Civilinė byla Nr. 1385/2012

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4420-560/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ardera“ ir A. A. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių iš turto pardavimo bei papildomų išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos, palūkanų ir nuostolių iš turto pardavimo bei papildomų išlaidų priteisimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas ieškovo naudai iš atsakovų UAB „Ardera“ ir A. A. solidariai priteisti 12 661,12 Lt nesumokėtų mokėjimų, 632 639,95 Lt dydžio nuostolius iš turto pardavimo, 29 406,62 dydžio papildomas išlaidas, 100 566,66 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, iš viso priteisti 775 274,35 Lt, 5 %  metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio turto (kurio buvimo vieta kreditoriui nežinoma) areštą, o šio turto nesant ar jo esant nepakankamai – lėšų, esančių atsakovų banko sąskaitose, areštą. Nurodė, jog reikalaujama suma yra didelė, atsakovai nevykdo piniginių įsipareigojimų, o nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teismas nurodė, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams grindžia didele ieškinio suma. Teismas pažymėjo, jog vien reikalavimo apimtis savaime nėra lemiama, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovų siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį akivaizdžiai nesąžiningą elgesį. Teigė, kad atsakovo A. A. neįvykdymas ieškovo pareikšto reikalavimo savaime nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Toks atsisakymas vykdyti ieškovo reikalavimą yra pagrindas ieškovui ginti pažeistą teisę teisme. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų apie atsakovo UAB „Ardera“ finansinę būklę, todėl buvo preziumuota sėkminga UAB „Ardera“ veikla ir visiškai pakankama turto vertė pareikštos apimties reikalavimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. taikyti atsakovui UAB „Ardera" ir A. A. priklausančio turto (kurio buvimo vieta kreditoriui nežinoma) areštą, o šio turto nesant ar jo esant nepakankamai – lėšų, esančių atsakovų banko sąskaitose, areštą, ieškinio reikalavimo sumai, t. y. 775 274,35 Lt, iki bus priimtas teismo sprendimas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas tik su suinteresuoto asmens prašymo buvimu, ir tikimybės, kad atsiras grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimu. Jau ne pirmi metai teismų yra formuojama praktika, pagal kurią vien didelės ieškinio sumos (šiuo atveju 775 274,35 Lt) konstatavimas yra visiškai pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

2. Aplinkybė, jog atsakovai neturėjo pakankamai lėšų sumokėti eilinėms įmokoms, kurios siekė apie 10 000 Lt, įrodo, kad atsakovai turi finansinių sunkumų ir nėra pajėgūs vykdyti pagal ginčo lizingo sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Ardera" ilgiau nei 36 mėnesius Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų taip pat patvirtina, kad atsakovas nėra sėkmingai veikianti įmonė, gaunanti bent minimalų pelną ir yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal ginčo lizingo sutartis. Be to, vadovaujantis teismų praktika, esant didelei reikalavimo sumai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų net ir tuo atveju, jei jų taikymo metu skolininko finansiniai rodikliai būtų geri.

3. Atsakovų elgesys, kuriuo jie vengia sumokėti lizingo bendrovei įsiskolinimą daugiau nei trejus metus, taip pat yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovai gali perleisti turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims, dėl ko galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba padarytas neįmanomu.

4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų nei ekonomiškumo, nei šalių interesų pusiausvyros principų, kadangi pirmiausiai būtų areštuojamas atsakovų nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai – turimos lėšos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir lėšų, areštą – ieškinio sumai.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes,  atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentai, kai atsakovas yra juridinis asmuo, ir kiti.

Nagrinėjamu atveju susipažinus su papildomai išreikalauta visa Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4420-560/2012 medžiaga, matyti, kad 2012 m. birželio 28 d. buvo priimtas (b. l. 176-177) ieškovo patikslintas ieškinys (b. l. 124-127), kuriame ieškinys dėl skolos, palūkanų ir nuostolių iš turto pardavimo (ieškinio suma – 775 274,35 Lt) reiškiamas vienam atsakovui A. A.. Ieškovas palaiko visus ieškinyje pareikštus reikalavimus. Bankrutuojanti UAB „Ardera“ patikslintame ieškinyje nurodoma kaip trečiasis asmuo. Esant šiai situacijai, apeliacinės instancijos teisme sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija vertina, ar pagrįstai teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo A. A. turto atžvilgiu. 

Ieškovas lizingo bendrovė UAB „Swedbank lizingas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. A. 12 661, 12 Lt nesumokėtų mokėjimų, 632 639, 95 Lt nuostolius iš turto pardavimo,  29 406,62 dydžio papildomas išlaidas, 100 566,66 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo (iš viso – 775 274,35 Lt) laidavimo sutarčių, kuriomis atsakovas laidavo už trečiojo asmens BUAB „Ardera“ lizingo sutartimis prisiimtų prievolių vykdymą, pagrindu. Anot ieškovo, trečiasis asmuo nevykdė įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė šias sutartis ir pareikalavo iš atsakovo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas prievoles, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė. Byloje yra pateiktos ieškovo su atsakovu sudarytos laidavimo sutartys, taip pat su trečiuoju asmeniu BUAB „Ardera“ sudarytos lizingo sutartys, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kitų asmenų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį trečiajam asmeniui, taip pat pirkimo-pardavimo sutartys bei pažyma apie nuostolių apskaičiavimą. Kolegijos nuomone, ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas leidžia manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo byloje teisinė galimybė egzistuoja.

Reikalavimas dėl 775 274,35 Lt priteisimo iš fizinio asmens laikytinas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas atsiliepime į ieškinį arba atsiliepime į atskirąjį skundą galėjo paneigti šią prezumpciją pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių atsakovo gerą finansinę būklę, todėl darytina pagrįsta išvada, kad teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė pagal pareikštą ieškinį dėl didelės sumos priteisimo egzistuoja. Kolegijos nuomone, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl didelės sumos priteisimo iš atsakovo ir ieškinyje išdėsčius pareikštą reikalavimą pagrindžiančius argumentus bei pateikus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, byloje nustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas  netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl arešto atsakovo turtui taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovo A. A., (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – ir lėšas, esančias bankų sąskaitose, 775 274,35 Lt sumai.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui, jį įpareigojant surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą.

Išaiškinti ieškovui, kad pagal CPK 147 str. 6 d. dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ieškovas turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai                                                                                     Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Egidijus Žironas