Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-06-21][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1424-661-2022].docx
Bylos nr.: e2A-1424-661/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Eikos statyba" 125956142 atsakovas
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos 124364561 atsakovas
"Energotecha" 300033779 Ieškovas
IE solutions 302674075 trečiasis asmuo
Prokesa 135282966 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Daiktinė teisė
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
Savininko teisių gynimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1424-661/2022

Teisminio proceso Nr.2-68-3-15668-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.12.1; 3.3.1.20

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Loretos Bujokaitės ir Andriaus Ignoto, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovouždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ ir viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „IE Solutions“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“.

Teismas

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnio), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė išreikalauti iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ieškovui priklausantį daiktą – nepertraukiamo maitinimo šaltinį COVER HS205 (200k VA galios), kurio Nr. I01181002482, su keturiais galios moduliais ir akumuliatoriais ant stelažų, šiuo metu esantį VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos patalpose, ieškovo naudai; nepatenkinus ieškinio dalyko pirmo punkto reikalavimo, prašo patenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą ir ieškovo naudai iš UAB „Eikos statybos“ priteisti 23 320 Eur žalos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovas nurodė, kad jis su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – BUAB) „IE Solutions“ 2019 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EN-0190326-HS205 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pirkėjui BUAB „IE Solutions“ parduoti 2 vnt. nepertraukiamo maitinimo šaltinius COVER HS205 (200 k VA galios) su baterijomis ir baterijų spintomis, o pirkėjas BUAB „IE Solutions“ įsipareigojo atsiskaityti, sumokant bendrą 50 820 Eur sumą (už 2 vnt.). Sutarties 5.2. papunktis numatė, kad prekių kaina sumokama per 60 dienų nuo prekių perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, o Sutarties 4.1. papunktis nustatė, kad nuosavybės teisė į prekes priklauso pardavėjui ir pereina pirkėjui tik pilnai už viską atsiskaičius.

4.       Ieškovas perdavė pirkėjui BUAB „IE Solutions“ Sutartyje nurodytas prekes, tačiau BUAB „IE Solutions“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. mokėjimus atlikinėjo mažomis dalimis, vėluodama. Praėjus daugiau kaip pusę metų, kai BUAB „IE Solutions“ dar buvo likusi ieškovui skolinga apie pusę Sutartyje nurodytos sumos už prekes, ieškovas kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13024-1080/2020 tenkino ieškovo ieškinį, priteisė iš BUAB „IE Solutions“ 23 320 Eur skolą, 2 154,60 Eur delspinigių. Ieškovas nurodo, kad BUAB „IE Solutions“ tinkamai su ieškovu neatsiskaičius, ieškovas išsaugojo nuosavybės teisę į pagal Sutartį parduotas prekes.

5.       Ieškovas paaiškino, jog pagal Sutartį gautas prekes BUAB „IE Solutions“, veikdamas kaip subrangovas, panaudojo generalinio rangovo UAB „Eikos statyba“ (toliau – atsakovas-1) vykdytoje viešųjų pirkimų sutartyje, kurioje perkančioji organizacija ir užsakovas yra atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – atsakovas-2). Pagal Sutartį ieškovo perduotos prekės, kurios pagal Sutartį priklauso ieškovui, yra atsakovo-2 patalpose, adresu Santariškių g. 2, Vilnius. Ieškovas šią aplinkybę žino, kadangi pagal Sutartį privalo atlikti perduotų prekių apžiūrą ir garantinį aptarnavimą.

6.       Ieškovas, įvertindamas faktą, jog BUAB „IE Solutions“ pagal Sutartį apie pusę kainos yra sumokėjęs, o Sutartimi perdavė 2 vnt. nepertraukiamo maitinimo šaltinius, traktavo, kad į vieną nepertraukiamo maitinimo šaltinį BUAB „IE Solutions“ nuosavybės teisė perėjo, todėl ieškiniu reiškia reikalavimą dėl vieno nepertraukiamo maitinimo šaltinio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. – COVER HS205 (200k VA galios), kurio Nr. I01181002482 (toliau – daiktas, ginčo objektas, prekė). Be kita ko, ieškovas reikalavo žalos atlyginimo, jei nebūtų tenkintas jo reikalavimas dėl Daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo. Iš esmės ieškovas nurodė, kad atsakovas-1, neteisėtai veikdamas, perleido atsakovui-2, ieškovui nuosavybės teise priklausantį daiktą, nepilnai atsiskaitęs, todėl ieškovas patirtą žalą įvertino 23 320 Eur suma.

7.       Atsakovas-1 UAB „Eikos statyba“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs ieškovo kreditorinį reikalavimą BUAB „IE Solutions“ bankroto byloje (Nr. eB2-932-933/2021). Pažymėjo, kad tenkinus šį ieškovo ieškinį ir esant įsiteisėjusiam bei vykdytinam 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui dėl skolos ieškovo naudai iš BUAB „IE Solutions“ priteisimo, gautųsi, kad ieškovas įgytų teisę ir į įsiskolinimo sumą, bet ir į patį objektą (kurį prašo grąžinti), taigi ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes tokiu būdu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti du kartus. Paaiškino, kad atsakovas UAB „Eikos statyba“ neturėjo teisės bei pareigos kontroliuoti BUAB „IE Solutions“ prievolių savo kontrahentams vykdymo. Ieškinio pareiškimo momentu ieškovas neturėjo nuosavybės teisių į objektą, kadangi šios perėjo ir priklausė atsakovui- VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, kaip sąžiningam įgijėjui. Nurodė, jog remiantis teisiniu reglamentavimu, daikto valdymas prarastas be savininko valios, pripažįstamas, kai daiktas pamestas ar pagrobtas. Šiuo atveju, atsakovo UAB „Eikos statyba“ teigimu, ieškovas, sudarydamas Sutartį su BUAB „IE Solutions“, aiškiai išreiškė valią perleisti Objektų valdymo teisę ir pardavė BUAB „IE Solutions“. Faktas, kad trečiasis asmuo nesilaikė Sutarties sąlygų, neturi įtakos nei šiam ginčui, nei atsakovų teisėms ir pareigoms. Pats ieškovas pripažįsta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovo su atsakovais jokie prievoliniai teisiniai santykiai niekada nesiejo, todėl bet kokios ieškovo pretenzijos, kurias jis kelia iš su BUAB „IE Solutions“ sudarytos Sutarties, neturi teisinių padarinių, įtakos atsakovų atžvilgiu. Taip pat pabrėžė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam negautų pajamų už objektą sumą atitinkančią žalą (23 320 Eur) yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, kadangi tokiu būdu, piktnaudžiaudamas teisminės gynybos priemonėmis bei procesinėmis teisėmis, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo UAB „Eikos statyba“ sąskaita. Ginčo atveju neegzistuoja atsakovo UAB „Eikos statyba“ neteisėti veiksmai, ieškovas nepatyrė žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovui UAB „Eikos statyba“ negali būti taikoma.

8.       Atsakovas-2 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atsiliepimu (DOK-124740) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad BUAB „IE Solutions“ nepertraukiamus maitinimo šaltinius, įsigytus iš UAB „Energotecha“, perleido UAB „Eikos statyba“ pagal komercinę sutartį. Galutinis valdytojas yra atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, teises į ginčo objektą įsigijo iš UAB „Eikos statyba“ viešojo rangos darbų pirkimo pagrindu. Paaiškino, kad viešojo rangos darbų pirkimo ir Sutarties vykdymo metu rangovas nepateikė jokios informacijos apie kitų asmenų nuosavybės teises į medžiagas ir/ar įrangą, tokia informacija nepateikta ir ginčo objekto pateikimo atsakovui Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos metu. Pažymėjo, kad pagal pardavimo sutartį atsakovui Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos nepertraukiamo maitinimo šaltinius turėjo pristatyti pats ieškovas, kuris šios įrangos pristatymo metu jokių reikalavimų nepareiškė. Atsakovas nurodė, kad ginčo objektus valdo panaudos teise, ši įranga įsigyta tinkamai įvykdžius perkančiosios organizacijos įsipareigojimus viešojo rangos darbų pirkimo metu pasirašytą sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą valdymą. Taip pat pridūrė, kad ginčo objektas galutiniam naudojimui, t. y. atsakovui Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, įgytas viešojo pirkimo būdu iš UAB „Eikos statyba“, o ne iš BUAB „IE Solutions“. Pats ieškovas įsipareigojo ginčo objektą pristatyti į galutinio gavėjo buveinę, t. y. Santariškių g. 14, Vilniuje.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10.       Teismas sprendė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktų, kad prašomą išreikalauti daiktą valdo atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir kad šis daiktas yra natūra. Byloje nustatyta, kad galutinis valdytojas (atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos) teises į ginčo objektą įsigijo iš atsakovo UAB „Eikos statyba“ viešojo rangos darbų pirkimo pagrindu, atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos daiktą valdo panaudos teise, daiktas yra sumontuotas ir perduotas atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikoskaip statybos darbų rezultatas. Taip pat nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, tą pripažino ir pats ieškovas ir dėl šios aplinkybės taip pat ginčo nekilo. Abu atsakovai savo atsikirtimuose teigė, kad ieškovas byloje neįrodė būtinosios vindikacinio ieškinio sąlygos, kad daiktą atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos valdo neteisėtai.

11.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas neginčijo faktinės aplinkybės, jog nepertraukiamo maitinimo šaltinius jis pats pristatė atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms į rekonstruotas patalpas ir ten juos sumontavo, pripažino, kad teikė techninį aptarnavimą. Teismas pažymėjo, kad atvejai, kuomet pripažįstama, kad daikto valdymas prarastas be savininko valios nustatyti CK 4.96 straipsnio 1 dalyje, t. y. kuomet daiktas pamestas, arba iš savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas jokių valios trūkumų neįrodė. Priešingai, 2019 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte įsipareigojo savo transportu pristatyti prekes į galutinio gavėjo buveinę, esančią Santariškių g. 14, Vilnius. Išdėstyta ieškovo ir trečiojo asmens susitarimų analizė bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas pats ginčo objektus pristatė į atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kontroliuojamą objektą – rekonstruotą pastatą, dar trečiajam asmeniui su ieškovu neatsiskaičius šaltinius sumontavo bei leido atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos eksploatuoti, t. y. naudoti, dėl to, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog valdymo teisę prarado ne savo valia.

12.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios nesumokėtos kainos priteisimo, tokiu būdu išreiškė savo, kaip pardavėjo, valią dėl pažeistų teisių gynybos būdo. Trečiojo asmens bankroto byloje ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas. Teismo vertinimu, ieškovas teisę į savo pažeistų teisių teisminę gynybą yra realizavęs, taigi jo nuosavybės teisė į ginčo objektus pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė būtinų vindikacinio reikalavimo sąlygų.

13.       Dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenustatyta, jog ieškovas turėjo sutartinius santykius su atsakovu UAB „Eikos statyba“. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad sutartiniai santykiai išimtinai siejo tik abu atsakovus (pagal 2017 m. lapkričio 8 d. pastato rekonstravimo rangos sutartį) bei atsakovą UAB „Eikos statyba“ ir trečiąjį asmenį (pagal 2018 m. vasario 12 d. statybos rangos sutartį), kas reiškia, kad minėtos teisės normos taikytinos tik sprendžiant užsakovo (atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos) ir rangovo (atsakovo UAB „Eikos statyba“) bei rangovo (atsakovo UAB „Eikos statyba“ ) ir subrangovo (trečiojo asmens) tarpusavio įsipareigojimų vykdymo klausimus, o tokie reikalavimai byloje nėra keliami ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nustačius, kad ieškovas nebuvo nei vieno iš aukščiau nurodytų teisinių santykių su atsakovu UAB „Eikos statyba“ dalyviu, laikytina, kad pagal minėtus straipsnius sutartinė atsakomybė prieš ieškovą atsakovui UAB „Eikos statyba“ nekyla.

14.       Teismo vertinimu, ieškovo abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl atsakovo UAB „Eikos statyba“ žinojimo, kad daiktas nepriklauso trečiajam asmeniui, yra pagrįsti prielaidomis, bet ne įrodymais. Ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Eikos statyba“ neteisėtų veiksmų – vienos iš privalomų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, kas suponuoja išvadą, kad atsakovo UAB „Eikos statyba“ deliktinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių negalima. Teismas sprendė, jog neįrodžius būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, ieškovo prašomas priteisti 23 320 Eur žalos atlyginimas nepriteistinas, o dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, nes tai byloje teisinio rezultato nelemia.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

15.       Ieškovas UAB „Energotecha“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo, prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškovo UAB „Energotecha“ ieškinį patenkinti visa apimtimi. Ieškovas nurodė šiuos argumentus:

15.1.       Teismas ignoravo šios bylos aplinkybę, kad Ieškovo ir Trečiojo asmens 2019-03-26 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EN-0190326-HS205 (toliau – Sutartis) numatė, jog Trečiasis asmuo turi teisę Sutartimi įgytus daiktus perleisti kitiems asmenims, tačiau tik esant vienai esminei sąlygai – kad bet koks asmuo, kuriam būtų perleisti Sutarties objektai, tame tarpe – ir ginčo daiktas, būtų aiškiai informuoti, kad nuosavybės teisė į Sutarties objektus, tame tarpe ir ginčo daiktą, priklauso Ieškovui (Sutarties 4.1. papunktis).

15.2.       Atsakovas UAB „Eikos statyba“ žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčo daiktas priklauso Ieškovui. Skundžiamame Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad Atsakovas1 taip pat nežinojo, kad ginčo daiktas priklauso ne Trečiajam asmeniui, bet Ieškovui, o priešingi Ieškovo teiginiai yra grįsti ne įrodymais, bet prielaidomis.

15.3.       Atsakovas UAB „Eikos statyba“ privalėjo būti informuotas apie tai, kad ginčo daiktas priklauso Ieškovui pagal Ieškovo ir Trečiojo asmens Sutartį, Atsakovą UAB „Eikos statyba“ ir Trečiąjį asmenį sieja ilgalaikis ir ypač didelės apimties bendradarbiavimas, kuriam esant, Atsakovas UAB „Eikos statyba“ privalėjo žinoti tiek apie pašlijusią Trečiojo asmens finansinę būklę, tiek apie tai, kad Trečiasis asmuo neprekiauja tokiais daiktais, kaip ginčo daiktas. Atsakovas1 žinojo, kad ginčo daiktas yra gautas iš Ieškovo. Atsakovas UAB „Eikos statyba“ pagal jam viešojo pirkimo konkurso nustatytas sąlygas buvo įpareigotas užtikrinti ir įsitikinti, kad visi daiktai, kuriuos Atsakovas UAB „Eikos statyba“ įsigys vykdydamas šią viešojo pirkimo sutartį, taps jo nuosavybė (kaip nenutiko šiuo atveju). Nei vienos iš šių aplinkybių skundžiamą Sprendimą priėmęs teismas nevertino, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą Sprendimą.

16.       Atsakovas Eikos statyba, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuos argumentus:

16.1.       Išanalizavęs bylos aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos apie jokias su valdymo teisėtumu susijusias aplinkybes informuota nebuvo, be to, nebūdama apelianto ir trečiojo asmens sutartinių santykių šalimi, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar trečiasis asmuo tinkamai atsiskaitė, nes tokios informacijos patikrinti atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nebuvo galima, juolab, kad ji ir neturėjo tam teisės. Todėl teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ginčo objektą valdo neteisėtai, t. y. nepaneigė turto valdytojo sąžiningumo prezumpcijos, kas suponuoja išvadą, kad atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos laikytinas sąžiningu ginčo objekto įgijėju.

16.2.       Atsakovas Eikos statyba, UAB ir Trečiasis asmuo yra savarankiški ir nepriklausomi ūkio subjektai. Atsakovo Eikos statyba, UAB ir Trečiojo asmens tarpusavio santykiai buvo apibrėžti 2018-02-12 statybos rangos sutartimi Nr. ES-2053-2018/02/12-IE (toliau – Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį Atsakovas Eikos statyba, UAB nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų, susijusių su savarankiškomis Trečiojo asmens sutartinėmis prievolėmis, taip pat atsakovas Eikos statyba, UAB jokiomis formomis nedalyvavo Trečiojo asmens sutartiniuose santykiuose su kitais verslo subjektais, kuriuos Trečiasis asmuo pasitelkė vykdydamas Rangos sutartį. Priešingai, Trečiasis asmuo, vykdydamas Rangos sutartį, veikė savo rizika ir interesais.

16.3.       Atsakovas Eikos statyba, UAB nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų, susijusių su atsiskaitymu už rangos darbams atlikti Trečiojo asmens perkamas medžiagas. Taigi atsakovas Eikos statyba, UAB neturėjo nei teisės, nei pareigos kontroliuoti Trečiojo asmens, kaip savarankiškai ir nepriklausomai veikiančio ūkio subjekto, prievolių savo kontrahentams vykdymo, o tuo pačiu – ir negalėjo žinoti ar bent jau numanyti, kokius įsipareigojimus yra prisiėmęs Trečiasis asmuo.

16.4.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Eikos statyba, UAB jokia forma nedalyvavo tarp apelianto ir Trečiojo asmens susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose. Todėl tarp apelianto ir Trečiojo asmens sudarytos Sutarties nuostata, jog nuosavybės teisė į Prekes Trečiajam asmeniui pereina nuo visiško atsiskaitymo su apeliantu momento (Sutarties 4.1 p.), pati savaime nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui Eikos statyba, UAB.

16.5.       Pagal Rangos sutartį atsakovas Eikos statyba, UAB priėmė Trečiojo asmens darbų rezultatą, tame tarpe ir ginčo Prekes, bei pilnai atsiskaitė su Trečiuoju asmeniu (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 2). Perdavimo metu Trečiasis asmuo neinformavo ir nenurodė jokių aplinkybių, apie tai, kad tretieji asmenys galėtų turėti kokių nors teisių ar pretenzijų į ginčo Prekes (CK 6.321 str. 1 d.).

16.6.       Apie tariamas pretenzijas į Prekes atsakovas Eikos statyba, UAB pirmą kartą sužinojo tik tada, kai apeliantas 2020-04-21 pateikė reikalavimą dėl turto grąžinimo (žr. ieškinio priedą Nr. 3). Todėl Atsakovas Eikos statyba, UAB tiek pats su darbų rezultatu priimdamas ginčo Prekes, tiek vėliau jas perduodamas atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad kas nors galėtų turėti daugiau teisių į pradedamą valdyti Prekę, nei Atsakovas Eikos statyba, UAB (CK 4.26 str. 3 d.). Tad Prekę abu atsakovai pradėjo valdyti sąžiningai ir pagrįstai.

17.       Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė panašius argumentus, kaip ir atsakovas Eikos statyba, UAB.

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

18.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl vindikacinio ieškinio

 

19.       Apeliantas (ieškovas) vindikaciniu ieškiniu prašo išreikalauti iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nepertraukiamo maitinimo šaltinį.

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-44/2009; bylos Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010, bylos Nr. 3K-3-451-686/2015).

22.       Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad prašomą išreikalauti daiktą valdo atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir kad šis daiktas yra natūra. Byloje nustatyta, kad galutinis valdytojas (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos) teises į ginčo objektą įsigijo iš atsakovo Eikos statyba, UAB viešojo rangos darbų pirkimo pagrindu, atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos daiktą valdo panaudos teise, daiktas yra sumontuotas ir perduotas atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kaip statybos darbų rezultatas. Taip pat nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, tą pripažino ir pats ieškovas ir dėl šios aplinkybės taip pat ginčo nekilo. Abu atsakovai savo procesiniuose dokumentuose pagrįstai teigė, kad ieškovas byloje neįrodė būtinosios vindikacinio ieškinio sąlygos, kad daiktą atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos valdo neteisėtai.

23.       Taigi ginčo daiktas, kaip viso rangos darbų rezultato dalis, buvo perduotas atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Ieškovas teigė, kad atsakovas Eikos statyba, UAB tyčia pažeidė viešojo pirkimo sutartį, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad viešojo pirkimo procedūros buvo įgyvendintos netinkamai, kad buvo nustatyta pažeidimų. Beje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad viešojo pirkimo teisėtumo klausimas neapima šios bylos nagrinėjimo dalyko.

24.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovasEikos statyba, UABpriėmė trečiojo asmens darbų, atliktų pagal 2018 m. vasario 12 d. statybos rangos sutartį, rezultatus, atsakovas Eikos statyba, UAB su trečiuoju asmeniu už atliktus darbus atsiskaitė pilnai. Taigi, ginčo objektai po minėtos sutarties įvykdymo perėjo atsakovui Eikos statyba, UAB, kaip teisėtai ir sąžiningai įgytas trečiojo asmens darbų rezultatas. Pritartina atsakovo Eikos statyba, UAB pozicijai, kad atsakovas Eikos statyba, UAB nebuvo ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių dalyvis, nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų, susijusių su atsiskaitymu už rangos darbams atlikti trečiojo asmens perkamas medžiagas, todėl neturėjo nei teisės, nei pareigos kontroliuoti trečiojo asmens, kaip savarankiškai ir nepriklausomai veikiančio ūkio subjekto, prievolių savo kontrahentams vykdymo.

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad nepertraukiamo maitinimo šaltinius ieškovas pats pristatė atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos į rekonstruotas patalpas ir ten juos sumontavo, pripažino, kad teikė techninį aptarnavimą.

26.       Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė būtinų vindikacinio reikalavimo sąlygų, t. y. apeliantas (ieškovas) neįrodė, kad jis turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu, neįrodė, kad apeliantas (ieškovas) prarado daiktų valdymo teisę be savo valios, o taip pat nepaneigė atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, kaip turto valdytojo sąžiningumo, prezumpcijos, todėl ieškinio reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovo naudai pagrįstai atmestas kaip neįrodytas (CPK 12178 straipsniai).

 

Dėl žalos atlyginimo

 

27.       Ieškovas antruoju alternatyviu ieškinio reikalavimu prašė teismo tuo atveju, jei bus nepatenkintas pirmasis reikalavimas, priteisti iš atsakovo Eikos statyba, UAB ieškovo naudai 23 320 Eur žalą ir procesines palūkanas.

28.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

29.       Ieškovas, įrodinėdamas dėl atsakovo Eikos statyba, UAB civilinės atsakomybės, teigė, kad atsakovas Eikos statyba, UAB, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad iš trečiojo asmens įsigijo trečiajam asmeniui nepriklausantį daiktą, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, jį atlygintinai perleido dar kitam subjektui – atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, todėl padarė ieškovui žalą. Taigi iš esmės ieškovas jam atsiradusią žalą kildino ir iš deliktinės atsakomybės.

30.       Byloje nustatyta, atsakovas Eikos statyba, UAB daiktus įsigijo iš trečiojo asmens 2018 m. vasario 12 d. statybos rangos sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal bendrą principą ne pirkėjas, o pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų (CK 6.321 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga taikoma ir tada, kai trečiųjų asmenų teisės ar pretenzijos atsirado ir buvo sudarant sutartį ir perduodant daiktą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas Eikos statyba, UAB neturėjo teisės ir pareigos, tikrinti bei kontroliuoti trečiojo asmens prisiimtų sutartinių prievolių tinkamo vykdymo. Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo Eikos statyba, UAB nerūpestingumą ar neteisėtus veiksmus priimant daiktus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantas (ieškovas) neįrodė atsakovo Eikos statyba, UAB neteisėtų veiksmų – vienos iš privalomų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, kas suponuoja išvadą, kad atsakovo Eikos statyba, UAB deliktinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių negalima.

Dėl bylos baigties

 

31.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32.       Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

33.       Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas Eikos statyba, UAB pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 1352,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl teismas ją laiko pagrįsta ir iš ieškovo priteisia atsakovui Eikos statyba, UAB. Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų teismas nepasisako.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Energotecha“ (į. k. 300033779) atsakovui UAB „Eikos statyba“ (į. k. 125956142) 1352,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

Teisėjai                                         Alvydas Barkauskas

                                                Andrius Ignotas

Loreta Bujokaitė


Paminėta tekste:
  • CK4 4.95 str. Savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo
  • e2-13024-1080/2020
  • CK4 4.96 str. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo
  • CK6 6.321 str. Pardavėjo pareiga patvirtinti daiktų nuosavybės teisę
  • CK4 4.26 str. Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
  • 3K-3-44/2009
  • 3K-3-451-686/2015
  • 3K-3-452/2010
  • CPK
  • CK6 6.245 str. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010