Civilinė byla Nr. 2YT-6707-670/2023

  Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01182-2023-4                                                                                      

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3;

 (S)

                                                                           2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.3.2; 3.2.6.1

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja M. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos S. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesams paveldėtą S. B. turtą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., mirusi (duomenys neskelbtini) d., buvo pareiškėjos M. S. motina.

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama S. B., po jos mirties liko turtas – (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja pradėjo valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu. Ji į notarą nesikreipė, kadangi minėtą turtą pradėjo valdyti per tris mėnesius po mamos mirties. Pareiškėjos seserys R. K. ir D. Š. į palikimą nepretenduoja, nes pareiškėja slaugė ir prižiūrėjo mamą, jos pas notarą parašė atsisakymus nuo palikimo. Ruošiant pareiškimą teismui paaiškėjo, kad pareiškėjos gimimo liudijime yra netiksliai nurodytos jos ir mamos pavardės, todėl siekiant išvengti nesklandumų priimant palikimą būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. buvo pareiškėjos mama.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3  dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėti dokumentai: Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro pažyma, iš kurios matyti, kad S. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,71 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8); B. M. gimimo liudijime tėvais nurodyti B. K. ir B. S. (b. l. 10); iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad B. M. ir S. F. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11); S. B. mirties liudijimo kopija (b. l. 12); 2014 m. balandžio 25 d. R. K. ir D. Š. prašymų Jurbarko rajono notaro biurui kopijos, patvirtina, kad po S. B. mirties jos palikimo pagal įstatymą nepriėmė, turto nevaldė ir jokių pretenzijų neturi. Joms yra žinoma, kad atsisakius nuo palikimo ar jo nepriėmus, jų dalis atitenka kitiems įpėdiniams, priėmusiems palikimą (b. l. 13, 16); R. B. gimimo liudijime nurodytas tėvas K. B. ir motina S. B. (b. l. 14).

Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo mamos S. B. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė mirusiosios palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad M. S. po savo mamos S. B. mirties į notarų biurą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė, tačiau paliktą turtą (žemės sklypą) pradėjo valdyti, juo naudotis ir rūpintis kaip savo turtu, o šiuo metu turtą nuomoja. Byloje pateiktas S. B. pasirašytas įgaliojimas patvirtina, kad mirusioji įgaliojo savo dukrą M. S. tvarkyti dokumentus susijusius su žeme, registruoti daiktines teises ir gauti atitinkamus išrašus, pažymėjimus. Pareiškėjai dėl palikimo niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjos seserys R. K. ir D. Š. notarų biurui rašytuose prašymuose nurodė, kad jokių pretenzijų dėl palikimo neturi ir joms yra žinomos atsisakymo nuo palikimo pasekmės. Tokiais veiksmais M. S. išreiškė valią priimti mirusios mamos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties visą jos palikimą priėmė M. S. pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos M. S. motina.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodo aplinkybes, kad pareiškėjos gimimo liudijime neteisingai nurodytos jos ir jos tėvų pavardės. Pareiškėjos gimimo liudijime nurodyta pavardė B., nors turėtų būti kaip jos seserų B.. Tėvo pavardė nurodyta B., nors turėtų būti B., o motinos pavardė nurodyta B., nors turėtų būti B.ė. Siekiant priimti palikimą šie netikslumai turėtų būti ištaisyti.

Teismas patikrino duomenis Valstybės įmonėje registrų centras Gyventojų registre, iš kurių matyti, kad M. S., gimusios (duomenys neskelbtini). motina nurodyta S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir tėvas J. K. B., gimęs (duomenys neskelbtini).

 Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (toliau – GRĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Viešojo registro duomenys procesine prasme yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 str. 2 d.), o įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Įstatymuose nustatyta, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Taigi, vadovaujantis Gyventojų registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti minėtomis Gyventojų registro išduotomis pažymomis, kuriose nurodoma, jog pareiškėjos mama buvo S. B. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi  mirusiosios turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas                                                                                  Raimundas Klimaitis