Civilinė byla Nr. e2A-769-889/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07631-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1;

3.3.1.19.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

2.       Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – Skyrius) gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurį nenumatoma naudoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – poilsio namelis), eksploatacijai. Ieškovas, nesutikdamas su minėtame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 12 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktoriui, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatas, susijusias su minėtu žemės sklypu ir jame esančių poilsio namelių išpirkimu valstybės nuosavybėn. NŽT pateikė 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, kad ieškovo skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Skyriaus rašte reikalavimas atlaisvinti žemės sklypą buvo grindžiamas tuo, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro; žemės sklypas, kuris buvo išnuomotas ieškovui pagal nuomos sutartį, nenumatomas naudoti jame esantiems statiniams eksploatuoti, todėl turi būti taikoma nuomos sutarties 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės. NŽT rašte sprendimas atmesti ieškovo skundą grindžiamas tuo, kad žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatytas statinys – poilsio namelis – nėra laikytinas teisėtai pastatytu statiniu, todėl Aprašo nuostatos nėra taikomos. NŽT nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.557 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d.) 31.4 papunkčio nuostatomis, kuriose numatyta, kad be leidimo ir nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Ieškovo nuomone, NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad žemės sklype esantis ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausantis poilsio namelis yra neteisėtai pastatytas statinys. Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausantis statinys buvo pastatytas valstybinėje žemėje dar 1965 m., t. y. beveik prieš 40 metų, iki 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Šios nuomos sutarties sudarymo metu statinys jau buvo žemės sklype, o nuomos sutartis ir buvo sudaryta būtent šiam statiniui eksploatuoti. Be to, šio statinio statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ji 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Išvadoje buvo nurodyta, kad atlikti statybos darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, todėl statinių sutvarkymo darbai negali būti laikomi nauja statyba, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui terminuotai, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Minėtos Sutarties 13 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sutartis seniai yra pasibaigusi ir 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2018 m. gegužės 22 d. yra išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau ieškovas iki šiol nėra atlaisvinęs valstybinės žemės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kurioje ieškovas buvo suinteresuotu asmeniu, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, motyvuodamas tuo, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Iš Sprendimo akivaizdu, kad ieškovui neatsirado teisinis pagrindas ginčo žemės sklype eksploatuoti poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dar 2013 m. vasario 28 d. institucijos buvo užfiksuotas kaip sunykęs, pasibaigus Sutarčiai. Pažymima, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013 m. vasario 28 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti), tačiau ieškovas, neatsižvelgdamas į Sprendimą, 2014 m. gegužės 7 d. kartu su kitais buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbus. Pažymima, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, neatitinka tikrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.       Sutartyje išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo tiek atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovą, siekiantį naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartį dėl šios teritorijos naudojimo, tiek ją vykdant.

4.2.       Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad nors Sutartyje nustatyta ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, ginčo žemės sklypas nuo 2010 m. kovo 26 d. galėjo būti naudojamas tik miško ūkiui. Ieškovas 2014 m. atliko ginčo žemės sklype esančio poilsio namelio, pastatyto iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, jog poilsio namelis 2013 m. vasario 28 d. jau buvo nugriautas arba nugriuvęs. Nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo žemės sklype esančius bet kokius pastatus, draudė naujų pastatų statybą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad, esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba ginčo žemės sklype, jokio pobūdžio poilsio namelio remonto darbų ieškovas negalėjo atlikti. Šiuo atveju atsakovė pagrįstai atsisakė išpirkti valstybės nuosavybėn ieškovo suremontuotą poilsio namelį, kadangi toks statinys 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo. 

4.3.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nurodė, kad negali sutikti su ieškovu, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl poilsio namelio išpirkimo valstybės nuosavybėn. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – P. K. ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Nors teismas ir nurodo, kad nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo sklype bet kokius esančius, tačiau sprendime nėra nurodyta jokių konkrečių teisės normų, kurios būtų įpareigojusios ginčo sklype nugriauti pastatus.

5.2.       Pažymima, kad 2010 m. kovo 26 d. buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I 60-609/2009 dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ panaikinimo. Taigi, nurodytą datą įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), tai turėjo įtakos žemės sklypų nuomos sutartyse numatytos žemės sklypo paskirties bei naudojimo būdo pasikeitimui. Tačiau administracinėje byloje, kurioje buvo priimti teismo sprendimai, iš viso nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su kokių nors statinių nugriovimu.

5.3.       Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad po 2010 m. kovo 26 d. jokio pobūdžio poilsio namelio remonto darbai negalėjo būti atliekami ir toks statinys po 2010 m. kovo 26 d. faktiškai neegzistavo. Pažymima, kad poilsio namelis buvo pastatytas valstybinėje žemėje 1965 m., Sutarties sudarymo metu poilsio namelis jau buvo žemės sklype, o Sutartis ir buvo sudaryta būtent dėl šio statinio eksploatavimo. Poilsio namelis buvo ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Be to, poilsio namelio kapitalinio remonto darbų teisėtumo klausimą nagrinėjo tiek teismas, tiek kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

5.4.       Pažymima, kad civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) NŽT buvo pareiškusi priešieškinį ieškovui, reikalaudama per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausantį statinį ir sutvarkyti teritoriją. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu NŽT priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl NŽT priešieškinio paliko galioti. Nors civilinė byla taip pat buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2018 m. vasario 9 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. e3K-3-18-695/2018), tačiau NŽT kasacinio skundo byloje neteikė, t. y. pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.

5.5.       Poilsio namelio remonto darbų atlikimo teisėtumą tyrė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Tyrimas buvo užbaigtas surašant 2015 m. birželio 19 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jokių pažeidimų, susijusių su nurodytų poilsio namelio ir kitų greta esančių statinių remonto darbais, nenustatė.

5.6.       Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujasi 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktu, kuris neva neginčijamai patvirtina, jog poilsio namelis 2013 m. vasario 28 d. buvo nugriautas arba nugriuvęs. Tačiau šiame akte užfiksuoti faktai vertintini kritiškai, nes apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš žemės sklype esančių statinių savininkas, o prie vieno iš akto nėra pridėta jokių fotonuotraukų.

5.7.       Pažymima, kad jau minėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 19 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei teismų sprendimai išnagrinėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) buvo priimti po 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros akto surašymo, tačiau nei Inspekcijos išvadoje, nei teismų sprendimuose nebuvo konstatuota, kad ginčo statinys buvo išnykęs.

5.8.       Ieškovas akcentuoja, kad, pasibaigus nuomos sutarties terminui, NŽT galėjo perimti žemės sklypą tokios pat būklės, kaip ir iki nuomos sutarties sudarymo, t. y. su žemės sklype esančiais statiniais, todėl skundžiamuose raštuose išreikšti reikalavimai atlaisvinti žemės sklypą negali būti laikomi pagrįstais. Ieškovo teigimu, NŽT privalėjo vadovautis Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462, nuostatomis ir pradėti procedūras, susijusias su Žemės sklype esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

6.1.       Šioje byloje svarbu pažymėti, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovui terminuotai, iki 2016 m. rugsėjo 16 d., buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Minėtos Sutarties 13 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sutartis yra pasibaigusi ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau ieškovas iki šiol nėra atlaisvinęs valstybinės žemės.

6.2.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, motyvuodamas tuo, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

6.3.       Iš 2009 m. kovo 13 d. sprendimo akivaizdu, kad ieškovui neatsirado teisinis pagrindas žemės sklype eksploatuoti poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dar 2013 m. vasario 28 d. buvo užfiksuotas kaip sunykęs (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus Sutarčiai. Ieškovas, neatsižvelgdamas į 2009 m. kovo 13 d. sprendimą, 2014 m. gegužės 7 d. kartu su kitais buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais rangos sutartimi užsakė atlikti poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.

6.4.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad į tai, kad ieškovo prašomi panaikinti raštai (Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. spalio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo netenkintas ieškovo P. K. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl, ieškovo manymu, negali būti ginčo objektas teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

6.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir ieškovo, ieškovui buvo išnuomota 0,0279 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nuomos terminas – 12 metų, terminas skaičiuojamas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (Sutarties 1, 2 punktai). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė. Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinis pobūdis esamų pastatų eksploatacijai (Sutarties 3 punktas). Išnuomojamas žemės sklypas yra pajūrio juostoje ir įpareigojama vadovautis, be kita ko, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (8 punktas). Pagal Sutarties 13 punktą, pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančios naudoti būklės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

8.       Iš 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo atlikta planinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu konstatuota, kad žemės sklype nebestovi nė vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti.

9.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ieškovą atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nenumatoma naudoti pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

10.       Ieškovas, nesutikdamas su 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu reikalavimu, pateikė 2023 m. birželio 12 d. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti už tai atsakingus asmenis pradėti tinkamai įgyvendinti Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462 „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatas, susijusias su minėtu žemės sklypu ir jame esančio poilsio namelio išpirkimu valstybės nuosavybėn.

11.       NŽT pateikė 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl Skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

12.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jau nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti ginčo žemės sklype bet kokius esančius pastatus, draudė naujų pastatų statybą. Anot apelianto, sprendime nėra jokių konkrečių teisės normų, kurios būtų įpareigojusios ginčo sklype nugriauti pastatus, o teismo įvardytuose teisės aktuose (1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane), kuriais remiantis buvo prieita prie tokios teismo išvados, nėra jokių nuostatų, kurios įpareigotų ieškovą nugriauti jam nuosavybės teise priklausantį statinį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

14.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju specifiniam Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisiniam statusui reguliuoti svarbūs minėti teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

15.       Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2009 m. kovo 13 Sprendimas), kurioje ieškovas buvo suinteresuotu asmeniu, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, motyvuodamas tuo, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. 2009 m. kovo 13 d. Sprendime buvo konstatuota, kad žemės sklypai (tarp kurių yra ir ginčo žemės sklypas), kurių detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. l-1244 Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos teisinio režimo nustatymo teisė deleguota Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Toks režimas nustatytas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), ir Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) nuostatas, nagrinėjama teritorija priskirta VI zonai, kuri schematiškai pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis) VI numeriu pažymėta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurią siekiant sutvarkyti numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.

16.       Taigi, kaip matyti iš 2009 m. kovo 13 d. Sprendimo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ieškovui po priimtų sprendimų įsiteisėjimo neatsirado teisinis pagrindas ginčo žemės sklype eksploatuoti poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

17.       Nors, kaip teigia apeliantas, specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuojančiuose pirmosios instancijos teismo paminėtuose teisės aktuose nėra tiesioginių nuostatų, įpareigojančių griauti statinius, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis. Esant šioms aplinkybėms, pasikeitus nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirčiai, ginčo žemės sklypas galėjo būti naudojamas tik miško ūkiui.

18.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio minėtos redakcijos 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek Sutartyje išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, tiek visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo tiek atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovą, siekiantį naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartį dėl šios teritorijos naudojimo, tiek ją vykdant.

20.       Svarbu akcentuoti ir tai, kad pati 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, o ginčo žemės sklypas nenumatomas naudoti poilsio nameliui eksploatuoti. Sutarties 13 punkto sąlygoje nustatyta, kad „pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje“, o Sutarties 4.1 punkte nurodytos pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui, t. y. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.557 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Sutarties 5 punkte nurodyta ,,pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – pagal Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintą detalųjį planą ir gavusi nuomotojo sutikimą“. Sutarties 13 punkte nurodyti kiti su Žemės sklypo naudojimu bei grąžinimu, pasibaigus Žemės sklypo nuomos terminui, susiję nuomotojo ir nuomininko įsipareigojimai ,,pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus“.

21.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nepaisant to, kad ieškovui buvo žinoma apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovas byloje buvo suinteresuotas asmuo), kuriuo, kaip minėta, panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, t. y. panaikintas detalusis planas, 2014 metais ginčo sklype ieškovas vykdė poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Svarbu akcentuoti tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai 2013 m. vasario 28 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu nustatyta, jog ginčo žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, kad minėtame 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros akte užfiksuoti faktai turi būti vertinami kritiškai, nes apžiūroje nedalyvavo nė vienas iš žemės sklype esančių statinių savininkų ir prie vieno iš aktų nėra pridėta jokių fotonuotraukų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neturi pagrindo netikėti minėto patikrinimo akte, surašytame kompetentingos institucijos specialistų, užfiksuotais duomenimis, juolab byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs prieštaravimus dėl minėto akto ar pateikęs įrodymus, pagrindžiančius priešingas aplinkybes, nei nustatyta minėtame akte.

22.       Be to, pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde minimoje civilinėje byloje, teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčo žemė galėjo būti naudojama tik miško ūkiui, susiklostė situacija, kai valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, galiojant vėliau neteisėtu pripažintam detaliajam planui, sudarė su ieškovais (įskaitant P. K.) nuomos sutartis, kuriose buvo nurodyta kita pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis („kitos paskirties žemė“), nei nustatyta bendrajame (generaliniame) plane (schemoje). Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nusprendė, kad ieškovams, kurie žinojo, jog Sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas, administracinio teismo buvo panaikintas, o ankstesnės teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudžia statyti pastatus, tačiau 2013 metais pradėjo statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai. Minėtoje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) teismai įvertino faktą, kad nuomos sutartys buvo terminuotos, todėl konstatavo, jog dėl tolesnio ginčo žemės sklypo nuomos termino pratęsimo, žinant apie schemoje nustatytą buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimą bei pastatų iškėlimą, ieškovams negalėjo kilti teisėtų lūkesčių, juolab kai šie sprendiniai buvo perkelti į tvarkymo planą.

23.       Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) priimti minėti teismų sprendimai nepanaikino ieškovo pareigos, nustatytos Sutarties 13 punkte, – pasibaigus žemės nuomos terminui sutvarkyti žemę savo lėšomis ir grąžinti nuomotojui, todėl apelianto teiginiai apie tai, kad neteisėtai atlikti kapitalinio remonto darbai yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, neatitinka tikrovės.

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, konstatuoja, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, jog poilsio namelis 2013 m. vasario 28 d. jau buvo nugriautas arba nugriuvęs, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažinus minėtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant faktiškai nugriuvusio poilsio namelio kapitalinio remonto darbus.

25.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.557 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenumatyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus, ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.

26.       Sutarties sudarymo metu Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. lapkričio 17 d.), 31.4 papunktyje buvo nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Pažymėtina, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, Skyrius sutikimo ginčo žemės sklype esančių pastatų rekonstrukcijai ar naujų statybai nėra išdavęs.

27.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Aprašas reglamentuoja valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą, sprendimų dėl išpirkimo valstybės nuosavybėn priėmimą, atlyginimo už išperkamus statinius ir įrenginius apskaičiavimo tvarką bei ginčų sprendimo tvarką. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūra inicijuojama: 1) priėmus sprendimą nesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, kai teisėtai pastatytų statinių, įrenginių eksploatavimui teisės aktų nustatyta tvarka negali būti suteikiama teisė naudotis valstybine žeme dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų; 2) priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai teisėtai pastatytų statinių, įrenginių savininkas praranda teisę naudotis valstybine žeme dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų; 3) kai teismas, priėmęs sprendimą nutraukti valstybinės žemės, kurioje yra teisėtai pastatyti statiniai ar įrenginiai, nuomos sutartį, sprendimu neišsprendžia šiame žemės sklype esančių statinių, įrenginių klausimo.

28.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, susiklostė situacija, kad žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatytas poilsio namelis nėra laikytinas teisėtai pastatytu statiniu, todėl Aprašo nuostatos nėra taikomos, o atsakovė, 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigodama ieškovą atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nenumatoma naudoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl poilsio namelio išpirkimo valstybės nuosavybės teise.

29.       Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

30.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, jo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

31.       Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

34.       Atsakovė nepateikė prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti pakeistą.

Teisėjos                                                                                                             Kristina Domarkienė

                                                                                                                 Vilija Valantienė

                                                                                                                 Milda Skersienė