Civilinė byla Nr. e2-24502-1125/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18961-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Vitai Grušienei, Ingai Dildienei,
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ atstovui I. O.,
atsakovei G. A., atsakovės G. A. atstovei advokatei Daliai Averkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ ieškinį atsakovei G. A. dėl sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė viešoji įstaiga „Menachemo gimnazija“ pareikštu ieškiniu prašo išnagrinėti darbo ginčą ir esmės ir atmesti (visiškai) atsakovės G. A. 2020 m. liepos 9 d. prašymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo neįforminimo, darbo užmokesčio ir netesybų išmokėjimo“, teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3544, priimtą darbo byloje Nr. APS-131-10028, laikyti netekusiu galios, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė G. A. 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) su prašymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo neįforminimo, darbo užmokesčio ir netesybų išmokėjimo“, kuriuo prašė DGK įpareigoti darbdavį atleisti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priteisti 750 Eur atlyginimą, delspinigius už atlyginimų vėlavimus, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas, 1 darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Darbo ginčų komisija darbuotojos prašymą tenkino.
3. Ieškovės manymu, DGK apskritai neturi teisės „pripažinti“ draudžiamųjų pajamų dydį (pabrėžtina, kad atsakovė to ir neprašė). DGK kompetencija ir teisės (baigtinis teisių sąrašas) yra nurodyti DK 217 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose ir draudžiamųjų pajamų nustatymas ir/ar pripažinimas nesudaro DGK kompetencijos ir teisių dalies. Ieškovės teigimu, apskritai, draudžiamosios pajamos yra objektyvi kategorija (konkretus duomuo, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 2 straipsnio 5 punktas), kuri nustatoma tik pagal oficialius rašytinius įrodymus. Duomenų apie draudžiamąsias pajamas gavėjas ir oficialus šių duomenų valdytojas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra).
4. Pažymi, jog draudžiamosios pajamos yra nustatomos (pripažįstamos) oficialiame valstybės registre - Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (VSDĮ 13 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie draudžiamąsias pajamas įrašymo į registrą tvarką nustato VSDĮ 13 straipsnis ir tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka (o ne DGK sprendimu) gali būti įrašomi, keičiami, papildomi duomenis apie draudžiamųjų pajamų dydį. Duomenis Sodrai (kuri yra minėto valstybės registro tvarkytoja) teikia darbdaviai, tačiau dėl VSDĮ 13 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų priežasčių (dėl skolų socialinio draudimo fondo biudžetui) Sodra traktavo ieškovę kaip veiklos nevykdantį subjektą ir nepriimdavo (neįskaitydavo į registrą) informacijos apie draudžiamąsias pajamas. Tuo tarpu DGK duomenys nustatinėjo iš neįteisintų šalutinių šaltinių: draudėjo (ieškovės) Sodrai pateiktos, tačiau pastarosios nepriimtos (neįrašytos į registrą) informacijos – už 2020 m. sausio mėn., ir iš atsakovės darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio – „pripažįstant“ draudžiamąsias pajamas už 2020 m. vasario - kovo mėn.
5. Teigia, jog darbo sutartyje įrašytas darbo užmokestis ir realios (faktinės) draudžiamosios pajamos yra absoliučiai skirtingi dalykai, beveik niekada tarpusavyje nesutampantys - tam ir yra įsteigtas valstybės registras, kada registre būtų fiksuojamas ne nominalusis darbo užmokestis, o realios faktinės draudžiamosios pajamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, DGK sprendime (tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyse) a priori neteisėtai ir nepagrįstai nustatytos ir „pripažintos“ ieškovės draudžiamosios pajamos ir visi DGK sprendimo tolesni skaičiavimai.
6. Be to pabrėžia, jog tiek kompensacijai už nepanaudotas atostogas, tiek išeitinės išmokos, tiek netesybų apskaičiavimui svarbu ne draudžiamosios pajamos, o darbuotojos (atsakovės) vidutinis darbo užmokestis. Preliminariai nustatyta, jog atsakovės priskaičiuotasis (ir, atskaičius mokesčius, išmokėtas) vidutinis darbo užmokestis buvo žymiai mažesnis, negu DGK 2020 m. birželio 1 d. sprendime nustatytos atsakovės draudžiamosios pajamos. Kadangi DGK vadovavosi visai kitokiomis „draudžiamųjų pajamų“ sumomis, o ne atsakovės realiu vidutiniu darbo užmokesčiu, tai akivaizdu, kad DGK sprendimas yra a priori neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Pažymi, kad su atsakove ieškovė visiškai atsiskaitė (atsiskaitymo mastas yra pagal vidutinio darbo užmokesčio duomenis), todėl atsakovei negali būti priteisti nei 125,54 Eur atlyginimas už 2020 m. kovo mėn., nei 2630,03 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėn. (pabrėžtina, kad net ir maksimalus atsakovės darbo užmokestis pagal darbo sutartį niekuomet neviršijo 750 Eur, atskaičius mokesčius), nei kitos DGK sprendime nurodytos (priteistos) išmokos, netesybos, delspinigiai, kompensacijos.
8. Nurodo, jog, priešingai negu nurodyta DGK sprendime, ieškovė niekuomet nedeklaravo esą atsakovės pajamos iš darbo santykių su ieškove sudarė net 2 630,03 Eur. Realios atsakovės pajamos iš darbo santykių su ieškove nustatytinos remiantis faktiškai priskaičiuotomis ir išmokėtomis sumomis, kurios nustatytinos iš pažymos apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį.
9. Ieškovės nuomone, atsakovei priklausytų apie 700 Eur netesybos už iš dalies pavėluotą atsiskaitymą pagal darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos teismuose suformuotą praktiką ir faktines objektyviais bylos aplinkybes, netesybos atsakovei nepriteistinos dėl žemiau nurodomų teisinių – faktinių aplinkybių: 1) ieškovė yra ne pelno siekianti, viešoji įstaiga, turi paramos gavėjos statusą, vykdo vaikų ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą, iš vaikų tėvų ar globėjų pinigai neimami. Tai reiškia, kad ieškovė yra viešasis (viešojo sektoriaus) subjektas, kuris tenkina Lietuvos vaikų ugdymo poreikius, atlieka socialinę misiją, todėl netesybų priteisimas būtų neadekvati ir neproporcinga baudinio pobūdžio priemonė; 2) ieškovė yra nuo COVID-19 nukentėjęs subjektas; su atsakovė daliniai ne laiku buvo atsiskaityta tik dėl objektyviųjų finansinių sunkumų, kurie savo esme yra force majeure ypatingųjų aplinkybių, kurios realiai nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurių ieškovė negalėjo nei numatyti, nei valdyti ar niveliuoti neigiamas pasekmes; 3) atsakovė dirbo pas ieškovę labai trumpą laiką, nei lojalumu darbdaviui nei geranoriškumu ar aukšta kompetencija nepasižymėjo; 4) atsakovė jokios realios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė; 5) atsakovė darbo santykius nutraukė savo iniciatyva, susirado kitą darbą, į ieškovės protingus pasiūlymus taikiai išspręsti darbo ginčą adekvačiai nereagavo.
10. Atsiliepimu atsakovė G. A. prašo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės G. A. 2020 m. balandžio 9 d. prašymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo neįfominimo, darbo užmokesčio ir netesybų išmokėjimo“ tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad nuo 2019 m. liepos 17 d. atsakovė pradėjo dirbti pas ieškovę administratorės pareigose, pagal 2019 m. liepos 16 d. šalių sudarytą darbo sutartį. Ieškovė, sistemingai pažeidinėdama darbo teisės aktų nuostatas ir tarp šalių sudaryta darbo sutartimi savo laisva valia prisiimtus įsipareigojimus, nuo 2020 m. sausio mėn. (t. y. gerokai prieš COVID-19 epidemiją ir karantiną) pradėjo vėluoti mokėti darbo užmokestį atsakovei (arba jo nemokėti visai), į atsakovės klausimus dėl darbo užmokesčio nereaguodavo nei telefonu, nei trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, nei elektroniniu paštu, į atsakovės oficialius prašymus (nutraukti darbo sutartį ir tinkamai tai įforminti) neatsakinėjo.
12. Pažymi, kad atsakovė visuomet siekė ginčą spręsti taikiai - dar iki kreipimosi su skundu į Darbo ginčų komisiją (DGK), atsakovė buvo kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) raštu pagalbos – siekiant susitarti su ieškove, tačiau ieškovė niekada nereagavo ne tik į atsakovę, tačiau ir į VDI nurodymus. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos pateikti jos poziciją ir dokumentus: 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. gegužės 8 d. ieškovei buvo nusiųsti nurodymai atvykti į VDI Vilniaus skyrių paaiškinimams ir dokumentų pateikimui – ieškovė neatvyko, dokumentų nepateikė. VDI inspektoriai tris kartus (2020 m. kovo 2 d.; 2020 m. kovo 6 d.; 2020 m. kovo 9 d.) lankėsi pas ieškovę, tačiau nei tuomet, nei dabar jokių dokumentų ieškovė netgi pareigūnams nepateikė. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė, nesulaukusi jokios reakcijos iš ieškovės, kreipėsi į DGK dėl savo pažeistų teisėtų interesų gynimo, ir, būdama sąžininga ir rūpestinga, siekdama, kad ginčas būtų išnagrinėtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir atsakovei nebūtų priteistos ieškovės faktiškai sumokėtos sumos, 2020 m. gegužės 29 d. DGK pateikė papildomus dokumentus turinčius reikšmės nagrinėjant darbo ginčą – du banko pavedimus, kurie įrodo, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 251,69 Eur ir 393,46 Eur sumas ginčo nagrinėjimo metu. Mano, kad DGK, išnagrinėjusi visas reikšmingas bylas aplinkybes, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo kvestionuoti nėra pagrindo.
13. Pažymi, kad ieškovė į bylą pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, tačiau šios pažymos vertinti kaip objektyvios negalima, nes joje nėra duomenų, kuriuos teismas įpareigojo pateikti ir už tokių klastojamų dokumentų teikimą ieškovei tikrai turėtų būti skiriama bauda. Nurodo, kad pateiktoje pažymoje nėra vienos valandos, vienos dienos, priskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl tokia pažyma yra neatitinkanti teismo įpareigojimo ir už teismo įpareigojimo nevykdymą ieškovei turėti būti skiriama bauda. Be to, pateiktoje pažymoje nurodyta, kad 2020 m. sausio ir vasario mėnesį atsakovė turėjo atitinkamai 7 ir 8 dienas nemokamų atostogų, tačiau realybėje tokių atostogų kovo mėnesį atsakovė neturėjo. Pažymi, kad netgi Sodros duomenyse, kuriuos pateikė DGK (darbo ginčo byloje) nėra nurodyta, kad atsakovei kovo mėn. butų buvę suteiktos nemokamos atostogos (vasario mėnesį tokie įrašai yra ir atsakovė sutinka, kad vasario mėn. ji turėjo 7 dienas nemokamų atostogų); kad atsakovė vykdė darbo funkcijas ir tikrai dirbo kovo mėn. ji pateikia elektroninius laiškus, kuriais susirašinėjo (pati persiųsdavo el. laiškus) su kitais darbuotojais.
14. Pažymi, kad pažymoje klastojamos darbo užmokesčio išmokėjimo datos, pavyzdžiui pažymoje nurodyta, kad darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėn. išmokėtas 2020 m. vasario mėn. – tai netiesa. Pateikiamas sąskaitos išrašas įrodo, kad išmokėjimo data yra 2020 m. kovo 17 d.; o vasario mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo data nurodoma kovo mėn., tačiau realiai pabaigta mokėti tik 2020 m. gegužės 18 d. Teigia, kad pažymoje nurodytas priskaičiuotas darbo užmokestis ir išmokėtas darbo užmokestis nesutampa. Pavyzdžiui nurodyta, kad už 2020 m. vasario mėn. atsakovei buvo priskaičiuota išmokėti 455,66 Eur suma, tačiau realiai išmokėta 2020 m. balandžio 12 d. – 100 Eur; 2020 m. balandžio 23 d. – 400 Eur + neaiški suma išmokėta 2020 m. gegužės 18 d. (ieškovė šiame mokėjimo pavedime tyčia nenurodė kokia suma išmokama už vasario mėn., kokia už balandžio mėn.). Mano, kad sumos nesutampa, nes ieškovė klastoja buhalterinius dokumentus, tai daro todėl, kad neva įrodytų, kad yra išmokėjusi darbo užmokestį atsakovei. Atsakovei už vasario mėnesį buvo faktiškai sumokėtas didesnis darbo užmokestis nei ieškovė nurodo savo pateiktoje suklastotoje pažymoje. Ieškovė savo sprendimu atsakovei arba skyrė priedą arba mokėjo padidintą darbo užmokestį. Vasario mėnesio darbo užmokestis buvo sumokėtas trimis pavedimais 2020 m. balandžio 12 d. (100 Eur); 2020 m. balandžio 23 d. (400 Eur) ir 2020 m. gegužės 18 d. (neaiški suma). Be to, nenurodyta, kad atsakovei buvo priskaičiuota išeitinė išmoka (turėtų būti stulpelyje kitų išmokų), nors ieškovė šio fakto kaip ir neginčija ir su juo sutinka.
15. Taip pat pažymoje nurodyta, kad atsakovė dirbo visą balandžio mėnesį, nors pati ieškovė tvirtina, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. balandžio 27 d., vadinasi 3 darbo dienas atsakovė balandžio mėnesį tikrai nebedirbo. Kadangi ieškovė jau yra perdavusi informaciją sodrai apie atsakovės draudžiamąsias pajamas už vasario mėn. 2 630,03 Eur ir jo keisti negali, ieškovė nusprendė atsakovei „pridėti“ papildomai dienų, kad jos vienos dienos ir vienos valandos darbo užmokestis būtų mažesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės nuomone, ieškinys apskritai turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad visi DGK skaičiavimai yra neteisingi, nes pati ieškovė nepateikė teismui jokių tinkamų skaičiavimų, kurie jos nuomone turėtų būti teisingi ir jų nepagrindė jokiais dokumentais. Be to, iš banko sąskaitos išrašo akivaizdu, kad atsakovei priskaičiuota išmokėti viso 2 711,79 Eur suma išmokėta nebuvo – buvo išmokėta tik 1 327,97 Eur, kas visiškai paneigia ieškovės poziciją, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta.
16. Nurodo, kad draudėjai (t.y. ieškovė) privalėjo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui paskaičiuoti, tačiau tyčia nepateikė duomenų apie atsakovei priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tam, kad atsakovė ir DGK neturėtų informacijos kiek atsakovei yra priskaičiuota darbo užmokesčio ir, kad atsakovė negalėtų suformuoti reikalavimo DGK, o DGK negalėtų patikrinti šios informacijos registre. Atsižvelgiant į tai, DGK, turėdama pareigą išspręsti darbo ginčą ir siekdama išspręsti ginčą teisingai, objektyviai paskaičiavo atsakovės draudžiamąsias pajamas pagal darbo sutartyje nurodytą jos darbo užmokestį.
17. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad maksimalus atsakovės darbo užmokestis yra 750 Eur atskaičius mokesčius, nes pagal šalių sudarytą darbo sutartį toks atlyginimas yra fiksuotas mėnesinis atlyginimas. Pažymi, kad ieškovė savo pateiktoje į bylą pažymoje pati paneigia savo pačios ieškinio argumentus kad 2 630,03 Eur suma už balandžio mėn. nebuvo priskaičiuota. Akivaizdu, kad ieškovė su 2 630,03 Eur suma sutinka. Ši suma sudaro ne tik darbo užmokestį už balandžio mėn., bet ir su darbo santykiais susijusias išmokas t.y. kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka.
18. Nurodo, kad atsakovė pas ieškovę dirbo beveik metus t.y. daugiau nei 9 mėnesius. Būtų dirbusi ir toliau, tačiau buvo priversta palikti darbovietę dėl ieškovės kaltės – laiku nemokamo darbo užmokesčio. Teigia, kad atsakovei niekaip nebuvo pranešta, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta, todėl atsakovė, nors ir dalyvavo darbo pokalbiuose, tačiau negalėjo įsidarbinti kitose darbovietėse, nes Sodros sistemoje nebuvo nurodyta, kad atsakovės ir ieškovės darbo santykiai pasibaigė – Sodroje šią informaciją atgaline data ieškovė pateikė tik daug vėliau – 2020 m. gegužės 27 d. t.y. praėjus 1 mėnesiui laiko. Šiuo metu atsakovė yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo, turi bedarbio statusą, nes yra sudėtinga ekonominė situacija rinkoje ir tokių galimybių įsidarbinti, kokias turėjo prieš 2-3 mėnesius (kai jos atleidimas nebuvo tinkamai įformintas), nebeturi. Jokių darbo drausmės pažeidimų, pastabų, įspėjimų atsakovei per visą laikotarpį nebuvo skirta, o ir po bandomojo laikotarpio buvo nuspręsta atsakovę pasilikti darbe, nes ji dirbo gerai.
19. Atsakovės nuomone, šiuose santykiuose ieškovė yra darbdavys, o atsakovė yra darbuotojas – ekonomiškai silpnesnioji santykių šalis, todėl paramos gavėjo statusas ieškovei negali suteikti nepagrįstų teisių atsakovės atžvilgiu ir negali paneigti ieškovės laisva valia prisiimtų įsipareigojimų darbo sutartyje. Atsakovė jokio pranešimo ar paaiškinimo iš ieškovės (kaip darbdavio) ką reiškia išbraukimas iš ekonominę veiklą vykdančių subjektų sąrašo niekuomet negavo. Atsakovei iki šiol nesuprantama kuo tai įtakoja darbo santykius ir kodėl atsakovė turi nukentėti dėl to, kad ieškovė savo pareigas vykdo aplaidžiai arba jų nevykdo ir dėl to sulaukia Sodros sankcijų. Mano, kad ieškovė šiuo ir kitais ieškiniais darbuotojams, bando tempti laiką nes tikisi gauti piniginę valstybės pagalbą dėl COVID-19 pandemijos, o tuomet ieškovė galimai skelbs bankrotą ir paliks darbo užmokesčio mokėjimo naštą valstybei (garantiniam fondui).
20. Teismo posėdžio metu ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ atstovas I. O. nurodė, kad šioje byloje ginčas iš esmės yra dėl netesybų, kadangi, ieškovės vertinimu, ji yra atsakovei sumokėjusi visą darbo užmokestį. Teigė, kad darbo ginčų komisija, skaičiuodama sumas jas apskaičiavo nepagrįstai. Ieškovė savo skaičiavimų neteikia, nesutinka su priteistomis netesybos visa apimtimi. Palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovo manymu, dėl socialinių veiksnių negalima priteisti netesybų iš ieškovės.
21. Atsakovės atstovė advokatė Dalia Averkienė teismo pasėdžio metu nurodė, kad prašo atmesti ieškovės ieškinį, prašo pripažinti, kad atsakovės G. A. draudžiamosios pajamos sudarė 1 154, 74 Eur sumą, priteisti 125, 54 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėnesį, priteisti 1 880, 03 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitine išmoka, priteiti 12, 19 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą sausio – kovo mėnesiais, priteisti 3000 Eur netesybų atskaičius mokesčius pagal darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, skirti ieškovei 500 Eur baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, puse baudos priteisiant atsakovei.
22. Atsakovė G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas atsakovę dirbo administratore apie devynis mėnesius, išėjo iš darbo dėl atlyginimo vėlavimo. Nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2019 m. lapkričio atsakovės atlyginimas buvo 650 Eur, nuo lapkričio 26 d. atlyginimas buvo pakeltas iki 750 Eur sumos. Nurodė, kad šiuo metu atsakovė darbo neturi, yra įsiregistravusi darbo biržoje, gauna apie 440 Eur dydžio pašalpą. Pažymėjo, kad pas ieškovę darbuotojų kaita didelė, kadangi vėluojama mokėti darbo užmokestį.
Ieškinys atmestinas.
23. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. darbo sutarties Nr. 85 pagrindu atsakovė G. A. dirbo pas ieškovę VšĮ Menachemo gimnazija administratorės pareigose. Darbo sutartimi ieškovei nustatytas 650 Eur mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius, kuris mokamas kartą per mėnesį 10-25 mėnesio dieną darbuotojui sutikus (darbo sutarties 1.3. punktas). Kaip paaiškino atsakovė ir nėra ginčo dėl aplinkybės jog nuo 2019 m. lapkričio darbo užmokestis atsakovei buvo pakeltas ir nustatytas 750 Eur darbo užmokestis po mokesčių.
24. Pagal Darbo ginčo komisijos 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-3544 nustatytas aplinkybes atsakovės draudžiamosios pajamos iš darbo santykių su VšĮ „Menachemo gimnazija už 2020 m. kovo mėnesį sudarė 1 154, 74 Eur sumą. Pagal DK 231 straipsnio 5 dalį teismas vadovaujasi Darbo ginčų komisijoje nustatytais duomenimis, ir vertina, kad 750 Eur darbo užmokestis po mokesčių atitinka 1 154, 74 Eur sumą prieš mokesčius bei ši suma laikoma darbuotojos G. A. draudžiamosiomis pajamomis.
25. Kaip posėdžio metu paaiškino atsakovė, darbdaviui vėluojant atsiskaityti su darbuotojais, atsakovė priėmė sprendimą išeiti iš darbo ir 2020 m. balandžio 21 d. pateikė ieškovei VšĮ Menachemo gimnazija prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo prašė nutraukti darbo sutartį per 5 darbo dienas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ginčas dėl šalių kilo kaip atsakovė G. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją prašydama pripažinti jos darbo santykių pabaigą su atsakove vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavio darbo užmokestį už 2020 m. kovo mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, delspinigius, netesybas.
26. Nagrinėjant darbuotojos G. A. prašymą Darbo ginčų komisijoje, nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, 2020 m. balandžio 27 d. darbuotojos darbo sutartis su darbdave nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių).
27. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Darbo ginčų komisija nagrinėdama darbo ginčą nustatė, jog darbdavys VšĮ Menachemo gimnazija nėra išmokėjusi darbuotojai G. A. 125, 54 Eur dalies darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2020 m. kovo mėnesį. Nei reikšdama ieškinį, nei teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu šios sumos ieškovė neginčijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pagrįsta spręsti, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 125, 54 Eur dalį darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2020 m. kovo mėnesį.
28. Kadangi, kaip minėta, pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo sutarčiai, ieškovei neįrodžius, jog ji visiškai atsiskaitė su darbuotoja G. A., darbuotojos naudai priteistina 1 880, 03 Eur neišmokėta suma (išeitinė išmoka pagal DK 56 straipsnio 2 dalį ir ir kompensacija už nepanaudotas atostogas). Teismas atkreipia dėmesį, kad Darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 1 d. sprendimu šioje dalyje darbuotojos naudai buvo nutarta išieškoti 2 630, 03 Eur sumą, kuri dalyje dėl 750 Eur įvykdyta, todėl priteistina 1 880, 03 Eur neišmokėta suma.
29. Apskaičiuojant delspinigius mokėtinus pagal DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas nustatyta, jog darbo užmokestis ieškovei už 2020 m. sausio mėnesį ieškovei turėjo būti išmokėtas iki 2020 m. vasario 25 d., dalis išmokėta laikantis darbo sutartyje sulygto termino, likusi dalis – 82,82 Eur išmokėta 2020 m. kovo 17 d., darbuotojai G. A. priteistina 1,28 Eur suma delspinigių už pavėluotą atlyginimo išmokėjimą už 2020 m. sausio mėnesį. Darbo užmokestis už 2020 vasario mėnesį turėjo būti išmokėtas iki 2020 m. kovo 25 d., jis išmokėtas dalimis: 2020 m. balandžio 12 d. išmokėta 100 Eur suma, 2020 m. balandžio 23 d. - 400 Eur suma ir 2020 m. gegužės 18 d. išmokėta 20, 69 Eur suma, darbuotojai G. A. priteistina 9, 86 Eur delspinigių suma už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą už 2020 m. vasario mėnesį. Darbo užmokestis ieškovei už 2020 m. kovo mėnesį turėjo būti išmokėtas iki 2020 m. balandžio 25 d., tačiau nebuvo išmokėtas iki darbo santykių nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 27 d., už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoja už 2020 m. kovo mėnesį darbuotojai G. A. priteistina suma 1, 05 Eur. Viso darbuotojai G. A. apskaičiuota delspinigių suma sudaro 12, 19 Eur. Aritmetinių skaičiavimų, t. y. nei delspinigių skaičiavimo laikotarpio, nei dydžio ieškovė iš esmės neginčijo, savo atliktų skaičiavimų neteikė, todėl yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 12, 19 Eur delspinigius.
30. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
31. Buvusios darbuotojos G. A. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį dirbant pas ieškovę sudarė 750 Eur atskaičius mokesčius, darbo sutartis su darbuotoja nutraukta nuo 2020 m. balandžio 27 d., ieškovė iki šiol su darbuotoja nėra visiškai atsikaičiusi, taigi ieškovė yra pradelsusi atskaityti 4 mėnesius bei 17 darbo dienų, todėl G. A. už pradelstą laikotarpį priteisina 3 607, 07 Eur netesybų atskaičius mokesčius (4 mėn.x 750 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio + (17 d.d. x 35,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už dieną atskaičius mokesčius)).
32. Iš esmės ieškovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti iš darbdavio delspinigius bei kitas sumas, kurias ieškovė laiko netesybomis. Šį nesutikimą ieškovė grindė aplinkybėmis, jog ieškovė yra nukentėjusi dėl šalyje skelbto karantino, taip pat pažymėjo, jog ieškovė yra paramos gavėja, be to teikia socialinę paramą mokiniams dėl to turėtų būti atleista nuo visų papildomų sumų darbuotojai išmokėjimo.
33. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, neatleidžia ieškovės kaip darbdavio nuo prievolių nustatytų darbo kodekse vykdymo. Be kita ko, aplinkybių, jog ieškovė šiuo metu nėra pajėgi išmokėti buvusiai darbuotojai ginčo sumas, ieškovė byloje neįrodė, priešingai pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė apmokėjo ženklų įsiskolinimą (20 864, 32 Eur skolą kartu su delspinigiais) Socialinio draudimo fondo valdybai. Kad šiam kreditoriui buvo apmokėta skola kartu su delspinigiais teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas. Nors teigė, kad kitiems kreditoriams delspinigių nemoka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nėra jokio faktinio pagrindo atleisti ieškovę nuo sumų buvusiai darbuotojai mokėjimo pagal darbo kodeksą mokėjimo.
Dėl baudos ieškovei (ne)skyrimo.
34. Atsakovės G. A. atstovė teismo posėdžio metu pareiškė prašymą skirti ieškovei 500 Eur baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, puse baudos priteisiant atsakovei.
35. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
36. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės veiksmai proceso metu buvo nukreipti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar ieškovė kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, nėra pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl teismas prašymo dėl baudos skyrimo netenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
37. Ieškinį atmetus atsakovei G. A. iš ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ priteistinos 449, 76 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad atsakovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) draudžiamosios pajamos iš darbo santykių su atsakove viešąja įstaiga „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, už 2020 m. kovo mėnesį sudarė 1 154, 74 Eur sumą.
Priteisti atsakovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, 125, 54 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėnesį, priteisti 1 880, 03 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoka, priteiti 12, 19 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą sausio – kovo mėnesiais, priteisti 3 607, 07 Eur atskaičius mokesčius netesybas, 449, 76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė