Civilinė byla Nr. e2-630-466/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-02083-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, 

dalyvaujant raštinės skyriaus prosėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės atstovei B. R., 

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ projektai“ atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei E. P.,

nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovei valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovei G. M.,  

nuotoliniu būdu dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ atstovui D. K., 

         teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „AJ projektai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

           Teismas

n u s t a t ė:                                                  

          ieškovė pradiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AJ projektai“, 2 105,51 Eur žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-01-29 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Lexus NX300H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. D., įvažiavo į duobę ir automobilis buvo apgadintas. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo draudimo išmoką. Išsiaiškinus, kad 5,048 ha žemės sklypą, kuriame atsitiko įvykis, nuomoja atsakovė, ji yra atsakinga už padarytą žalą ir ją turi atlyginti ieškovei (I tomas, 1 – 4 b.l.).

          Atsakovė UAB „AJ projektai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovė pateikė jos nuomos sutarties pagrindu valdomo žemės sklypo žemėlapį ir ortofoto, pagal kuriuos įvažiavimas į aikštelę, t.y. duobės (į kurią įvažiavo automobilis Lexus NX300H) buvimo vieta nepatenka į atsakovės valdomo žemės sklypo ribas – duobės vieta yra gatvės, kuris vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ribose. Dėl nurodyto UAB „AJ projektai“ nėra tinka atsakovė ir ieškinys turi būti reiškiamas Vilniaus miesto savivaldybei. 

           Nustačius pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė, patikslinusi ieškinį, reikalavimą atlyginti žalą pareiškė trims atsakovėms – UAB „AJ projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, priklausomai nuo to, kas buvo teritorijos, kurioje buvo padaryta žala, valdytojas. Pagal patikslintą ieškinį ieškovė prašė : nustačius, kad duobė, dėl kurios atsirado 2017-01-29 eismo įvykio pasekmės buvo UAB „AJ projektai“ nuomojamos teritorijos dalyje, priteisti iš šios atsakovės 2 105,51 ieškovei žalai atlyginti arba, nustačius, jog duobė buvo Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybiniame žemės sklype, solidariai iš atsakovių priteisti ieškovei 2 105,51 Eur žalai atlyginti. Taip pat atitinkamai prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad iš šalių pateiktų procesinių dokumentų galima daryti išvadą, jog duobė, į kurią įvažiavusi buvo apgadinta transporto priemonė Lexus NX300H, nėra atsakovės UAB „AJ projektai“ nuomojamo žemė sklypo ribose. Ieškovė teigia, kad nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi ir kuri atsakovė - Vilniaus miesto savivaldybės administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai nepasirūpino valdomu sklypu ir leido, jog tretieji asmenys dėl jų neteisėto neveikimo patirtų žalos. Ieškovė nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kad pagal ieškinio reikalavimą už žalą turi atsakyti trečiasis asmuo UAB „Grinda“, nes statinio – gatvės valdymas trečiajam asmeniui nebuvo perduotas. Ieškovė nurodė, jog automobilis Lexus NX300H buvo realiai apgadintas, po to suremontuotas, dėl ko atsirado reali žala (I tomas, 6, 14, 63, 104 – 109 b.l.).                         

          Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, kad duobė, į kurią įvažiavo automobilis Lexus NX300H, galimai buvo nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Pagal į bylą pateiktas ortofonuotraukas galima įvykio vieta yra ne gatvėje, kaip nurodė UAB „AJ projektai“, o įvažiavime į aikštelę, esančią UAB „AJ projektai“ nuomojamame žemės sklype. Jei būtų sprendžiama, kad duobė buvo įvažiavime, kuris priskirtinas (duomenys neskelbtini), tai šios gatvės, jos dangos remonto bei priežiūros funkcijas savivaldybė pagal 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-07 pasirašytą papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ yra perdavusi UAB „Grinda“, kuri ir turėtų būti atsakinga už padarytą žalą. Sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ administracija visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę ir priežiūrą. Pagal atsakovę, sistemiškai vertinant 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-07 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas reiktų daryti išvadą, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties ir imperatyvių teisės aktų nuostatas ir būtent ji yra gatvių valdytoja. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai siekiant išvengti atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ir tvarkymo prasme buvo pavestas kitam asmeniui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, sudarydama sutartį su UAB „Grinda“ turėjo tikslą gatvių valdymą perduoti savo srities profesionalui, t.y. UAB „Grinda“, kuriai pavesta savo nuožiūra tvarkyti gatves, daryti ūkinį ir fizinį poveikį, todėl pagal sutarties sąlygas UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. UAB „Grinda“ prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimamas, nustatyti jų priežastis ir pan. Tai, kad UAB „Grinda‘ buvo perduota ne techninės priežiūros, o valdymo teisė, patvirtina ir bendrovės prisiimtų funkcijų pobūdis, todėl Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus, kurie skiriasi nuo remonto darbų, nes turi nuolatinumo pobūdį. Dėl nurodyto, esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent UAB „Grinda“ turėtų atsakyti už žalą, atsiradusią dėl gatvės trūkumų.                    

         Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo 12.1 punkte numatytas kelius prižiūrinčių juridinių ar fizinių asmenų pareiga taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles ir pan., kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Atsakovės nuomone, kadangi duobė buvo įvažiavime į aikštelę, esančią UAB „AJ projektai“ nuomojamame žemės sklype, tai UAB „AJ projektai“, būdama atsakinga ir atidi, pastebėjusi įvažiavime atsiradusį defektą – duobę turėjo kreiptis į atsakingus asmenis, konkrečiu atveju į UAB „Grinda“, kad duobė būtų užtaisyta. Todėl pagal ieškinį, kaip gatvės valdytoja turi atsakyti arba UAB „Grinda“, arba UAB „AJ projektai“ ( I tomas, 35 – 40, 118 – 123 b.l.).                

          Atsakovė UAB „AJ projektai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos apie eismo įvykį, taip pat iš 2017-01-29 eismo įvykio schemos matyti, kad duobės vieta buvo įvažiame į stovėjimo aikštelę. Nors ieškovei buvo žinoma, kad automobilis buvo apgadintas įvažiavus į duobę, esančią įvažiavime, ieškovė, kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacisjo suteikimo nurodė klaidingą infomaciją, kad automobilis buvo apgadintas užvažiavus ant „apsnigtų medžio šakų“, kurių buvimo vieta – stovėjimo aikštelė, esanti atsakovės nuomojamame žemės sklype. Kartu su prašymu Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateiktas įvykio vietos planas, kuriame pažymėta ne duobės buvimo vieta, bet automobilio buvimo vieta po įvykio. Atsakovė pateikė žemės sklypo žemėlapį ir ortofoto, kuriuose matosi atsakovės nuomojamo žemės sklypo ribos bei matyti, jog duobės vieta yra įvažiavime į aikštelę ir nepatenka į atsakovės nuomojamo žemės sklypo ribas bei ta teritorija priskirtina gatvės, kuri pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą priskirta savivaldybės nuosavybei, riboms. Atsakovė pažymėjo, kad iš karto po įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis, apie duobę buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrius, kuris atsiuntė tarnybą duobės sutvarkymui (I tomas, 53 – 55, 125 – 127 b.l.).

          Valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 50 480 kv m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esnatis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba ir sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Į ieškovės paklausimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs ieškovės su 2018-02-08 prašymu pateiktą „Įvykio vietos planą“ nurodė ieškovei, kad ieškovės pateiktoje schemoje nurodytoje vietoje dalis žemės sklypo patenka į DRT NT, UAB (dabar - UAB „AJ projektai“) išnuomotą žemės sklypo plotą pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr (duomenys neskelbtini). 

         Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus, t.y. ir Nacionalinę žemės tarnybą įpareigoja veikti suteiktų galiojimų ribose. Tarnyba, kaip viešasis juridinis asmuo, vykdantis įstatyme nustatytas funkcijas neturi pareigos vykdyti kelių, gatvių ir transporto priemonių stovėjimo vietų priežiūros ir remonto darbų, kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių prižiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiškos, Konstitucijos ir įstatymų priskirtos savivaldybėms funkcijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Nacionalinė žemės tarnyba, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra visos valstybinės žemės, išskyrus žemęs, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė, įgyvendinanti Lietuvos valstybės nuosavybės teise į valdomą žemę, negali būti atsakinga už miesto teritorijoje esančios gatvės/kelio/įvažiavimo priežiūrą ar remontą. Tarnybos nuomone, sprendžiant ginčą reikėtų atsižvelgti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos su UAB „Grinda“ 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-07 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurias nuo sutarties pasirašymo dienos UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus bei, pagal Sutartį rangovas laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Ne ir nustačius, kad įvykis įvyko suformuotame žemės sklype Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų būti atsakinga už padarytą žalą, nes įvykio metu valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir perduotas valdyti bei naudoti nuomininkams, t.y. pastatų ir statinių savininkams, turintiems teisę lengvatine ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę. DRT NT, UAB (dabar UAB „AJ projektai“) išnuomoto žemės sklypo dalis plane pažymėta taškais ir skaičiais (duomenys neskelbtini). CK 6.556 straipsnis numato nuomininko pareigą išaugoti dirvožemį, jo kokybę, savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių tinklų smulkius priežiūros darbus įstatymų nustatyta tvarka, saugoti apsauginius ir kitus ženklus, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu žemės nuomos sutartyje nenumatyta kitaip. Kadangi ieškovė neįrodė nei vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, tai ieškinys Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu turi būti atmestas. Tarnyba pažymėjo, kad ji negali būti savarankiška atsakove, nes yra Lietuvos Respublikos patikėtinė valdant valstybinį žemės fondą ( I tomas, 86 -  90, 128 – 132 b.l.).

         Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais, kad pagal sutarties sąlygas UAB „Grinda“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, kad UAB „Grinda“ prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimamas, nustatyti jų priežastis ir pan. ir nurodė priimtus teismų sprendimus panašių ginčų atvejais. Trečiojo asmens teigimu, žala atsirado dėl automobilio Lexus NX300H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. D. didelio neatsargumo, todėl Savivaldybė ir UAB „Grinda“ turi būti atleistos nuo atsakomybės. Nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ( I tomas, 74 – 80 b.l.).                   

         Ieškinys tenkintinas iš dalies.

         Nustatyta, kad 2017-01-29 (duomenys neskelbtini), apie 1930 val. automobilis Lexus NX300H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. D., įvažiaviame į šalia esančią aikštelę įvažiavo į  duobę, dėl ko minėtas automobilis buvo apgadintas. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad duobė, į kurią įvažiavo G. D. vairuojamas automobilis Lexus NX300H,  yra įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

          Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-01-31 nutarime „Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G., išnagrinėjusi eismo įvykio medžiagą, konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Nutarime nurodyta, kad pagal G. D. paaiškinimą, duobės, kurio gylis buvo apie 20 cm., nesimatė (I tomas, 5 b.l.).    

            Apklaustas liudytoju 2021-05-25 teismo posėdžio metu G. D. patvirtino 2017-01-29 (duomenys neskelbtini), buvusį eismo įvykį, kai liudytojas, vairuodamas automobilį Lexus NX300H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę. Liudytojas nurodė, kad smūgį pajuto atkarpoje tarp gatvės ir aikštelės, t.y. įvažiavime į aikštelę. Liudytojas, prieš įvažiuodamas į aikštelę negalėjo važiuoti dideliu greičiu, nes dideliu greičiu darydamas staigų posūkį būtų atsitrenkęs į šalia buvusį pastatą. Liudytojas po to, kai pajuto smūgį, sustojo aikštelėje ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykį, fotografavo, nuotraukoje, kurioje automobilis Lexus NX300H stovi šalia apsnigtų šakų, yra užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio. Dėl automobilio apgadinimų esminę žalos dalį sudarė kuro bako remontas, liudytojas nesigilino, kas konkrečiai buvo apgadinta.     

            G. G. su ieškove buvo sudaręs Transporto priemonės draudimo sutartį, galiojusią 2016-08-24 – 2017-08-23, pagal kurią buvo apdraustas automobilis Lexus NX300H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė, susidarius remonto išlaidoms, dėl 2017-01-29 eismo įvykio išmokėjo 2 105,51 Eur draudimo išmoką. Automobilio remonto išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis Audatex kompiuterine programa (I tomas, 5 b.l.). Ieškovė turėjo teisėtą pagrindą vadovautis minėta programa, kurios naudojimą numato Susisiekimo ministro ir Finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir  2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtinta „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“ (4 punktas).                 

         Dėl subjekto, atsakingo už žalą, atsiradusią dėl transporto priemonės, įvažiavusios į gatvėje esančią duobę, apgadinimo,

           Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011-12-29  sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ 2012-05-07 pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo 2011-12-29 darbų atlikimo sutartis buvo papildyta 4.2.10 papunkčiu jį išdėstant taip, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Rangovas (UAB „Grinda“)  nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.                                 

         Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybė turi pareigą vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas).

        Dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ sudaryto Papildomo susitarimo pažymėtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo bei Vietos savivaldos įstatymai (toliau - VSĮ). Remiantis VSĮ 48 straipsnio 2 dalimi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba (VSĮ 48 straipsnio 2 dalis). Teigtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2012-05-07 susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, tik kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2012-05-07 susitarimo pagrindu, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms. Teigtina, kad Susitarimu nebuvo pakeistos esminės Sutarties sąlygos – darbai ir toliau turėjo (i) būti atliekami užsakovo užsakymu, o apie atliktus skubius darbus UAB „Grinda“ turėjo (i) informuoti atsakovą.

         Sisteminis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos su UAB „Grinda“ sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad trečiajam asmeniui būtų suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint.

          Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas, kuriose nustatytos aplinkybės yra labai panašios į šios bylos, analizuojant atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutarties su pakeitimais sąlygas, teismų buvo padarytos išvados, kad nurodyta sutartis neįrodo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra UAB „Grinda“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1899-854/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-309-580/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-493-560/2021). Pastebėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vietoje to, kad imtųsi veiksmų pakeisti ar nutraukti (ir sudaryti naują) sutartį dėl miesto gatvių/kelių valdymo, priežiūros, remonto ir pan., iš esmės panašiuose ginčuose kartoja tuos pačius argumentus, tik neesmingai juos papildydama.

         Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybė, taikoma statinio savininkui arba valdytojui už dėl statinių trūkumo padarytą žalą yra objektyvioji, t.y. griežtoji, kai atsakingo už žalą asmens kaltė preziumuojama. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus (kaip nustatyta ir šiame ginče) tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687-2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).      

           Šioje byloje tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Grinda“ nurodė transporto priemonės Lexus NX300H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo buvusį galimai didelį neatsargumą, taip pat nurodė, neįrodytą žalos dydį. Visos atsakovės šioje byloje savo atsikirtimuose į ieškinį nesirėmė tokiais argumentais, kokius nurodė trečiasis asmuo. Byloje nenustatyta, kad apgadinto automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko būtų prisidėjęs prie kilusios žalos, to nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobė būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais, o po eismo įvykio UAB Grinda“ darbuotojai ją užtaisė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei neginčijant žalos dydžio bei nenustačius vairuotojo didelio neatsargumo, nėra pagrindo atleisti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, taip pat laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio,                                     

           CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Vilniaus miesto savivaldybei nepaneigus savo, kaip (duomenys neskelbtini), valdytojos statuso įvykio metu ir nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovei, išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, ieškinys tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 2 105,51 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis). 

           Dėl UAB „AJ projektai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės        

           Teismo nuomone, tikėtina, kad ieškovė reikalavimus atsakovei UAB „AJ projektai“ pareiškė remdamasi Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-19 raštu Nr. 49SJN-663-(14.49.105), kuriuo Skyrius informavo ieškovę, kad pagal Ergo Insurance SE pateiktą schemą valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į 2048 kv. m. valstybinės žemės plotą, išnuomotą DRT NT, UAB (dabar UAB „AJ projektai“) pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad duobė buvo įvažiavime į aikštelę (duomenys neskelbtini), ir ta vieta nepatenka į UAB „AJ projektai“ nuomojamo žemės sklypo ribas, ką patvirtina UAB „AJ projektai“ pateikti žemėlapio planai (schemos) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su 2020-04-21 atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktos 2017 ir 2019 m. ortofotonuotraukos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktose 2017 ir 2019 m. ortofotonuotraukose nurodyta galima duobės buvimo vieta. Tačiau iš policijos pareigūnų sudarytos 2017-01-29 Eismo įvykio vietos schemos ir UAB „AJ projektai“ pateiktų nuotrauktų spręstina, kad duobė yra arčiau (duomenys neskelbtini). Pagal Kelių įstatymo (redakcija nuo 2016-06-03 iki 2017-06-27) 2 straipsnio 5 punktą kelio elementai yra : žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Todėl UAB „AJ projektai“ nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl gatvės trūkumo. Pastebėtina, kad pagal Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vietinės reikšmės I–III kategorijos kelių apsaugos zonos plotis yra 10 metrų.     

          Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalis, numatanti Nacionalinės žemės tarnybos kompenetaciją žemės santykių reguliavimo srityje bei Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2016-08-25 iki 2017-12-31) 6 ir 7 punktai (Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai ir funkcijos) nenumato tokių Tarnybos uždavinių ir funkcijų, kaip kelių (gatvių) priežiūra, remontas ir pan. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijos pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą yra priskirtos savivaldybių kompetencijai ir vietinės reikšmės viešieji keliai bei gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).    

            Kelių įstatymo 15 straipsnis numato, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 (redakcija nuo 2008-12-12 iki 2017-03-27) 6 punktas numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal Aprašo 8.1 punktą, Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės. Remiantis Aprašo 21.1 punktu, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Šios teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad vietinės reikšmės kelių ar gatvių priežiūros, jos organizavimo funkcijos yra deleguotos savivaldybėms, todėl Nacionalinė žemės tarnyba už žala, atsiradusią dėl vietinės reikšmės kelio trūkumo nėra atsakinga, nes kelių priežiūra nėra priskirta ir būdinga Nacionalinei žemės tarnybai funkcija. Pastebėtina, kad šiame ginče minimas valstybinės žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, todėl atsakove šioje byloje laikytina ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos.      

            Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, o minėto straipsnio 2 dalyje numatytos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jei šalys yra verslininkai arba privatūs asmenys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybė – tai yra specifinis teritorinis kolektyvas, turintis valstybės laiduotą savivaldos teisę ir savarankiškai veikiantis pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 2.34 str. 2 d. nuostatas, savivaldybių institucijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas yra tenkinti viešuosius interesus, vykdant Vietos savivaldos įstatymo numatytas funkcijas ir savivaldybė nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013). Todėl, iš dalies tenkinant reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės naudai priteistinos ne 6 %, o 5 % dydžio metinės palūkanos už reikalaujamą priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei priteistina 47 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo pateikdama ieškinį. Taip pat iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai 8,43 Eur priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Šioje byloje atsakovė UAB „AJ projektai“ patyrė 3 789,84 Eur atstovavimo išlaidų, o jos atžvilgiu ieškinys atmetamas. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo alternatyvūs, t.y. nustačius, kad duobė buvo UAB „AJ projektai“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalyje, ieškovė dėl gatvės trūkumo atsiradusią žalą prašė priteisti iš atsakovės UAB „AJ projektai“, o nustačius, kad duobė yra Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybiniame žemės sklype, prašė žalą priteisti soliadariai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad duobė, dėl kurios atsirado žala, nepatenka UAB „AJ projektai“ nuomojamo valstybinės žemės sklypo ribas. Teismas pažymi, kad ieškovė šią aplinkybę turėjo galimybę nustatyti (patikrinti vietoje) iki ieškinio pareiškimo ir iki kreipimosi į teismą turėjo galimybę kreiptis į draudėją (automobilio Lexus NX300H vairuotoją G. D.) dėl informacijos apie tikslią įvykio vietą (duobės buvimo vietą) patikslinimo. Ieškovė šių aplinkybių aiškinimąsi perkėlė į teisminio proceso ribas, todėl civilinio proceso teisme metu susidarė atsakovės UAB „AJ projektai“ atstovavimo išlaidos, dėl ko turi būti išspręstas šių išlaidų atlyginimo klausimas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį,  jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį UAB „AJ projektai“ atžvilgiu atmetant, iš ieškovės šios atsakovės naudai turi būti priteistos 3 789,84 Eur atstovavimo išlaidos. Nors šios neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėje bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą pagalbą maksimalaus dydžio“ nurodytų maksimalių sumų, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi turi pagrindą nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių. Atsakovės atstovė advokatė nurodė tokias atstovavimo išlaidas – 423,00 Eur už ieškinio analizę, situacijos patikrinimą, prašymo atidėti terminą atsiliepimui parengimą, 1 926,93 Eur už atsiliepimo parengimą, 308,55 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 771,38 Eur už tripliko parengimą, 359,98 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje (I tomas, 181, 182, 183, 197 -199 b.l.). Teismas pažymi, kad atsakovės atstovės 2020-03-10 pateiktas atsiliepimas nėra didelės apimties ( I tomas, 19 – 23 b.l.), o 2020-05-14 atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentai sutalpinti viename lape (I tomas, 82 – 84 b.l.). Esminis atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentas, kad kelio duobė, dėl kurios atsirado žala, buvo ne atsakovės UAB „AJ projektai“ valdomo žemės sklypo ribose, todėl, atsakovei pateikus pirmąjį atsiliepimą, esminių pastangų atsakovei rinkti daugiau įrodymų nereikėjo ir jų atsakovė neteikė nei su 2020-05-14 atsiliepimu, nei su tripliku, kuriame iš esmės yra pakartoti tie patys atsakovės argumentai. Pripažintina, kad atstovės nurodyto prašymo pratęsti terminą parengimas nesudarė daug laiko sąnaudų, o situaciją atsakovė įvertino ir pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžiai byloje nebuvo ilgos trukmės, ginče nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nes yra išnagrinėta visa eilė civilinių bylų, kuriose draudimo bendrovės subrogacijos tvarka reiškė ieškinius Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl nurodyto, atsakovės patirtas išlaidas už ieškinio analizę, situacijos bei atsiliepimo į ieškinį parengimą, iš viso 2 349,93 Eur (1 926,93 + 423,00), kurios priteistinos iš ieškovės, teismas sumažina iki 1 500 Eur ir atsakovei UAB „AJ projektai“ iš ieškovės nusprendžia priteisti 2 939,91 Eur (1 500 + 308,55 + 771,38 + 359,98).                                                       

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188710061,   2 105,51 Eur žalai atlyginti,  5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 105,51  Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme - 2020-02-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 302912288, naudai.

Ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „AJ projektai“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atmesti.  

Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 302912288, 2 939,91 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti uždarosios akcinės bendrovės „AJ projektai“, įmonės kodas 304419568, naudai.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188710061,  valstybės naudai 8,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

             Teisėjas                                                                                              Gintaras Pašvenskas