašė Ieškovės pastolių iš objekto nedemontuoti, būgtais, susiradus naujus rangovus, šie perims pastolius. Pirmininkei ne kartą buvo nurodyta, kad pastolių nuoma kainuoja ir ji skaičiuojama Ieškovei už kiekvieną dieną. Be to, Ieškovė vis dar bandė kalbėtis su Atsakove, prašydama Sutartį atnaujinti. Kaip jau minėta, Atsakovė nereikalavo nei išmontuoti pastolių, nei kitų įrengimų, nei perduoti jai statyboms reikalingą dokumentaciją.“ Tačiau šios aplinkybės, t. y. iš esmės susitarimas dėl pastolių ir kitų įrenginių neišmontavimo po 2019 m. lapkričio 5 d., byloje neįrodytas. Ieškovė neigia savo prievolę mokėti už 6 mėnesių laikinos tvoros nuomos trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodytas šalių susitarimas dėl laikinos tvoros laikymo statybvietėje po 2019 m. lapkričio 5 d., realiomis ir pagrįstomis išlaidomis teismas laiko išlaidas: tvoros montavimui – 8 Eur; nuomai nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. (imtinai), t. y. už 63 dienas, – 109,77 Eur su PVM (52,27 / 30 x 63), viso: 117,77 Eur su PVM. Šios išlaidos buvo būtinos ir tiesiogiai susijusios su Sutarties vykdymu (Sutarties 5.9.3 punktas), nes tvora užtikrina saugumą teritorijoje, kurioje vykdomi statybos darbai. Todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (Sutarties 12.5.3 punktas).

1.3.                      Dėl išlaidų pastolių montavimui bei nuomai atlyginimo

Sąmatos 3-5 eilutėse nurodyta: metalinių inventorinių pastolių išorės darbams įrengimas (vertikali projekcija) (Įvertinus aukštingumą h-27m): kaina – 550,20 Eur/100 m2, kiekis – 6,5151 (651,51 m2), suma – 3 584,61 Eur; metalinių inventorinių pastolių išorės darbams išardymas (vertikali projekcija) (įvertinus aukštingumą h-27m): kaina – 284,925 Eur/100 m2, kiekis – 6,5151 (651,51 m2), suma – 1 856,31 Eur; fasadiniai pastoliai nuoma: kaina – 620,78 Eur/mėn., suma už 6 mėnesius – 3 724,68 Eur (be PVM).

Fasadinių pastolių montavimo objekte fakto ieškovė neginčija. Ginčas tarp šalių kilo dėl sumontuotų pastolių kiekio ir laikotarpio, už kurį reikalaujama atlyginti išlaidas jų nuomai.

Sąmatoje nurodyta, kad sumontuota ir išmontuota 651,51 m2 pastolių. Statybos darbų žurnale nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo sumontuota 716,34 m2 pastolių. Šie darbai, kaip minėta, ieškovės nebuvo priimti. Ieškovė pripažįsta tik 376,7 m2 pastolių sumontavimą. Nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti deklaruojamą darbų apimtį (pastatytų pastolių kiekį) turi atsakovė (CPK 178 straipsnis). Jos nurodoma darbų apimtis grindžiama iš esmės tik jos pačios surašytais ir pasirašytais dokumentais, kurie, kaip įrodymai, vertintini kritiškai dėl atsakovės suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko įrodytu tik ieškovės pripažįstamą 376,7 m2 pastolių sumontavimo ir išmontavimo faktą. Ieškovė teigia, kad Sąmatoje panaudoti ne tie įkainiai, tačiau šio teiginio nepagrindžia įrodymais. Liudytojos M. išvadoje (t. 3, b. l. 5-14) nurodyta, kad sumos paskaičiuotos teisingai. Taigi, pagrįstomis atsakovės išlaidomis teismas pripažįsta: pastolių montavimui – 2 072,60 Eur (3,767 x 550,2), pastolių išmontavimui – 1 073,31 Eur (3,767 x 284,925).

Atsakovės pateiktose (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo išnuomota 559 m2 pastolių, nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. – 654 m2 pastolių, objektas – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl išlaidų pastolių nuomai pagrįstumo, reikšminga ne tai, kokį kiekį pastolių atsakovė faktiškai spėjo sumontuoti, o tai, kokį kiekį pastolių buvo būtina išsinuomoti ir sumontuoti tikslu tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė nurodo 651,51 m2 pastolių kiekį, kurį patvirtina jos pateiktos PVM sąskaitos faktūros už nuomą, ieškovė šių įrodymų kitais leistinais įrodymais nepaneigė.

Kaip

Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija STP Nr. 0017110, 654 m2 pastolių su papildomai išduotomis dalimis nuoma už spalio mėnesį kainavo 620,78 Eur, 1 m2 nuomos kaina už laikotarpį nurodyta 0,88 Eur be PVM. 651,51 m2 pastolių nuoma už šį laikotarpį kainuotų 573,33 Eur arba 2,19 Eur mažiau, nei nurodyta sąskaitoje. Taigi, viso už spalį mokėtinas nuomos mokestis sudaro 618,59 Eur be PVM arba 748,49 Eur su PVM. Atitinkamai, už pirmas keturias 2019 m. lapkričio mėnesio dienas mokėtinas nuomos mokestis sudaro 82,48 Eur be PVM (618,59 / 30 x 4) arba 99,80 Eur su PVM. Bendra atsakovės išlaidų pastolių nuomai iki Sutarties nutraukimo suma sudaro 1 554,59 Eur su PVM (706,30 + 748,49 + 99,80). Šios išlaidos buvo būtinos ir tiesiogiai susijusios su Sutarties vykdymu, nes be pastolių neįmanoma atlikti sutartų pastato fasado sienų šiltinimo bei kitų darbų. Todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (Sutarties 12.5.3 punktas).

1.4.                      Dėl išlaidų jūrinio konteinerio montavimui bei nuomai atlyginimo

Sąmatos 10-11 eilutėse nurodyta: laikinų buitinių patalpų įrengimas, 1 vnt., suma – 118,25 Eur be PVM; pagrindiniai resursai: jūrinis konteineris/nuoma, 1 vnt., kaina 294,19 Eur be PVM.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikinos buitinės patalpos (jūrinis konteineris) objekte buvo įrengtos. Todėl nurodytos išlaidos jo įrengimui (118,25 Eur) pripažintinos pagrįstomis.

Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad jūrinis konteineris buvo nuomojamas nuo 2019 m. spalio 17 d., jo pristatymas ir išvežimas kainavo po 60 Eur be PVM (viso: 120 Eur be PVM), nuoma už 2019 m. spalio mėnesį – 29,03 Eur be PVM, nuoma už 2019 m. lapkričio mėnesį – 60 Eur be PVM. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko pagrįstomis jūrinio konteinerio išlaidas, patirtas tik iki Sutarties nutraukimo 2019 m. lapkričio 5 d. Todėl atsakovei atlygintinos išlaidos jūrinio konteinerio pristatymui ir išvežimui (120 Eur be PVM) bei nuomai už 18 dienų, t. y. 36 Eur be PVM (60 / 30 x 18), viso: 156 Eur be PVM arba 188,76 Eur su PVM. Šios išlaidos buvo būtinos ir tiesiogiai susijusios su Sutarties vykdymu, nes konteineryje buvo įrengtos buitinės patalpos atsakovės darbuotojams. Todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (Sutarties 12.5.3 punktas).

1.5.                      Dėl išlaidų vienfazio įvado skydeliui atlyginimo

Sąmatos 6-7 eilutėse nurodyta: vienfazio įvado skydelių montavimas, 1 vnt., darbas – 45,45 Eur, medžiagos – 10,05 Eur, suma – 55,50 Eur; pagrindiniai resursai: vienfazio įvado skydeliai (sukomplektuoti), 1 vnt., medžiagos – 194,56 Eur.

Nėra ginčo tarp šalių, jog vienfazio įvado skydelis objekte buvo sumontuotas ir jis buvo reikalingas elektros tiekimui ir jos apskaitai; elektra buvo reikalinga elektrinių įrankių, mechanizmų, kuriais atliekami rangos darbai, veikimui. Taigi išlaidos vienfazio įvado skydelio montavimui (55,50 Eur) buvo būtinos ir tiesiogiai susijusios su Sutarties vykdymu, todėl priteistinos iš ieškovės (Sutarties 12.5.3 punktas).

Sutarties 12.5.2 punktas numato, kad rangovui atlyginamos išlaidos už įrangą ar medžiagas, kurie skirti darbams ir kuriuos rangovas tam tikslui įsigijo; užsakovui sumokėjus, ši įranga ir medžiagos tampa užsakovo nuosavybe. Taigi, minėtas punktas iš esmės suponuoja rangovo pareigą perduoti užsakovui įrangą ar medžiagas, kurie skirti darbams ir kuriuos rangovas tam tikslui įsigijo. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad vienfazio įvado skydelis ieškovei būtų perduotas. Atsakovės atstovas T. V. paaiškino, kad nežino, kur yra 200,00 Eur vertės elektros skydelis. Atsižvelgiant į tai, išlaidos elektros skydelio įsigijimui atsakovei iš ieškovės nepriteistinos.

1.6.                      Dėl papildomų išlaidų

Sąmatoje taip pat nurodomos papildomos išlaidos: pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo uždarbis, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, įrengimai, PVM.

Kaip

Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo įrodyti išlaidų papildomoms medžiagoms realumą, t. y. pateikti aiškius įrodymus, pagrindžiančius tai, kokias konkrečiai papildomas medžiagas ji įsigijo vykdydama Sutartį, kokia jų kaina, kad šios papildomos medžiagos buvo perduotos ieškovei. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Jos atstovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, jo paties teigimu, dalį papildomų medžiagų atsakovė išsivežė. Atsižvelgiant į tai, tariamos išlaidos papildomoms medžiagoms (3 procentai) atsakovei nepriteistinos.

Išlaidos papildomiems mechanizmams (3 procentai) Sąmatoje paskaičiuotos nuo statinio mūro konstrukcijų pjovimo diskiniu pjūklu išlaidų mechanizmams (50,22 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos statinio mūro konstrukcijų pjovimui diskiniu pjūklu atsakovei nepriteistinos, nes neįrodytas šalių susitarimas dėl šių darbų, atsakovei negali būti priteisiamos ir išlaidos papildomiems mechanizmams, susijusios su šiais darbais.

Sąmatoje nurodytos 8 procentų dydžio išlaidos papildomam darbo uždarbiui. Atsakovės atstovas T. V. posėdyje teigė, kad papildomas darbo užmokestis buvo mokėtas darbininkams, dirbusiems statybvietėje. Vėliau teigė, kad šis mokestis skirtas mokesčiams. Liudytoja  Rita J. M. posėdyje parodė, kad papildomas darbo užmokestis yra statybų vadovui, kurio darbas nėra susijęs su pastolių statymu ar angokraščių pjovimu. Pateiktoje išvadoje liudytoja R. J. M. nenurodo sąvokos „papildomas darbo uždarbis“ apibrėžimo, tačiau nurodo, kad išlaidos darbų vykdymo organizavimui ir kontrolei, tiekimo organizavimui, atliktų darbų priėmimui, perdavimui, darbų vadovų atlyginimams yra priskiriamos tiesioginių statybvietės išlaidų kategorijai ir statybvietės valdymo išlaidų subkategorijai. Taigi, atsakovės teikiami įrodymai apie tariamas išlaidas „papildomam darbo uždarbiui“ yra itin prieštaringi, nenuoseklūs, todėl teismas laiko, jog šios išlaidos byloje neįrodytos.

Sąmatoje nurodytos 1,79 procento išlaidos soc. draudimui, skaičiuojamos nuo išlaidų darbui sumos. Byloje nustatyta, jog objekte dirbo atsakovės darbininkai, kuriems atsakovė mokėjo atlyginimus bei socialinio draudimo įmokas. Atsižvelgiant į tai 1,79 procento išlaidos soc. draudimui laikytinos pagrįstomis. Priteistinas jų dydis skaičiuojamas nuo aukščiau nustatytų išlaidų tvoros įrengimo (8 Eur), pastolių įrengimo (2 072,60 Eur) bei išardymo (1 073,31 Eur), vienfazio įvado skydelio montavimo (45,45 Eur), laikinų buitinių patalpų įrengimo darbams (118,25 Eur) ir sudaro 59,39 Eur (3317,61 x 0,0179).

Sąmatoje nurodytos 9 procentų dydžio statybvietės išlaidos. Liudytojos R. J. M. išvadoje nurodyta, kad tiesioginės statybvietės išlaidas sudaro išlaidos statybvietės įrengimui (išlaidos privažiavimui, jei reikia, laikinoms komunikacijom, aptvėrimui ir darbų saugos priemonėms, ženklams, informaciniam stendui, priešgaisrinės saugos priemonėm ir kompiuterizavimui), statybvietės eksploatacijai (el. energijai, kurui, ryšiams, ir laikiniems inžineriniams tinklams, jei reikia, taip pat darbininkų pervežimui, darbo priemonėms, įrankiams, šiukšlių ir laužo išvežimui į sąvartyną, medžiagų sandėliavimo išlaidos, statybvietės priežiūros darbuotojų užmokestis ir jų mokesčiai), statybvietės valdymo (darbų vykdymo organizavimas ir kontrole, tiekimo organizavimas, atliktų darbų priėmimas, perdavimas, darbų vadovų atlyginimai ir t. t.). Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, jog atsakovė nuo 2019 m. spalio 24 d. ginčo objektui pirko biotualeto nuomos ir valymo paslaugas. Valymo paslaugos buvo teikiamos tik nuo 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. po sutarties nutraukimo, todėl išlaidos už jas atsakovei nepriteistinos. Biotualeto nuoma 2019 m. spalio mėnesį kainavo 5,16 Eur be PVM arba 6,24 Eur su PVM; lapkričio mėnesio pirmų keturių dienų nuoma kainavo 2,67 Eur be PVM (20 / 30 x 4) arba 3,23 Eur su PVM. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis statybvietės išlaidomis ir atsakovei priteistinos. Be to, objekte taip pat dirbo atsakovės darbų vadovas A. M., todėl išlaidos už jo darbą taip pat pripažintinos statybvietės išlaidomis ir atsakovei priteistinos iš ieškovės. Jos skaičiuotinos taip: 9 procentai nuo išlaidų darbo užmokesčiui, įskaitant soc. draudimo išlaidas, t. y. 303,93 Eur (0,09 x (3 317,61 + 59,39)). Kitų statybvietės išlaidų realumo atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė.

Sąmatoje nurodytos 20,9 procento pridėtinės išlaidos, skaičiuojamos nuo išlaidų darbui sumos. Liudytojos R. J. M. išvadoje nurodyta, kad pridėtinės išlaidos skaičiuojamos 20,9 % nuo darbininkų darbo užmokesčio ir tai išlaidos, susijusios su kasdienine rangovo įmonės veikla, (patalpos, jų eksploatacinės išlaidos, draudimai, verslo administravimo išlaidos, mokymai, rinkodara, apskaitos organizavimas, reklama ir t. t.); šios išlaidos realiai gali mažėti, kai rangovas atlikdamas darbus pasiskaičiuoja savo realias išlaidas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad sutarties vykdymo laikotarpiu realiai patyrė išlaidų patalpoms, jų eksploatacines išlaidas, draudimams, verslo administravimo išlaidas, mokymams, rinkodarai, apskaitos organizavimui, reklamai ir t. t. Todėl, atsakovei neįrodžius šių išlaidų realumo, jos jai nepriteistinos.

Sąmatoje taip pat nurodytas 5 procentų pelnas, skaičiuojamas nuo visų rūšių išlaidų. Pelnas nėra išlaidos, tai yra pajamos, atėmus išlaidas, todėl jo atlyginimo rangovui prievolės, nutraukus Sutartį, Sutarties 12.5.1-12.5.3 punktai nenumato. Pažymėtina, jog Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), išskyrus numatytas išimtis. Reikalavimas priteisti pelną nagrinėjamu atveju galėtų būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti negautas pajamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti nurodyto dydžio pelną iš ieškovės, skaičiuojamą nuo patirtų išlaidų pasiruošimui sutartiniam darbui, t. y. pastolių, tvoros įrengimui, išardymui ir nuomai ir pan. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad į Sutartyje nurodytą bendrą Sutarties kainą įskaičiuotas būtent 5 procentų, o ne kitokio dydžio pelnas. Atsižvelgiant į tai, Sąmatoje nurodytas pelnas atsakovei nepriteistinas.

Sąmatoje nurodytas 21 procento PVM (pridėtinės vertės mokestis), skaičiuojamas nuo visų išlaidų. PVM, atsakovės sumokėtas nuomos paslaugų teikėjams, šiuo sprendimu yra priteisiamas atsakovei kartu su išlaidomis nuomai. Kitos atsakovei priteistinos išlaidos nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas (PVMĮ 3 straipsnio 1 dalis), nes tai yra atsakovės tiesioginės išlaidos pasiruošimui sutartiniam darbui, o ne prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, todėl PVM nuo šių išlaidų negali būti skaičiuojamas ir atsakovei priteisiamas.

1.7.                      Priteisiamų išlaidų suma

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovei iš ieškovės priteisiama 5 561,57 Eur išlaidų suma (8 + 117,77 + 2 072,60 + 1 073,31 + 1 554,59 + 55,50 + 118,25 + 188,76 + 59,39 + 313,40), kitoje dalyje priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad namo gyventojai patyrė 9 100 Eur žalą. Šioje byloje nei ieškovė, nei namo gyventojai nereiškia reikalavimo priteisti 9 100 Eur žalą iš atsakovės. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas. Byla perduota pirmosios instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui tik toje apimtyje, kuri nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, t. y. dalyje dėl priešieškinio reikalavimų priteisti nuostolius ir procesines palūkanas, išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo klausimus. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad Sutartis buvo vienašališkai nutraukta neteisėtai, t. y. pati ieškovė, o ne atsakovė, veikė neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad teismas, spręsdamas minėtus klausimus, turėtų atsižvelgti į namo gyventojų patirtą žalą.

2.       Dėl procesinių palūkanų

Atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 

Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAKSVPĮ), reikalauja priteisti jai 8 procentų dydžio metines palūkanas. MAKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Ūkio subjektas – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (MAKSVPĮ 2 straipsnio 6 dalis). Viešasis subjektas – perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (MAKSVPĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju neįrodinėjama ir nenustatyta, kad ieškovė būtų ūkio subjektas, t. y. verstųsi ūkine komercine ar profesine veikla, ar viešasis subjektas. Todėl MAKSVPĮ nuostatos bei jame nurodytas palūkanų dydis šioje byloje negali būti taikomi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti: byla iškelta ir ieškovė pareiškė reikalavimą dėl jų priteisimo. Tačiau maksimalus priteistinas palūkanų dydis yra 6 procentai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas iš dalies.

3.       Procesiniai klausimai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo spręstini visų turėtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir jų priteisimo klausimai.

Ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 437,62 Eur žyminis mokestis už ieškinį (t. 1, b. l. 8), 50,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 1, b. l. 42), 1 500 Eur atstovavimo išlaidų pagal 2020 m. gegužės 20 d. (t. 1, b. l. 86-87), 600,39 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 12, 59). Atstovavimo išlaidos neviršija maksimalių priteistinų dydžių. 50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovei negali būti priteisiamas, nes jos prašymas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo atmestas. Todėl skirstomos 2 538,01 Eur dydžio ieškovės bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 540 Eur žyminį mokestį, 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (1 200 Eur pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. sąskaitą, 200 Eur pagal 2020 m. lapkričio 19 d. sąskaitą, 200 Eur pagal 2020 m. lapkričio 26 d. sąskaitą), 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 41-42), 200 Eur už atstovavimą 2022 m. sausio 12 d. posėdyje (t. 2, b. l. 100-101), 200 Eur už atstovavimą 2022 m. kovo 23 d. posėdyje (t. 3, b. l. 3-4), 200 Eur už atstovavimą 2022 m. gegužės 30 d. posėdyje (t. 3, b. l. 33), viso: 3 240 Eur. Nurodytos išlaidos, išskyrus 200 Eur išlaidas pagal 2022 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitą, neviršija maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Nei atsakovės atstovės 2022 m. gegužės 30 d. prašyme, nei 2022 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvite nenurodyti (nepabraukti) konkretūs atstovės veiksmai, už kuriuos jai buvo sumokėtas atlyginimas. Atstovė dalyvavo 2022 m. gegužės 30 d. posėdyje, kuris truko 19 minučių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845), advokato padėjėjos atstovavimo teismo posėdyje maksimalus priteistinas valandinis įkainis yra 134,34 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad posėdis truko 19 minučių, pagrįstos atsakovės išlaidos už atstovavimą jame yra 42,54 Eur (134,34 / 60 x 19). Atitinkamai, atsakovės bendros atstovavimo išlaidos byloje mažintinos iki 3 082,54 Eur.

Atsakovė reikalauja priteisti 363 Eur išlaidas už liudytojos R. J. M. dalyvavimą byloje. Liudytoja pateikė savo rašytinę specialisto išvadą bei buvo apklausta 2022 m. kovo 23 d. posėdyje. Sumų, mokėtinų liudytojams, mokėjimo tvarką nustato CPK 89–91 straipsniai. CPK 89 straipsnio 1 dalis nustato, kad liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai. CPK 91 straipsnio 3 dalis numato, kad sumos, priklausančios liudytojams ir ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą šio Kodekso 96 straipsnyje nustatyta tvarka. 2022 m. vasario 8 d. prašyme apklausti liudytoją R. J. M. atsakovė nurodė, jog ją į teismo posėdį atsives pati, taigi įsipareigojo užtikrinti šios liudytojos dalyvavimą. Dėl šios priežasties atsakovė nebuvo įpareigota sumokėti avansą už liudytojos iškvietimą. Liudytoja prašymo atlyginti jos turėtas išlaidas dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, išmokėti dienpinigius teismui neteikė. Atsakovė prie 2022 m. balandžio 4 d. prašymo pateikė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur sumai už „dalyvavimą byloje“ bei mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė sumokėjo gavėjai (duomenys neskelbtini) 363 Eur. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) šioje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo. Pateikti dokumentai neįrodo liudytojos R. J. M. turėtų išlaidų dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų, mokėtinų dienpinigių dydžio, neįrodo (duomenys neskelbtini) ryšio su minėta liudytoja ir nagrinėjama byla apskritai. Šioje byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, liudytojos R. J. M. išvada nėra teismo eksperto išvada, CPK nenumato išlaidų liudytojo rašytinei išvadai atlyginimo tvarkos. Be to, teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad nurodyta 363 Eur suma buvo sumokėta liudytojai ir būtent už jos išvadą. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos nelaikomos bylinėjimosi išlaidomis ir atsakovei negali būti priteisiamos.

Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal abiejų šalių tenkintų ir atmestų materialiųjų reikalavimų vidurkį (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-555/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo visiškai atmestas, taigi patenkinta 0 procentų ieškinio reikalavimų. Atsakovė pareiškė neturtinį reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuris patenkintas visiškai, turtinį reikalavimą dėl 17 325,83 Eur nuostolių priteisimo, kurio tenkinama dalis sudaro 32,10 procento (5 561,57 / 17 325,83 x 100). Taigi, tenkinama priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 66,05 procento ((100 + 32,10) / 2). Todėl ieškovei priteistina 16,98 procento jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ((0 + 33,95) / 2), kas sudaro 430,95 Eur (2 538,01 x 0,1698), o atsakovei iš ieškovės – 83,03 procento jos turėtų bylinėjimosi išlaidų ((100 + 66,05) / 2), kas sudaro 2 559,43 Eur (3 082,54 x 0,8303). Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 2 128,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 559,43 – 430,95).

Valstybė byloje patyrė 18,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Iš ieškovės valstybei priteistina 15,47 Eur šių išlaidų (18,63 x 0,8303). Likusi suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina suma (5 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini):

5 561,57 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro 57 ct) išlaidų atlyginimą;

6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 561,57 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro 57 ct) sumą nuo bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) teisme (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

2 128,48 Eur (dviejų tūkstančių šimto dvidešimt aštuonių eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitos priešieškinio dalies netenkinti.

Priteisti valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,47 Eur (penkiolikos eurų 47 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įpareigojant ieškovę jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Sergej Lebedev