Baudžiamoji byla Nr. 1-737-805/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27789-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13;

2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Birštono sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2012 m. sausio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui;

2) 2013 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį – subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui;

3) 2015 m. gegužės 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2017 m. liepos 5 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamaspagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. V. m. birželio 10 d. apie 19.40 val. A. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. D., kuriai, sėdinčiai ant žolės, spyrė du kartus koja į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste, kraujosruvos ir muštinės žaizdos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje.

Iš kaltinamojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50-51, 55), matyti, kadsu pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2018 m. birželio 10 d. jo sugyventinė K. D. nuo ryto buvo nuėjusi pas draugą A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur augina savo daržoves, nes draugas leido naudotis daržu. Apie 14 val. jam paskambino K. D. ir paprašė, kad ateitų iškepti šašlykų. Jis nuėjo, nusinešė alaus, degtinės. Visi sėdėjo pas A. K. kieme pasitiesę ant žolės pledą. Sėdėjo, valgė, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 19.40 val. sugyventinė K. D. pradėjo prie jo kabinėtis ir žodžiais, ir rankomis. Kelis kartus jai pasakė, kad nelįstų, nesikabinėtų. Sugyventinė neklausė, todėl supykęs atsistojo ir du kartus spyrė jai į veido sritį, pataikė į lūpas. Tada sugyventinė apsiramino. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kas juos iškvietė nežino. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas. Dėl šio įvykio prisipažįsta, gailisi. Sutinka, kad spirdamas K. D. galėjo sukelti fizinį skausmą ir padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji K. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 13-14), kad 2018 m. birželio 10 d. vakare nuėjo pas draugą A. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pasižiūrėti savo daržų, nes A. K. leido savo darže užsiauginti daržovių. Apsižiūrėjus daržus, nusprendė pas draugą išsikepti šašlykų. Kieme ant pievos pasitiesė pledą, sėdėjo, kalbėjo, valgė, gėrė alkoholinius gėrimus. Ji gėrė alų, sugyventinis A. V. su A. K. gėrė degtinę. Apie 19.40 val. su sugyventiniu ruošėsi eiti namo. Kai ji dar sėdėjo ant pledo, staiga sugyventinis, nieko nesakydamas, atsistojo ir du kartus spyrė jai į veido sritį. Pirmą kartą spyrė pėda ir pataikė į kairės pusės skruostą, antrą kartą spyrė ir pataikė į lūpą. Pradėjo bėgti kraujas. A. K. ją užstojo, patraukė A. V. ir liepė nustoti mušti, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams sugyventinis buvo sulaikytas. Dėl šio įvykio žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio byloje ji nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 23-24), kad 2018 m. birželio 10 d., apie pietus, pas jį buvo atėjusi K. D. palaistyti savo daržų, ne jis leido savo darže augintis daržoves. Visi nutarė išsikepti šašlykų, buvo atvykę dar ir kitų draugų. Sėdėjo kieme ant žolės pasitiesę paklodę, vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Kiek vėliau jis paskambino A. V., kuris yra K. D. sugyventinis, ir pakvietė ateiti pavalgyti ir išgerti alaus. A. V. atėjo, kartu gėrė alkoholį. Visą laiką buvo viskas gerai, niekas nekonfliktavo, nesibarė, A. V. su K. D. sutarė ir bendravo gražiai. Apie 19.30 val. draugai susiruošė namo, jis nuėjo juos palydėti. A. V. su K. D. liko vieni kieme. Grįžęs į kiemą pamatė, kad A. V. lakstė po kiemą paskui sugyventinę, ją gaudė, tačiau nepagavo. Gaudydamas A. V. kažką rėkė, keikėsi, tačiau jis nesuprato dėl ko jie susipyko. K. D. veidas buvo kruvinas. Suprato, kad A. V. sumušė sugyventinę. Pradėjo jį raminti, iškvietė policiją.

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios K. D., liudytojo A. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta (b. l. 4), kad 2018 m. birželio 10 d. apie 19.40 val. privačiame kieme dėl neaiškių aplinkybių kilo konfliktas tarp K. D. ir A. V.. Konflikto metu A. V. du kartus spyrė koja į veidą K. D.;

2018 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (b. l. 6, 7-9) užfiksuotas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Kieme rastas ant žolės patiestas pledas, ant yra maistas, indai, cigarečių nuorūkos, tuščios skardinės nuo alaus, tuščias degtinės butelis. Šalia pledo ant žolės rastos raudonos dėmės, panašios į kraujo;

2018 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 9-11)pažymėta, jog pagal iškvietimą 2018 m. birželio 10 d. apie 19.55 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko konfliktas artimoje aplinkoje. Rasta sužalota K. D., kuri paaiškino, jog sumušė sugyventinis. Užfiksuoti sužalojimai veido kairiame skruoste ir apatinėje lūpoje;

2018 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl alkotesterio parodymų (b. l. 26) nurodyta, jog alkotesterio pagalba A. V. 2018 m. birželio 10 d. 20.26 val. nustatytas 2,73 promilių girtumas, o K. D. 2018 m. birželio 10 d. 20.24 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 572/2018 (6) konstatuota, kad K. D. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame skruoste, kraujosruva ir muštinė žaizda apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. birželio 10 d. apie 19.40 val. A. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę K. D., kuriai, sėdinčiai ant žolės, spyrė du kartus kojaį veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai K. D. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste, kraujosruvos ir muštinės žaizdos apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Tokie tyčiniai kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismobaudžiamuoju įsakymu.Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų,todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 68). Kaltinamasis A. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 68). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. birželio 12 d. (b. l. 70), prieštaravimų negauta. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę K. D.. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 35), praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 39-42), administracine tvarka nebaustas (b. l. 38), vykdo individualią veiklą (b. l. 36), registruotas darbo biržoje (b. l. 37). Prokuroro pareiškime nurodyta, kad psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose kaltinamasis neįrašytas, tačiau byloje šių duomenų nepateikta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. V. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, su kuria kaltinamasis sutinka (BK 48 straipsnis).

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 10 d. 20.30 val. iki 2018 m. birželio 12 d. 9.44 val. (b. l. 60-61, 63), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam A. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo2018 m. birželio 10 d. 20.30 val. iki 2018 m. birželio 12 d. 9.44 val., t. y. 2 paras,jas prilyginant 2 arešto parom.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo momento.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. V. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                            Loreta Radzevičienė