Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-287-2012].doc
Bylos nr.: 2A-287/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

             Civilinė byla Nr. 2A-287/2012

             Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 36.1; 52.3

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-803-159/2010 pagal ieškovo V. G. individualios įmonės ieškinį atsakovui L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ dėl skolos už atliktus darbus ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas V. G. individuali įmonė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovui 129 028,49 Lt skolos už atliktus darbus, 20 000 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 5 d. su atsakovu L. Ž. visuomeninio maitinimo įmone „Goda“ sudarytą statybos rangos sutartį įsipareigojo atlikti svečių namų, esančių J. Basanavičiaus g. 29, Palangoje, statybos darbus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už faktiškai atliktų darbų kiekius ne vėliau kaip per 5 dienas surašius atliktų darbų aktus. Laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. sausio 29 d. ieškovas atliko darbus ir atliktų darbų aktais bei PVM sąskaitomis faktūromis perdavė atsakovui darbų už 1 289 489,57 Lt. Anot ieškovo, atsakovas sumokėjo tik dalį pinigų sumos - 1 160 461,08 Lt, ir liko skolingas 129 028,49 Lt. Ieškovas nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutarties 9.1.1 punktą, už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. atsakovas turi jam sumokėti 46 450,26 Lt delspinigių, tačiau ieškovas prašė sumažinti delspinigių sumą iki 20 000 Lt, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo V. G. individualios įmonės ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ ieškovui V. G. individualiai įmonei nutarė priteisti 129 028,49 Lt skolos už atliktus darbus, 10 000 Lt delspinigių, iš viso 139 028,49 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 780,40 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino, jog pagal 2006 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartį pastatytas objektas buvo perduotas valstybinei komisijai, 2008 m. gegužės mėnesį pastatas buvo pradėtas eksploatuoti, kad jam ieškovas 2008 m. sausio 29 d. pasirašytinai įteikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04232887, serija VGĮ, apmokėti už atliktus darbus 154 119,59 Lt, tačiau nesutiko sumokėti ieškovui 129 028,49 Lt skolos už atliktus darbus, motyvuodamas tuo, kad ieškovas atliko darbus su trūkumais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastatyti atsakovui priklausantys svečių namai buvo perduoti valstybinei komisijai ir atsakovas minimus svečių namus 2008 m. gegužės mėnesį pradėjo eksploatuoti, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad valstybinė komisija nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus, konstatavo, kad atsakovo atstovas L. Ž., priimdamas ieškovo atliktus darbus ir nepatikrindamas atliktų darbų, neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (CK 6.662 str. 3 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie paslėptus ieškovo atliktų darbų trūkumus, nes tiek pastato fasado kitokios formos įrengimas, tiek mansardiniame pastato aukšte įrengtų sanitarinių mazgų plotai buvo ir yra pastebimi. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl atsakovo nesumokėtos 129 028,49 Lt skolos už atliktus darbus įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkino. Teismas, vadovaudamasis rangos sutarties 9.1.1 punkto ir CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ieškovui už atliktus darbus nustatytais terminais yra sumokėjęs 1 160 461,08 Lt, nusprendė esant pagrindui prašomų priteisti delspinigių sumą sumažinti iki 10 000 Lt.

             

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovas L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 ir 270 straipsniuose. Pagal šių straipsnių nuostatas teismas privalėjo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir argumentus, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sanitarinio mazgo plotas nuo projektinio standarto buvo mažesnis tik 20 centimetrų, todėl šio skirtumo be specialaus matavimo pastebėti neįmanoma ir minėtas trūkumas buvo nustatytas tik eksploatuojant šį sanitarinį mazgą viešbučio lankytojams.
  3. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas neužsiima projektavimo ar statybos darbais, todėl jis nežinojo kaip reikia tikrinti 3 aukštų pastatyto namo kiekvienos patalpos ir viso namo išvaizdos atitikimą projekto reikalavimams. Trūkumai buvo nustatyti po pridavimo pastato valstybinei priėmimo komisijai, kurioje dalyvavo visų sričių specialistai, todėl darytina išvada, jog nustatyti statybos defektai buvo paslėpti trūkumai.
  4. Anot apelianto, pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, atsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą trūkumams pašalinti ir tokiu atveju, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.
  5. Po 2010 m. rugpjūčio 3 d. įvykusios liūties atsakovo įmonės viešbučio-restorano rūsys, maisto produktų sandėlis ir keletas administracijos kabinetų buvo užpilti lietaus vandeniu. Įvykio metu buvo užfiksuota, kad vanduo į rūsio patalpas prasiveržė per grindų ir sienos sujungimus, per tarpus tarp keramikinių plytelių, šalia grindų surinkimo trapų, per sumontuotų sanitarinių prietaisų šonus. Dėl šio įvykio atsakovas ieškovui pateikė pretenziją, su kuria ieškovas nesutiko. Buvo kreiptasi į ekspertus, kurie nustatė, kad vietoje grindų hidroizoliacijos darbų, kurie pagal statybos darbų žurnalą buvo atlikti, buvo uždėta pažeidžiant STR reikalavimus polietileno plėvelė. Šiuo metu dėl minėtų paslėptų darbų trūkumų (hidroizoliacijos darbų defektų) atsakovas pateikė atsakovui ieškinį Klaipėdos apygardos teisme.

 

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. G. individuali įmonė prašo atsakovo L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Atsakovas pretenzijas dėl trūkumų pradėjo reikšti, tik kai ieškovas 2009 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2009 m. birželio 6 d. rašto ir 2009 m. birželio 10 d. protokolo V. G. individuali įmonė nėra gavusi, L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda nepateikė jokių įrodymų, kad 2009 m. birželio 6 d. raštas būtų įteiktas ar kitaip išsiųstas, ar, kad surašant 2009 m. birželio 10 d. protokolą būtų dalyvavusi V. G. individuali įmonė. Vadinasi, apie tariamus trūkumus V. G. individuali įmonė buvo informuota tik po ieškinio teismui padavimo, kaip ir apie vėliau pareikštus naujai tariamai paaiškėjusius trūkumus dėl hidroizoliacijos darbų trūkumų.
  2. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalimi, L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“, nustačiusi atliktų darbų trūkumus, turėjo tų darbų nepriimti. Anot ieškovo, tariami fasado elementų (išvaizdos) neatitikimai ar sanitarinių mazgų mansardoje plotų skirtumai negali būti laikomi paslėptais trūkumais, nes matmenų ir išvaizdos neatitikimų normaliai priimant darbus nepastebėti neįmanoma.
  3. L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda teismui nepateikė įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto techninio projekto, o byloje yra tik neaiškių brėžinių fragmentai.
  4. Dėl vėliau paaiškėjusių rūsio hidroizoliacijos darbų tariamų trūkumų V. G. individuali įmonė negali būti atsakinga, nes rūsio hidroizoliacijos darbų iš viso neatlikinėjo t. y. V. G. individuali įmonė atliko tik rūsio grindų pagrindo įrengimo darbus (be rūsio grindų apdailos), o teptinės hidroizoliacijos darbus vykdė tik 1 ir 2 aukšto sanitariniuose mazguose, bet ne rūsyje.
  5. L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda 2011 m. sausio 24 d. ieškinį dėl nuostolių iš V. G. individualios įmonės priteisimo neprašo atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą trūkumams pašalinti. Todėl nėra pagrindo apeliacinį skundą grįsti CK 6.658 straipsnio 5 dalimi. Be to, būtent šioje byloje bus sprendžiami klausimai dėl to, ar V. G. individualios įmonės darbai yra atlikti su trūkumais ir ar V. G. individuali įmonė turi atlyginti nuostolius, tačiau tai negali turėti įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo teisėtumui, nes priimant šį sprendimą L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda šių reikalavimų nebuvo pareiškusi, ir teismas sprendė tik dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo. Pažymėtina, kad V. G. individuali įmonė ieškinį padavė 2009 m. rugsėjo 24 d., o sprendimą Klaipėdos apygardos teismas priėmė tik 2010 m. gruodžio 30 d., t. y. daugiau nei po metų, vadinasi L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda turėjo pakankamai laiko anksčiau pareikšti savo ieškinį.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 5 d. sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu ieškovas V. G. individuali įmonė atsakovui L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ atliko svečių namų J. Basanavičiaus g. 29, Palangoje statybos darbus, kuriuos užbaigus, atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus ir gavo jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei sumokėjo už darbus iš viso 1 160 461,08 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad pastatas 2008 m. balandžio 29 d. buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti (perduotas valstybinei komisijai), 2008 m. pradėtas eksploatuoti, tačiau atsakovas atsisakė apmokėti paskutinę jam 2008 m. sausio 29 d. pasirašytinai įteiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 04232887, serija VGĮ, už atliktus darbus - 154 119,59 Lt (b. l. 5), atsisakymą apmokėti šią sąskaitą motyvuodamas ieškovo atliktų darbų trūkumais, kuriuos atsakovas pastebėjęs vėliau, 2009 metų vasarą.

Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių šalys neginčija, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų, atsisakant sumokėti likusią nesumokėtą statybos darbų  kainos dalį, pagrįstumo bei ieškovo atliktų darbų trūkumų fakto.

Rangos sutartis yra dvišalė sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 str. 1 d.). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.). Taigi, užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą darbų kainą atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, o darbų rezultato priėmimas įformintas rangos sutarties šalių pasirašytu aktu.

Kaip jau minėta, aplinkybė, kad ieškovui užbaigus statybos darbus, atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus, taigi juos priėmė, ir gavo jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei didžiąją dalį darbų kainos sumokėjo, yra nustatyta ir neginčijama. Ieškovas taip pat pasirašė ir    2008 m. sausio 29 d. atliktų darbų aktą, patvirtindamas, kad jis darbus priėmė, ir jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų neaptardamas (11 b. l.). Taigi atsakovui, kaip užsakovui, pagal sudarytą statybos rangos sutartį atsirado pareiga sumokėti už atliktus statybos darbus visą sutartimi nustatytą kainą, su sąlyga, jei darbai yra atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.644 str. 1 d., CK 6.655 str. 1 d.).

Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatą, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, įrodymų apie paslėptus atliktų darbų trūkumus nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti likusią nesumokėtą darbų kainą yra pagrįstas.

Nesutikdamas su šia teismo išvada, atsakovas savo apeliaciniu skundu teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog sanitarinio mazgo plotas nuo projektinio standarto buvo mažesnis tik 20 centimetrų, todėl šio skirtumo be specialaus matavimo pastebėti neįmanoma ir minėtas trūkumas buvo nustatytas tik eksploatuojant šį sanitarinį mazgą viešbučio lankytojams. Teismas turėjęs atsižvelgti į tai, kad atsakovas neužsiima projektavimo ar statybos darbais, todėl jis nežinojęs, kaip reikia tikrinti pastatyto 3 aukštų namo kiekvienos patalpos ir viso namo išvaizdos atitikimą projekto reikalavimams. Trūkumai buvę nustatyti po pastato pridavimo valstybinei priėmimo komisijai, kurioje dalyvavo visų sričių specialistai, todėl daro išvadą, jog nustatyti statybos defektai buvo paslėpti trūkumai.

Taigi, byloje kilo ginčas, ar atsakovo nurodyti ieškovo atliktų darbų trūkumai gali būti laikomi paslėptais darbų trūkumais, kurių atsakovas, priimdamas darbus, objektyviai negalėjo nustatyti, ar šie trūkumai galėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu, normaliai priimant darbus, juos patikrinus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atliktų darbų trūkumais, dėl kurių atsakovas atsisakė sumokėti visą nustatytą darbų kainą, jis laikė mansardinio aukšto sanitarinių mazgų plotų bei fasado elementų neatitikimą projekto reikalavimams: įrengti du sanitariniai mazgai, iš kurių vienas yra mažesnis, o kitas - didesnis, o fasado elementai įrengti griežtai linijinės formos, kai turėjo būti išlenkti (25, 28, 29, 38, 46 b. l.).  Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie atsakovo nurodyti darbų trūkumai yra pastebimi ir galėjo būti nustatyti, normaliai priimant darbą. Aplinkybė, kad sanitarinio mazgo plotas už projekte nustatytą yra mažesnis tik 20 centimetrų, o atsakovas neužsiima projektavimo ar statybos darbais ir todėl nežinojęs, kaip reikia tikrinti pastatyto 3 aukštų namo kiekvienos patalpos ir viso namo išvaizdos atitikimą projekto reikalavimams, nesudaro pagrindo teigti, kad šie trūkumai (jeigu jie aktualūs atsakovui, kaip statybos darbų užsakovui), negalėjo būti nepastebėti, normaliai priimant darbą. Namo patalpų (visų ar atskirų) plotų matavimai nereikalauja specialaus išsilavinimo ar patirties, o atskirų fasado elementų formos neatitikimai, kokius nurodo atsakovas, negalėjo būti nepastebėti priimant darbą, jeigu tai užsakovui buvo aktualu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra 3 aukštų ir patalpų jame yra daug, atsakovas, priimdamas darbą, turėjo galimybę pasamdyti specialistus, kurie būtų atlikę aktualius matavimus bei palyginę aktualius faktinius pastato duomenis su projektine dokumentacija. Vien užsakovo kvalifikacija ar patirtis negali būti vertinamieji kriterijai trūkumus vertinti pagal galimybę juos nustatyti, normaliai priimant darbą: kaip paslėptus arba akivaizdžius darbų trūkumus.

Apeliantas teigia, kad trūkumai buvo nustatyti po pastato pridavimo valstybinei priėmimo komisijai, tačiau nenurodo, kaip šie trūkumai buvo nustatyti po to. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovo nurodyti trūkumai iš tiesų yra neatitikimai pastato projektinei dokumentacijai, tuo labiau, kad jie yra kliūtis pastatą naudoti pagal jo paskirtį.

Pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuria savo apeliacinio skundo argumentus grindžia atsakovas, teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tų darbų trūkumams pašalinti, atsakovas įgyja tik tuomet, kai darbo trūkumai nustatomi darbų priėmimo metu, arba kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Kaip jau minėta, atsakovo nurodyti darbų trūkumai negali būti pripažįstami paslėptais, darbų priėmimo metu atsakovas jokių trūkumų nenustatė ir dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą - 2008 m. sausio 29 d. atliktų darbų akte - jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų neaptarė. Taigi, teisės sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus arba atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, atsakovas neįgijo.

Atsakovas taip pat teigia, kad po 2010 m. rugpjūčio 3 d. įvykusios liūties buvo nustatyti ir kiti ieškovo atliktų darbų defektai - hidroizoliacijos darbų defektai. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nagrinėjimo objektas pirmosios instancijos teisme, šiuo defektu, kaip pagrindu sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus, arba atskaityti iš rangovui priklausančių sumų, atsakovas nesirėmė ieškovui pareikštomis pretenzijomis, kuriomis jis grindė savo atikirtimus į šioje byloje jam pareikštą ieškinį, todėl ši aplinkybė negali būti ir nagrinėjimo objektas apeliacinės instancijos teisme, o jos nustatymas negalėtų būti skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 312 str.). Tuo labiau, kad dėl šios aplinkybės, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisme yra paduotas jo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas bei bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl su apelianto teiginiu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sutikti nėra pagrindo.

Savo atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. G. individuali įmonė taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                        Konstantinas Gurinas

 

                  Vytas Milius

 

                                                                                                         Donatas Šernas