Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-449/2019

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04043-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1.; 1.2.17.10.2.; 2.1.3.2.; 2.3.2.1.3.; 2.4.6.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

gynėjams Petrui Butkevičiui, Algirdui Cegeliui, Žygimantui Rutkauskui,

asmenims, prieš kuriuos byla nutraukta, K. A., Ž. B.,

civilinio ieškovo atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą         pagal civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovo advokato O. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla S. K. pagal BK 206 str. 2 d. nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

        Bankrutuojančios AB „X“ civilinis ieškinys S. K. paliktas nenagrinėtas.

        Ir pagal civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovo advokato O. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla K. A. ir Ž. B. pagal BK 184 str. 2 d. nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.  

        Bankrutuojančios AB „X“ civilinis ieškinys K. A. ir Ž. B. paliktas nenagrinėtas.

        Laikinas nuosavybių teisių apribojimas K. A. ir Ž. B. turtui panaikintas.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant S. K. pagal BK 206 str. 2 d., K. A. pagal BK 184 str. 2 d., Ž. B. pagal BK 184 str. 2 d., E. S. pagal BK 24 str. 2 d. ir 206 str. 2 d.

1.1. S. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „A“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, laikotarpyje nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2008 m. birželio 17 d. AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „S“, kurio direktorė yra jo žmona L. K., veiklai vykdyti trūksta apyvartinių lėšų ir, kad šiai bendrovei AB „X“ negali suteikti daugiau paskolų bei, kad dalis UAB „A“ vardu gautų paskolų bus panaudotos UAB „S“ veiklai atgaivinti bei šios bendrovės apyvartinėms lėšoms padidinti, pagal su AB „X“ sudarytas sutartis Nr. X5, Nr. X7, Nr. X5 ir jos papildomą susitarimą Nr. XXX UAB „A“ vardu gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio – 1 170 000 Lt (338 855,42 Eur) paskolą, pažeisdamas kredito sutarčių reikalavimus, dalį paskolos – 541 000 Lt (156 684, 43 Eur) panaudojo ne pagal paskirtį ir tuo AB „X“ padarė didelę – 173 772,01 Eur turtinę žalą. Būtent:

1.1.1. jis 2007 m. liepos 19 d., AB „X“ Y filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „A direktoriumi, bendrovės vardu sudaręs kredito sutartį Nr. X5 dėl 270 000 Lt (78 197,41 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms, per du kartus 2007 m. liepos 19 d. ir 2007 m. liepos 23 d. į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio – 270 000 Lt (78 197,41 Eur) paskolą, pažeisdamas 2007 m. liepos 19 d. kredito sutarties Nr. X5 12 skyriaus 12.1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos kredito gavėjas įsipareigoja paimtą Kreditą panaudoti pagal Sutartyje nurodytą Kredito paskirtį, dalį gautos paskolos panaudojo ne pagal paskirtį, numatytą kredito sutarties 1.9 p., tai yra 2007 m. liepos 19 d. 148 000 Lt ( 42 863,76 Eur), 2007 m. liepos 23 d. – 115 000 Lt (33 306,30 Eur) pagal mokėjimo dokumentus Nr. Y ir Nr. YY iš UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir perdavė savo žmonai L. K., kuri gautus pinigus 2007 m. liepos 19 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. Y 148 000 Lt (42 863,76 Eur) ir 2007 m. liepos 23 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. YY 115 000 Lt (33 306,30 Eur) įnešė į UAB „S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šios bendrovės veiklai vykdyti,

1.1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2007 m. gruodžio 28 d., AB „X“ Y filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „A direktoriumi, bendrovės vardu sudaręs kredito sutartį Nr. X7 dėl 300 000 Lt (86 886 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms, 2007 m. gruodžio 28 d. į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio – 300 000 Lt (86 886 Eur) paskolą, pažeisdamas 2007 m. liepos 19 d. kredito sutarties Nr. X7 12 skyriaus 12.1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos kredito gavėjas įsipareigoja paimtą Kreditą panaudoti pagal Sutartyje nurodytą Kredito paskirtį, dalį gautos paskolos panaudojo ne pagal paskirtį, numatytą kredito sutarties 1.9 p., tai yra 2007 m. gruodžio 28 d. 27 000 Lt ( 7819,74 Eur) pagal mokėjimo dokumentą Nr. YYY iš UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir perdavė savo žmonai L. K., kuri iš jo gautus pinigus kartu su kita turima pinigų suma 2007 m. gruodžio 28 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. YYYY įnešė į UAB „S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šios bendrovės veiklai vykdyti,

1.1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008 m. gegužės 20 d., AB „X“ Y filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „A direktoriumi, bendrovės vardu sudaręs kredito sutartį Nr. X5 ir 2008 m. birželio 17 d. papildomą susitarimą Nr. XXX prie 2008 m. gegužės 20 d. Kredito sutarties Nr. X5 dėl 600 000 Lt (173 772,01 Eur) kredito bendrovės apyvartinėms lėšoms, 2008 m. gegužės 20 d. ir 2008 m. birželio 17 d. į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio – 600 000 Lt (173 772,01 Eur) paskolą, pažeisdamas 2008 m. gegužės 20 d. kredito sutarties Nr. X5 12 skyriaus 12.1 punkto reikalavimus, pagal kuriuos kredito gavėjas įsipareigoja paimtą Kreditą panaudoti pagal Sutartyje nurodytą Kredito paskirtį, dalį gautos paskolos panaudojo ne pagal paskirtį, numatytą kredito sutarties 1.9 p., tai yra 2008 m. gegužės 20 d. 80 000 Lt (23 169,60 Eur) pagal mokėjimo dokumentą Nr. YX ir 2008 m. birželio 17 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. YXX 190 000 Lt (55 027,80 Eur) iš UAB „A“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir perduodamas 251 000 Lt (72 694,62 Eur) savo žmonai L. K. (kurios atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindais), kuri gautus pinigus 2008 m. gegužės 20 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. YA – 60 000 Lt (17 377,20 Eur), 2008 m. birželio 17 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. YAA – 180 000 Lt (52 131,60 Eur), 2008 m. birželio 18 d. pagal mokėjimo dokumentą Nr. YAA – 11 000 Lt (3 185,82 Eur) įnešė į UAB „S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šios bendrovės veiklai vykdyti, dalį iš išgrynintos paskolos sumos panaudojo ne pagal paskirtį.

1.2. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2008 m. birželio 17 d. pagal su AB „X“ sudarytas sutartis Nr. X5, Nr. X7, Nr. X5 ir jos papildomą susitarimą Nr. XXX  UAB „A“ vardu gavęs didesnę nei 150 MGL dydžio – 1 170 000 Lt (338 855,42 Eur) paskolą ir dalį iš gautos paskolos sumos – 541 000 Lt (156 684, 43 Eur) panaudojęs ne pagal paskirtį, padarė didelę turtinę žalą – 173 772,01 Eur AB X.

Šias savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 206 str. 2 d.

2. K. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pagal 1999-09-29 AB „X“ valdybos pirmininko įsakymą Nr.Z, dirbdamas AB „X“ Y filialo valdytoju ir pagal AB „X“ administracijos vadovo 2007-03-01 patvirtintų filialo valdytojo pareiginių nuostatų 10.4 ir 10.12 punktus, būdamas atsakingas už AB „X“ Y filialo veiklą, patikėtą banko turto valdymą, naudojimą ir saugojimą, pagal 10.8 punktą, būdamas atsakingas už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą ir pagal 8.8 punkto reikalavimą, turėdamas pareigą užtikrinti filialo ūkinės ir finansinės veiklos kontrolę, žinodamas apie 2005 m. UAB „E“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir vienintelio akcininko E. S. paruoštą investicinį projektą higieninio popieriaus gamybai, kurio sąmata apie 4 000 000 Lt (1 158 480 Eur) ir žinodamas, kad šiam projektui AB „X“ pagal 2005-09-07 kredito sutartį Nr. X2 ir 2007-03-09 papildomą susitarimą Nr. YYY prie kredito sutarties Nr. X2 UAB „E“ buvo suteikęs 2 146 351,19 Lt (621 626,27 Eur) paskolą, tačiau paskolos projekto įgyvendinti UAB „E“ neužteko, o pagal paskolų išdavimo taisykles UAB „E“ AB „X“ negali suteikti dar vienos paskolos, siekdamas UAB „E“ padėti įgyvendinti šį projektą, laikotarpyje nuo 2007-04-20 iki 2008-08-06, AB „X“ Y filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su Y filialo pavaduotoju Ž. B., ir žinodamas, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje ir ankstesnių AB „X“ įsipareigojimų, kurių metu gautos paskolos buvo panaudotos UAB „E“ veikloje, dengimui, atstovaudamas AB „X“, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr.19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“ reikalavimus, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 punktą, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 punktą, paskolos gavėjus neteisingai priskirdamas žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindamas tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „G“, UAB „L“ bei fiziniams asmenims: N. K., V. S., S. J. ir taip išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą didelės vertės – 463 973,71 Eur AB „X“ turtą, nes UAB „G“, UAB „L“, N. K., V. S., S. J. nevykdant įsipareigojimų Pagal kredito sutartis, o jam ir bendrininkui Ž. B. sprendimais neužtikrinus kreditų grąžinimo tinkamomis priemonėmis, BAB „X“, prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolas civilinio proceso metu, o būtent:

2.1. 2007-04-20 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje pagal susitarimą su juo bendrininkas Ž. B., dalyvaujant „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant 2007-04-20 N. K. prašymą išduoti paskolą automobilio pirkimui, neatskleidė L. S. ir J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad N. K. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje bei Ž. B. grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, pasiūlė suteikti N. K. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) vartojimo kreditą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu N. K. prašomas išduoti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo bendrininko Ž. B. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka N. K. neprotestuotino vekselio, laiduoto E. S. (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. bei veikiančio su juo bendrininkų grupe Ž. B. sprendimas buvo užfiksuotas 2007-04-20 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. Z. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. Z užfiksuotu sprendimu, jo pavaduotojas Ž. B., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2007-04-20 sutartį Nr. X9, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą N. K. garantavo pasirašydamas 2007-04-20 neprotestuotiną vekselį, laiduotą E. S. ir N. K. esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 40 000 Lt (11 584,80 Eur), kurio dalis – 26 000 Lt (7 530,12 Eur) 2007-04-20 buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui N. K. BAB „X“ negrąžinus 7812,40 Eur iš paimto kredito, kurio užtikrinimui bendrininkas Ž. B. pagal išankstinį susitarimą su juo 2007-04-20 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. Z) parinko netinkamas priemones – vekselį, o jis pagal išankstinį susitarimą su Ž. B. nefiksavo šio pažeidimo, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą N. K. civilinio proceso metu. Tokiu būdu 2007-04-20 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. B., tyčia išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 7 812,40 Eur.

2.1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-05-15 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretoriui V. Č., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „L“ 2007-05-15 prašymą išduoti paskolą bendrovės apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „L“ suteiktas kreditas bus panaudotas UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su Ž. B. grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p. reikalavimus, kartu su Ž. B. pasiūlė 2007-05-15 suteikti UAB „L“ 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kreditą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „L“ prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko Ž. B. nusprendė, jog 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „L“ paprastojo vekselio, laiduoto direktoriaus A. B. (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis jo ir Ž. B., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas išduoti 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kreditą buvo užfiksuotas 2007-05-15 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXX. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXX užfiksuotu sprendimu, jo pavaduotojas Ž. B., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2007-05-15 kredito sutartį Nr. X2, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „L“ garantavo 2007-05-15 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu A. B. bei 2007-05-15 neprotestuotinu UAB „E“ vekseliu, pasirašytu E. S. vardu ir UAB „L“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliais, išdavė AB „X“ turtą – 480 000 Lt (139 017,61 Eur), kurie 2007-05-15 buvo panaudoti UAB „E“ veikloje.

Po ko 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje pagal susitarimą su juo bendrininkas Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretoriui V. Č. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „L“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. ir J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „L“ suteiktas kreditas bus panaudotas padengti pagal 2007-05-15 sutartį Nr. X2 ir jos 2007-06-13 papildomą susitarimą gautus UAB „L“ kreditus, Ž. B., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006- 06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, bendrovės įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „L“ kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo bendrininko Ž. B. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. (posėdžio metu balsavusios „prieš“), nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka bendrovės paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės direktoriaus A. B. (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. bei veikiančio su juo bendrininkų grupe Ž. B. sprendimas buvo užfiksuotas 2008-05-08 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXX. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXX užfiksuotu sprendimu, jo pavaduotojas Ž. B., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-05-13 sutartį Nr. X7, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „L“ garantavo 2008-05-13 UAB „E“ laidavimo sutartimi Nr. X1, 2008-08-08 UAB „E“ neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu E. S. ir UAB „L“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui ir laidavimo sutarčiai, išdavė AB „X“ turtą – 500 000 Lt (144 810 Eur), kuris buvo panaudotas UAB „L“ vardu gautų kreditų pagal 2007-05-15 sutartį Nr. X2 ir jos 2007-06-13 papildomą susitarimą dengimui. Kredito gavėjui UAB „L“ BAB „X“ negrąžinus 144 807,77 Eur iš paimto kredito, kurio užtikrinimui bendrininkas Ž. B. pagal išankstinį susitarimą su juo 2008-05-08 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. XXX) parinko netinkamas priemones – vekselį, o jis pagal išankstinį susitarimą su Ž. B. nefiksavo šio pažeidimo, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą UAB „L“ civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-05-15 iki 2008-05-13 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. B., tyčia išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 144 807,77 Eur. 

2.1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-02-21 ir 2008-03-05 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant S. J. 2008-02-20 prašymą išduoti paskolą vaistinės patalpų remontui ir 2008-03-05 prašymą dėl kredito sumos padidinimo, neatskleidė L. S. ir J. Š. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad S. J. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su Ž. B. grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr.IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kartu su Ž. B. pasiūlė 2008-02-21 suteikti S. J. 350 000 Lt (101 367 Eur) kreditą, o 2008-03-05 jį padidinti iki 550 000 Lt (159 291,01 Eur), ko pasėkoje komiteto posėdžių metu S. J. prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, bendrininko Ž. B. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. nusprendė, jog 350 000 Lt (101 367 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio 350 000 Lt (101 367 Eur) sumai, o papildomai suteiktam 200 000 Lt (57 924 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio 550 000 Lt (159 291,01 Eur) sumai (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis komiteto sprendimas išduoti 350 000 Lt ( 101 367 Eur) kreditą buvo užfiksuotas 2008-02-21 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXXX, o sprendimas padidinti 2008-02-21 suteikto kredito sumą – 2008-03-05 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXXXX. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXXX užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-02-21 kredito sutartį Nr. X4, o remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XXXXX užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-03-05 (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) papildomą sutarties Nr. X4 susitarimą, pagal kuriuos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą S. J. garantavo pasirašydamas 2008-03-05 neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir S. J., esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 550 000 Lt (159 291,01 Eur), iš kurių 314 148 Lt (90 983,55 Eur) 2008-02-21, o 189 350 Lt (54 839,55 Eur) 2008-03-05 buvo panaudota UAB „E“ veikloje.

Po ko 2008-04-18 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretoriui V. Č. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant 2008-04-10 UAB „G“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. ir J. Š. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „G“ suteiktas kreditas bus panaudotas padengti pagal 2008-02-21 sutartį Nr. X4 ir jos 2008-03-05 papildomą susitarimą gautus S. J. kreditus, jis kartu su Ž. B., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į bendrovės įstatinį kapitalą, turimą turtą, įsipareigojimus, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „G“ kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, bendrininko Ž. B. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka įkeisti esamas pinigines lėšas ir būsimas įplaukas į UAB G sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB X Y filiale, už kredito lėšas perkamas žaliavas ir atsargas bei neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės direktoriaus V. S., (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis jo ir Ž. B., veikiančių bendrininkų grupe, bei nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. sprendimas buvo užfiksuotas 2008-04-18 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X8. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X8 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-04-18 sutartį Nr. X4, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „G“ garantavo 2008-04-18 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu bendrovės direktoriaus V. S. ir UAB „G“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 550 000 Lt (159 291,01 Eur), kuris buvo panaudotas S. J. vardu gautų kreditų pagal 2008-02-21 sutartį Nr. X4 ir jos 2008-03-05 papildomą susitarimą dengimui. Kredito gavėjui UAB „G“ BAB „X“ negrąžinus 153 092,18 Eur iš paimto kredito, o jam ir bendrininkui Ž. B. kredito grąžinimo 2008-04-18 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X8) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą UAB „G“ civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2008-04-18 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. B., tyčia išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 153 092,18 Eur.

2.1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant S. J. 2008-05-08 prašymą išduoti paskolą vaistinės patalpų remontui, neatskleidė L. S. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad S. J. suteiktos paskolos didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su Ž. B. grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. X2 patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kartu su Ž. B. pasiūlė suteikti S. J. 500 000 Lt (144 810 Eur) paskolą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu S. J. paskola buvo priskirta 2 kreditingumo grupei (turėjo būti priskirta 3-5-tai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko Ž. B. nusprendė, jog paskolos grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio, laiduoto UAB „E“ ir E. S. bei UAB „E“ laidavimo sutarties (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis jo ir Ž. B., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas buvo užfiksuotas 2008-05-08 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X5. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X5 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-05-10 sutartį Nr. XX8, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą S. J. garantavo pasirašydamas 2008-05-10 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, 2008-08-08 UAB „E“ laidavimo sutartimi Nr. XX-1, 2008-08-08 UAB „E“ neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu E. S. ir S. J., esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliams ir laidavimo sutarčiai, išdavė AB „X“ turtą – 500 000 Lt (144 810 Eur), kurio dalis – 460 242 Lt (133 295,30 Eur) 2008-05-10 buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui S. J. BAB „X“ negrąžinus 141 759,36 Eur iš paimto kredito, o jam ir bendrininkui Ž. B. kredito grąžinimo 2008-05-08 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X5) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą S. J. civilinio proceso metu. Tokiu būdu 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. B., tyčia išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą AB „X" turtą – 141 759,36 Eur.

3.1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-08-06 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant V. S. 2008-08-04 prašymą išduoti paskolą būsto remontui, neatskleidė L. S. ir J. Š. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad V. S. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su Ž. B. grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03- 31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. X2 patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kartu su Ž. B. pasiūlė suteikti V. S. 60 000 Lt ( 17 377,20 Eur) paskolą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu V. S. paskola buvo priskirta 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-tai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, bendrininko Ž. B. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. nusprendė, jog paskolos grąžinimui užtikrinti pakanka V. S. paprastojo vekselio, laiduoto S. J. ir šis jo ir Ž. B., veikiančių bendrininkų grupe, bei nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. sprendimas buvo užfiksuotas 2008-08-06 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X9. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X9 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-08-06 sutartį Nr. X0, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą V. S. garantavo pasirašydamas 2008-08-06 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, laiduotą S. J. vardu ir V. S., esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 60 000 Lt (17 377,20 Eur), kurio dalis – 54730 Lt (15 850,90 Eur) 2008-08-06 buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui V. S. BAB „X“ negrąžinus 16 502 Eur iš paimto kredito, o jam ir bendrininkui Ž. B. kredito grąžinimo 2008-08-06 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X9) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą V. S. civilinio proceso metu. Tokiu būdu 2008-08-06 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. B., tyčia išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 16 502 Eur.

Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 184 str. 2 d. (LR 2007- 06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakciją).?

2.2. Be to, jis, pagal 1999-09-29 AB „X“ valdybos pirmininko įsakymą Nr.XK, dirbdamas AB „X“ Y filialo valdytoju ir pagal AB X administracijos vadovo 2007-03-01 patvirtintų filialo valdytojo pareiginių nuostatų 10.4 ir 10.12 punktus būdamas atsakingas už AB „X" Y filialo veiklą, patikėtą banko turto valdymą, naudojimą ir saugojimą, pagal 10.8 punktą būdamas atsakingas už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą ir pagal 8.8 punkto reikalavimą, turėdamas pareigą užtikrinti filialo ūkinės ir finansinės veiklos kontrolę, žinodamas apie tai, kad AB „X“ pagal 2005-08-08 kredito sutartį Nr. X4, pagal 2006-05-09 kredito sutartį Nr. X9 ir 2007-04-12 papildomą susitarimą Nr. XXX prie kredito sutarties Nr. X9 UAB „S“ buvo suteikęs 1 480 900 Lt (428 898,29 Eur) paskolą, tačiau UAB „S“ trūksta apyvartinių lėšų, o pagal paskolų išdavimo taisykles UAB „S“ AB „X“ negali suteikti dar vienos paskolos, siekdamas pagerinti UAB „S“ finansinę padėtį, laikotarpyje nuo 2007-07-01 iki 2008-06-17, AB „X“ Y filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su Y filialo pavaduotoju Ž. B., ir žinodamas, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje ir ankstesnių AB „X“ įsipareigojimų, kurių metu gautos paskolos buvo panaudotos UAB „S“ veikloje, dengimui, atstovaudamas AB „X“, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr.IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“ reikalavimus, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr.X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14        patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 punktą, paskolos gavėją neteisingai priskirdamas žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindamas tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „A“ ir taip išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą didelės vertės – 173 772,01 Eur AB „X“ turtą, nes UAB „A“ nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, o jam ir bendrininkui Ž. B. sprendimais neužtikrinus kredito grąžinimo tinkamomis priemonėmis, BAB „X“, prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolą civilinio proceso metu, o būtent:

2.2.1. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-07-19 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini, posėdžiaujant paskolų komiteto nariams neatskleidė jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje ir paskolų komitetui nusprendus suteikti UAB „A“ kreditą, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., grubiai pažeisdamas AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XXX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., su UAB „A“ sudarė 2007-07-19 kredito sutartį Nr. X5 dėl 270 000 Lt (78 197,41 Eur) suteikimo, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ užtikrino 2007-07-20 paprastuoju vekseliu (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir UAB „A“ esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliu, išdavė AB „X“ turtą – 270 000 Lt (78 197,41 Eur), iš kurių 148 000 Lt (42 863,76 Eur) 2007-07-19 ir 115 000 Lt (33 306,30 Eur) buvo panaudoti UAB „S“ veikloje.

2.2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-12-28 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteiktas kreditas bus panaudotas UAB „S“ veikloje, ir jis kartu su Ž. B., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p. reikalavimus, kartu su Ž. B. pasiūlė 2007-12-28 suteikti UAB „A“ 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „A“ prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko Ž. B., nusprendė, jog 300 000 Lt (86 886 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „A“ neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės akcininkės (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis jo ir Ž. B., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas išduoti 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą buvo užfiksuotas 2007-12-28 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X3. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X3 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2007-12-28 kredito sutartį Nr. X7, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ įsipareigojo užtikrinti paprastuoju vekseliu, laiduotu akcininkės S. K., ir UAB „A“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 300 000 Lt (86 886 Eur), iš kurių 27 000 Lt (7 819,74 Eur) 2007-12-28 buvo panaudoti UAB „S“ veikloje.

Po ko 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., posėdyje dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė J. Š. jam ir Ž. B. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota padengti pagal 2007-12-28 sutartį Nr. X7 gautą UAB „A“ kreditą ir UAB „S“ veikloje, jis kartu su Ž. B., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje 2008-05-08 komiteto posėdžio metu UAB „A“ buvo priskirta 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko Ž. B., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „A“ neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės akcininkės (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis jo ir Ž. B., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas buvo užfiksuotas 2008-05-08 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XX0. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. XX0 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-05-20 sutartį Nr. X5, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ įsipareigojo užtikrinti paprastuoju vekseliu 400 000 Lt (115 848 Eur) sumai ir UAB „A“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 400 000 Lt (115 848 Eur), kurio dalis – 60 000 Lt (17 377,20 Eur) 2008-05-20 buvo panaudota UAB „S“ veikloje, o 300 000 Lt (86 886 Eur) UAB „A“ vardu gauto kredito pagal 2007-12-28 sutartį Nr. X7 dengimui. 

Po ko 2008-06-16 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis pagal susitarimą su bendrininku Ž. B., posėdyje dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą pertvarkyti 2008-05-20 kredito sutartį Nr. X5 ir padidinti kredito sumą nuo 400 000 Lt (115 848 Eur) iki 600 000 Lt (173 772, 01 Eur), neatskleidė J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ papildomai suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje bei jis, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB X Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje 2008-06-16 komiteto posėdžio metu UAB „A“ buvo priskirta 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, nusprendė, pakeisti 2008-05-20 suteikto kredito Nr. X5 sąlygas ir kredito sumą padidinti iki 600 000 Lt (173 772,01 Eur) posėdžio metu nenumatant jokių papildomai suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių ir šis jo, veikiančio bendrininkų grupe su Ž. B., sprendimas buvo užfiksuotas 2008-06-16 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X4. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X4 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. B., sudarė 2008-06-17 papildomą susitarimą Nr. XXX prie 2008-05-20 Kredito sutarties Nr.X5, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ užtikrino 2008-06-17 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu S. K. ir UAB „A“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, papildomai išdavė AB „X“ turtą – 200 000 Lt (57 924 Eur), kurio dalis – 191 000 Lt (55 317,42 Eur) 2008-06-17 buvo panaudota UAB „S“ veikloje. Kredito gavėjui UAB „A“ BAB „X“ negrąžinus 173 772,01 Eur paimto kredito, o jam ir bendrininkui Ž. B. kredito grąžinimo 2008-05-08 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. XX0) ir 2008-06-16 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X4) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą UAB „A“ civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-06-17 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. B., tyčia išvaistė jam ir Ž. B. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 173 772,01 Eur. 

Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 184 str. 2 d. (LR 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakciją).

3. Ž. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pagal 2002-01-31 AB „X“ valdybos pirmininkės įsakymą Nr.XK, dirbdamas AB X Y filialo valdytojo pavaduotoju ir pagal AB X administracijos vadovo 2007-03-01 patvirtintų filialo valdytojo pavaduotojo pareiginių nuostatų 8.6, 8.8, 8.9 ir 8.24 punktus turėdamas pareigą atlikti kreditinės analizės kokybės kontrolę, atlikti filialo klientų kreditinę analizę ir teikti išvadas ir pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims, analizuoti ir vertinti paskolų užtikrinimo priemonių riziką, jų pakankamumą, būdamas atsakingas už X produktų/paslaugų sutarčių, turto įkeitimo, paskolų komiteto protokolų, kitų teisinių dokumentų ruošimo, pasirašymo bei tvirtinimo kontrolę, pagal 10.3 punktą būdamas atsakingas už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą, žinodamas apie 2005 m. UAB „E“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus ir vienintelio akcininko E. S. paruoštą investicinį projektą higieninio popieriaus gamybai, kurio sąmata apie 4 000 000 Lt (1 158 480 Eur) ir žinodamas, kad šiam projektui AB „X“ pagal 2005-09-07 kredito sutartį Nr. X2 ir 2007-03-09 papildomą susitarimą Nr. YYY prie kredito sutarties Nr. X2 UAB „E“ buvo suteikęs 2 146 351,19 Lt (621 626,27 Eur) paskolą, tačiau paskolos projekto įgyvendinti UAB „E“ neužteko, o pagal paskolų išdavimo taisykles UAB „E“ AB „X“ negali suteikti dar vienos paskolos, siekdamas UAB „E“ padėti įgyvendinti šį projektą, laikotarpyje nuo 2007-04-20 iki 2008-08-06, AB „X“ Y filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su Y filialo valdytoju K. A., ir žinodamas, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje ir ankstesnių AB „X“ įsipareigojimų, kurių metu gautos paskolos buvo panaudotos UAB „E“ veikloje, dengimui, atstovaudamas AB „X“, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“ reikalavimus, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 punktą, AB X Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 punktą, paskolos gavėjus neteisingai priskirdamas žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindamas tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „G“, UAB „L“ bei fiziniams asmenims: N. K., V. S., S. J. ir taip išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą didelės vertės – 463 973,71 Eur AB „X“ turtą, nes UAB „G“, UAB „L“, N. K., V. S., S. J. nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartis, o jam ir bendrininkui K. A. sprendimais neužtikrinus kreditų grąžinimo tinkamomis priemonėmis, BAB „X“, prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolas civilinio proceso metu, o būtent:

3.1. 2007-04-20 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis pagal susitarimą su bendrininku K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant 2007-04-20 N. K. prašymą išduoti paskolą automobilio pirkimui, neatskleidė L. S. ir J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad N. K. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje bei jis, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, pasiūlė suteikti N. K. 40 000 Lt (11584,80 Eur) vartojimo kreditą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu N. K. prašomas išduoti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka N. K. neprotestuotino vekselio, laiduoto E. S. (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. bei jo, veikiančio bendrininkų grupe su K. A., sprendimas buvo užfiksuotas 2007-04-20 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X7. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X7 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., sudarė 2007-04-20 sutartį Nr. X9, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą N. K. garantavo pasirašydamas 2007-04-20 neprotestuotiną vekselį, laiduotą E. S. ir N. K. esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 40 000 Lt (11584,80 Eur), kurio dalis – 26 000 Lt (7530,12 Eur) 2007-04-20 buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui N. K. BAB „X“ negrąžinus 7812,40 Eur iš paimto kredito, kurio užtikrinimui jis pagal išankstinį susitarimą su bendrininku K. A. 2007-04-20 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X7) parinko netinkamas priemones – vekselį, o K. A. pagal išankstinį susitarimą su juo nefiksavo šio pažeidimo, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą N. K. civilinio proceso metu. Tokiu būdu 2007-04-20 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. A., tyčia išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 7 812,40 Eur.

3.1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-05-15 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretoriui V. Č., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „L“ 2007-05-15 prašymą išduoti paskolą bendrovės apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „L“ suteiktas kreditas bus panaudotas UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p. reikalavimus, kartu su K. A. pasiūlė 2007-05-15 suteikti UAB „L“ 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kreditą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „L“ prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko K. A., nusprendė, jog 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „L“ paprastojo vekselio, laiduoto direktoriaus A. B. (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis jo ir K. A., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas išduoti 480 000 Lt (139 017,61 Eur) kreditą buvo užfiksuotas 2007-05-15 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr.X6. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X6 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., sudarė 2007-05-15 kredito sutartį Nr. X2, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „L“ garantavo 2007-05-15 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu A. B. bei 2007-05-15 neprotestuotinu UAB „E“ vekseliu, pasirašytu E. S. vardu ir UAB „L“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliais, išdavė AB „X“ turtą – 480 000 Lt (139 017,61 Eur), kurie 2007-05-15 buvo panaudoti UAB „E“ veikloje.

Po ko 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, pagal susitarimą su bendrininku K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretoriui V. Č. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „L“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. ir J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „L“ suteiktas kreditas bus panaudotas padengti pagal 2007-05-15 sutartį Nr. X2 ir jos 2007-06-13 papildomą susitarimą gautus UAB „L“ kreditus, jis, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, bendrovės įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „L“ kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. (posėdžio metu balsavusios „prieš“), nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka bendrovės paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės direktoriaus A. B. (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. bei jo, veikiančio bendrininkų grupe su K. A., sprendimas buvo užfiksuotas 2008-05-08 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X3. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X3 užfiksuotu sprendimu, jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., sudarė 2008-05-13 sutartį Nr. X7, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „L“ garantavo 2008-05-13 UAB „E“ laidavimo sutartimi Nr. X1, 2008-08-08 UAB „E“ neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu E. S. ir UAB „L“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui ir laidavimo sutarčiai, išdavė AB „X“ turtą – 500 000 Lt (144 810 Eur), kuris buvo panaudotas UAB „L“ vardu gautų kreditų pagal 2007-05-15 sutartį Nr. X2 ir jos 2007-06-13 papildomą susitarimą dengimui. Kredito gavėjui UAB „L“ BAB „X" negrąžinus 144 807,77 Eur iš paimto kredito, kurio užtikrinimui jis pagal išankstinį susitarimą su bendrininku K. A. 2008-05-08 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X3) parinko netinkamas priemones – vekselį, o K. A. pagal išankstinį susitarimą su juo nefiksavo šio pažeidimo, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą UAB „L“ civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-05-15 iki 2008-05-13 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. A., tyčia išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 144 807,77 Eur.

3.1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-02-21 ir 2008-03-05 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiuose paskolų komiteto posėdžiuose jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant S. J. 2008-02-20 prašymą išduoti paskolą vaistinės patalpų remontui ir 2008-03-05 prašymą dėl kredito sumos padidinimo, neatskleidė L. S. ir J. Š. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad S. J. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kartu su K. A. pasiūlė 2008-02-21 suteikti S. J. 350 000 Lt (101 367 Eur) kreditą, o 2008-03-05 jį padidinti iki 550 000 Lt (159 291,01 Eur), ko pasėkoje komiteto posėdžių metu S. J. prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, bendrininko K. A. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. nusprendė, jog 350 000 Lt (101 367 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio 350 000 Lt (101 367 Eur) sumai, o papildomai suteikto 200 000 Lt (57 924 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio 550 000 Lt (159 291,01 Eur) sumai (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis komiteto sprendimas išduoti 350 000 Lt ( 101 367 Eur) kreditą buvo užfiksuotas 2008-02-21 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X6, o sprendimas padidinti 2008-02-21 suteikto kredito sumą – 2008-03-05 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X5. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X6 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-02-21 kredito sutartį Nr. X4, o remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X5 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-03-05 (originaliame dokumente nurodyta „2008-02-21“) papildomą sutarties Nr. X4 susitarimą, pagal kuriuos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą S. J. garantavo pasirašydamas 2008-03-05 neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir S. J., esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 550 000 Lt (159 291,01 Eur), iš kurių 314 148 Lt (90 983,55 Eur) 2008-02-21, o 189 350 Lt (54 839,55 Eur) 2008-03-05 buvo panaudota UAB „E“ veikloje.

Po ko 2008-04-18 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretoriui V. Č. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant 2008-04-10 UAB „G“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. ir J. Š. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „G“ suteiktas kreditas bus panaudotas padengti pagal 2008-02-21 sutartį Nr. X4 ir jos 2008-03-05 papildomą susitarimą gautus S. J. kreditus, jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į bendrovės įstatinį kapitalą, turimą turtą, įsipareigojimus, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „G“ kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, bendrininko K. A. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka įkeisti esamas pinigines lėšas ir būsimas įplaukas į UAB „G“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB X Y filiale, už kredito lėšas perkamas žaliavas ir atsargas bei neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės direktoriaus V. S., (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis jo ir K. A., veikiančių bendrininkų grupe, bei nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. sprendimas buvo užfiksuotas 2008-04-18 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X8. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X8 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-04-18 sutartį Nr. X4, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „G“ garantavo 2008-04-18 neprotestuotinu Paprastuoju vekseliu, laiduotu bendrovės direktoriaus V. S. ir UAB „G“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 550 000 Lt (159 291,01 Eur), kuris buvo panaudotas S. J. vardu gautų kreditų pagal 2008-02-21 sutartį Nr. X4 ir jos 2008-03-05 papildomą susitarimą dengimui. Kredito gavėjui UAB „G“ BAB „X“ negrąžinus 153 092,18 Eur iš paimto kredito, o jam ir bendrininkui K. A. kredito grąžinimo 2008-04-18 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X8) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą UAB „G“ civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-02-21 iki 2008-04-18 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe, kartu su K. A., tyčia išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 153 092,18 Eur.

3.1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant S. J. 2008-05-08 prašymą išduoti paskolą vaistinės patalpų remontui, neatskleidė L. S. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad S. J. suteiktos paskolos didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kartu su K. A. pasiūlė suteikti S. J. 500 000 Lt ( 144 810 Eur) paskolą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu S. J. paskola buvo priskirta 2 kreditingumo grupei (turėjo būti priskirta 3-5-tai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko K. A., nusprendė, jog paskolos grąžinimui užtikrinti pakanka S. J. paprastojo vekselio, laiduoto UAB „E“ ir E. S. bei UAB „E“ laidavimo sutarties (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis jo ir K. A., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas buvo užfiksuotas 2008-05-08 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X5. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X5 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-05-10 sutartį Nr.X8, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą S. J. garantavo pasirašydamas 2008-05-10 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, 2008-08-08 UAB „E“ laidavimo sutartimi Nr. X1, 2008-08-08 UAB „E“ neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu E. S. ir S. J., esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliams ir laidavimo sutarčiai, išdavė AB „X“ turtą – 500 000 Lt (144 810 Eur), kurio dalis – 460 242 Lt (133 295,30 Eur) 2008-05-10 buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui S. J. BAB „X“ negrąžinus 141 759,36 Eur iš paimto kredito, o jam ir bendrininkui K. A. kredito grąžinimo 2008-05-08 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X5) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą S. J. civilinio proceso metu. Tokiu būdu 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. A., tyčia išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 141 759,36 Eur.

3.1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-08-06 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei L. S. ir paskolų komiteto narei J. Š., nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant V. S. 2008-08-04 prašymą išduoti paskolą būsto remontui, neatskleidė L. S. ir J. Š. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad V. S. suteikto vartojimo kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „E“ veikloje, ir jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03- 31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB X Valdybos 2004-07-23 protokolu Nr. XXX patvirtintų „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklių“ 17 p. reikalavimus, kartu su K. A. pasiūlė suteikti V. S. 60 000 Lt ( 17 377,20 Eur) paskolą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu V. S. paskola buvo priskirta 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-tai ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo, bendrininko K. A. ir nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š., nusprendė, jog paskolos grąžinimui užtikrinti pakanka V. S. paprastojo vekselio, laiduoto S. J. ir šis jo ir K. A., veikiančių bendrininkų grupe, bei nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką J. Š. sprendimas buvo užfiksuotas 2008-08-06 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X9. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X9 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-08-06 sutartį Nr.X0, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą V. S. garantavo pasirašydamas 2008-08-06 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, laiduotą S. J. vardu ir V. S., esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 60 000 Lt (17 377,20 Eur), kurio dalis –  54 730 Lt (15 850,90 Eur) 2008-08-06 buvo panaudota UAB „E“ veikloje. Kredito gavėjui – V. S. BAB „X“ negrąžinus 16 502 Eur iš paimto kredito, o jam ir bendrininkui K. A. kredito grąžinimo 2008-08-06 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X9) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą V. S. civilinio proceso metu. Tokiu būdu 2008-08-06 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. A., tyčia išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 16502 Eur.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 184 str. 2 d. (LR 2007- 06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakciją).

3.2. Be to, jis pagal 2002-01-31 AB „X“ valdybos pirmininkės įsakymą Nr.XK dirbdamas AB „X“ Y filialo valdytojo pavaduotoju ir pagal AB X administracijos vadovo 2007-03-01 patvirtintų filialo valdytojo pavaduotojo pareiginių nuostatų 8.6, 8.8, 8,9 ir 8.24 punktus turėdamas pareigą atlikti kreditinės analizės kokybės kontrolę, atlikti filialo klientų kreditinę analizę ir teikti išvadas ir pasiūlymus sprendimus priimantiems asmenims, analizuoti ir vertinti paskolų užtikrinimo priemonių riziką, jų pakankamumą, būdamas atsakingas už X produktų/paslaugų sutarčių, turto įkeitimo, paskolų komiteto protokolų, kitų teisinių dokumentų ruošimo, pasirašymo bei tvirtinimo kontrolę, pagal 10.3 punktą būdamas atsakingas už tiesiogiai pavaldžių filialo darbuotojų veiklą, žinodamas apie tai, kad AB „X“ pagal 2005-08-08 kredito sutartį Nr. X4, pagal 2006-05-09        kredito sutartį Nr. X9 ir 2007-04-12 papildomą susitarimą Nr. YYY prie kredito sutarties Nr. X9 UAB „S“ buvo suteikęs 1 480 900 Lt (428 898,29 Eur) paskolą, tačiau UAB „S“ trūksta apyvartinių lėšų, o pagal paskolų išdavimo taisykles UAB „S“ AB „X“ negali suteikti dar vienos paskolos, siekdamas pagerinti UAB „S“ finansinę padėtį, laikotarpyje nuo 2007-07-01 iki 2008-06-17, AB „X“ Y filialo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su Y filialo valdytoju K. A., ir žinodamas, kad prašomų suteikti paskolų dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje ir ankstesnių AB „X“ įsipareigojimų, kurių metu gautos paskolos buvo panaudotos UAB „S“ veikloje, dengimui, atstovaudamas AB „X“, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“ reikalavimus, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr.X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14        patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 punktą, paskolos gavėją neteisingai priskirdamas žemesnei rizikos grupei ir išduodamo kredito neužtikrindamas tinkamomis priemonėmis, išdavė kreditus UAB „A“ ir taip išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą didelės vertės – 173 772,01 Eur AB „X“ turtą, nes UAB „A“ nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, o jam ir bendrininkui K. A. sprendimais neužtikrinus kredito grąžinimo tinkamomis priemonėmis, BAB „X“, prarado galimybę išsiieškoti suteiktas paskolą civilinio proceso metu, o būtent:

3.2.1. laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-07-19 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), posėdžiaujant paskolų komiteto nariams neatskleidė jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje ir paskolų komitetui nusprendus suteikti UAB „A“ kreditą, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, grubiai pažeisdamas AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., su UAB „A“ sudarė 2007-07-19 kredito sutartį Nr. X5 dėl 270 000 Lt (78197,41 Eur) suteikimo, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ užtikrino 2007-07-20 d. paprastuoju vekseliu (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir UAB „A“ esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliu, išdavė AB „X“ turtą –  270 000 Lt (78 197,41 Eur), iš kurių 148 000 Lt (42 863,76 Eur) 2007-07-19 ir 115 000 Lt (33 306,30 Eur) buvo panaudoti UAB „S“ veikloje.

3.2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007-12-28 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė V. Č. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteiktas kreditas bus panaudotas UAB „S“ veikloje, ir jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB X Valdybos 2006- 06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p. reikalavimus, kartu su K. A. pasiūlė 2007-12- 28 suteikti UAB „A“ 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą, ko pasėkoje komiteto posėdžio metu UAB „A“ prašomas suteikti kreditas buvo priskirtas 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko K. A., nusprendė, jog 300 000 Lt (86 886 Eur) kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „A“ neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės akcininkės (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas turtas) ir šis jo ir K. A., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas išduoti 300 000 Lt (86 886 Eur) kreditą buvo užfiksuotas 2007-12-28 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X3. Po ko remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr.X3 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2007-12-28 kredito sutartį Nr. X7, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ įsipareigojo užtikrinti paprastuoju vekseliu, laiduotu akcininkės S. K., ir UAB „A“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 300 000 Lt (86 886 Eur), iš kurių 27 000 Lt (7 819,74 Eur) 2007-12-28 buvo panaudoti UAB „S“ veikloje.

Po ko 2008-05-08 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jis, veikdamas bendrininkų grupe su K. A., posėdyje dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą išduoti paskolą apyvartinėms lėšoms, neatskleidė J. Š. jam ir K. A. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota padengti pagal 2007-12-28 sutartį Nr.X7 gautą UAB „A“ kreditą ir UAB „S“ veikloje, jis kartu su K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03-31 nutarimu Nr.19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje 2008-05-08 komiteto posėdžio metu UAB „A“ buvo priskirta 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo ir bendrininko K. A., nusprendė, jog kredito grąžinimui užtikrinti pakanka UAB „A“ neprotestuotino paprastojo vekselio, laiduoto bendrovės akcininkės (kredito grąžinimo užtikrinimui turėjo būti įkeistas nekilnojamasis turtas) ir šis jo ir K. A., veikiančių bendrininkų grupe, sprendimas buvo užfiksuotas 2008-05-08 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X0. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X0 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-05-20 sutartį Nr. X5, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ įsipareigojo užtikrinti paprastuoju vekseliu 400 000 Lt (115 848 Eur) sumai ir UAB „A“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, išdavė AB „X“ turtą – 400 000 Lt (115 848 Eur), kurio dalis –  60 000 Lt (17 377,20 Eur) 2008-05-20 buvo panaudota UAB „S“ veikloje, o 300 000 Lt (86 886 Eur) UAB „A“ vardu gauto kredito pagal 2007-12-28 sutartį Nr. X7 dengimui.

Po ko 2008-06-16 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusiame paskolų komiteto posėdyje jo bendrininkas K. A. pagal susitarimą su juo, posėdyje dalyvaujant AB „X“ paskolų komiteto sekretorei J. Š., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, svarstant UAB „A“ prašymą pertvarkyti 2008-05-20 kredito sutartį Nr. X5 ir padidinti kredito sumą nuo 400 000 Lt (115 848 Eur) iki 600 000 Lt (173 772, 01 Eur), neatskleidė J. Š. žinomos informacijos apie tai, kad UAB „A“ papildomai suteikto kredito didžioji dalis bus panaudota UAB „S“ veikloje bei K. A., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-03-30 Nr. IX-2085) 47 str. 2 p. ir Lietuvos Banko valdybos 1994-03- 31 nutarimu Nr. 19 patvirtintų „Paskolos grupavimo taisyklių“, AB „X“ Valdybos 2006-06-14 posėdžio protokolu Nr. X ir vėlesniu pakeitimu 2007-06-14 patvirtintu protokolu Nr. XX „Kreditavimo limitai ir patvirtinimas“ tvarkos 71 p., neatsižvelgė į paskolos gavėjo nuostolingą veiklą, įstatinį kapitalą, turto ir įsipareigojimų dydžius, paskolos panaudojimą, ko pasėkoje 2008-06-16 komiteto posėdžio metu UAB „A“ buvo priskirta 2 rizikos grupei (turėjo būti priskirta 3-5-ta ir jai kiekvieną ketvirtį turėjo būti apskaičiuojami specialūs atidėjimai nuostoliams padengti) ir komitetas, susidedantis iš jo bendrininko K. A., nusprendė, pakeisti 2008-05-20 suteikto kredito Nr. X5 sąlygas ir kredito sumą padidinti iki 600 000 Lt (173 772,01 Eur) posėdžio metu nenumatant jokių papildomai suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių ir šis veikiančio su juo bendrininkų grupe K. A. sprendimas buvo užfiksuotas 2008-06-16 filialo paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X4. Po ko, remiantis paskolų komiteto posėdžio protokole Nr. X4 užfiksuotu sprendimu, K. A., veikdamas bendrininkų grupe su juo, sudarė 2008-06-17 Papildomą susitarimą Nr. YYY prie 2008-05-20 Kredito sutarties Nr. X5, pagal kurią prisiimtų įsipareigojimų vykdymą UAB „A“ užtikrino 2008-06-17 neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, laiduotu S. K. ir UAB „A“, esant nepakankamomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis – vekseliui, papildomai išdavė AB „X“ turtą – 200 000 Lt (5 7924 Eur), kurio dalis – 191 000 Lt (55 317,42 Eur) 2008-06-17 buvo panaudota UAB „S“ veikloje. Kredito gavėjui UAB „A“ BAB „X“ negrąžinus 173 772,01 Eur paimto kredito, o jam ir bendrininkui K. A. kredito grąžinimo 2008-05-08 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X0) ir 2008-06-16 sprendimu (posėdžio protokolas Nr. X4) neužtikrinus tinkamomis priemonėmis, BAB „X“ prarado galimybę išsiieškoti suteiktą paskolą UAB „A“ civilinio proceso metu. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-06-17 AB „X“ Y filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. A., tyčia išvaistė jam ir K. A. patikėtą svetimą AB „X“ turtą – 173 772,01 Eur.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 184 str. 2 d. (LR 2007- 06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakciją).

4. Nagrinėjant šią bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. ir jo gynėjas teismui pateikė prašymą bylą S. K. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Išnagrinėjęs šį prašymą pirmosios instancijos teismas nutarė jį patenkinti. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi baudžiamoji byla S. K. pagal BK 206 str. 2 d. nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Bankrutuojančios AB „X“ civilinį ieškinį S. K. nutarta palikti nenagrinėtą. 

4.1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodoma, kad šioje byloje S. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, baigto 2008 m. birželio 17 d., padarymu. Pagal bendrą BK 95 str. 1 d. 1 p. „B“ p.p. (redakcijos, galiojančios nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) įtvirtintą taisyklę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl veikos, kuria S. K. kaltinamas nagrinėjamoje byloje, būtų suėjęs 2013 m. birželio 17 d. Tačiau byloje yra duomenys, kad po veikos, kuria S. K. kaltinamas šioje byloje padarymo, jis padarė dvi nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Panevėžio apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais: 2011 m. sausio 11 d. pagal BK 219 str. 1 d. už veiką, padarytą iki 2010 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. sausio 29 d. pagal BK 245 str. už veiką, padarytą iki 2013 m. sausio 14 d. Atsižvelgęs į tai, sutinkamai su veikos, kuria S. K. kaltinamas nagrinėjamoje byloje, padarymo metu galiojusios redakcijos BK 95 str. 4 d. nuostata, teismas padarė išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nagrinėjamu atveju suėjo 2018 m. sausio 14 d. ir apkaltinamasis nuosprendis S. K. atžvilgiu nebegali būti priimtas. Be to, teismas, atsižvelgęs į BPK 3 str. 1 d. 2 p. ir taip pat ir į BK 3 str. 3 p. (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakciją, galiojančią nuo 2017 m. gruodžio 5 d.) bei į BPK 254 str. 4 d. (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakciją, galiojančią nuo 2017 m. gruodžio 5  d.), nurodė, kad šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas numato išimtinę kaltinamojo teisę pasirinkti, ar jis nori, ar ne, tęsti baudžiamąjį procesą ir baigti nagrinėti jo atžvilgiu bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. K. reikalauja nebetęsti jo atžvilgiu bylos nagrinėjimo ir ją nutraukti iš esmės neišsprendus jo kaltės klausimo, t. y. teismui nesprendus, ar S. K. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Teismas, atsižvelgęs į minėtas BPK nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, padarė išvadą, kad S. K., pateikdamas prašymą nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, neišnagrinėjus baudžiamosios bylos iš esmės, t. y. nesprendžiant, ar kaltinimas jam buvo pareikštas pagrįstai, šiuo klausimu išreiškė aiškią savo poziciją nesinaudoti savo teise, kad byla jo atžvilgiu būtų teisingai išnagrinėta, kas reiškia ir tai, kad kaltinamasis sutinka, jog neišnagrinėjus jo bylos iš esmės nebus paneigtos abejonės dėl to, ar jis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ir abejonės dėl jo nepriekaištingos reputacijos, tačiau dėl to jokios teisiškai reikšmingos pasekmės S. K. nekyla. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal šį S. K. prašymą nutraukus jo atžvilgiu bylą jos neišnagrinėjus iš esmės, išnyks šio kaltinamojo pareiga, numatyta BPK 246 str. 1 d., toliau dalyvauti teismo posėdyje, o kitų šioje byloje kaltinamųjų atžvilgiu byla bus nagrinėjama toliau. Teismas nurodė dar ir tai, kad atsižvelgiant į tai, kad S. K. šioje byloje kaltinamas iš esmės skirtingos nusikalstamos veikos padarymu nei kiti kaltinamieji, jis nekaltinamas nusikalstamą veiką padaręs bendrininkaujant su kitais kaltinamaisiais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kiti kaltinamieji ir jų gynėjai neprieštarauja S. K. prašymo patenkinimui, nėra jokio pagrindo išvadai, kad patenkinus S. K. prašymą bus kaip nors pakenkta kitų kaltinamųjų interesams.

5. Nagrinėjant šią bylą kitame teisiamajame posėdyje kaltinamojo K. A. gynėjas ir kaltinamasis Ž. B. pateikė irgi prašymus bylą K. A. ir Ž. B. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Išnagrinėjęs šiuos prašymus pirmosios instancijos teismas ir juos nutarė patenkinti. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi baudžiamoji byla K. A. ir Ž. B. pagal BK 184 str. 2 d. nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Bankrutuojančios AB „X“ civilinį ieškinį K. A. ir Ž. B. nutarta palikti nenagrinėtą, laikinas nuosavybių teisių apribojimas K. A. ir Ž. B. turtui panaikintas.

5.1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodoma, kad Šioje byloje K. A. ir Ž. B. kaltinami sunkaus nusikaltimo, baigto 2008 m. rugpjūčio 6 d., padarymu. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar dėl veikos, kuria kaltinami K. A. ir Ž. B., suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, sutinkamai su BK 3 str. nuostata, ir atsižvelgiant į tai, kad BK 95 str. nuo veikos, kuria kaltinami K. A. ir Ž. B., padarymo iki šiol buvo ne kartą keičiamas ir tik sunkinant nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, būtina vadovautis šios veikos padarymo metu galiojusios (nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) BK 95 straipsnio redakcijos nuostatomis. Pagal bendrą šios redakcijos BK 95 str. 1 d. 1 p. „D“ p.p. įtvirtintą taisyklę, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl veikos, kuria K. A. ir Ž. B. kaltinami nagrinėjamoje byloje, suėjo 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir byloje nėra duomenų, kad šie kaltinamieji bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo metu būtų pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, kas reiškia, jog apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino eiga jų atžvilgiu nebuvo sustojusi, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad po veikos, kuria K. A. ir Ž. B. kaltinami šioje byloje, padarymo, jie būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, kas reiškia, jog senaties eiga jų atžvilgiu nebuvo nutrūkusi. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas K. A. ir Ž. B. atžvilgiu suėjo 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir apkaltinamasis nuosprendis jų atžvilgiu nebegali būti priimtas. Be to, teismas, atsižvelgęs į BPK 3 str. 1 d. 2 p. ir taip pat ir į BK 3 str. 3 p. (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakciją, galiojančią nuo 2017 m. gruodžio 5 d.) bei į BPK 254 str. 4 d. (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakciją, galiojančią nuo 2017 m. gruodžio 5 d.), nurodė, kad šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas numato išimtinę kaltinamojo teisę pasirinkti, ar jis nori, ar ne, tęsti baudžiamąjį procesą ir baigti nagrinėti jo atžvilgiu bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji K. A. ir Ž. B. reikalauja nebetęsti jų atžvilgiu bylos nagrinėjimo ir ją nutraukti iš esmės neišsprendus jų kaltės klausimo, t. y. teismui nesprendus, ar K. A. ir Ž. B. pagrįstai kaltinami jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Teismas, atsižvelgęs į minėtas BPK nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, padarė išvadą, kad K. A. per savo gynėją ir Ž. B., pateikdami prašymus nutraukti jų atžvilgiu baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, neišnagrinėjus baudžiamosios bylos iš esmės, t. y. nesprendžiant, ar kaltinimas jiems buvo pareikštas pagrįstai, šiuo klausimu išreiškė aiškią savo poziciją nesinaudoti savo teise, kad byla jo atžvilgiu būtų teisingai išnagrinėta, kas reiškia ir tai, kad kaltinamieji sutinka, jog neišnagrinėjus jo bylos iš esmės nebus paneigtos abejonės dėl to, ar jie pagrįstai buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką ir abejonės dėl jų nepriekaištingos reputacijos, tačiau dėl to jokios teisiškai reikšmingos pasekmės K. A. ir Ž. B. nekyla. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal šiuos K. A. ir Ž. B. prašymus nutraukus jų atžvilgiu bylą jos neišnagrinėjus iš esmės, išnyks šių kaltinamojo pareiga, numatyta BPK 246 str. 1 d., toliau dalyvauti teismo posėdyje, o kito šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu byla bus nagrinėjama toliau. Nutartyje teismas nurodė, kad šioje byloje K. A. ir Ž. B. yra pareikštas civilinis ieškinys. Atsižvelgęs į BPK 115 str. ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas kaltinimo K. A. ir Ž. B. pagrįstumo klausimas, teismas nurodė, jog patenkinus jų prašymus civilinis ieškinys jų atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu, kas reiškia, kad civiliniam ieškovui išlieka teisė pareikšti K. A. ir Ž. B. civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu civilinio ieškovo teisės nebus pažeidžiamos.

6. Civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti.

6.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK normas ir suformuotą teismų praktiką, susijusią su senaties instituto taikymu.

6.2. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805 pakeitus BPK 3 str. ir 254 str. redakcijas, turi būti iš esmės pakeista teismų praktika, susijusi su senaties termino instituto taikymu, nėra teisinga ir prieštarauja įstatymų leidėjo valiai bei suformuotai teismų praktikai.

6.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2016 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje atsirado prieštaringi senaties instituto aiškinimai, kai skirtingose baudžiamosiose bylose teismas išaiškino, jog baudžiamoji byla dėl senaties turi būti nutraukiama nevertinant asmens kaltės įrodymų, tuo tarpu kitose bylose buvo išaiškinta, kad bylos nutraukimas dėl senaties nėra tapatus išteisinimui. Dėl šių priežasčių, nesant aiškaus senaties instituto suvokimo, teismai susidūrė su teorine ir praktine problema, koks sprendimas byloje turi būti priimamas tais atvejais, kai yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, tačiau pats kaltinamasis prašo jį išteisinti. Sprendžiant šią problemą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus šį prašymą, buvo priimtas 2016 m. birželio 27 d. nutarimas, po kurio priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika iš esmės pasikeitė. Skunde pažymima, kad viena pagrindinių Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo išvadų yra ta, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog baudžiamosios bylos nutraukimas neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijai (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas). Tokia Konstitucinio Teismo išvada suponuoja bet kurio teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, pareigą visais atvejais suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, išspręsti, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-31-746/2016, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu, konstatavo, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui byla gali būti nutraukti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Skunde pažymima ir tai, kad dėstomos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos išvados dėl senaties instituto taikymo taisyklių buvo konstatuotos galiojant 2011 m. birželio 21 d. BPK 3 str. redakcijai, kai BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BPK 3 str. redakcija buvo pakeista 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805, papildant šį BPK straipsnį 3 dalimi, kuri nustatė, jog tuo atveju, jeigu BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį.

6.4. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, BPK 3 str. pakeitimas ir papildymas 3 d. savo pobūdžiu neturi reikšmės Konstitucinio Teismo išvadoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, neturi jų pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis įstatymo pakeitimas turi esmingai pakeisti teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, yra neteisinga. Pasak apelianto, teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišsprendus, ar kaltinimai jam buvo pagrįsti akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, įstatymo leidėjo valiai ir formuojamai teismų praktikai.

6.5. Skunde pažymima, kad BPK 3 str. 3 d. papildymas tik realizavo Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, tačiau toks įstatymo pakeitimas, apelianto nuomone, negali būti vertinamas taip, kad šis paneigia minėto nutarimo išvadą, nurodytą rezoliucinės dalies 3 punkte, jog baudžiamoji byla negali būti nutraukta neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas byloje. Iš Konstitucinio Teismo nutarimo matosi, kad teismas pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja būtent pati galimybė, kad baudžiamoji byla gali būti nutraukta dėl senaties neišsprendus, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas, kas, pasak apelianto, turi būti suvokiama ir aiškinama taip, jog visais atvejais teismui privalu nustatyti šią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad BPK 3 str. papildymas 3 dalimi keičia šią nuostatą ir leidžia teismui nutraukti bylą neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, prieštarauja Konstitucinio Teismo išvadoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Apeliantui akivaizdu, kad net ir papildžius BPK 3 str. 3 dalimi, Konstitucinio Teismo konstatavimas, jog visais atvejais turi būti nustatyta, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, negali būti paneigtas. 

6.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai analogiškose bylose, o teismo išvada, jog byla gali būti nutraukta neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, pasak apelianto, turi didelės reikšmės teismų praktikai, nes savo pobūdžiu yra visiškai nauja ir esmingai keičianti teismų praktiką. Skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta jau įsigaliojus BPK 3 str. pakeitimams, ir, pasak apelianto, šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad BPK 3 str. redakcijos pakeitimas ir papildymas 3 dalimi neturi pakeisti ir nepakeitė teismų praktikos bylose, kuriose suėjo senaties terminai, o teismo pareiga išnagrinėti bylą iš esmės ir nustatyti, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, išlieka ir galioja visiems teismams.

6.7. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu nutraukė dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. nebaigus nagrinėti pačios baudžiamosios bylos, neįvertinus S. K. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, neišklausęs proceso dalyvių nuomonių S. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįstumo, padarymo aplinkybių ir kvalifikavimo aspektais, tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas iš esmės atėmė iš proceso dalyvių galimybę pasisakyti šiais klausimais, neįvertinus kitų galimų proceso reikalavimų taikymo būtinybės ar klausimų, susijusių su nuosprendžio priėmimu, išsprendimu. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą vienam iš kaltinamųjų tarpiniu sprendimu, neišnagrinėjus bylos, neišklausius proceso dalyvių nuomonių dėl kaltinimo pagrįstumo ir kitais klausimais, pažeidžia kitų proceso dalyvių teises baudžiamajame procese į tinkamą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliantas pažymi, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-31-746/2016 išaiškinta, jog baudžiamoji byla dėl senaties gali būti nutraukta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pasak apelianto, akivaizdu, kad BPK 3 str. papildymas 3 dalimi negali pakeisti ir nepakeitė šios Plenarinės sesijos išvados, nes ji grindžiama Konstitucinio Teismo išaiškinimais, išdėstytais 2016 m. birželio 27 d. nutarime, kurie, savo ruožtu, negali būti paneigiami teismo, šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo, išaiškinimais.

6.8. Skunde pažymima dar ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą vienam iš kaltinamųjų, neišnagrinėjus baudžiamosios bylos iš esmės, neteisingumą patvirtina ir procesinė padėtis, susiklosčiusi šioje byloje paduodant apeliacinį skundą. Priėmus 2018 m. gegužės 2 d. nutartį teismas nustatė 7 dienų apskundimo terminą, paskelbus nutartį, teismas patikslino, kad apskundimo terminas nustatomas 20 dienų. Pasak apelianto, tokia situacija suponuoja Apeliacinio teismo pareigą, gavus apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 2 d. nutarties išspęsti, kokiu procesu turi būti išnagrinėtas apeliacinis skundas, ar šis apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas BPK XXV skyriaus nustatyta tvarka, ar 439-442 straipsnių nustatyta tvarka. Apeliantas daro išvadą, kad priėmus galutinį procesinį sprendimą S. K. atžvilgiu ir nustačius 20 dienų apskundimo terminą, pirmosios instancijos teismas preziumavo, jog apeliacinio skundo nagrinėjimas turi vykti BPK XXV skyriaus nustatyta tvarka, tačiau toks bylos nagrinėjimas, apelianto vertinimu, nebūtų teisingas. Kita vertus, nagrinėjant apeliacinį skundą BPK 339-342 straipsnių nustatyta tvarka, iš proceso dalyvių gali būti galutinai atimta galimybė pasisakyti dėl kaltinimų S. K. pagrįstumo ir galimybė paduoti šiuo klausimu kasacinius skundus. Tokiu būdu, apelianto nuomone, ši aplinkybė savaime parodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylą vienam iš kaltinamųjų neišnagrinėjus bylos iš esmės yra neteisingas, ydingas ir pažeidžiantis kitų proceso dalyvių teises baudžiamajame procese.

7. Civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti.

7.1. Skunde nurodoma, kad ši skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK normas ir suformuotą teismų praktiką, susijusią su senaties instituto taikymu.

7.2. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805 pakeitus BPK 3 str. ir 254 str. redakcijas, turi būti iš esmės pakeista teismų praktika, susijusi su senaties termino instituto taikymu, nėra teisinga ir prieštarauja įstatymų leidėjo valiai bei suformuotai teismų praktikai.

7.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki 2016 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje atsirado prieštaringi senaties instituto aiškinimai, kai skirtingose baudžiamosiose bylose teismas išaiškino, jog baudžiamoji byla dėl senaties turi būti nutraukiama nevertinant asmens kaltės įrodymų, tuo tarpu kitose bylose buvo išaiškinta, kad bylos nutraukimas dėl senaties nėra tapatus išteisinimui. Dėl šių priežasčių, nesant aiškaus senaties instituto suvokimo, teismai susidūrė su teorine ir praktine problema, koks sprendimas byloje turi būti priimamas tais atvejais, kai yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, tačiau pats kaltinamasis prašo jį išteisinti. Sprendžiant šią problemą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Konstituciniam Teismui išnagrinėjus šį prašymą, buvo priimtas 2016 m. birželio 27 d. nutarimas, po kurio priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika iš esmės pasikeitė. Skunde pažymima, kad viena pagrindinių Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo išvadų yra ta, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog baudžiamosios bylos nutraukimas neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijai (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas). Tokia Konstitucinio Teismo išvada suponuoja bet kurio teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, pareigą visais atvejais, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, išspręsti, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-31-746/2016, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu, konstatavo, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui byla gali būti nutraukta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Skunde pažymima ir tai, kad dėstomos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos išvados dėl senaties instituto taikymo taisyklių buvo konstatuotos galiojant 2011 m. birželio 21 d. BPK 3 str. redakcijai, kai BPK 3 str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BPK 3 str. redakcija buvo pakeista 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805, papildant šį BPK straipsnį 3 dalimi, kuri nustatė, jog tuo atveju, jeigu BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį.

7.4. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, BPK 3 str. pakeitimas ir papildymas 3 d. savo pobūdžiu neturi reikšmės Konstitucinio Teismo išvadoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, neturi jų pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis įstatymo pakeitimas turi esmingai pakeisti teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, yra neteisinga. Pasak apelianto, teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą K. A. ir Ž. B. atžvilgiu neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišsprendus, ar kaltinimai jiems buvo pagrįsti, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, įstatymo leidėjo valiai ir formuojamai teismų praktikai.

7.5. Skunde pažymima, kad BPK 3 str. 3 d. papildymas tik realizavo Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą, tačiau toks įstatymo pakeitimas, apelianto nuomone, negali būti vertinamas taip, kad šis paneigia minėto nutarimo išvadą, nurodytą rezoliucinės dalies 3 punkte, jog baudžiamoji byla negali būti nutraukta neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas byloje. Iš Konstitucinio Teismo nutarimo matosi, kad teismas pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja būtent pati galimybė, kad baudžiamoji byla gali būti nutraukta dėl senaties neišsprendus, ar asmuo buvo pagrįstai kaltinamas, kas, pasak apelianto, turi būti suvokiama ir aiškinama taip, jog visais atvejais teismui privalu nustatyti šią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad BPK 3 str. papildymas 3 dalimi keičia šią nuostatą ir leidžia teismui nutraukti bylą neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, prieštarauja Konstitucinio Teismo išvadoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Apeliantui akivaizdu, kad net ir papildžius BPK 3 str. 3 dalimi, Konstitucinio Teismo konstatavimas, jog visais atvejais turi būti nustatyta, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, negali būti paneigtas.

7.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai analogiškose bylose, o teismo sprendimas, jog byla gali būti nutraukta neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neišsprendus, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, pasak apelianto, turi didelės reikšmės teismų praktikai, nes savo pobūdžiu yra visiškai naujas ir esmingai keičiantis teismų praktiką. Skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta jau įsigaliojus BPK 3 str. pakeitimams, ir, pasak apelianto, šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad BPK 3 str. redakcijos pakeitimas ir papildymas 3 dalimi neturi pakeisti ir nepakeitė teismų praktikos bylose, kuriose suėjo senaties terminai, o teismo pareiga išnagrinėti bylą iš esmės ir nustatyti, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, išlieka ir galioja visiems teismams. Skunde dėstomas ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018. Pasak apelianto, šiame nuosprendyje buvo sprendžiami analogiški klausimai. Šiame paminėtame nuosprendyje teismas, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., nutraukė baudžiamąją bylą X darbuotojams ir konstatavo, kad šie asmenys buvo pagrįstai kaltinami nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir nutraukus jiems baudžiamąją bylą dėl senaties, pripažino civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas pažymi, kad toks teismo sprendimas buvo priimtas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius proceso dalyvių baigiamųjų kalbų ir įvertinus šiems asmenims inkriminuotų kaltinimų pagrįstumą. Įvertinęs, kad asmenys byloje buvo kaltinami pagrįstai, teismas išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą, pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, kas parodo, kad kalti asmenys, nors ir būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, suėjus senaties terminui, patyrė neigiamas savo padaryto nusikaltimo pasekmes ir liko atsakingi už savo veiksmais padarytą žalą.

7.7. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią baudžiamąją bylą K. A. ir Ž. B. atžvilgiu nutraukė dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, t. y. nebaigus nagrinėti pačios baudžiamosios bylos, neįvertinus K. A. ir Ž. B. pareikštų kaltinimų pagrįstumo, neišklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl K. A. ir Ž. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįstumo, padarymo aplinkybių ir kvalifikavimo aspektais, tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas iš esmės atėmė iš proceso dalyvių galimybę pasisakyti šiais klausimais, neįvertinus kitų galimų proceso reikalavimų taikymo būtinybės ar klausimų, susijusių su nuosprendžio priėmimu, išsprendimu.

7.8. Skunde apeliantas dėsto argumentus dėl civilinio ieškinio išsprendimo klausimo. Nurodo, kad baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nėra ir negali būti tapatinamas išteisinamajam nuosprendžiui. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas arba atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d.). Tuo tarpu klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama, BPK nereglamentuoja ir tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, yra nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi teisę palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2010, 2K-260/2006, 2K-7-304-976/2016).

7.9. Skundžiama nutartimi teismas baudžiamąją bylą kaltinamųjų K. A. ir Ž. B. atžvilgiu nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir BAB „X“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Kaip minėta, apelianto vertinimu, teismas turėtų išspręsti K. A. bei Ž. B. kaltės klausimą ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kaltinimas jiems buvo pagrįstas, patenkinti civilinį ieškinį arba, esant BPK 115 str. 2 d. numatytoms aplinkybėms, pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, civilinio ieškinio išsprendimas toje pačioje byloje užtikrintų ir proceso greitumo, ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

7.10. Skunde pažymima, jog BPK 115 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju teismas apskritai nesprendė kaltės klausimo, neišsprendė, ar buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bylą K. A. ir Ž. B. atžvilgiu baigė nutartimi, o ne nuosprendžiu, todėl teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtu, kuris teismo priimtas neišnagrinėjus bylos iš esmės ir neįvertinus civilinio ieškovo reikalavimų, t. y. savo valia ir iniciatyva, pažeidė ir BPK 115 str. nuostatas.

7.11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamiesiems tarpiniu sprendimu, neišnagrinėjus bylos, neišklausius proceso dalyvių nuomonių dėl kaltinimo pagrįstumo ir kitais klausimais, pažeidžia kitų proceso dalyvių teises baudžiamajame procese į tinkamą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-31-746/2016 išaiškinta, kad baudžiamoji byla dėl senaties gali būti nutraukti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Akivaizdu, kad BPK 3 str. papildymas 3 d. negali pakeisti ir nepakeitė šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos išvados, nes ši išvada grindžiama Konstitucinio Teismo išaiškinimais, išdėstytais 2016 m. birželio 27 d. nutarime, kurie negali būti paneigiami teismo (šiuo atveju pirmosios instancijos teismo) išaiškinimais. Todėl, apelianto vertinimu, klausimas dėl kaltinamųjų kaltės turi būti išspręstas nagrinėjant bylą iš esmės ir priklausomai nuo to, ar kaltinimas buvo pagrįstas, atitinkamai išsprendžiamas civilinio ieškinio klausimas.

8. Atsikirtimuose į civilinio ieškovo BAB „X“ atstovo apeliacinį skundą K. A. gynėjas prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

8.1. Gynėjas nesutinka su civilinio ieškovo atstovo Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo vertinimu. Nurodo, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas vertino BPK 3 str. ir 254 str., kurių redakcijos galiojo iki 2017 m. gruodžio 5 d., atitikimą Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, K. A. gynėjo nuomone, nutarimo išvados dėl minėtų BPK normų prieštaravimo Konstitucijai negali būti taikomos vėlesnei šių straipsnių redakcijai, kuri buvo priimta ir įsigaliojo po minėto nutarimo priėmimo. Skunde pažymima, kad pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. iki Konstitucinio Teismo sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai: pagal atitinkamą institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu (jo dalimi), asmuo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteiktos tam tikros teisės ar atitinkamas teisinis statusas), atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos (2011 m. spalio 25 d., 2016 m. balandžio 27 d. nutarimai). Tuo tarpu skundžiama nutartis, kuria teismas K. A. atžvilgiu nutraukė baudžiamąją bylą, grindžiama BPK 3 str. ir 254 str. redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 5 d.

8.2. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. BPK 3 str. ir 254 str. įstatymų redakcija nebuvo vertinama Konstitucinio Teismo dėl atitikties Konstitucijai, K. A. gynėjo nuomone, minėtos BPK normos nebuvo pripažintos negaliojančiomis, todėl galioja prezumpcija, kad BPK 3 str. ir 254 str. redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 5 d., atitinka Konstituciją, šios normos yra teisėtos ir galiojančios, todėl pagrįstai ir teisėtai šiuo metu taikomos teismų.

8.3. Atsikirtimuose dėstomi Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl BPK 3 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcijos su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) ir nurodoma, kad jie sąlygojo BPK 3 str. ir 254 str. pakeitimus ir papildymus, kurie įsigaliojo 2017 m. gruodžio 5 d., konkrečiai, įgyvendinant Konstitucinio Teismo rekomendacijas, BPK 3 str. ir 254 str. buvo papildyti normomis, kurios numato, kad baudžiamoji byla, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo K. A. gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas numato išimtinę kaltinamojo teisę pasirinkti, ar jis nori, ar ne, tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir baigti nagrinėti jo atžvilgiu bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dar katą pažymi, kad šiuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas visiškai atitinka Konstitucinio Teismo nutarimo išvadas ir išaiškinimus.

8.4. Pasak kaltinamojo gynėjo, civilinio ieškovo atstovas, teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-693/2018 (2018 m. kovo 8 d.) pateikė naujai įsigaliojusios BPK 3 str. ir 254 str. redakcijos taikymo aiškinimą, siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negalėjo pateikti naujai įsigaliojusios BPK 3 str. ir 254 str. redakcijos taikymo aiškinimo, nes žemesnės instancijos teismų sprendimai, kurių teisėtumą ir pagrįstumą kasacinis teismas vertino, buvo grindžiami ankstesne šių normų redakcija.

8.5. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, K. A. gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, toks sprendimas neapriboja ir neapsunkina civilinio ieškovo teisės dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Be to, nelogiški teiginiai, kad baudžiamosios bylos nutraukimas neišsprendus kaltinamojo K. A. kaltės klausimo nepagrįstai užvilkins žalos atlyginimo klausimą, nes pats civilinis ieškovas pripažįsta, jog net ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės ir konstatavus K. A. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, civilinis ieškinys nebūtų iš esmės išnagrinėtas, nes žalos atlyginimo ir apskaičiavimo klausimas bet kuriuo atveju būtų perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

9. Atsikirtimuose į civilinio ieškovo BAB „X“ atstovo apeliacinį skundą kaltinamasis Ž. B. prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

9.1. Atsikirtimuose nurodoma, kad po Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo priėmimo nuo 2017 m. gruodžio 5 d. įsigaliojo BPK 3 str. 3 d. ir BPK 254 str. 4 d. pakeitimai. Pasak Ž. B., šie BPK normų pakeitimai numato išimtinę kaltinamojo teisę pasirinkti, ar jis nori, ar ne tęsti baudžiamąjį procesą, ir baigti nagrinėti jo atžvilgiu bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tokia teise jis ir pasinaudojo. Kaltinamasis pažymi, kad civilinio ieškovo atstovas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018, nes šioje byloje kaltinamieji neišreiškė valios pasitraukti iš proceso net ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, be to, šis nuosprendis dar neįsitesėjo ir neįgijo precedentinės galios.

9.2. Atsikirtimuose nurodoma ir tai, kad teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtu, neužkirto kelio civiliniam ieškovui savo teises ginti civilinio proceso būdu. Kita vertus, civilinis ieškovas yra netekęs reikalavimo teisių, todėl jis jau nebegali jų ginti jokiame procese. Kaltinamasis nurodo, kad 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu teismas informavo, jog gavo duomenis apie tai, kad BAB „X“ 2016 m. rugpjūčio 26 d. sudarė sutartį su „GV“. Šia sutartimi BAB „X“ perdavė skolas „GV“. 2018 m. kovo 23 d. teisiamojo posėdžio metu BAB „X“ atstovas pateikė 2018 m. kovo 21 d. paaiškinimą dėl patirtos turtinės žalos. Kaltinamojo Ž. B. nuomone, šios aplinkybės atskleidžia prieštaringą ir nenuoseklią civilinio ieškovo BAB „X“ poziciją. Pirminio ieškinio dalykas buvo išduotų ir negrąžintų paskolų balansinės vertės kaip žala. Perleidus UAB „GV“ reikalavimo teises, šios teisės pagal CK 6.101 str. 1 d. yra perleidžiamos visos ar jų dalis kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pasak kaltinamojo, civilinis ieškovas BAB „X“ būtent balansines vertes perleido UAB „GV“. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartyje (2.1.1.1 p., 2.4 p.) nurodyta, jog perleidžiamos teisės į visą, o ne į dalį reikalavimo, Ž. B. nuomone, civilinis ieškovas neteko teisės reikalauti paskolų balansinių verčių ar net jų dalies. Be to, pasak kaltinamojo, tai galia ne tik šioje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kuriame kitame procese. Kitoje civilinio ieškinio dalyje ir 2018 m. kovo 21 d. paaiškinime nurodoma, kaip skirtumas tarp paskolos balansinės vertės ir jos pardavimo kainos. Ž. B. nuomone, tokia pozicija yra absoliučiai nepagrįsta, nes jokiu priežastiniu ryšiu nesusijusi su galimai padaryta kaltinamųjų ar kurio nors iš jų nusikalstama veika. Reikalavimo teisės perleidimo pasekmės (pelnas, nuostoliai ar kt.) atsirado ne dėl kaltinamųjų veiksmų (neveikimo), o dėl paties civilinio ieškovo valios. Civilinis ieškovas realizavo sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.) ir pats suderino jam tinkančią reikalavimo teisių pardavimo kainą. Už tai, pasak Ž. B., negali būti atsakingi kaltinamieji. Tuo atveju, jeigu civilinis ieškovas būtų reikalavimo teises pardavęs pelningai, o ne nuostolingai, neatsirastų kaltinamųjų teisė reikalauti pelno dalies. Nuostolingas reikalavimo teisių pardavimas yra tik paties civilinio ieškovo valios išraiškos rezultatas, nes priežastiniu ryšiu nesisieja su nusikalstama veika (turto iššvaistymu), todėl šie nuostoliai tenka pačiam civiliniam ieškovui. Be to, byloje yra 2016 m. rugpjūčio 29 d. sandorio užbaigimo pažyma, kuria BAB „X“ ir UAB „GV“ patvirtino apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo Ž. B. nuomone, nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. BAB „X“ neteko teisių į 2016 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi perleistas paskolas. Reikalavimo teisių netekimas daro neįmanoma civilinio ieškinio egzistavimą, nes išnyksta asmuo (ieškovas), turintis procesinį subjektiškumą (suinteresuotumą) reikalauti šių teisių.

9.3. Atsikirtimuose nurodoma dar ir tai, kad kitas civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimo pagrindas – ieškinio senaties taikymas. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 str. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatymas nenumato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129 str., 1.130 str.). Ieškiniu asmuo siekia teismine tvarka apginti savo pažeistas civilines teises, nepriklausomai nuo to, civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka šios teisės ginamos. Įstatymas nenumato specialių senaties terminų ieškiniams baudžiamajame procese reikšti, todėl reiškiant ieškinius ir baudžiamajame procese jie turi būti pareikšti per CK nustatytus ieškinio senaties terminus. Todėl net ir baudžiamajame procese civiliniams atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys turi būti atmestas kaip paduotas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str.2 d.; 1.131 str. l d.). Kaltinamasis nurodo, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matosi, kad civilinis ieškinys pareikštas tik 2015 m. liepos 31 d. (kai kaltinamiesiems buvo inkriminuojamos visai kitos veikos), nors civilinis ieškovas apie galimus pažeidimus išduodant kreditus sužinojo dar 2008 m. gruodžio mėn. (UAB „E“ ir su ja susijusių įmonių epizodas) bei 2009 m. (UAB „A“ ir su ja susijusių įmonių epizodas).

10. Teismo posėdyje civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovas prašo jo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras, asmenys, prieš kuriuos byla nutraukta, K. A. ir Ž. B., jų, o taip pat asmens, prieš kurį byla nutraukta, S. K., gynėjai apeliacinius skundus prašo atmesti.

11. Civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

12.  Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Senaties terminui suėjus po to, kai asmeniui pareiškiamas kaltinimas ir baudžiamasis procesas vyksta teisme, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baudžiamasis procesas nutraukiamas nutartimi atitinkamai pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba pradėjus bylą nagrinėti (BPK 254 straipsnio 4 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teisme kartu panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

12.1. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

12.2. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes - nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

12.3. Įgyvendinant Lietuvos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą buvo priimti BPK pakeitimai. BPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Analogiškai pakeista ir BPK 254 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2-7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamąjį procesą. Taigi, pagal naują reglamentavimą, šiuo metu teismas gali nebetęsti bylos nagrinėjimo ir nutraukti bylą, nebent kaltinamasis reikalauja tęsti procesą. Tokiu atveju procesas yra tęsiamas ir baigiamas nuosprendžiu, kuriame turi būti pasisakyta dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis), o tai teismas gali padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Jei kaltinamasis, bylą nagrinėjant teisme, to nereikalauja, teismas priima nutartį nutraukti bylą.

Dėl civilinio ieškovo atstovo apeliacinių skundų argumentų

13. Civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovas apeliaciniuose skunduose prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuriomis baudžiamoji byla atitinkamai kaltinamiesiems S. K. ir K. A. bei Ž. B. nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, panaikinti. Abiejuose apeliaciniuose skunduose dėstomi argumentai iš esmės tapatūs, jie dėstomi labai plačiai, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios nesutinkama su bylos nutraukimu atskiriems asmenims, kurie buvo kaltinami šioje byloje, nurodoma aiškiai ir konkrečiai. Apelianto nuomone, teismas negalėjo nutraukti bylos S. K., K. A. ir Ž. B. vadovaujantis naujos, 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcijos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 3 d. ir 254 str. 4 d., nes šie baudžiamojo proceso įstatymai, pasak apelianto, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimui Nr. KT19-N10/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 išaiškinimams ir netgi jau po BPK 3 str., 254 str. pakeitimų, apelianto nuomone, tebegaliojančiai teismų praktikai. Apelianto nuomone, ir po atitinkamų baudžiamojo proceso įstatymų pakeitimų įsigaliojimo, taigi ir šiuo metu, teismas negali nutraukti bylos suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui prieš tai teismui neišsprendus, ar kaltinamieji pagrįstai buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas.

14. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta. Šioje teismo nutartyje pagrindinės šiuo metu galiojančios redakcijos BK 95 str. ir BPK 3 str. 1 d. 2 p., 3 d., taip pat Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo nuostatos dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo jau buvo išdėstytos. Tačiau atsakant į apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija į kai kurias aplinkybes atkreipia dėmesį papildomai.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliaciniuose skunduose ir remiamasi konkrečiais jau nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinės dalies punktais, tačiau neatsižvelgiama į visą šio nutarimo turinį, apeliantas neatsižvelgia į tai, kokie prašymai buvo išnagrinėti priimant šį Konstitucinio Teismo nutarimą ir kokiam Konstitucijos straipsniui prieštaraujančiomis buvo pripažintos kai kurios anksčiau galiojusios BPK normos.

16. Pagal anksčiau galiojančios redakcijos BPK 3 str. 1 d. 2 p. baudžiamasis procesas negalėjo būti pradedamas, o pradėtas turėjo būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Pagal anksčiau galiojusios redakcijos BPK 254 str. 4 d. nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šios Kodekso 3 str. 1 d. 2-9 p. numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Tai reiškia, kad suėjus BK 95 str. nustatytiems apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, tolesnis baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas ir privalėjo būti nutrauktas. Kai ši aplinkybė būdavo nustatoma bylą perdavus teismui arba bylos nagrinėjimo teisme metu, baudžiamoji byla būdavo nutraukiama teismo nutartimi. Pagal BPK 3 str. nustatytą teisinį reguliavimą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, teismas turėjo nutraukti bylą ir negalėjo priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio. Šis draudimas būdavo taikomas nepaisant kaltinamojo prašymo tęsti procesą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kaip tik dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Kauno apygardos teismas nutartimis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar atitinkami BPK straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad šis teismas išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 3/2015-13/2015-15/2015 pagal pareiškėjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-79/2014, Lietuvos apeliacinio teismo prašymą Nr. 1B-19/2015, Kauno apygardos teismo prašymą Nr. 1B-22/2015 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tiek, kiek ja draudžiama tęsti procesą teisme, kai tęsti procesą prašo kaltinamasis.

17. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarė:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu; Žin., 2011, Nr. 81-3965) nuostata „Baudžiamasis procesas <...> turi būti nutrauktas: <...> 2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 37-1341) tiek, kiek nustatyta, kad byla nutraukiama, kai yra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 38-1734) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

18. Jau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. spalio 11 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016 ir buvo suformuota nauja teismų praktika. Šioje nutartyje buvo nurodyta, jog Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

18.1. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, pradėtą pagal Plenarinės sesijos kreipimąsi šioje baudžiamojoje byloje, taip pat vėlesnius kitų teismų kreipimusis panašiose bylose, 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

18.2. Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu pripažino, kad Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja pirmiau nurodytos BPK 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 1 punkto nuostatos tiek, kiek įgalioja suėjus senaties terminui nutraukti procesą pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape arba pradėjus bylą nagrinėti, bet teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, taip pat apeliacinės instancijos teisme panaikinant pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir nutraukiant bylą, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus, ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos.

18.3. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi oficialiai paskelbtais Konstitucinio Teismo nutarimais (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos. Po oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo (2016 m. birželio 27 d.) neturi būti vadovaujamasi ankstesniais bendrosios kompetencijos teismų precedentais dėl bylos nutraukimo teisme suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kurie buvo suformuoti iki šiuo nutarimu pripažįstant minėtas BPK 235, 254 ir 327 straipsnių nuostatas šiuo klausimu prieštaraujančiomis Konstitucijai. 

19. Galima sutikti su tuo, kad po šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos nutarties priėmimo, pagal šios nutartis išaiškinimus teismai privalėjo visose bylose, taikant BK 95 str. ir BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatas, pirmiausia išnagrinėti bylą iš esmės ir nustatyti, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Ir tik po to arba nutraukti bylą, arba priimti išteisinamąjį nuosprendį.

20. Tačiau padėtis pasikeitė po to, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, pakeitė BPK 3, 254 ir kai kuriuos kitus šio Kodekso straipsnius. Lietuvos Respublikos 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805, įsigaliojusiu 2017 m. gruodžio 5 d., BPK 3 str. buvo papildytas 3 dalimi. Joje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Tuo pačiu įstatymu Nr. XIII-805 buvo pakeista BPK 254 str. 4 dalis. Joje nurodyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 str. 1 d. 2-7 p. numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.

21. Šioje byloje paduotų apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad šiuo metu galiojančių redakcijų BPK 3 ir 254 straipsniai prieštarauja jau nurodytam Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimui, teisėjų kolegija atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu; Žin., 2011, Nr. 81-3965) nuostata „Baudžiamasis procesas <...> turi būti nutrauktas: <...> 2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarimo 3 punktu, apie kurį nurodoma apeliaciniuose skunduose, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 38-1734) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

22. Tačiau būtina pažymėti, kad prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. šiuo atveju siejamas su asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisės, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konkrečiai, su tuo, kad galiojančios BPK normos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nenumatė galimybės priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio. Šis draudimas buvo taikomas nepaisant kaltinamojo prašymo tęsti procesą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apie tai dėstoma Konstitucinio Teismo nutarimo aprašomojoje dalyje.

23. Iš to, kaip 2017 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-805 buvo pakeisti BPK 3, 254 ir kai kurie kiti šio Kodekso straipsniai, akivaizdžiai matosi, kad šiuos pakeitimus įstatymų leidėjas priėmė įgyvendinant būtent Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimą. BPK 3 str. buvo papildytas 3 dalimi, pagal kurią jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Naujos redakcijos BPK 254 str. 4 d. buvo nurodyta, kad kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Kad šių ir kitų BPK straipsnių pakeitimai buvo padaryti įgyvendinant nurodytą Konstitucinio Teismo nutarimą, matosi ir iš Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto Pagrindinio komiteto 2017 m. lapkričio 15 d. išvadų.

24. Apeliaciniuose skunduose civilinio ieškovo atstovas dar nurodo, kad ir po BPK 3 ir 254 straipsnių pakeitimo priimtose kasacinėse nutartyse toliau aiškinama apie tebegaliojančią teisminę praktiką pagal kurią baudžiamoji byla, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, gali būti nutraukiama arba priimamas išteisinamasis nuosprendis tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, ar asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantas šiuo atveju nurodo ir apie konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 8 d. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-693/2018. Apeliantas nurodo, kad šia nutartimi, kuria buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad „.. nors šiems asmenims dėl inkriminuotų kaltinimų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, nes veikos padarytos 2004-2005 metais (senaties terminas pagal BK 95 str. 1 d. d p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo red.) 10 metų), tačiau ar minėtų išteisintųjų veiksmuose buvo jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių, turi spręsti apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (BPK 331 str. 3 d.)“. Susipažinus su šia kasacine teismo nutartimi, matosi, kad ji priimta byloje, kurioje pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė ne po BPK 3 str. ir 254 str. naujųjų redakcijų įsigaliojimo, o dar 2015 m. lapkričio 5 d. Įvertinus tai ir prokuroro kasacinio skundo, pagal kurį ši byla buvo išnagrinėta kasacine tvarka, argumentus, daryti išvadą, kad paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis tariamai patvirtina apelianto argumentus šioje byloje, nėra pagrindo.

25. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naujosios redakcijos BPK 3 ir 254 straipsniai ne tik neprieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, tačiau kaip tik įgyvendina šį nutarimą ir tarp jų jokių prieštaravimų nėra. Teisėjų kolegija, taip pat pažymi, kad pagal BPK 4 str. 1 d. proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Priimdamas skundžiamas nutartis teismas kaip tik vadovavosi BPK normomis, galiojančiomis tuo metu, tarp jų ir galiojančios redakcijos BPK 3 ir 254 straipsniais.

26. Patikrinus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutraukdamas baudžiamąją bylą S. K., K. A. ir Ž. B., teismas nei BK 95 str., nei BPK 3 str. ir 254 str. nuostatų nepažeidė. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad BK 95 str. 1 d. nustatyti terminai, kuriems praėjus negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skundžiamų nutarčių priėmimo metu jau buvo praėjęs, pirmosios instancijos teismo nutartyse apie tai išsamiai pasisakyta ir tai neginčijama pačiuose apeliaciniuose skunduose.

27. Šioje teismo nutartyje jau buvo atmesti apeliacinių skundų argumentai dėl naujosios redakcijos BPK 3 str. ir 254 str. taikymo galimybės šioje byloje, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šias BPK normas pirmosios instancijos teismas taikė ir pagrįstai, ir tinkamai. Skundžiamose nutartyse teismas pagrįstai nurodė, kad pagal jau nurodytas naujos redakcijos BPK normų nuostatas kaltinamasis turi teisę pasirinkti ar jis nori, ar ne tęsti baudžiamąjį procesą ir baigti nagrinėti jo atžvilgiu bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji S. K., K. A. ir Ž. B. arba jų gynėjai, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ne tik neprašė ir nereikalavo tęsti baudžiamąjį procesą, tačiau atvirkščiai, patys prašė nutraukti baudžiamąją bylą nesprendžiant klausimo, ar šie asmenys buvo pagrįstai kaltinami nusikalstamų veikų padarymu. Šiuos prašymus kaltinamieji ir jų gynėjai patvirtino betarpiškai teisiamajame posėdyje. Todėl teismas, kolegijos nuomone, teisėtai ir pagrįstai priėmė abi skundžiamas nutartis, kuriomis baudžiamąją bylą iš pradžių S. K., o po to ir K. A. bei Ž. B. nutraukė, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (BPK 3 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Prašymai dėl bylos nutraukimo buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, iš posėdžių protokolų matosi, kad dėl jų pasisakyti turėjo teisę visi nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat ir civilinio ieškovo atstovas. Tai, kad nutraukus baudžiamąją bylą prieš tris kaltinamuosius, pirmosios instancijos teismas toliau tęsė bylos nagrinėjimą tik vieno kaltinamojo atžvilgiu, nepažeidė BPK reikalavimų ir nagrinėjimo byloje dalyvių teisių. Tai, kad šioje byloje teismas neišsprendė klausimo dėl asmenims, prieš kuriuos nutraukta byla, pareikštų kaltinimų pagrįstumo, taip pat ir tai, kad civilinio ieškovo atstovas dėl to negalėjo, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, pasisakyti baigiamųjų kalbų metu, nėra BPK pažeidimai, juo labiau tokie, kurie būtų esmingai suvaržę apelianto, t. y. civilinio ieškovo, teises.

Dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo

28. Pagrindiniai civilinio ieškovo atstovo apeliacinių skundų argumentai yra dėl BK 95 str. bei BPK 3 str. ir 254 str. taikymo. Į šiuos argumentus jau buvo atsakyta ir jie atmesti. Tačiau apeliaciniuose skunduose, ypač apeliaciniame skunde dėl antrosios skundžiamos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėstomi ir argumentai dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai nutraukęs bylą atskiriems kaltinamiesiems teismo nutartimi, teismas priėmė ir neteisingą sprendimą palikti šiems asmenims pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą. Apelianto nuomone, teismas turėjo išspręsti asmenų, prieš kuriuos nutraukia bylą, kaltės klausimą, nustatyti ar kaltinimai jiems buvo pagrįsti ir, priklausomai nuo padarytų išvadų, arba patenkinti civilinį ieškinį, arba, esant BPK 115 str. 2 d. numatytoms aplinkybėms, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad būtent tokį sprendimą dėl civilinio ieškinio priėmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018. Taip pat nurodo, kad toks civilinio ieškinio išsprendimas toje pačioje byloje užtikrintų proceso greitumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliantas dar nurodo, kad pagal BPK 115 str. 3 d. 2 p. teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tuo tarpu byloje teismas nesprendė klausimo, ar buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, priėmė ne nuosprendį, o nutraukė bylą nutartimi. Apelianto nuomone, taip teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtą, pažeidė BPK 115 str. nuostatas.

29. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus irgi atmeta. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąją byla. BAB „X“ šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo S. K., K. A., Ž. B. ir E. S..

30. Pagal BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Pagal šio BK straipsnio 2 d. išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. O pagal šio BK straipsnio 3 d. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

31. Tai reiškia, kad visiškai arba iš dalies patenkinti civilinį ieškinį teismas gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti civiliam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, teismas gali irgi tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu sprendimas dėl civilinio ieškinio priimant išteisinamąjį nuosprendį priklauso nuo išteisinimo pagrindo. Teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Apeliantas nurodo apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018, kurioje, pripažinus, kad asmenys pagrįstai buvo kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, teismas nutraukė bylą, tačiau pripažino civilinio ieškovui teisę į civilinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Susipažinusi su šiuo nuosprendžiu, visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir byla dar neišnagrinėta apeliacine tvarka. Kita vertus, dar kartą pažymėtina, kad šioje byloje teismas iš tikrųjų nesprendė klausimo, ar S. K., K. A. ir Ž. B. pagrįstai buvo kaltinami padarę nuskalstamas veikas, ir skundžiamomis nutartimis teismas bylą prieš juos nutraukė ne nuosprendžiu, o teismo nutartimis. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla nutraukiama. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012 buvo išaiškinta, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K–P–429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais.

32. Kitoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010 irgi nurodyta, kad BPK tiesiogiai nėra nustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.

33. Iš skundžiamų šioje byloje nutarčių matosi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinių ieškinių kaip tik ir vadovavosi galiojančia teismų praktika. Skundžiamomis 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimis nutraukęs baudžiamąją bylą kaltinamiesiems S. K., K. A. ir Ž. B., nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tomis pačiomis nutartimis teismas BAB „X“ civilinį ieškinį šiems asmenims paliko nenagrinėtą. Skundžiamose nutartyse teismas taip pat nurodė, kad civiliniam ieškovui išlieka teisė pareikšti civilinį ieškinį asmenims, kuriems nutraukta baudžiamoji byla, civilinio proceso tvarka. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį asmenims, prieš kuriuos byla nutraukta, nenagrinėtu, vadovavosi galiojančia teismų praktika ir BPK reikalavimų nepažeidė. Naikinti arba keisti šią skundžiamų teismo nutarčių dalį taip pat nėra pagrindo. Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta galimybės civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, o tuo pačiu ir nepažeidžia jo teisės į žalos atlyginimą.

34. Asmens, prieš kurį nutraukta byla, Ž. B. atsikirtimuose į civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą nurodoma dar ir apie tai, kad BAB „X“ šioje byloje, jo nuomone, negalėjo būti civiliniu ieškovu. Ž. B. tokią nuomonę grindžia tuo, kad byloje yra pateikta 2016 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią BAB „X“ reikalavimo teises perleido kitai UAB „GV“. Šių ir kitų atsikirtimuose nurodomų argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Pirmiausia kolegija pažymi, kad dėl šių aplinkybių apeliaciniai skundai nepaduoti. Taip pat pažymima, kad tuo atveju, jeigu asmenims, prieš kuriuos baudžiamoji byla nutraukta, bus pareikštas ieškinys civilinio proceso tvarka, šie asmenys visus nesutikimo su civilinio ieškiniu argumentus turės teisę ir galimybę pateikti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 5 d. 1 p.,

n u t a r i a :

            Civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „X“ atstovo advokato O. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                          Jolanta Čepukėnienė

                                                                                    Laima Garnelienė

                                                                                Linas Šiukšta