Civilinė byla Nr. e2S-1775-459/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06347-2016-0              Procesinio sprendimo kategorijos:             

              3.1.14.6.; 3.1.7.7.; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

   Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. B. (toliau – atsakovas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos būstas LT“ ieškinį atsakovui Ž. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2016-07-01 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį dėl 455,95 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-03-31.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 sprendimu ieškinį atmetė. 2017-06-15 Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė 2017-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio.
3. Atsakovas 2017-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo patirtus nuostolius dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovas prašyme nurodė, kad yra advokatas ir dėl sugaišto darbo laiko nagrinėjamoje byloje negavo pajamų kaip advokatas ir taip patyrė nuostolių, kuriuos reikalauja priteisti iš ieškovės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
4. Atsakovas 2017-07-25 pateiktame atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad teismas, spręsdamas ieškovės pareikšto atsisakymo nuo ieškinio klausimą, turi išspręsti klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad byla yra iškelta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau egzistuoja ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas bylą turi nutraukti už akivaizdų ilgametį tęstinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti ieškovei baudą, pusę šios baudos sumos skirti atsakovui, priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Pirmosios instancijos teismas 2017-08-22 nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovei 75 proc., t. y. 22,50 Eur, už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovo prašymo dėl negautų pajamų ir baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai dėl bylos nutraukimo tuo pagrindu, jog ji iškelta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau egzistuoja ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas aplinkybes galima konstatuoti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl nagrinėjama byla nutrauktina ieškovei atsisakius ieškinio.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apie ieškinio pagrįstumą, ieškovo sąžiningumą ar nesąžiningumą galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kai civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, jeigu visuma aplinkybių suponuoja išvadą, kad ieškovas jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų, priešingu atveju gali būti nepagrįstai apribota asmens teisė į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog ieškovė pareikšdama ieškinį aiškiai suvokė, kad reikalavimai yra nepagrįsti.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei atsisakius ieškinio, byla nutraukiama ir ji nėra išnagrinėta iš esmės, konstatavo, jog vien ieškinio atsisakymo faktas nepatvirtina atsakovo teiginių apie ieškovės nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą teise.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys atsakovui pareikštas kaip fiziniam asmeniui, o ne advokatui, todėl jo reikalavimai niekaip nesusiję su atsakovo, kaip advokato, veikla atliekant advokato funkcijas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių atsakovo patirtų išlaidų dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė iš dalies skundžiamą                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nutartį pakeisti, panaikinat nutarties dalį, kuria buvo atmesti trys atsakovo reikalavimai: 1) konstatuoti, kad byla yra iškelta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau egzistuoja ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir bylą nutraukti būtent šiuo pagrindu, 2) už akivaizdų ilgametį tęstinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei baudą, pusę šios baudos sumos skiriant atsakovo naudai, 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Eur nuostolių dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginimą; tuo atveju, jei teismas atsakovo naudai iš ieškovės paskirtų ir dalį baudos, ir priteistų patirtus nuostolius, paskirtą baudos dalį įskaityti į priteistinų nuostolių sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliantas nurodė, kad pagal byloje pateiktus procesinius dokumentus buvo aišku, jog ieškovė į teismą kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau egzistuoja ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl net ir pakartotinai (po bylos peržiūros apeliacinės instancijos teisme) šios bylos nenagrinėjęs, tačiau žinodamas atsakovo atsiliepimo į ieškinį turinį, jame nurodytas ypatingai svarbias aplinkybes, taip pat susipažinęs su visais kitais šalių pateiktais procesiniais dokumentais, teismas aiškiai turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą konstatuoti, jog byla yra iškelta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau egzistuoja ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir bylą nutraukti būtent tokiu pagrindu.
12. Apeliantas nurodė, kad teismui pateikė daugybę aplinkybių, kurios aiškiai sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė savo procesinėmis teisėmis jau praktiškai dešimt metų naudojasi nesąžiningai, t. y. jomis sąmoningai piktnaudžiauja, naudodamasi aiškiai ne pagal jų paskirtį. Nurodė, kad byloje esančių procesinių dokumentų turinys teismui, nors ir nenagrinėjus bylos iš esmės, iš dalies skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo žinomas. Nurodė, kad nežiūrint to, kad ieškovė ieškinį prieš atsakovą sąmoningai pateikė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau egzistuoja ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas, svarbiausia iš tokių aplinkybių yra ta, jog nuo pat ieškinio atsiradimo teisme dienos iki pat šiol byloje nėra absoliučiai nė vieno jį pagrindžiančio įrodymo. Nurodė, kad be jokių įrodymų pateiktas ieškovės ieškinys ir ieškovės procesinis elgesys, vertinant kompleksiškai su CPK 178 straipsniu, yra aiškiai nepagrįstas, kas taip pat laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
13. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nesuprato apelianto prašymo priteisti nuostolius, patirtus dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovas 2017-07-21 prašyme nurodė dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patirtų nuostolių kilmę ir pobūdį, o jų dydį pagrindė galiojančiais teisės aktais, tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė to pagrindu, nurodydamas, jog apeliantas byloje dalyvavo kaip fizinis asmuo, o ne kaip advokatas.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
15. Ieškovė nurodė, kad apeliantas nenurodė nė vieno teisinio pagrindo, dėl kurio ieškovės pareikštas ieškinys turėtų būti laikomas pareikštu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė ne apelianto minimu pagrindu, o ieškovei atsisakius ieškinio.
16. Ieškovė nurodė, kad pagrįstai turėjo teisę CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu atsisakyti ieškinio, nes tai yra viena iš ieškovo įstatymo nustatytų teisių ir vien tik ieškovės atsisakymas nuo ieškinio savaime nesuponuoja pareikšto ieškinio nepagrįstumo ir nuostolių kilimo atsakovui. Nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas dėl ieškovės kokių nors neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis), ir vien tik atsakovui nepalankūs teismų sprendimai ar nutartys nėra pakankama nuostolių dėl neteisėtų veiksmų atsiradimo ar apskritai kilimo priežastis.
17. Ieškovė nurodė, kad neteikė ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir tai neturi jokio ryšio su baudos ieškovei skyrimu, o apelianto teiginiai dėl baudos skyrimo yra deklaratyvaus pobūdžio bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinant ir taikant CPK 95 straipsnio nuostatas. Ieškovė nurodė, kad CPK 95 straipsnio prasme atsakovas neįrodė jokių ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių ar sąlygų (CPK 178 straipsnis).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio                   1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl civilinės bylos nutraukimo pagrindo

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo civilinės bylos nutraukimo pagrindu ir teigia, jog civilinė byla turėjo būti nutraukta konstatavus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Apeliantas šį argumentą grindžia tuo, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje  pareiškė tapatų ieškinį, dėl kurio jau buvo priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-6123-769/2014, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas.
20. Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-6123-769/2014 medžiagos matyti, kad ieškovė 2014-04-08 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 441,25 Eur (1 523,54 Lt) skolą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-01-31,                                5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas 2014-05-15 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-20 sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė, sprendime nurodė, kad iš ieškovės pateiktos skolos apskaičiavimo lentelės nėra aišku, už kokį laikotarpį ieškovės prašoma priteisti 441,25 Eur (1 523,54 Lt) skola yra apskaičiuota. Šis sprendimas nebuvo apskųstas.
21. Iš anksčiau pateiktų duomenų matyti, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė 2016-07-01 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį dėl 455,95 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš apelianto už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-03-31.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjama byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, t. y. bylos neišnagrinėjus iš esmės. Neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės nėra galimybės konstatuoti, jog ieškovė 2016-07-01 pateikdama ieškinį teismui (nagrinėjama civilinė byla) dėl 455,95 Eur skolos ir nurodydama laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-03-31, tapatų ieškinį reiškė ir civilinėje byloje Nr. 2-6123-769/2014, kuri išnagrinėta ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Iš anksčiau nurodytų bylų matyti, jog skolos dydis ir laikotarpiai, dėl kurių pareikšti ieškiniai, skiriasi.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto pateikti argumentai nepakankami  daryti išvadą, jog ginčijamos nutarties byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-6123-769/2014, kurioje įsiteisėjęs teismo sprendimas, ieškiniai pareikšti dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė ieškovei atsisakius ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 punktu), nesant pagrindo ją nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (jei įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

25. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria jis prašė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teisėtumą ir pagrįstumą.
26. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju apie ieškinio pagrįstumą, ieškovo sąžiningumą ar nesąžiningumą galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kai civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išsprendžiamas iš esmės, jeigu visuma aplinkybių suponuoja išvadą, kad ieškovas jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų.
28. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog vien ieškovės atisakymas nuo ieškinio neleidžia konstatuoti, jog ieškovė buvo nesąžininga ar piktnaudžiavo teise. Išvados, kad ieškovė piktnaudžiavo procesine teise, negalima padaryti ir įvertinus tas aplinkybes, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį apeliantui, į teismą, be anksčiau nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos, dar kreipėsi ir 2008-07-22 (civilinė byla Nr. L2-884-792/2008), ir 2013-12-23 (civilinė byla Nr. L2-2466-826/2014). Nors ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovo į teismą kreipėsi ne kartą, tačiau visuma aplinkybių neduoda pagrindo konstatuoti, jog ieškovė jai suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, juolab kad nenustatyta, jog ieškovės pateikti ieškiniai yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog darant priešingas išvadas, gali būti nepagrįstai apribota asmens teisė į teisminę gynybą.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės veiksmų nepripažino nesąžiningu naudojimusi procesu ar piktnaudžiavimu procesine teise ir pagrįstai ieškovei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis neskyrė.

Dėl nuostolių atlyginimo

30. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių, patirtų apelianto dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
31. Apeliantas, prašydamas priteisti nuostolius, nurodė, jog jis yra advokatas ir gindamasis nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų sugaišo nemažai laiko, nes buvo priverstas rašyti ir pateikti procesinius dokumentus, kai tuo metu tą laiką galėjo skirti atstovaudamas klientams. Apeliantas, nurodydamas patirtų nuostolių – 500 Eur – sumą, vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (28 punktas), nėra pagrindo spręsti dėl nuostolių, kurių apeliantas patyrė dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atlyginimo.
33. Dėl kitų apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
34. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio                             1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Raimonda Andrulienė