DOK-989
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00185-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 11 d. paduotu ieškovų L. S., R. S. ir D. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio dalies arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pakeitimo, paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais. Byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys pripažinti negaliojančiais paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir jų pagrindu notarės padarytus vykdomuosius įrašus. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas nurodytų ieškovų ieškinys, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2025 m. vasario 25 d. nutartimi DOK-258 atsisakė priimti ieškovų pirmą kartą 2025 m. sausio 21 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovų paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotame kasaciniame skunde keliamas naujas klausimas dėl to, kad dėl to, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pažeisdamas tarptautinius asmens teisių apsaugos standartus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau ir – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę į teisingą teismą. Ieškovai nebuvo informuoti apie visą apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo sudėtį (apie kartu su teisėju dirbantį teisėjo padėjėją ar padėjėjus) ir teismas nesudarė galimybės pareikšti tokiems asmenims nušalinimus, kaip to reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (EŽTT 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas byloje Tsulukidze ir Rusulashvili v. Gruzija, peticijų Nr. 44681/21, 17256/22). Tai sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliaciniame teisme Civilinių bylų skyriuje šiuo metu dirba 36 teisėjų padėjėjai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, jiems nepateikė jokių duomenų apie tai, kuris teisėjo padėjėjas ar padėjėjai dirba kartu su teisėja pranešėja Dalia Kačinskiene bei kitais kolegijos nariais (Neringa Švediene ir Alma Urbanavičiene) ir jiems padeda rengti galutinį procesinį sprendimą ieškovų inicijuotame apeliaciniame procese.
Antrą kartą byloje paduotame kasaciniame skunde keliamas taip pat naujas klausimas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą pagal įstatymą (lot. ex officio) tinkamai įvertinti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pirmosios instancijos teismo padaryto esminio proceso teisės pažeidimo, sudarančio absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ginčijami vekseliai buvo parengti ir išduoti (2022 m. rugpjūčio 25 d.) užtikrinant bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymą bendrovei Golden Fields OÜ. M. S. M. A. buvo Užgirių žemės ūkio bendrovės vadovas nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., tačiau jis neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o teismai neįvertino, kaip formavosi kiekvieno iš ieškovų valia sudarant ginčijamus sandorius ir kaip atsakovės ir M. S. M. A. veiksmai nulėmė ieškovų neteisingą suvokimą apie sandorių tikslus. Pirmosios instancijos teismas sprendime akivaizdžiai išsprendė ir M. S. M. A. materialiųjų subjektinių teisinių klausimus – pasisakė dėl jo kaip Užgirių žemės ūkio bendrovės vadovo bei jo kaip atsakovės bendrovės Golden Fields OÜ vadovo prisiimtų individualių (savarankiškų) įsipareigojimų vykdymo.
Antrą kartą byloje paduotame kasaciniame skunde nurodomas toks pat, kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino esminių su sandorių (vekselių išdavimu) negaliojimu dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo susijusių aplinkybių, t. y. dėl ieškovų klaidingos valios apie tikrąją sandorių (vekselių išdavimo) esmę, susiformavimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reikalaujančios tokio pobūdžio verslo santykiuose nagrinėti su sandorių sudarymu reikšmingų faktinių aplinkybių visumą.
Atrankos kolegija pažymi, kad anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo, todėl nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo tų pačių kaip ir pirmame kasaciniame skunde išdėstytų argumentų daryti kitokią išvadą nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju.
Atrankos kolegijos vertinimu, nors antrą kartą ieškovų pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, ieškovų manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą nenagrinėjamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2025 m. vasario 25 d. nutartimi DOK-258 nutarė grąžinti ieškovui 2000 Eur žyminio mokesčio, todėl iš naujo žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas