Civilinė byla Nr. e2-1066-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13780-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.12.3; 3.1.9.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Libero investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Kenova Group“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Apžvalgos ratas“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IREC Baltic“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Keno finansai“ (toliau – atsakovė) įvykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį natūra bei įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą. Atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovei 300 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną; 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti 2015 m. birželio 18 d. sudarytą preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine UAB „Libero investicijos“ 192 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ir įpareigoti ieškovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovei 1 Eur kainą už įgytus 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai: 1) įpareigojo atsakovę įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį: per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 192 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą; 2) atsakovei nevykdant teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, skirti atsakovei 300 Eur baudą ieškovės naudai už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną; 3) iš atsakovės ieškovei priteisė 12 352 Eur, valstybei – 10,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė 2023 m. liepos 4 d. pateikė prašymą išaiškinti teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymą ir uždavė tokius klausimus:

1)       kaip turėtų būti vykdoma sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kai ši yra įvykdyta, t. y. sutartį patvirtino notarė Lilija Šilerienė, 448 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleista ieškovei, o už perleistas akcijas visiškai atsiskaityta;

2)       ar atsakovei turėtų būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji atvyks pas notarą pasirašyti (vykdyti) 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, bet notaras atsisakys sutartį tvirtinti;

3)       kaip turėtų būti vykdoma sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota vykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo ieškovei už 1 Eur, kai nurodytos akcijos yra areštuotos antstolio D. Šidlausko;

4)       ar atsakovei turėtų būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji atvyks pas notarą pasirašyti (vykdyti) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo ieškovei, bet notaras atsisakys tvirtinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą išaiškinti 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymą.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo išaiškinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą išaiškinti teismo sprendimą.

7.       Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pašalinti neaiškumus teismo sprendime tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai vykdomas. Atsakovė nenurodė, kuri teismo sprendimo nuostata jai nesuprantama. Sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti atsakovė, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti šio sprendimo motyvai.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 589 straipsnio nuostatas kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo gali sprendimą vykdantis antstolis, o ne bylos ar vykdymo proceso šalis. Antstolis nesikreipė į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymą. Dėl to teismas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo atmetė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti teismo sprendimo vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Atsakovės 2023 m. liepos 4 d. prašyme yra aiškiai nurodyta, kurios teismo sprendimo dalys dėl jo įvykdymo nėra aiškios. Teismas antrą kartą nepagrįstai atsisako išaiškinti, kaip teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas. Tokie teismo procesiniai sprendimai užkerta kelią suprasti, kaip iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios turėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, jeigu apeliacinės instancijos teismas apskųsto sprendimo nepanaikintų.

9.2.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neturi teisės teikti prašymo dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, o tokią teisę turi tik sprendimą vykdantis antstolis. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti atsakovės 2023 m. liepos 7 d. prašymą, nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas sprendimo vykdymo išaiškinimo klausimą sprendžia iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios, tai sprendimo išaiškinimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 278 straipsnį, o ne pagal CPK 589 straipsnį.

10.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė pateikė prašymą CPK 278 straipsnio (sprendimo išaiškinimas) pagrindu, tačiau iš prašyme pareikštų reikalavimų ir prašymo pavadinimo matyti, kad atsakovė reikalauja išaiškinti sprendimo vykdymą (CPK 589 straipsnis).

10.2.                      Vilniaus apygardos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota aiškiai – joje numatytas konkretus įpareigojimas atsakovei, aiškiai nurodyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti atsakovė. Atsakovė savo prašymu iš esmės prašo nustatyti atvejus, kurie laikytini tinkamu ir netinkamu sprendimo įvykdymu. Antstolis yra atsakingas už tai, kad teismo sprendimai būtų vykdomi tinkamai. Taigi atsakovė iš esmės siekia atlikti antstolio funkcijas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatenkino ieškovės prašymo išaiškinti teismo sprendimo vykdymą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimo institutą. 

Dėl rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

14.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. lapkričio 6 d. gauti apeliantės (atsakovės) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovė tik 2023 m. spalio 26 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2023 m. spalio 27 d. rezoliucija praleistas terminas atsiliepimui pateikti buvo atnaujintas ir ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Dėl to atsakovė tik susipažinusi su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia rašytinius paaiškinimus. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, jo pagrindu nėra išduotas vykdomasis raštas. Atsakovė nesiekia atlikti antstolio funkcijų. Atsakovės įsitikinimu, bylą pralaimėjusiai šaliai turi būti sudaroma galimybė geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą ir tik jo nevykdžius geranoriškai teismas turi išduoti vykdomąjį raštą.

15.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę, kaip ir teisę pateikti papildomus rašytinius įrodymus, šalys gali įgyvendinti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Vis dėlto pažymėtina tai, kad tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys taip pat turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeisti CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės siekia atsikirsti į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Tačiau CPK nėra numatyta galimybė pateikti procesinį dokumentą, kuriuo atsikertama į atsiliepimą į skundą. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose nurodomus argumentus atsakovė yra išdėsčiusi atskirajame skunde. Dėl to apeliantės 2023 m. lapkričio 6 d. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl apeliantės prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės 

17.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. lapkričio 14 d. gautas apeliantės (atsakovės) prašymas atnaujinti apeliacinės bylos pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimo vykdymą, nagrinėjimą iš esmės. Prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantės atskirasis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2023 m. lapkričio 9 d. 9:00 val. teismo posėdyje. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta ne vėliau kaip 14:30 val., procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą nutarta atidėti 2023 m. lapkričio 16 d. 16:00 val. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, 2023 m. lapkričio 9 d. 15:00 val. civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023 paskelbė nutartį, kuria nutarė palikti nepakeistą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kurio vykdymą apeliantė prašo išaiškinti šioje byloje. Pasak apeliantės, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1066-910/2023 ir 14:30 val. nutarus procesinio sprendimo priėmimą atidėti 2023 m. lapkričio 16 d. 16:00 val., nebuvo žinoma, ar Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas, kurio vykdymą prašoma išaiškinti, bus paliktas galioti ar ne, taip pat negalėjo būti žinomi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023, motyvai. Apeliantės teigimu, yra pagrindas atnaujinti bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo nagrinėjimą iš esmės ir priimti bei ištirti su šiuo prašymu pateikiamus rašytinius įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti iki 2023 m. lapkričio 9 d. 15:00 val., nes iki tol nebuvo žinoma, kokį procesinį sprendimą priims Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023. Anot apeliantės, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjantis jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymą, turėtų įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023 motyvus, nes šie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl šiuo metu jau įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymo. Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023 palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą, atsakovė nedelsdama ėmėsi veiksmų geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą ir kreipėsi į notaro biurą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo, tačiau notaras atsakė, kad 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tvirtinimas, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą, nėra galimas, tokio sandorio tvirtinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Pasak apeliantės, nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymo tinkamo išaiškinimo, nes atsakovė ėmėsi veiksmų įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti, tačiau šis sprendimas negali būti įvykdomas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės (dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų arešto).

18.       Teismų praktikoje pažymima, kad procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, jog būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020). Tais atvejais, kai teismas iki sprendimo priėmimo nenustato poreikio aiškintis naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, prima ir paskelbia sprendimą teismo nustatytu laiku (žr., inter alia (be kita ko, be to) Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-804-330/2020).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti.

20.       Atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte išdėstytus motyvus dėl CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, nagrinėjamu atveju nurodytina tai, kad apeliantės (atsakovės) apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas pagal šios nutarties priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą, pateiktą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties, negali nagrinėti ir vertinti aplinkybių, kurių nebuvo tuo metu, kai atsakovė pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo vykdymą ir kurios nebuvo žinomos apskųstą nutartį priėmusiam pirmosios instancijos teismui.

21.       Pažymėtina tai, kad atsakovė (apeliantė) pati pasirinko prašymą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo teikti šiam dar neįsiteisėjus, nepaisant to, jog dėl jo buvo padavusi apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, iškėlė tuos klausimus, kuriuos pateikė prašyme dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartis priimta apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus atsakovės apeliacinio skundo dėl ginčo esmės. Nagrinėjamoje byloje apeliantės (atsakovės) argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas jos prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymą išspręstų įvertindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023, priimtos dėl ginčo esmės, motyvus, neatitinka CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio reglamentavimo.        

22.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis įgalina teismą naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023, turiniu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju tam nereikalingas bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas, nes nėra poreikio aiškintis naujų aplinkybių arba ištirti naujų įrodymų, turinčių reikšmės atskirajame skunde iškeltiems klausimams išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo bylos pagal apeliantės (atsakovės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties nagrinėjimui iš esmės atnaujinti (CPK 256, 302, 338 straipsniai).

23.       Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, nauji įrodymai negali būti teikiami ir priimami (CPK 256, 302, 338 straipsniai). Dėl to apeliantės su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti, jie grąžinti pateikusiam asmeniui.                                   

Dėl pagrindo išaiškinti teismo sprendimo vykdymą nagrinėjamu atveju (ne)buvimo

24.       Apeliantė (atsakovė), 2023 m. liepos 4 d. pateikdama prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 vykdymą, nurodė, kad remiasi CPK 278 straipsniu.

25.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-834-912/2023 išaiškino, kad tai, kuria proceso teisės norma vadovautis turi teismas, spręsdamas sprendimo išaiškinimo klausimą, priklauso nuo momento, kurioje civilinio proceso stadijoje sprendimo išaiškinimo klausimas sprendžiamas. Jeigu teismas nurodytą klausimą sprendžia iki priverstinio sprendimo vykdymo pradžios, tai sprendimo išaiškinimas nagrinėjamas pagal CPK 278 straipsnį. Jeigu sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimas iškyla jau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, tai aptariamas klausimas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 589 straipsnį.

26.       Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalimi).

27.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad CPK 278 straipsnyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas nesudaro prielaidų teismui suteikti teisinę konsultaciją bylos šalims, paaiškinant, kokiu būdu jos turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), siekdamos laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-330/2022).

28.       Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti, kaip turėtų būti vykdoma sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kai ši jau yra įvykdyta (t. y. sutartį patvirtino notarė Lilija Šilerienė, 448 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleista ieškovei, o už perleistas akcijas visiškai atsiskaityta). Be to, ar atsakovei turėtų būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji atvyks pas notarą pasirašyti (vykdyti) 2015 m. rugpjūčio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, bet notaras atsisakys sutartį tvirtinti, nes ši dar 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta ir patvirtinta notarės L. Šilerienės, taigi yra visiškai įvykdyta.

29.       Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023 pašalino iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovei UAB „Keno finansai“ įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Įvertinus susiklosčiusios procesinės situacijos aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendime buvusio įpareigojimo įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį išaiškinimu, vertinimas apeliacinės instancijos teisme neteko teisinės prasmės, šių argumentų išnagrinėjimo rezultatas nesukeltų teisinių pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms, šios nutarties 28 punkte įvardytų apeliantės atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

30.       Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti, kaip turėtų būti vykdoma Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė UAB „Keno finansai“ įpareigota vykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų perleidimo ieškovei UAB „IREC Baltic“ už 1 Eur, kai nurodytos akcijos yra areštuotos antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01491, o įstatymas draudžia perleisti areštuotą turtą (taip pat ir akcijas).

31.       Dėl šių atskirojo skundo argumentų pažymėtina tai, kad atsakovė UAB „Keno finansai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo, be kita ko, grindė ir argumentais, jog teismo įpareigojimo dėl 2015 m. birželio 18 d. preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas yra neįmanomas dėl antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01491 akcijoms pritaikyto arešto. Išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023 54 punkte išsamiai atsakė į atsakovės argumentus, pripažindamas juos nepagrįstais ir nurodydamas, kad antstolis turi tiek teisę areštuoti skolininko turtą, tiek ir teisę panaikinti jo įvykdytą areštą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad į apeliantės (atsakovės) argumentus, kuriais ji grindė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo įpareigojimo dėl 2015 m. birželio 18 d. preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo neaiškumą, yra atsakyta apeliacine tvarka peržiūrėjus šį teismo sprendimą iš esmės, dėl nutarties 30 punkte įvardytų atskirojo skundo argumentų papildomai nepasisakytina. Jau nurodyta, kad teismo sprendimo išaiškinimo institutas negali būti naudojamas siekiant gauti teismo teisinę konsultaciją, kokiu būdu šalis turėtų įvykdyti teismo sprendimą (nutartį), jog galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) viso teismo proceso metu naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, taigi teisinių konsultacijų turėtų kreiptis į advokatą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra neaiškinti ir kad ją reikėtų išaiškinti.

32.       Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišaiškino, ar atsakovei UAB Keno finansai“ turėtų būti skiriama 300 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji atvyks pas notarą pasirašyti (vykdyti) akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo ieškovei už 1 Eur, tačiau notaras atsisakys tvirtinti šių akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl akcijoms taikomo arešto.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo institutu negali būti naudojamasi keliant hipotetinius klausimus. Šios nutarties 32 punkte įvardytais argumentais modeliuojama hipotetinė situacija, dėl kurios teismas neturi pagrindo pasisakyti, nes tai nesuderinama su teismo sprendimo išaiškinimo instituto paskirtimi ir tikslais.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai motyvavo apskųstą nutartį, tačiau priėjo prie teisingos išvados, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymo išaiškinimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                   Laima Ribokaitė