Civilinė byla Nr. e2-11697-862/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06663-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.; 2.6.39.2.5.1.1. (S)
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį dėl išmokėtų sumų priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naujoji pilaitė“, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų A. D..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė 2020-03-03 pateikė teismui ieškinį, priimtą 2020-03-06, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 250,58 EUR žalos atlyginimą; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, priteistas sumas įpareigojant pervesti ADB „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440). Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Nurodė, kad 2019-08-07 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko karšto vandens bendro naudojimo stovas. Buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo apdraustas Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Draudimo apsauga galiojo įvykio metu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 250,58 EUR draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Paaiškino, kad vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovės surinkta informacija už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakinga atsakovė, nes ji yra namo administratorė. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, prašant sumokėti pretenzijoje nurodytą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip turto administratorė, laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka laikydamasis teisės aktų nustatyto periodiškumo, tinkamai vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą. Akcentavo, jog vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti administratoriui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, nes visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu prima pastato savininkai. Pažymėjo, kad butas buvo užlietas iš virš jo esančio buto. Atsakovė kartu su atsiliepimu įrodymų nepateikė.
Trečiasis asmuo A. D. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį tenkinti, nurodydamas, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų stebėseną, paaiškėjus, kad bendrojo naudojimo vamzdis yra avarinės būsenos, savalaikiai nesiėmė priemonių defektų šalinimui.
Ieškovė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovė nepareiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka .
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis – nuo 2019-07-31 iki 2020-07-30 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas, byloje esantis elektroninis susirašinėjimas (2019-08-11, 2019-10-24, 2019-11-01, 2019-11-19 elektroniniai laiškai) sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad 2019-08-06, name esančiame (duomenys neskelbtini), trūko bendrojo naudojimo vamzdis, esantis šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui, ir dėl to buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 250,58 EUR draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkei (lokalinė sąmata, 2019-08-16 pranešimas Nr. S04-867989).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, įvykus draudžiamajam įvykiui, vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 20216-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. STR 37 punkte nustatyta, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius/techninis prižiūrėtojas, todėl atsakovė yra atsakinga už šio namo bendruosius inžinerinius tinklus. Atsakovė kaip namo administratorius/techninis prižiūrėtojas, prižiūrintis namo bendruosius objektus, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji tinkamai vykdo jai teisės aktais nustatytas prievolės, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė vykdė STR 43 punkte nustatytas pareigas nepateikė. Atsakovės argumentus, jog ji tinkamai vykdė pareigas, paneigia ir ieškovo pateikti įrodymai: elektroninis susirašinėjimas, byloje esančios nuotraukos, turto apžiūros aktas, taip pat trečiojo asmens paaiškinimai. Atsižvelgiant į išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamai įgyvendinus pareigą administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes ji 2019 metų vasaros pradžioje (2019-11-01 el. laiškas), įvykus bendrojo naudojimo vamzdžio avarijai, nesiėmė savalaikių priemonių tam, kad išvengti žalos padarymo 2019-08-06. Dėl šių neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neveikimu, buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovo reikalaujamą 250,58 EUR sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl įsiskolinimo ir jo dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 250,58 EUR išmokėta draudimo išmoka (CK 6.1015, 6.266, 6.263 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitokio procesinių palūkanų dydžio, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinį bei atsižvelgiant į tai, jog abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 250,58 EUR dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-03-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 15 EUR žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 EUR) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Naujoji pilaitė“, juridinio asmens kodas 121483560, ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440), 250,58 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 58 centus) dydžio žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (250,58 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasita Kurakienė