Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-394-185/2014
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02038-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažeidėjo) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
NUSTATĖ:
A. P. V. skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Paskirtos 4000 Lt baudos mokėjimas išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. P. V. kas mėnesį mokėti po dalį – 166,67 Lt teismo paskirtos baudos iki visiško jos sumokėjimo.
A. P. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 10 d. 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,42 promilės girtumas), manevruodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino namo Nr. 3, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., tvorą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, tvora bei gyvatvorės sodinukai. Tokiais savo veiksmais A. P. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 p., 132 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.
Apylinkės teismas konstatavo, kad A. P. V. kaltė padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir byloje esančiais dokumentais: 2014 m. liepos 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-15174735-14 (1-2 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (3-5 b. l.), patrulių A. R., M. O. tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), asmens blaivumo testu (9 b. l.), eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (11, 12 b. l.), fotonuotraukomis (13-15 b. l.), A. Z., D. G. paaiškinimais (17, 18 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (19 b. l.) ir kitais byloje esančiais dokumentais.
Skirdamas A. P. V. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.)), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo motyvus ir aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, į nustatytą girtumo laipsnį bei kitas bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti A. P. V. už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracines nuobaudas – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam nei minimalus įstatyme numatytas laikotarpis.
Atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, apylinkės teismas paskirtos baudos mokėjimą išdėstė 2 metų laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).
Apeliaciniu skundu pažeidėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą pakeisti ir jo padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d. ir jam paskirti šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas.
Nurodo, kad ATPK 127 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Teigia, kad nuo pat pradžių prisipažino, jog byloje nustatytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekdamas pastatyti automobilį, manevruodamas įvažiavo į kaimyno vardu A. metalinę tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Po to užvažiavo ir ant akmens. Pripažįsta, kad šio eismo įvykio metu apgadino savo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kaimyno tvoroje liko automobilio atsirėmimo į tvorą žymė (nežymus įlenkimas), galimai galėjo būti kliudyti ir kaimyno gyvatvorės trys sodinukai. Tačiau kaimyno gyvatvorės trijų sodinukų (medelių) žievės nubrozdinimai buvo padaryti žymiai anksčiau prieš jo padarytą pažeidimą, jis sodinukų žievės nepažeidė, ką patvirtina ir byloje esančios policijos pareigūnų darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad minėtų medelių žievės nubrozdinimai yra seni, o ne ką tik padaryti.
Taigi jis, būdamas padaręs pirmiau nurodytą administracinį teisės pažeidimą, nevengdamas atsakomybės dėl jo padarymo, nuoširdžiai prisipažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, mano, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., požymius, todėl turi būti kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir atitinkamai pritaikyta administracinė nuobauda, numatyta šio straipsnio sankcijos minimumo ribose.
Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių daro išvadą, kad jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. patrauktas nepagrįstai, nes byloje nustatytu laiku ir vietoje, padarydamas nurodytą KET pažeidimą, jokių pasekmių, nurodytų ATPK 127 str. 3 d. dispozicijoje, nepadarė, t. y. kitų eismo dalyvių (asmenų) nesužalojo, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto nesugadino (neapgadino), kaimyno gyvatvorės trys sodinukai buvo sužaloti nežymiai nubraukiant žievę ne šio eismo įvykio metu, o sietinė tvora tik įgaubta. Mano, kad šioje byloje turėjo būti apklaustas šio turto savininkas ir turėjo būti nurodytas sugadintas (apgadintas) konkretus turtas ir sužalojimo būdas bei žalos dydis, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Todėl nesant žalos, nėra ir turto sužalojimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai, formuodami teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotas atstovas E. K. nurodo, kad skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, neneigdamas to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir kad manevruodamas automobilį galėjo nežymiai atsiremti į kaimyno tvorą, nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 127 str. 3 d., teigdamas, kad jis tokiais savo veiksmais niekam jokios žalos nepadarė ir mano, jog nesant žalos kitų asmenų turtui padarymo fakto jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. patrauktas nepagrįstai, todėl prašo jo veiką iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, mano, kad A. P. V. kaltė dėl jam inkriminuoto ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo nėra įrodyta.
ATPK 127 str. 3 d. numato, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, ar kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata ar sugadintas arba apgadintas šio straipsnio dispozicijoje nurodytas turtas. Tą yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. numatytų pažeidimų padarymo, kuris nurodė, jog pripažinti asmenį kaltu pažeidus šią teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą, o jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str., nesant kitų šio straipsnio sudėties požymių, nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), <......>, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.).
Taigi iš pirmiau aptartos teisės normos seka, jog tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti ir tai, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala - kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas) bei šios žalos dydį.
Nagrinėjamu atveju pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamu teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, pažeisdamas KET 14 ir 132 p. reikalavimus, protokole nurodytomis aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino namo Nr. 3, (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., tvorą, gyvatvorės sodinukus bei automobilį. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, bylos medžiaga šiuo atveju nepatvirtina, kad A. P. V. savo veiksmais būtų kam nors padaręs žalos, t. y. byloje nėra įrodytas pats žalos padarymo faktas. Nors apeliantui inkriminuota, kad jis eismo įvykio metu apgadino kito asmens turtą - tvorą ir gyvatvorę, tačiau minėtas asmuo apie galimus jo turtui padarytus sugadinimus (apgadinimus) net nebuvo apklaustas, nesiaiškinta, ar jo turtui iš tiesų apelianto veiksmais buvo padaryta kokia nors žala, jeigu taip, tai kokio dydžio. Šios aplinkybės turi didelės reikšmės A. P. V. veiksmų vertinimui (kvalifikavimui), todėl šiuo metu nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog apelianto veiksmais kito asmens turtui buvo padaryta žala, negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, kad A. P. V. kaltė dėl jam inkriminuoto ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo yra įrodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo A. P. V., nuosavybės teise priklauso jam pačiam (apeliantui), o, kaip jau minėta, pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą, o ne žalos padarymo faktą savo paties turtui. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str., nesant kitų šio straipsnio sudėties požymių, nekyla.
Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).
Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo, tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai, kas leidžia konstatuoti tyrimo medžiagos trūkumus bei šios medžiagos neatitikimą administracinio teisės pažeidimo protokolui, surašytam A. P. V. atžvilgiu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kurių neištaisius nebuvo galima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ir priimti teisingo sprendimo.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-04 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui tam, kad būtų tinkamai parengta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 3 p.,
N U T A R I A :
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-04 nutarimą ir grąžinti A. P. V. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus