Civilinė byla Nr. e2A-621-553/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01381-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                       (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 3  d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Fegda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo klausimas.

2.       Ieškovė ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-4239-653/2019 prašė: 1) panaikinti atsakovės (toliau – ir perkančiosios organizacijos) 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo; 2) įpareigoti atsakovę patenkinti 2019 m. rugsėjo 6 d. pretenziją dėl atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašto; 3) panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą; 4) atmesti tiekėjų grupės UAB „Fegda“ ir UAB „Tilsta“ pasiūlymą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-4224-653/2019 prašė: 1) panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo; 2) įpareigoti atsakovę grąžinti viešojo pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-4239-653/2019 prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-4224-653/2019.

5.       2019 m. lapkričio 5 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-4239-653/2019, atsisakymo.

6.       Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-4224-653/2019 pareikštame ieškinyje nurodė, kad dalyvavo perkančiosios organizacijos vykdytame tarptautinės vertės viešajame pirkime „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“, Pirkimo Nr. 432089 (toliau – Pirkimas). Vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų Pirkime buvo papildoma statinio garantinio termino trukmė, kurią tiekėjai galėjo suteikti arba nesuteikti. Papildomą statinio garantinio termino trukmę suteikusiems tiekėjams galėjo būti skiriama iki 4 (priklausomai nuo garantinio termino trukmės) ekonominio naudingumo balų.

7.       Ieškovė papildomą statinio garantinio termino trukmę savo pasiūlyme nurodė būtent taip, kad nurodymas atitiktų Pirkimo sąlygų formuluotę, pagal kurią skiriami 4 ekonominio naudingumo balai. Ieškovė taip pat paaiškino savo pasiūlymą, patvirtindama, kad pasiūlyta papildoma statinio garantinio termino trukmė atitinka Pirkimo sąlygas, pagal kurias turi būti skiriami 4 ekonominio naudingumo balai.

8.       Tuo tarpu atsakovė, įvertinus ginčo pasiūlymą, visiškai nepagrįstai bei nesąžiningai nusprendė, kad pasiūlyme nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmė yra neaiški ir todėl pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų, o paaiškindama garantinio termino trukmę ieškovė neva pakeitė savo pasiūlymo esmę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-4239-653/2019, ir šioje dalyje bylą nutraukė; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 535,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei 6 009 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Fegda“ – 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 2 812,50 Eur žyminio mokesčio.

10.       Teismas nustatė, kad vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – papildoma statinio garantinio termino trukmė metais (T2) (Pirkimo sąlygų 81.1.3 punktas). Tiekėjai savo pasiūlymuose turi nurodyti papildomą statinio garantinio termino trukmę metais (T2); papildoma statinio garantinio termino trukmė metais – tiekėjo suteikiamas papildomas terminas, viršijantis minimalų teisės aktais nustatytą garantinį terminą (5 metai) (Pirkimo sąlygų 81.6 punktas). 2019 m. birželio 14 d. rašte perkančioji organizacija tiekėjams paaiškino, kad papildoma statinio garantinio termino trukmė nurodoma metais, vertinamas skaičius, patenkantis į nurodytus intervalus, pavyzdžiui, jeigu T2=2,1, pasiūlymui bus suteikiami 4 balai.

11.       Ieškovė savo pasiūlyme dėl papildomos statinio garantinio termino trukmės nurodė – nuo 2 metų. Po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ieškovė savo iniciatyva paaiškino pasiūlymą, prašydama pirmiau nurodytą trukmę vertinti kaip 2.1, t. y. 2 metus ir 37 kalendorines dienas. Perkančioji organizacija 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą dėl jo neaiškumo ir neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, o po pasiūlymų pateikimo termino pateiktą paaiškinimą vertino kaip pasiūlymo esmės keitimą. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. pretenzija inicijavo nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, bet perkančioji organizacija 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pretenzijos netenkino.

12.       Įvertinęs Pirkimo sąlygų 81.1.3, 81.6 turinį, Pirkimo sąlygų paaiškinimą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmė – nekonkreti ir neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 ieškovė nurodė ne kaip tikslų skaičių, o kaip abstraktų ir neapibrėžtą.

13.       Teismas nurodė, kad papildomos statinio garantinio termino trukmės sąlyga yra susijusi su sutarties objektu, su sutarties vykdymo sąlygomis, t. y. pasiūlymas siaurąja prasme. Pažymėjo kasacinio teismo išaiškinimus, kad pasiūlymo trūkumais negali būti laikomi tokie trūkumai, kurių ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Įvertinęs tai, kad ieškovės nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmės reikšmė gali būti paaiškinama, nurodant bet kokį skaičių nuo 2 metų, ir tai, kad ieškovė, aiškindama šią reikšmę, galėtų nurodyti bet kurį konkretų skaičių, priklausomai nuo jos pačios valios ir pasirinkimo, teismas konstatavo, kad ginčo pasiūlymo paaiškinimas negalėjo būti vertinamas kaip leidžiamas ir pateisinamas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ). Teismas sprendė, kad ieškovė, patikslinusi pasiūlymą, akivaizdžiai pakeitė pasiūlymo esmę, dėl ko Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo juos atitinkančiu (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad statinio garantinis terminas savo esme negali būti apytikslis, nes su šiuo terminu yra susijusios tam tikros pirkėjo garantijos gauti kokybiškas prekes, paslaugas, darbus. Dėl to ginčo pasiūlyme nurodyta neaiški papildoma statinio garantinio termino trukmė neleistų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kokiomis sąlygomis ieškovė siūlo sudaryti Pirkimo sutartį.

15.       Teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimai, jog perkančioji organizacija pagal Pirkimo sąlygas už pasiūlytą papildomą garantinio termino trukmę galėjo jai skirti tiek 4 balus, tiek 2 balus, tiek ir 0 balų, patvirtina ieškovės pasiūlytos termino trukmės neaiškumą, dėl ko perkančioji organizacija negalėjo nei įvertinti šios trukmės, nei prašyti ją patikslinti.

16.       Teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų 57.2, 81.1.3, 81.6, punktų reikalavimų ir Pirkimo sąlygų paaiškinime aiškiai išreikšto reikalavimo papildomą statinio garantinio termino trukmę nurodyti konkrečiu skaičiumi, todėl perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai jį atmetė.

17.       Atmetęs pirmiau nurodytus ieškinio reikalavimus, teismas netenkino bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dieną (2019 m. lapkričio 18 d.) patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovės ir trečiųjų asmenų 2019 m. lapkričio 8 d. sudarytą Pirkimo sutartį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti; pripažinti 2019 m. lapkričio 8 d. Pirkimo sutartį negaliojančia; įpareigoti perkančiąją organizaciją grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Teismas pažeidė pareigą visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti visas ginčo aplinkybes. Teismas sprendime išimtinai rėmėsi tik perkančiosios organizacijos ir trečiųjų asmenų nurodytais paaiškinimais bei įrodymais, tuo tarpu didžioji dalis ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų buvo neįvertinti.

18.2.       Teismas neįvertinto aplinkybės, kad ieškovė papildomą statinio garantinio termino trukmę pasiūlyme užpildė būtent pagal Pirkimo sąlygose pateiktą lentelę, ignoravo ieškovės paaiškinimus, kad tariamai neaiškiai pasiūlyme pateikta papildoma statinio garantijos termino trukmė nebuvo kliūtimi nustatyti šią trukmę bei jai suteikiamų ekonominio naudingumo balų kiekį, neanalizavo iš esmės visų dublike nurodytų argumentų.

18.3.       Teismas nepagrįstai vertino, kad papildomos statinio garantinio termino trukmės tariamas neapibrėžtumas sąlygoja pačių sunkiausių teisinių padarinių atsiradimą – pasiūlymo atmetimą. Vieninteliai galimi teisiniai padariniai galėjo būti susiję tik su mažesniu papildomų ekonominio naudingumo balų kiekio ginčo pasiūlymui skyrimu ir / ar tokių balų neskyrimu.

18.4.       Sprendime neatsižvelgta, kad papildomos statinio garantinio termino trukmės suteikimas yra Pirkime dalyvaujančio tiekėjo teisė, bet ne pareiga. Tiekėjai pagal šį vertinimo kriterijų neprivalėjo pateikti duomenų ir jų pateikimas priklausė tik nuo pačių tiekėjų valios. Jokios papildomos statinio garantinio termino trukmės Pirkime nepasiūlę tiekėjai iš Pirkimo negalėtų būti šalinami – jų pasiūlymams tiesiog nebūtų suteikiami papildomi ekonominio naudingumo balai.

18.5.       Vadovaujantis teismo sprendime pateikta logika, reikėtų pripažinti, kad viena vertus, papildomos statinio garantinio termino trukmės nepasiūlęs tiekėjas gali dalyvauti Pirkime, kita vertus, papildomą statinio garantijos termino trukmę pasiūliusi ieškovė, vien dėl tariamos trukmės neaiškumo, nebegali dalyvauti Pirkime. Teismas nepateikė jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl tariamai neapibrėžtą papildomą statinio garantinio termino trukmę nurodžiusi ieškovė negalėtų būti prilyginama bent jau iš viso papildomos garantijos trukmės nepasiūliusiam tiekėjui.

18.6.       Teismo pozicija nėra suderinama su kitomis Pirkimo sąlygomis. Pirkimo sąlygose yra aiškiai nustatyta, kuomet netikslus (netinkamas) duomenų, susijusių su privalomaisiais ekonominio naudingumo kriterijais, pateikimas sąlygoja pateikto pasiūlymo atmetimą (Pirkimo sąlygų 81.5.1, 81.5.2 punktai). Be to, kitose Pirkimo sąlygose taip pat apstu įvairaus pobūdžio prielaidų, kurios taikomos ir pasiūlymas nėra atmetamas, net ir tais atvejais, kai tiekėjai neįvykdo jiems Pirkimo sąlygų keliamų įpareigojimų (Pirkimo sąlygų 43.1, 63, 66 punktai).

18.7.       Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė papildomą statinio garantinio termino trukmę pasiūlyme įvardino būtent taip, kaip reikalavo Pirkimo sąlygų nuostata, už kurią skiriami 4 balai – tiekėjo siūlomas papildomas statinio garantinis terminas nuo 2 metų ir daugiau.

18.8.       Priešingai nei nurodoma sprendime, tiek Pirkimo sąlygose, tiek 2019 m. birželio 14 d. jų paaiškinime nebuvo reikalavimo papildomą statinio garantinio termino trukmę nurodyti tiksliu skaičiumi. Pirkimo dokumentacijoje buvo aiškiai pažymėta tik tai, kad papildoma statinio garantinio termino trukmė nurodoma metais, todėl ieškovė vadovavosi Pirkimo sąlygų 81.6 punkte pateikta lentele, kuri konkretizavo suteikiamų balų skaičių už siūlomą papildomą garantijos trukmę.

18.9.       Teismas skundžiamame sprendime pažeidė turinio prieš formos principą. Teismas visiškai neatsižvelgė bei ignoravo, kad net ir egzistuojant tariamai neaiškiam papildomos statinio garantinio termino trukmės apibrėžimui, tiek konkreti termino trukmė, tiek skiriamų ekonominio naudingumo balų kiekis ir be ieškovės paaiškinimo galėjo būti nustatyti. Tik išimtinai formalus vertinimas galėjo sąlygoti sprendime padarytas išvadas dėl pasiūlymo atmetimo.

18.10.       Teismas neįvertino pasiūlymo atmetimu sukeliamų teisinių padarinių bei tariamų pasiūlymo trūkumų proporcingumo, apribojo konkurenciją Pirkime. Atsižvelgiant į tai, kad papildomos statinio garantinio termino trukmės suteikimas yra ieškovės teisė, o ne pareiga, tokia griežta sankcija už šios teisės įgyvendinimą yra visiškai neproporcinga. Tuo labiau kad tariamai neaiškios papildomos statinio garantinio termino trukmės problema galėjo būti išspręsta kitais būdais.

18.11.       Tariamai neaiškios papildomos statinio garantinio termino trukmės padariniai negalėjo būti sunkesni, nei pasiūlytos papildomos nurodyto termino trukmės nevertinimas. Ieškovės visus Pirkimo sąlygų reikalavimų atitinkantis geriausios kainos pasiūlymas buvo atmestas vien dėl to, kad ieškovė tariamai netinkamai pasinaudojo savo teise Pirkime pasiūlyti papildomą statinio garantinio termino trukmę.

18.12.       Pateikdama tris skirtingus ginčo pasiūlymo vertinimo variantus, ieškovė, priešingai nei sprendė teismas, ne patvirtina pasiūlytos papildomos nurodyto termino trukmės neaiškumą, bet aiškiai atskleidžia, jog egzistavo racionalesni tariamos problemos sprendimo variantai.

18.13.       Pirkimo sutarties įvykdymo terminas siekia 22 mėnesius, todėl akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu bus atlikta tik itin maža Pirkimo objektą sudarančių darbų dalis. Atsižvelgiant į tai, skundo patenkinimo atveju, teismas turėtų patenkinti ieškovės byloje pareikštus reikalavimus, o ne išsaugoti sudarytą Pirkimo sutartį bei atsakovės atžvilgiu taikyti alternatyvias sankcijas.

19.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Skundo argumentai patvirtina, kad ieškovė ginčija skundžiamą sprendimą ne realiai tikėdama jo nuginčijimo galimybe, bet išnaudodama paskutines galimybes kaip nors pakeisti Pirkimo rezultatus savo naudai. Skunde ieškovė net neanalizuoja sprendimo nei pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir nustatytų pasiūlymo siaurąją prasme trūkumų ištaisymo galimybės aspektais, nei ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų reikšmės Pirkimo sutarties vykdymui, nei kitų esminių sprendime nagrinėtų klausimų.

19.2.       Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, o tai, kad nekartojo visų itin didelės apimties procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas dėl to galėtų būti laikomas mažiau pagrįstu.

19.3.       Teismas pasisakė dėl ieškovės argumentų, kad ginčo pasiūlymui galėjo būti skiriami 4, 2 arba 0 balų. Teismas šiuos argumentus vertino kaip ieškovės pasiūlytos papildomos statinio garantinio termino trukmės neaiškumą, dėl ko perkančioji organizacija negalėjo įvertinti konkrečios siūlomos trukmės bei skirti ekonominio naudingumo balų.

19.4.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo pasiūlymas privalėjo būti atmestas. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas ne neatsižvelgė į jos procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, bet neturėjo pagrindo jiems pritarti ir jais remtis priimant sprendimą. Perkančioji organizacija aiškiai nustatė reikalavimą papildomą statinio garantinio termino trukmę išreikšti konkrečiu skaičiumi. Toks reikalavimas turėjo būti suprantamas visiems supratingiems tiekėjams.

19.5.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė papildomą statinio garantinio termino trukmę savo pasiūlyme išreiškė tokiu būdu, kad perkančioji organizacija negalėjo nustatyti, kokiomis sąlygomis tiekėjas jai siūlo sudaryti Pirkimo sutartį. Pasirinkimas Pirkime taikyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti jų laikymąsi Pirkimo sutarties vykdymo metu. Atitinkamai Pirkimą laimėjusiam dalyviui tai reiškia pareigą jų laikytis. Todėl pasiūlymų vertinimo metu priėmus tokią nekonkrečią ir neapibrėžtą ieškovės pasiūlytą papildomą statinio garantinio termino trukmės reikšmę, perkančioji organizacija tiesiog užprogramuotų ginčą ateityje dėl to, kokia papildoma statinio garantinio termino trukmės reikšmė buvo pasiūlyta.

19.6.       Nors tiekėjas ir neprivalėjo siūlyti papildomos statinio garantinio termino trukmės, nusprendęs tai padaryti – privalėjo laikytis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų nesilaikymas yra pagrindas atmesti dalyvio pasiūlymą tais atvejais, kai nustatyti pasiūlymo siaurąja prasme trūkumai negali būti ištaisyti kitu viešųjų pirkimų reguliavimą atitinkančiu būdu.

19.7.       Ieškovė skunde ginčo pasiūlymo vertinimui nepagrįstai siekia pritaikyti kitų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų vertinimui nustatytus reikalavimus ir jais pagrįsti perkančiosios organizacijos sprendimo tariamą neteisėtumą.

20.       Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Ieškovė pakeitė pasiūlymą siaurąja prasme. Teismas būtent šią aplinkybę ir nustatė, todėl, vadovaudamasis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi bei ją aiškinančia kasacinio teismo praktika, pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.

20.2.       Ieškovė skunde nutyli, kad ekonominio naudingumo balų skyrimas už papildomą statinio garantinio termino trukmę išimtinai susijęs su pasiūlymo siaurąja prasme vertinimu. Pasiūlymo siaurąja prasme keitimas yra draudžiamas. Pakeitus pasiūlymą siaurąja prasme galimas tik vienas tokių tiekėjo veiksmų vertinimo rezultatas – pasiūlymo atmetimas.

20.3.       Ieškovės pasiūlymo trūkumų objektyviai paaiškinti ir ištaisyti negalėjo ne tik joks kitas subjektas, bet ir pati ieškovė. Skunde ieškovė nurodo net tris skirtingus variantus, kaip galima interpretuoti jos teiginį nuo 2 metų.

20.4.       Pirkimo sąlygų 81.6 punktas buvo skirtas ne ieškovei susirinkti ekonominio naudingumo balus ir laimėti Pirkimą, bet susitarti dėl Pirkimo sutarties vykdymo aplinkybių. Įvertinus šį nurodytos Pirkimo sąlygos tikslą, nekyla abejonių, kad teiginys nuo 2 metų objektyviai negalėjo būti vertinamas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimus.

20.5.       Ieškovė sąmoningai nutyli, kad jos pasiūlymas geriausiu atveju galėtų užimti tik antrą vietą ir tai tik su sąlyga, kad jam būtų suteikti visi maksimalūs ekonominio naudingumo balai. Įvertinus visų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų maksimalias vertes, o už ginčo kriterijų skyrus 0 balų, ieškovės pasiūlymas pagal geriausią scenarijų galėtų surinkti 96 balus, tuo tarpu Pirkimo laimėjusio tiekėjo pasiūlymas toliau liktų surinkęs mažiausiai 97,924 balus.

20.6.       Pirkimą laimėjęs tiekėjas yra atlikęs reikšmingą dalį darbų, todėl Pirkimo sutarties nutraukimas sukeltų ne tik neproporcingą žalą tiekėjui ir perkančiajai organizacijai, bet ir grėsmę tinkamam visuomenei itin reikšmingo projekto įgyvendinimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sutartimi įsigyti rangos darbai, kurių dalis technologiškai net negali būti atskirtos, Pirkimo sutarties vykdymo perdavimas viduryje projekto būtų visiškai neracionalus ir keltų grėsmę Pirkimo objekto įgyvendinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovės, dalyvavusios ginčo Pirkime, pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo atmestas dėl jo neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija sprendė, kad ieškovės pasiūlyta papildoma statinio garantinio termino trukmė – nuo 2 metų, yra neaiški, neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, o po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ieškovės pateiktas papildomo termino trukmės paaiškinimas vertintinas kaip VPĮ draudžiamas pasiūlymo esmės pakeitimas. Ieškovė inicijavo nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, tačiau 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu perkančioji organizacija ieškovė pretenziją atmetė. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašė panaikinti perkančiosios organizacijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, įpareigoti pastarąją iš naujo įvertini ginčo pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, nutraukti 2019 m. lapkričio 8 d. sudarytą Pirkimo sutartį. Ieškovė šioje byloje buvo pareiškusi ir daugiau reikalavimų (žr. šios nutarties 2 punktą), kurių bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė ir prašė bylą dėl jų nutraukti.

24.       Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylą dėl šios nutarties 2 punkte nurodytų reikalavimų nutraukė, likusius ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija dėl ieškovės pasiūlytos papildomos garantinio termino trukmės nekonkretumo ir neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Atsižvelgęs į tai, kad ši pasiūlymo dalis sudaro ieškovės pasiūlymą siaurąja prasme bei įvertinęs kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl tiekėjų pasiūlymų siaurąją prasme tikslinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, paaiškinusi pasiūlytą papildomą statinio garantinio termino trukmę, atliko VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi draudžiamą pasiūlymo esmės pakeitimą, todėl jos pasiūlymas perkančiosios organizacijos pagrįstai buvo atmestas.

25.       Apeliaciniame skunde kvestionuojama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi apeliantė iš esmės grindžia netinkamu ginčo faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

26.       Apeliantė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Nurodė, kad ginčas yra sudėtingas, jo faktinės aplinkybės yra itin painios ir klaidinančios, todėl reikalauja išsamios analizės, kuri žymiai efektyviau bei tinkamiau būtų atlikta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Be to, byloje itin trūksta atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų dėl glaudžiai su bylos esme susijusių aplinkybių – pagrindinių ieškovės argumentų: kodėl ieškovės pasiūlymas iš karto nebuvo atmestas, jeigu, atsakovės įsitikinimu, pasiūlymas nuo pat pradžių neatitiko Pirkimo sąlygų nuostatų; dėl su ginčo pasiūlymo tikrinimu bei vertinimu susijusių Pirkimo komisijos protokolų pateikimo.

27.       Apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).

28.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais.

29.       Kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės neįrodo bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje būtinybės. Pirma, apeliantė, tuo atveju, jeigu vertino, kad atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijos, pateiktos pastarųjų procesiniuose dokumentuose, buvo klaidinančios, ar siekė išsiaiškinti papildomas ginčo faktines aplinkybes, galėjo prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo. Antra, ginčo faktinių aplinkybių analizė gali būti atlikta ir įvertinus bylos medžiagą, tam nėra būtina žodiniame teismo posėdyje išklausyti šalis, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai. Trečia, ginčo išsprendimui nebuvo reikalingos specialios teisinės žinios, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, ginčas nepripažintinas itin sudėtingu, faktinių aplinkybių gausa taip pat nelemia jo sudėtingumo, kaip ir poreikio ginčą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

30.       Skunde pirmiausiai apeliuojama į teismo pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas ginčo aplinkybes pažeidimą. Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi tik atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicijomis, jų pateiktais įrodymais, nepasisakė dėl apeliantės argumentų, kad papildoma statinio garantinio termino trukmė ginčo pasiūlyme buvo užpildyta pagal Pirkimo sąlygose pateiktą lentelę, kad nurodyta trukmė nebuvo kliūtimi ją (trukmę) nustatyti ir suteikti ekonominio naudingumo balus, taip pat neanalizavo iš esmės visų dubliko argumentų.

31.       Šių skundo argumentų kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

32.       Visų pirma, tai, kad skundžiamos sprendimo dalies išvados atitiko atsakovės ir trečiųjų asmenų poziciją savaime nereiškia, kad teismas nevertino ir neanalizavo apeliantės argumentų. Šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes pagal viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei atsižvelgęs į ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, o apeliantės atmetė. Tuo tarpu tai, kad teismas nepaminėjo absoliučiai visų pastarosios procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, nes bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atsisakė patenkinti apeliantės reikalavimus ir atmetė ieškinį.

33.       Be to, priešingai nei teigia apeliantė, teismas pasisakė dėl jos argumentų, kad pagal ginčo pasiūlyme pateiktą papildomą statinio garantinio termino trukmę buvo galima šią trukmę nustatyti bei suteikti ekonominio naudingumo balus. Teismas sprendė, kad apeliantės argumentai, jog jos pasiūlyme nurodyta papildoma statinio garantijos termino trukmė galėjo būti prilyginama arba trumpiausiai galimai reikšmei, arba lygiai 2 metams, arba galėjo būti vertinama, kad tokios trukmės apeliantė nepasiūlė, tik patvirtina pasiūlytos papildomos nurodyto termino trukmės neaiškumą. Paminėtų apeliantės argumentų kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymas nenustato galimybės pripažinti pasiūlymą iš dalies atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas ir tokiu atveju leisti tiekėjui toliau dalyvauti pirkime. Teismo motyvų glaustumas, atmetant apeliantės argumentus, ar detalus argumentų neatkartojimas skundžiame sprendime nelemia teismo pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas ginčo aplinkybes pažeidimo.

34.       Apeliantės teigimu, net ir tariamai neapibrėžtos papildomos statinio garantinio termino trukmės nurodymas negalėjo lemti pasiūlymo atmetimo. Vieninteliai galimi teisiniai padariniai galėjo būti susiję tik su mažesniu papildomų ekonominio naudingumo balų kiekio skyrimu arba tokių balų neskyrimu. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia tuo, kad papildomos statinio garantinio termino trukmės suteikimas buvo Pirkime dalyvaujančio tiekėjo teisė, o ne pareiga. Kolegija nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35.       Sutiktina, kad siūlyti papildomos statinio garantinio termino trukmės tiekėjai Pirkime neprivalėjo, šio kriterijaus pasiūlymas išimtinai priklausė nuo paties tiekėjo valios ir už jį perkančioji organizacija galėjo skirti tik papildomus ekonominio naudingumo balus. Kita vertus, aptariamos ginčo Pirkimo sąlygos dispozityvumas neatleidžia tiekėjo nuo pareigos savo teisę pasiūlyti papildomą statinio garantinio termino trukmę įgyvendinti tinkamai – pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat neatleidžia ir perkančiosios organizacijos nuo pareigos tiekėjų pasiūlymus šios dispozityvios Pirkimo sąlygos aspektu vertinti pagal Pirkimo sąlygų ir VPĮ reikalavimus.

36.       Skundą apeliantė argumentuoja ir tuo, kad netinkamas teisės pasiūlyti papildomą statinio garantinio termino trukmę įgyvendinimas negali sąlygoti pačių sunkiausių teisinių padarinių atsiradimą – pasiūlymo atmetimą, kad toks formalus vertinimas neatitinka papildomos statinio garantinio termino trukmės sampratos, bet ir yra akivaizdžiai nesuderinamas su pamatiniais viešųjų pirkimų principais.

37.       Kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai neatsižvelgia į tai, kad dėl netinkamo nurodytos teisės įgyvendinimo jos pasiūlymas privalėjo būti pataisytas (pakoreguotas), kad ištaisytini duomenys sudaro jos pasiūlymą siaurąja prasme. Tuo tarpu dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pasiūlymų taisymo instituto taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad situacija, kuomet tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo siaurąja prasme elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-654-378/2015).

38.       Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės nurodyta papildoma statinio garantinio termino trukmė gali būti paaiškinama, nurodant bet kokį skaičių nuo 2 metų ir apeliantė, aiškindama šią reikšmę, galėjo nurodyti bet kurį konkretų skaičių, priklausantį išimtinai nuo jos pačios valios ir pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, ginčo pasiūlymo paaiškinimas, kuriame apeliantė patikslino, kad jos siūloma papildoma statinio garantinio termino trukmė yra 2 metai ir 37 dienos, negalėjo būti leidžiamas pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija dėl apeliantės pasiūlytos neaiškios papildomos statinio garantinio termino trukmės negalėjo nei šios trukmės nustatyti, nei prašyti apeliantės patikslinti nurodytus pasiūlymo duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytą, perkančioji organizacija ginčo atveju priėmė vienintelį galimą sprendimą – atmesti apeliantės pasiūlymą. Pažymėtina, kad apeliantei, kaip profesionaliai ir kvalifikuotai viešųjų pirkimų dalyvei (apeliantė yra dalyvavusi 774 viešųjų pirkimų procedūrose (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, pasiūlymą siaurąja prasme sudarančių elementų tikslinimo galimybės po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turėjo ir galėjo būti žinomos.

39.       Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad jos pasiūlymas dėl tariamai neaiškiai apibrėžtos papildomos statinio garantinio termino trukmės galėjo būti prilyginamas bent jau iš viso nurodytos trukmės nepasiūliusio tiekėjo pasiūlymui. Tiekėjo pasiūlymo sąlygos tampa privalomos Pirkimo sutarties dalyviams ir turi būti vykdomos, perkančioji organizacija negali jų vertinti pasirinktinai, kaip siūlo apeliantė, net ir tuo atveju, kai pasiūlymo sąlyga buvo parengta pagal dispozityvaus pobūdžio Pirkimo sąlygų reikalavimą. Taigi perkančioji organizacija negalėjo apeliantės, kuri turi materialinį suinteresuotumą laimėti Pirkimą, pasiūliusios papildomą statinio garantinio termino trukmę, pasiūlymą prilyginti tokios trukmės nepasiūliusio tiekėjo pasiūlymui. Toks perkančiosios organizacijos sprendimas neatitiktų ne tik Pirkimo sąlygų reikalavimų, VPĮ, bet ir pažeistų vienodo tiekėjų vertinimo principą.

40.       Teismo išvadą dėl perkančiosios organizacijos pagrįsto sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą apeliantė kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad kitos Pirkimo sąlygos nelemia tiekėjo pasiūlymo atmetimo, jeigu pasiūlyme pateikiami netikslūs duomenys. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 81.5.1 punktas nustato, kad minimalus eismo paleidimo pilna apimtimi darbų atlikimo terminas – 16 mėnesių nuo Pirkimo sutarties sudarymo dienos; tiekėjui nurodžius mažesnį nei 16 mėnesių terminą, vertinant pasiūlymą bus laikoma, kad eismo paleidimo pilna apimti darbų terminas yra 16 mėnesių. Kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės aptariamos teismo išvados teisėtumo nepaneigia.

41.       Pirma, spręsdama padarinių dėl apeliantės netinkamai pasiūlytos papildomos statinio garantinio termino trukmės klausimą, perkančioji organizacija neprivalėjo atsižvelgti į kitas, su nurodyto termino pasiūlymu ir vertinimu nesusijusias Pirkimo sąlygas.

42.       Antra, pagal paminėtą Pirkimo sąlygų 81.5.1 punktą, tiekėjui pasiūlius mažesnį nei 16 mėnesių minimalaus eismo paleidimo pilna apimti darbų atlikimo terminą, toks pasiūlymas nebūtų atmestas, nes aptariama sąlyga kartu aiškiai nustato ir kaip toks mažesnis terminas bus vertinimas, t. y. kaip 16 mėnesių terminas. Tiekėjui, pasiūlyme nurodžiusiam mažesnį paminėtų darbų terminą, nereikėtų papildomai aiškinti (tikslinti) savo pasiūlymo šiuo aspektu, Pirkimo sutartimi jis priimtų pareigą nurodytus darbus atlikti per 16 mėnesių terminą. Pažymėtina, kad ir kitos apeliantės skunde akcentuojamos Pirkimo sąlygos nustato, kaip atitinkamų netikslių duomenų tiekėjų pasiūlymuose nurodymas bus traktuojamas, todėl nurodytų sąlygų pagrindu pateikti netikslūs duomenys ir nelemtų tokių pasiūlymų atmetimo. Tuo tarpu Pirkimo sąlyga dėl papildomos statinio garantinio termino trukmės nenustato, kaip turėtų būti vertinamas netiksliai, neaiškiai tiekėjo pasiūlytas terminas. Kaip jau buvo minėta, dėl apeliantės pasiūlyto neaiškaus termino perkančioji organizacija, be apeliantės papildomų paaiškinimų, kurie, remiantis pirmiau šioje nutartyje nurodytais motyvais yra neleistini, negalėjo šio termino nustatyti, todėl tai lėmė teisėtą ir pagrįstą jos pasiūlymo atmetimą.

43.       Skunde akcentuojama aplinkybė, kad apeliantė papildomą statinio garantinio termino trukmę nurodė būtent taip, kaip nustatyta Pirkimo sąlygose pateiktoje lentelėje, taip pat nepaneigia perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ginčo pasiūlymą teisėtumo.

44.       Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygos aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Pirkimo sąlygų 81.6 punktas nustatė už ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – papildomą statinio garantinio termino trukmę, išreikštą metais (T2), suteiktinus ekonominio naudingumo balus. Šio Pirkimo sąlygų punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad tiekiui pasiūlius papildomą terminą iki 1 metų imtinai, jam bus skiriama 0 balų, pasiūlius nuo 1 metų iki 2 metų terminą – 2 balai, o terminui nuo 2 metų ir daugiau bus skiriami 4 balai. Pirkimo sąlygų 81.7 punktas nustatė, kad tiekėjai savo pasiūlymuose turi nurodyti papildomą statinio garantinio termino trukmę metais. Perkančioji organizacija 2019 m. birželio 14 d. rašte tiekėjams paaiškino, kad papildoma statinio garantinio termino trukmė nurodoma metais, vertinamas skaičius patenkantis į nurodytus intervalus, pavyzdžiui, jeigu T2=2,1, tiekėjo pasiūlymui bus suteikiami 4 balai. Sistemiškai aiškinant paminėtas Pirkimo sąlygas, o ne analizuojant jų lingvistiką, apeliantė turėjo ir galėjo suvokti, kad pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti konkrečią, metais išreikštą papildomą statinio garantinio termino trukmę. Tuo tarpu jos pasiūlyta trukmė – nuo 2 metų, gali reikšti bet kokį skaičių nuo 2 metų. Nepaisant to, kad perkančioji organizacija būtų galėjusi šiai trukmei skirti 4 balus pagal Pirkimo sąlygų 86.1 punkto lentelę, siekiant nustatyti, kokia konkrečiai papildoma statinio garantinio termino trukmė buvo pasiūlyta, apeliantė būtų turėjusi atlikti VPĮ draudžiamą pasiūlymo pakeitimą. Kaip minėta, apeliantė yra patyrusi viešųjų pirkimų dalyvė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl turi prisiimti dėl savo nesugebėjimo pasiūlyti Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančią papildomą statinio garantinio termino trukmę kilusius padarinius.

45.       Atsižvelgiant į tai, kad ginčo pasiūlymo patikslinimas (paaiškinimas) būtų lėmęs VPĮ ir kasacinio teismo praktikoje draudžiamą pasiūlymo esmės pakeitimą ir dėl to apeliantės pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, turėjo būti atmestas, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas turinio prieš formą principas ar nepagrįstai apribota tiekėjų konkurencija.

46.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės paaiškinimai, jog perkančioji organizacija turėjo net tris pasirinkimo variantus, kaip vertinti jos pasiūlyme nurodytą papildomą statinio garantijos termino trukmę, tik patvirtina pasiūlymo šiuo aspektu neaiškumą. Pirmiau išdėstytuose šios nutarties motyvuose konstatuotas teisėtas ir pagrįstas ginčo pasiūlymo atmetimas, todėl teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl skunde nurodytų galimų ginčo pasiūlymo įvertinimo variantų.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

48.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Fegda“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49.       Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 312, 31 Eur atsiliepimo į skundą parengimo, 311,27 Eur nuomonės dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka parengimo bei 95,29 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Fegda“ – 968 Eur atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų.

50.       CPK

51.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

52.       Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovės prašomos priteisti 2 312,31 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija sumą, gaunamą pritaikius minėtą koeficientą. Pasisakydama dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, teisėjų kolegija nurodė argumentus, dėl kurių ši bylą nepripažintina itin sudėtinga. Bylos sudėtingumo taip pat nepagrindžia ir atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta aplinkybė dėl didelės ginčo Pirkimo vertės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose nustatytus būtinus kriterijus, sprendžia, kad atsakovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą priteistinos išlaidos mažintinos iki 1 700 Eur. Kitos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos, taip pat trečiojo asmens UAB „Fegda“ atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl priteisiamos visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ (j. a. k. 147710353) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188710061) 2 106,56 Eur (du tūkstančius šimtą šešis eurus ir 56 ct), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ (j. a. k. 110801759) – 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Aldona Tilindienė

                                        Vytautas Zelianka