Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1139-319/2013
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00303-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
45.4.3.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. J. surašytas už tai, kad jis 2013 m. birželio 3 d. 20:58 val. Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Draugystės g., vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Renault Šafrane“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis (2,34 promilių) neblaivumo laipsnis, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimu, R. J. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir jam paskirta nuobauda -2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Skundu R. J. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-398-829/2013 panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties. Apeliantas tvirtina, kad
automobilio išgėręs nevairavo, kai surašė protokolą, jį pasirašė neskaitęs, suprato, kad yra pažeidimas už gėrimą prie parduotuvės. Prie parduotuvės jis gėrė alkoholį, tačiau nevairavo, automobilis stovėjo prie parduotuvės atvykęs žentas G. D. su draugu A. G. parvarė automobilį į namus. Kodėl buvo surašytas protokolas už vairavimą neblaiviam, negali paaiškinti. Teismas jo kaltę grindė liudytojo E. Š. parodymais, tačiau pats liudytojas nurodė, kad į policiją paskambino tik atvažiavęs prie parduotuvės ir pamatęs apelianto automobilį, jis prie parduotuvės atvažiavo praėjus 20 minučių, kas patvirtina, jog jis nematė, kas vyko per tą laiką ir net nežino, kiek laiko R. J. buvo parduotuvėje. Skunde teigiama, kad protokole užrašyti pirminiai jo paaiškinimai interpretuoti, perteikti pagal bylos medžiagą, kad pateisinti protokolo surašymą. Faktinės aplinkybės tai paneigia, ką patvirtina ir liudytojai, kad apie 1 valandą jis ir jo automobilis buvo prie parduotuvės.
Nurodo, kad pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai (tikslai) yra: visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, Visapusiškam, pilnutiniam ir objektyviam kiekvienos bylos aplinkybių išaiškinimui reikšmingos ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Apeliantas mano, jog teismas nubaudė jį nepargrįstai, neišnagrinėjęs visų situacijos aplinkybių, taigi priimtas nutarimas neobjektyvus ir neteisingas, nepašalinti prieštaravimai, aplinkybės nebuvo ištirtos išsamiai, o toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neapklausė visų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis į parduotuvę atvyko negirtas, nepagrįstai nesivadovavo liudytojo J. B. parodymais, nors jų niekas nei paneigė, nei patvirtino. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas paviršutiniškai ir neobjektyviai nagrinėjo aplinkybes dėl surašyto protokolo, nevertino faktinių visų aplinkybių, o tik formaliai priėmė nutarimą kuris grindžiamas abejonėmis, tai yra pasuko lengviausiu keliu - netyrė ar jo veiksmuose yra pažeidimo, už kuri jis nubaustas, sudėtis.
Atsiliepime į R. J. skundą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo skundo netenkinti ir teismo nutarimą palikti nepakeistą.
R. J. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir kad jo veika kvalifikuota tinkamai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 126 str. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad jo kaltė padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis.
Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad R. J. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, surinktais įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jis į Lekėčių kaimą atvažiavo būdamas blaivus ir tik prie parduotuvės nusipirkęs išgėrė apie 100-150 g. alkoholio, automobilio nevairavo neblaivus, teisingai įvertinta kaip gynybinė.
Liudytojau apklaustas E. Š. patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir parodė, jog automobiliui ,,Renault Šafrane“ kelyje sudarius avarinę situaciją ir nuvažiavus, jis tą automobilį sekė ir surado Lekėčiuose prie parduotuvės. Iškvietė policiją ir visą laiką stebėjo pažeidėją, kad šis niekur nedingtų, todėl aiškiai matė, kad jis rankoje turėjo neprasuktą degtinės butelį, tačiau alkoholio nevartojo, vėliau butelį paslėpė automobilio daiktadėžėje. Atvykusiems policijos pareigūnams E. Š. paaiškino dėl įvykio, taip pat girdėjo ir kaip buvo apklausiamas R. J., kuris pripažino vairavęs neblaivus.
Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojų A. M. ir S. V. parodymai, kuriais jie patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad buvo gautas iškvietimas, kad Lekėčių kaime, prie parduotuvės sulaikytas asmuo, kuris vairavo neblaivus ir prieš tai buvo sukėlęs avarinę situaciją. Atvažiavo, iš piliečio, kuris pranešė apie įvykį, paėmė paaiškinimą, o R. J. nustatė girtumą ir surašė protokolą. Pareigūnai nurodė, jog R. J. neneigė, kad vairavo neblaivus, jam buvo išaiškinta, kad protokolas rašomas už vairavimą išgėrus, R. J. su protokolu sutiko, jį pasirašė. Netikėti šių liudytojų parodymais teismui nebuvo pagrindo, nes jie su pažeidėju nepažįstami, jokių piktumų neturi, pareigūnai vykdė savo pareigas tarnybos metu, E. Š. suinteresuotumas byloje taip pat neįrodytas, taigi, jokių duomenų apie tai, kad minimi liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti R. J., nėra.
Teismui pagrįstai buvo pagrindo abejoti paties apelianto parodymais, nes jis juos keitė. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio R. J. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog alkoholio gėrė namuose, paskui sėdo už automobilio vairo ir važiavo į Lekėčius, tą patvirtino savo parašu, taip pat apeliantas pasirašė ir ant asmens blaivumo testo šaknelės. Teismo posėdžio metu R. J. savo kaltę pradėjo neigti, nurodydamas visai kitą įvykio versiją, nurodydamas, jog į Lekėčius važiavo blaivas, tačiau pasijuto blogai, o neturėjo vaistų, todėl nutarė sustoti parduotuvėje ir nusipirkti alkoholio, kurį prie parduotuvės ir gėrė. Pirmosios instancijos teismas posėdyje apelianto išsakytą versiją dėl įvykio išsamiai išanalizavo ir įvertino ne tik kitų byloje surinktų įrodymų, bet ir faktinių, neginčytinų aplinkybių kontekste, ir padarė teisingą ir neginčijamą išvadą, jog teisme R. J. iškelta įvykio versija vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės ir yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo J. B. parodymais, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas išsamiai motyvavo, kodėl šio liudytojo parodymų nelaikė patikimais.
Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, Atsižvelgiant į paminėtą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. J. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Rimas Švirinas