Civilinė byla Nr. e2-206-467/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00597-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarąją akcinę bendrovę „Taurus fondas“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bankroto bylos Nr. eB2-812-661/2024 išskirtas civilines bylas Nr. eB2-1386-661/2024 ir Nr. eB2-1387-661/2024, kuriose ginčijami kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Emipack“ bei likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ finansiniai reikalavimai,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2281-661/2023 (dabar – Nr. eB2-812-661/2024) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Litpakas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) RESTART Group. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-898-934/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis palikta nepakeista.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi bankroto byloje patvirtinti nemokumo administratorės neginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – ir dalį UAB „Taurus fondas“ finansinio reikalavimo; prašymai dėl UAB „Emipack“, likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Muskvila“, UAB „Fore Logistics“, dalies UAB „Taurus fondas“ finansinių reikalavimų patvirtinimo išskirti į atskiras civilines bylas: dėl UAB „Emipack“ (civilinė byla Nr. eB2-1386-661/2024), dėl LUAB „Muskvila“ (civilinė byla Nr. eB2-1387-661/2024), dėl UAB „Fore Logistics“ (civilinė byla Nr. eB2-1389-661/2024), dėl dalies UAB „Taurus fondas“ (civilinė byla Nr. eB2-1390-661/2024).
3. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ 2024 m. sausio 2 d. pateikė teismui prašymą (DOK-105), kuriuo prašė: pateikti jai informaciją apie civilinių bylų, kuriose išskirti nagrinėti LUAB „Muskvila“ ir UAB „Emipack“ finansiniai reikalavimai, numerius; įtraukti UAB „Taurus fondas“ į LUAB „Muskvila“ ir UAB „Emipack“ finansinių reikalavimų tvirtinimo bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Litpakas“ nemokumo byloje civilines bylas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir suteikti UAB „Taurus fondas“ atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui prieigą prie minėtų civilinių bylų elektroninių kortelių.
4. Prašyme nurodė, kad UAB „Taurus fondas“ yra kreditorė LUAB „Muskvila“ bankroto byloje ir dėl to yra tiesiogiai suinteresuota LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo tvirtinimu BUAB „Litpakas“ bankroto byloje. Kadangi nepagrįsto UAB „Emipack“ finansinio reikalavimo tvirtinimas, esant ribotoms visų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėms, mažins kitų kreditorių (tarp jų – ir UAB „Taurus fondas“) reikalavimų patenkinimo galimybes, dėl to UAB „Taurus fondas“ yra suinteresuota teisinga ir sąžininga kreditorės UAB „Emipack“ finansinio reikalavimo tvirtinimo baigtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi kreditorės UAB „Taurus fondas“ prašymą atmetė.
6. Teismas visų pirma pasisakė dėl UAB „Taurus fondas“ įtraukimo į pagrindinę BUAB „Litpakas“ bankroto bylą (Nr. eB2-812-661/2024). Apibendrindamas teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kreditorius gali tik iki bankroto bylos iškėlimo, kuomet ir pagrindžia savo teisinį suinteresuotumą. Kreditorius, kuris yra įtrauktas į kreditorių sąrašą, pripažįstamas bylos dalyviu ir jis nėra traukiamas į bylą atskira nutartimi, t. y. kreditorius procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditorius trečiojo asmens teisėmis, o galimybė dalyvauti bankroto procese yra užtikrinama kreditorių susirinkimuose priimant sprendimus.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-2281-661/2023 (dabar – Nr. eB2-812-661/2024) buvo patvirtinti nemokumo administratorės neginčijami finansiniai reikalavimai, įskaitant ir dalį UAB „Taurus fondas“ finansinio reikalavimo, teismas padarė išvadą, jog UAB „Taurus fondas“ BUAB „Litpakas“ bankroto byloje Nr. eB2-812-661/2024 dalyvauja kaip bendrovės kreditorė trečiojo asmens teisėmis ir savo teises bankroto procese gali užtikrinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka, todėl dar kartą ją įtraukti trečiuoju asmeniu į šią bylą nėra pagrindo.
8. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019 ir kt.).
9. Pasisakydamas dėl UAB „Taurus fondas“ įtraukimo į iš pagrindinės UAB „Litpakas“ bankroto bylos išskirtas bylas dėl ginčijamų UAB „Emipack“ (Nr. eB2-1386-661/2024) bei LUAB „Muskvila“ (Nr. eB2-1387-661/2024) finansinių reikalavimų, teismas pažymėjo, kad nurodytose bylose bus nagrinėjami klausimai, ar pagrįstai UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“ prašo jas įtraukti į BUAB „Litpakas“ kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio reikalavimais. Taigi šių klausimų nagrinėjimą reglamentuoja JANĮ, kurio normos šiuo atveju yra specialiosios CPK normų atžvilgiu.
10. Aiškindamas JANĮ 41 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad savo reikalavimus pateikę kreditoriai, atvykę į nemokumo administratoriaus buveinę, turi teisę susipažinti su kitų kreditorių nemokumo administratoriui pateiktais reikalavimais, teismas padarė išvadą, jog, nors šioje normoje ir yra nurodyta, kad vieni kreditoriai gali susipažinti su kitų kreditorių reikalavimais, bet jie tai gali padaryti tik nuvykę į administratoriaus buveinę, t. y. šioje normoje nėra nurodyta, jog jie gali dalyvauti teisme nagrinėjamose kitų kreditorių bylose.
11. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi ši teisės norma taip pat nenumato, kad byloje galėtų dalyvauti kitas kreditorius, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamu kreditoriaus reikalavimu.
12. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
13. Ginčas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kyla iš esmės tik tarp dviejų subjektų – nemokumo administratoriaus ir asmens, siekiančio, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas. Nemokumo administratorius tokio asmens reikalavimą patikrina remdamasis tiek turimais bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tiek suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais.
14. Jeigu ginčą nagrinėja teismas, yra išreikalaujami visi prieinami dokumentai bei siekiama išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad reikiamus dokumentus (įrodymus) ir svarbias aplinkybes teismui turi galimybę pateikti tik tiesiogiai su tuo ginču susiję asmenys – nemokumo administratorius, asmuo, kuris siekia, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas, taip pat buvę bankrutuojančios įmonės vadovai ar savininkai. Kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai susiję su ginču dėl konkrečių finansinių reikalavimų patvirtinimo, tokių galimybių iš esmės neturi, nes jie nedisponuoja ginčo išsprendimui reikalingais dokumentais. Kiti asmenys bylai reikšmingas aplinkybes galėtų nurodyti tik tuo atveju, jeigu tas ginčas būtų tiesiogiai susijęs su jais, pavyzdžiui jie būtų viena iš ginčijamo sandorio šalių, t. y. jie tomis pačiomis sutartimis būtų tarpusavyje siejami tiek su bankrutuojančia įmone, tiek su asmeniu, siekiančiu, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas.
15. Šiuo atveju UAB „Taurus fondas“ nepateikė įrodymų, kad ji dalyvavo tuose pačiuose sandoriuose kartu su BUAB „Litpakas“ ir UAB „Emipack“ arba kartu su BUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“, todėl teismas nusprendė, jog mažai tikėtina, kad dalyvaudama trečiuoju asmeniu bylose su UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“ pareiškėja galėtų pateikti teismui reikšmingų dokumentų ar aplinkybių.
16. Dėl išvardintų priežasčių teismas atmetė UAB „Taurus fondas“ prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu į bylą dėl ginčijamo UAB „Emipack“ (Nr. eB2-1386-661/2024) finansinio reikalavimo bei į bylą dėl ginčijamo LUAB „Muskvila“ (Nr. eB2-1387-661/2024) finansinio reikalavimo. Atitinkamai atmetė UAB „Taurus fondas“ prašymą suteikti atstovui advokatui M. Arasimavičiui prieigą prie minėtų civilinių bylų elektroninių kortelių.
III. Atskirojo skundo argumentai
17. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Klausimas dėl UAB „Taurus fondas“ įtraukimo į pagrindinę UAB „Litpakas“ bankroto bylą (Nr. eB2-812-661/2024) (nutarties 5–8 punktai) buvo sprendžiamas nepagrįstai, nes pakartotinai įtraukti trečiuoju asmeniu į civilinę bylą Nr. eB2-812-661/2024 UAB „Taurus fondas“ neprašė. Jai trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinis statusas civilinėje byloje Nr. eB2-812-661/2024 buvo suteiktas 2023 m. birželio 2 d. teisėjo rezoliucija. Aplinkybė apie buvimą trečiuoju asmeniu buvo nurodyta teismui teikto prašymo pirmoje eilutėje. Nesant kreditorės prašymo pakartotinai ją įtraukti į pagrindinę bankroto bylą Nr. eB2-812-661/2024 trečiuoju asmeniu, skundžiamos nutarties 5–8 punktai, kaip nesusiję su jos prašymu, negalėjo būti skundžiamos nutarties dalimi. Pažeidimas, kai teismas pats nutaria spręsti nepareikštus reikalavimus, neatitinka civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų. Toks pažeidimas rodo teismo neįsigilinimą į reikalo esmę ir laikytinas esminiu civilinio proceso pažeidimu.
17.2. Pagal CPK 136 straipsnio, kuriuo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartyje grindė bylų išskyrimo iš pagrindinės bankroto bylos būtinumą, 2 ir 3 dalį iki bylų išskyrimo visos išskirtosios civilinės bylos turėjo sudaryti vieną bendrą civilinę bylą. Šioje bendroje civilinėje byloje Nr. eB2-2281-661/2023 UAB „Taurus fondas“ jau buvo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Po išskyrimo ji turėjo išlaikyti tą patį procesinį statusą ir išskirtose bylose (pagrindinės bylos dalyse). Po bylų išskyrimo jos turėtos procesinės teisės negalėjo būti susiaurintos ar atimtos. UAB „Taurus fondas“ iš pagrindinės bylos nebuvo pašalinta. Šalutinės bylos yra tos pačios pagrindinės bylos atskyriniai, dėl to turėdama trečiojo asmens statusą pagrindinėje byloje UAB „Taurus fondas“ turėjo teisę tokį patį statusą išlaikyti ir šalutinėse bylose.
17.3. UAB „Taurus fondas“ prašyme įtraukti trečiuoju asmeniu nurodė du motyvus, kokią būsimas teismo sprendimas turės įtaką jos teisėms ir pareigoms. Nė vieno iš šių pagrindų pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė ir UAB „Taurus fondas“ prašymą atmetė ne tais motyvais, kuriais prašymas buvo grindžiamas.
17.4. Teismas, atmesdamas prašymą, nurodė, kad JANĮ normos yra specialiosios teisės normos CPK atžvilgiu. Anot teismo, JANĮ nenumato, jog kreditoriai turi teisę dalyvauti nagrinėjant kitų kreditorių reikalavimo teisių tvirtinimo klausimus. Tačiau teismas kreditoriaus teises aiškino per siaurai ir pažeidė bendrąją JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, pagal kurią „Nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis“. Jei teismas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus ketino nagrinėti pagal JANĮ normas, tai pagal aukščiau nurodytą teisės normą visi kreditoriai turi suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (visais jos aspektais).
17.5. Aplinkybę, kad teismas išskirtas bylas pagal UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“ reikalavimus ketino nagrinėti pagal JANĮ reikalavimus, patvirtina bylai suteiktas kodas „eB2-“.
17.6. Nors nurodė, kas turėjo būti svarbu teisiniam nutarties pagrindimui, teismas kasacinio teismo praktika nesivadovavo ir UAB „Taurus fondas“ interesų glaudumo su UAB „Emipack“, LUAB „Muskvila“ ar BUAB „Litpakas“ interesais nenagrinėjo. Šį glaudumą patvirtina viešojo intereso aspektas bankroto bylose ir kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sandorius buvimas.
17.7. Nepriklausomai nuo to, tarp kurių asmenų kyla ginčas, bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, reiškiantis būtinybę teismui būti aktyviam ir rūpintis visais kreditoriais, o ne vien spręsti privačių subjektų ginčą. Tokiame kontekste UAB „Taurus fondas“ nurodyti suinteresuotumo išskirtų bylų baigtimi pagrindai buvo logiški ir glaudžiai susiję su sprendžiamais klausimais. Būdama patvirtinta BUAB „Litpakas“ kreditore, UAB „Taurus fondas“ buvo įgijusi JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje numatytą suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (visais jos aspektais) ir dėl to pagal JANĮ yra suinteresuota bankroto bylos baigtimi ir turėjo teisę dalyvauti teismui nagrinėjant bankroto bylą visais klausimais, įskaitant ir teismo nepatvirtintų kreditorių prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus.
17.8. Nors JANĮ 41 straipsnio 7 dalis suteikia teisę kreditoriams susipažinti su kitų kreditorių reikalavimais administratoriaus buveinėje, tačiau ši teisė nėra savitikslė ir negali būti aiškinama per siaurai. Teisė susipažinti turi būti aiškinama kaip teisė ginčyti, jei susipažinus su kitų kreditorių reikalavimais, paaiškėja ginčijimo pagrindas. Jei kreditorių teisę susipažinti su kitų kreditorių reikalavimais įstatymas laikė svarbiu, kreditoriams negali būti neleidžiama stebėti šių reikalavimų tvirtinimo teisme procesą.
17.9. Būdama LUAB „Muskvila“ kreditore, UAB „Taurus fondas“ pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį turėjo suinteresuotumą visais LUAB „Muskvila“ bankroto bylos baigties klausimais (visais jos aspektais), o pagal JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą turėjo teisę naudotis kitų įstatymų garantuojamomis kreditorių teisėmis. Tarp kitų teisių, kreditorė UAB „Taurus fondas“ turėjo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti visus LUAB „Muskvila“ sudarytus sandorius actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindais. Pagal tuos pačius straipsnius UAB „Taurus fondas“ turėjo teisę ginčyti skolininkės BUAB „Litpakas“ su UAB „Emipack“ sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindais. Turėdama įstatyminę kreditorės teisę ginčyti skolininkių LUAB „Muskvila“ ir (ar) BUAB „Litpakas“ sandorius, UAB „Taurus fondas“ negalėjo neturėti intereso stebėti skolininkių sandorių revizijos išskirtose teismo bylose ar ginčyti jos teises pažeidžiančius skolininkių sudarytus sandorius.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų ir esminių faktinių aplinkybių
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo išeiti už atskirojo skundo ribų, šioje nutartyje sprendžia ir pasisako tik dėl apeliantės UAB „Taurus fondas“ atskirajame skunde keliamo klausimo (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 388 straipsnis), t. y., ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Taurus fondas“ įtraukti į iš pagrindinės bankroto bylos išskirtas civilines bylas, kuriose sprendžiami atsakovės BUAB „Litpakas“ kreditorių LUAB „Muskvila“ ir UAB „Emipack“ finansinių reikalavimų (ne)tvirtinimo klausimas.
20. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi priimtas UAB „Emipack“ pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Litpakas“ iškėlimo; užvesta civilinė byla Nr. eB2-2281-661/2023 (dabar – Nr. eB2-812-661/2024; toliau – ir pagrindinė bankroto byla, BUAB „Litpakas“ nemokumo byla).
21. Tą pačią 2023 m. gegužės 30 d. apeliantė UAB „Taurus fondas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama įtraukti ją į BUAB „Litpakas“ nemokumo bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (DOK-20627), nurodydama, kad UAB „Taurus fondas yra BUAB „Litpakas“ kreditorė, kuri su atsakove bylinėjasi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose bylose Nr. e2-12726-819/2023 ir Nr. e2-12677-1159/2023, be to, apeliantė yra ir atsakovės hipotekos kreditorė. Šis apeliantės prašymas buvo patenkintas ir ji bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo 2023 m. birželio 2 d. rezoliucija įtraukta trečiuoju asmeniu pagrindinėje bankroto byloje.
22. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi pagrindinėje bankroto byloje atsakovei UAB „Litpakas“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB RESTART Group. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-898-934/2023 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
23. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi pagrindinėje bankroto byloje patvirtinti nemokumo administratorės neginčijami finansiniai reikalavimai, įskaitant ir dalį UAB „Taurus fondas“ finansinio reikalavimo (95 376,44 Eur įkeitimu užtikrintas reikalavimas ir antrąja eile tenkinamas 1 310 Eur reikalavimas); prašymai dėl UAB „Emipack“, LUAB „Muskvila“, UAB „Fore Logistics“, dalies UAB „Taurus fondas“ finansinių reikalavimų patvirtinimo išskirti į atskiras civilines bylas: dėl UAB „Emipack“ (civilinė byla Nr. eB2-1386-661/2024), dėl LUAB „Muskvila“ (civilinė byla Nr. eB2-1387-661/2024), dėl UAB „Fore Logistics“ (civilinė byla Nr. eB2-1389-661/2024), dėl dalies UAB „Taurus fondas“ reikalavimo (civilinė byla Nr. eB2-1390-661/2024). Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 4 d.
24. Kreditorė UAB „Taurus fondas“ 2024 m. sausio 2 d. pateikė teismui prašymą (DOK-105), kuriuo prašė pateikti jai informaciją apie civilinių bylų, kuriose buvo išskirti nagrinėti LUAB „Muskvila“ ir UAB „Emipack“ finansiniai reikalavimai, numerius, įtraukti UAB „Taurus fondas“ į LUAB „Muskvila“ ir UAB „Emipack“ finansinių reikalavimų tvirtinimo BUAB) „Litpakas“ nemokumo byloje civilines bylas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir suteikti UAB „Taurus fondas“ atstovui prieigą prie minėtų civilinių bylų elektroninių kortelių.
25. Prašyme nurodė, kad UAB „Taurus fondas“ yra kreditorė LUAB „Muskvila“ bankroto byloje ir dėl to yra tiesiogiai suinteresuota LUAB „Muskvila“ finansinio reikalavimo tvirtinimu BUAB „Litpakas“ bankroto byloje. Kadangi nepagrįsto UAB „Emipack“ finansinio reikalavimo tvirtinimas, esant ribotoms visų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybėms, mažins kitų kreditorių (įskaitant ir UAB „Taurus fondas“) reikalavimų patenkinimo galimybes, dėl to UAB „Taurus fondas“ yra suinteresuota teisinga ir sąžininga kreditorės UAB „Emipack“ finansinio reikalavimo tvirtinimo baigtimi.
26. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi (skundžiama nutartimi) apeliantės UAB „Taurus fondas“ prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu buvo netenkintas.
27. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi iš pagrindinės bankroto bylos išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1387-661/2024 pareiškėjos LUAB „Muskvila“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje, grindžiamą LUAB „Muskvila“ parengtų išvestinių apskaitos dokumentų – preliminariųjų suminių skolų 2023 m. birželio 20 d. ataskaita, kurioje apskaityta BUAB „Litpakas“ 243 664,97 Eur skola, ir LUAB „Muskvila“ atsakovei BUAB „Litpakas“ išrašytomis 9 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis, kurių bendra suma yra 160 449,39 Eur, buvo atmestas. Dėl šios nutarties priimtas LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorės atskirasis skundas.
28. Vilniaus apygardos teisme iš pagrindinės bankroto bylos išskirtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1386-661/2024 buvo nagrinėjamas pareiškėjos UAB „Emipack“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje, grindžiamas iš 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „Litpakas“ išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio kildinama suma – 389 312,16 Eur, iš 2022 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Litpakas“ ir UAB „Emipack“ sutarties Nr. EMI/2022/09/19 dėl tarpininkavimo paslaugų už susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimą kildinama suma – 516 520,55 Eur ir 6 912,50 Eur, kildinama iš pareiškėjos UAB „Emipack“ BUAB „Litpakas“ pateiktų, bet neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1386-661/2024 pareiškėjos UAB „Emipack“ prašymas tenkintas iš dalies, patvirtinant 523 433,05 Eur dydžio (iš kurio – 6 664,26 Eur tenkinama pirmuoju etapu, 516 768,79 Eur antruoju etapu) UAB „Emipack“ finansinį reikalavimą BUAB „Litpakas“ bankroto byloje.
Dėl kreditoriaus teisinio suinteresuotumo JANĮ 19 straipsnio 4 dalies prasme
29. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).
30. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kreditoriaus teises aiškino per siaurai ir pažeidė bendrąją JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, pagal kurią nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apeliantės nurodyta teisės norma nesirėmė.
31. Kita vertus, kadangi apeliantė minėta teisės norma remiasi atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nėra įvardintas momentas iki kada kreditorius gali įstoti į nemokumo bylos procesą trečiuoju asmeniu, tačiau ši norma taikytina kaip suteikianti pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl juridinio asmens (ne)mokumo, t. y. tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kuomet yra nustatinėjama, ar juridinis asmuo atitinka nemokaus juridinio asmens kriterijus, bet ne vėlesnėse bankroto proceso stadijose.
32. Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas, t. y., kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo. Nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia priėmus (įsiteisėjus) teismo nutartį iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-654-934/2023 20, 21 punktai).
33. Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties priėmimo tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).
34. Taigi, kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020; 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-585/2020; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-474-450/2020 ir kt.).
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į nustatytas faktines bylos aplinkybes, matyti, kad apeliantė UAB „Taurus fondas“ dar 2023 m. birželio 2 d. rezoliucija buvo įtraukta trečiuoju asmeniu pagrindinėje bankroto byloje, suteikiant jai teisę pasisakyti dėl BUAB „Litpakas“ nemokumo. Todėl pritartina apeliantei tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas neatidžiai sprendė jos prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į iš pagrindinės bankroto bylos išskirtas civilines bylas, nagrinėdamas ir pasisakydamas apeliantės įtraukimo į pagrindinę bankroto bylą klausimu, kurio ji iš tiesų 2024 m. sausio 2 d. prašyme nebuvo nurodžiusi, nes toks klausimas jau buvo išspręstas anksčiau. Be to, svarbu yra tai, kad pagrindinėje bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu apeliantė buvo dar ir dėl to, kad nemokumo administratorės neginčijama UAB „Taurus fondas“ finansinio reikalavimo dalis buvo patvirtinta įsiteisėjusia teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi.
Dėl kreditorės, kurios finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia nutartimi, teisės dalyvauti trečiuoju asmeniu iš pagrindinės nemokumo bylos išskirtoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas
36. Nemokumo (bankroto) bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis juridinių asmenų bankroto procedūras reglamentuojantis teisės aktas yra JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iš pagrindinės bankroto bylos išskirtose civilinėse bylose Nr. eB2-1386-661/2024 ir Nr. eB2-1387-661/2024 spręstini klausimai dėl UAB „Emipack“ ir LUAB „Muskvila“ finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjami tik pagal JANĮ normas, kurios yra specialiosios CPK normų atžvilgiu, nes JANĮ įtvirtinta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, o klausimų dėl reikalavimų išskyrimo į atskirą civilinę bylą ar procesinių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų JANĮ nereglamentuoja.
37. Be to, vien tai, jog pirmosios instancijos teismo teigimu, ginčas dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo kyla iš esmės tik tarp dviejų subjektų – nemokumo administratoriaus ir asmens, siekiančio, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas, ar kad tik šie asmenys disponuoja ginčui išspręsti reikalingais įrodymais (dokumentais), savaime nereiškia, jog kiti kreditoriai neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo konkretaus ginčo bylos baigtimi.
38. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką ir bankroto proceso esmę, kreditoriams, kurių finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, nereikia atskirai pagrįsti savo teisinio suinteresuotumo dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Tokia pareiga numatyta tik kitiems asmenims, t. y. įmonės savininkams, akcininkams, laiduotojams, valstybės institucijoms, galinčioms bankrutuojančios įmonės atžvilgiu priimti valdingus įgaliojimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020).
39. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant apeliantės UAB „Taurus fondas“ 2024 m. sausio 2 d. prašymą, apeliantės finansinis reikalavimas (jo dalis) BUAB „Litpakas“ bankroto byloje jau buvo patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, iš esmės byloje keliamas klausimas, ar bankrutuojančios bendrovės kreditorė, kurios finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis pirmosios instancijos teismo iš bankroto bylos išskirtose atskirose bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų patvirtinimo.
40. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nurodoma, kad, nors JANĮ pakeitė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-783-1120/2021).
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad klausimą, ar bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis pirmosios instancijos teismo išskirtoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kito bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, yra išsprendęs Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020. Kadangi minėtoje byloje buvo susiklosčiusi analogiška situacija, o analizuotos ĮBĮ normos nepakito ir naujai įsigaliojusiame JANĮ, nurodytoje nutartyje suformuluoti teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju.
42. Juridinių asmenų bankroto procesas susideda iš keleto stadijų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas yra skolininko (atsakovo) bankroto proceso visumos dalis, kuri sprendžiama toje pačioje civilinėje (bankroto) byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020 14 punktas).
43. Bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008). Ši proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar visgi tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar reikia išskirti į atskiras bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-516/2016). Teismui, sprendžiant tiek dėl bylų sujungimo, tiek jų išskyrimo, privalu motyvuotai pagrįsti atitinkamą procesinį sprendimą.
44. Šiuo atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas neginčijamų BUAB „Litpakas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o bankroto administratorės ginčijamus finansinius reikalavimus, įskaitant ir LUAB „Muskvila“ bei UAB „Emipack“, iš BUAB „Litpakas“ bankroto bylos išskirdamas į atskiras civilines bylas (iš viso į 4 atskiras civilines bylas), procesinio sprendimo dėl bylų išskyrimo tikslingumo nemotyvavo, pateikdamas tik nuorodą į CPK 136 straipsnį. Todėl laikoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bankroto bylos išskaidymą į atskiras dalis (bylas) atliko kaip techninį veiksmą, siekdamas greičiau ir operatyviau išnagrinėti kreditorių ginčus.
45. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškėjo (kito kreditoriaus) finansiniam reikalavimui (jo daliai) esant patvirtintam įsiteisėjusia teismo nutartimi, jis įgijo teisę dalyvauti skolininkės bankroto byloje, naudojantis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui, išskyrus bankroto byloje nagrinėtiną ginčo kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą į savarankišką bylą, negali būti laikoma, kad kitas kreditorius savaime prarado jam suteiktą trečiojo asmens statusą, t. y. procesinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje, įskaitant dalyvavimą kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūroje iš pagrindinės bylos išskirtose civilinėse bylose. Vien formaliu bankroto bylos išskyrimu negali būti paneigtas kito kreditoriaus materialusis suinteresuotumas dalyvauti tokio klausimo nagrinėjime, t. y. ginti savo teises, siekiant, kad nebūtų patvirtintas visas ar iš dalies ginčo kreditoriaus finansinis reikalavimas, kurio tenkinimas vėlesnėse bankroto bylos stadijose gali daryti tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms – apriboti galimybę kuo didesne dalimi patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovės turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020).
46. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Taigi kreditoriaus reikalavimo patikrinimas reikšmingas ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
47. Skirtingai nuo CPK reglamentuoto trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, instituto, ĮBĮ nustatytas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus statuso ypatumas pasireiškia tam tikrais nagrinėjamos bylos procesiniais ypatumais, pvz., teismas neturi pareigos asmeniškai jam pranešti apie byloje atliekamus procesinius veiksmus, siūlyti teikti atsiliepimus į pareikštus prašymus ar apeliacinius skundus ir pan. Kita vertus, toks ĮBĮ teisinis reguliavimas trečiajam asmeniui neužkerta kelio aktyviai dalyvauti bankroto procese pasinaudojant visomis dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis. Tik pats kreditorius gali nuspręsti, kiek aktyviai jis pasinaudos minėtomis teisėmis. Tačiau kreditoriui nusprendus pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, toks apsisprendimas teismo negali būti ribojamas. Tai, kad iš pagrindinės bankroto bylos išskirtas klausimas nagrinėjamas atskiroje byloje niekaip neįtakoja tokio asmens galimybių savo nuožiūra įgyvendinti jam suteiktas procesines teises
(Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020).
48. Taigi nagrinėjamu atveju pritartina apeliantės argumentams tuo aspektu, kad turėdama kreditorės statusą pagrindinėje bankroto byloje, apeliantė turėjo teisę dalyvauti ir iš pagrindinės bankroto bylos išskirtose atskirose bylose trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų teisėmis, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kyla iš esmės tik tarp dviejų subjektų – nemokumo administratoriaus ir asmens, siekiančio, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas, yra nepagrįsta ir neteisėta.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas apeliantės UAB „Taurus fondas“ prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu į iš pagrindinės bankroto bylos išskirtų dviejų civilinių bylų nagrinėjimą, turėjo tokį prašymą patenkinti, nereikalaudamas iš apeliantės – kreditorės, kurios finansinis reikalavimas (jo dalis) yra patvirtintas įsiteisėjusia nutartimi – pagrįsti pakankamą (glaudų) išskirtų civilinių bylų teisinį ryšį su apeliantės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, juolab pagrįsti tokį reikalavimą kasacinio teismo nutartimi, kurioje trečiųjų asmenų suinteresuotumo klausimas nebuvo nagrinėjamas nemokumo teisinių santykių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens įtraukimą į bylą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kai ieškinys pareiškiamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, aiškinimo ir taikymo).
50. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė byloje nagrinėjamam klausimui taikytinas JANĮ ir CPK normas, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėją (kreditorę) UAB „Taurus fondas“ įtraukti į išskirtas bylas, kuriose sprendžiama dėl kitų BUAB „Litpakas“ kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Taurus fondas“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilines bylas Nr. eB2-1387-661/2024 ir Nr. eB2-1386-661/2024.
51. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėse bylose, į kurių nagrinėjimą apeliantė prašė įtraukti ją trečiuoju asmeniu, yra priimti procesiniai sprendimai, t. y. pirmosios instancijos teismo civilinėse bylose Nr. eB2-1387-661/2024 ir Nr. eB2-1386-661/2024 yra priimtos 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. kovo 5 d. nutartys, kurios nėra įsiteisėjusios.
52. Atsižvelgiant į tai, kad prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimas yra techninis veiksmas, kuris atliekamas nagrinėjančio civilinę bylą teismo, tokio apeliantės prašymo tenkinimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Minėtas veiksmas paliekamas atlikti bylą iš esmės nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „Taurus fondas“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-1387-661/2024, kurioje sprendžiamas kreditorės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bankroto byloje, ir į civilinę bylą Nr. eB2-1386-661/2024, kurioje sprendžiamas kreditorės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Emipack“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bankroto byloje.
Teisėja Alma Urbanavičienė