LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2124-936/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Salvinta“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo viešajame pirkime Nr. 522841, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų uostas“,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Salvinta“ ieškiniu atsakovams viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – CPVA) ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) prašė pripažinti neteisėtu atsakovės CPVA 2022 m. kovo 28 d. sprendimą dėl dalyvių pateiktų galutinių pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimo ir UAB „Investicijų uostas“ pateikto galutinio pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pasiūlymu bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovus nesudaryti pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

3.       Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra ypač reikšmingas, nes byla precedentinė, keliami svarbūs klausimai dėl investuotojų pasiūlymo vertinimo lygiateisiškumo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir sudarius sutartį su šiuo tiekėju, byloje pripažinus, kad pasiūlymai buvo netinkamai įvertinti ir dėl to keistųsi laimėjęs dalyvis ar pirkimas apskritai būtų pripažintas neteisėtu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas reikštų reikšmingus nuostolius Policijos departamentui, nes sudaryta ir pradėta vykdyti sutartis turėtų būti nutraukta. Ieškinį pripažinus pagrįstu, bus neįmanoma tinkamai įvykdyti tokį teismo sprendimą, kadangi bus nebeįmanoma sugrįžti į jau pasibaigusias pirkimo procedūras. UAB „Salvinta“ inicijuoti dar vieną bylą atsakovams dėl patirtos žalos atlyginimo būtų itin sudėtinga. Be to, ginčo metu sudarius pirkimo sutartis, ir ieškinį tenkinus, tektų spręsti klausimus dėl pirkimo sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo ar bent jau alternatyviųjų sankcijų taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis Policijos departamento ar Šiaulių miesto gyventojų interesų, nes Policijos departamento Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojai turi tinkamas patalpas darbui, tačiau tai, kad jos išsidėsčiusios keliose miesto vietose, sukuria tam tikrų nepatogumų. Pasak ieškovės, galima pagrįstai teigti, kad nėra jokios skubos, dėl kurios itin greitai neįsigijus pirkimo objektą sudarančių paslaugų, visuomenei kils akivaizdi ir neištaisoma žala.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė iki bylos išnagrinėjimo pirkimo Nr. 522841 procedūras – investuotojo atranką partnerystės projektui „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Šiauliuose, Purienų, g. 48, projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“, įskaitant viešojo pirkimo sutarties sudarymą, o jeigu sudaryta viešojo pirkimo sutartis – sustabdė jos vykdymą.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė ir su ginčo pirkimu susijusius dokumentus bei įrodymus, kad ieškovė laikėsi įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Byloje teismas nenustatė akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą, todėl vertino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

6.       Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, kol bus nagrinėjamas šalių ginčas. Tokiu atveju, vėliau patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei klausimus. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu šiuo atveju yra pasiekiamas vienas iš tokių priemonių taikymo tikslų – išsaugoma esama situacija (lot. status quo). Išdėstytos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

7.       Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovės ginčijamo viešo pirkimo objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai valstybei ar visuomenei atsirasti, arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo sutarties vykdymą, būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas. Teismas nurodė neturįs pagrindo spręsti, kad nedelsiant neįsigijus pirkimo objekto iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas ir pan. Taigi, sprendė, kad laikinas pirkimo procedūrų stabdymas nepakenks ginčo pirkimo tikslui, byloje nebuvo duomenų apie tai, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei, todėl nagrinėjamoje byloje suteikė pirmenybę viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Atsakovė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Apeliantė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo konstatuota grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei pripažinimu, kad šiuo atveju viešasis interesas Pirkimo objektu neturi būti prioritetiškai ginamas. Apeliantės nuomone, jei laikinosios apsaugos priemonės nebus panaikintos ir nebus nedelsiant skubiai užbaigtos Pirkimo procedūros – sudaryta viešojo ir privataus subjektų partnerystės sutartis, bus neįmanoma įgyvendinti viešojo ir privataus subjektų partnerystės projekto „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Šiauliuose, Purienų g. 48, projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“ (toliau – projektas), bus prarastos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, nukentės ne tik Policijos departamento turtinė padėtis, bet ir savalaikių ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimas, susijęs su visuomenės saugumu, – kils akivaizdi ir neištaisoma žala visuomenei.

8.2.       Policijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jis ne tik privalo vykdyti jam teisės aktais pavestas funkcijas, tačiau taip pat privalo ir ginti viešąjį interesą, nors tokia jo pareiga ir nėra expresis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įvardinta teisės aktuose, reglamentuojančiuose funkcijų priskyrimą. Pažymi, kad projektas įgyvendinamas teisėtvarkos ir teisėsaugos srityje ir yra skirtas viešojo intereso tenkinimui, todėl yra neabejotinai svarbus ir turi būti prioritetiškai ginamas panaikinant skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

8.3.       Dėl prastos būklės pastatų bei ne vienoje vietoje sutelktos policijos infrastruktūros sunku užtikrinti visuomenės apsaugos paslaugų kokybę bei tinkamas sąlygas policijos darbuotojams. Jeigu bus įgyvendintas projektas taip kaip suplanuota, jo naudą tiesiogiai gaus Šiaulių miesto, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių rajono ir Kauno apskrities Raseinių rajono savivaldybės teritorijose, kuriose Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vykdo pavestas funkcijas, gyventojai. Tai tik patvirtina, kad projekto įgyvendinimas yra labai svarbus valstybei ir skirtas užtikrinti kokybišką paslaugų, susijusių su visuomenės saugumu, Lietuvos gyventojams teikimą.

8.4.       Pirkime galutiniai pasiūlymai jau yra gauti, ir tuo atveju, jei vien dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Pirkimo procedūros bus sustabdytos mažiausiai 5 mėnesiams, Pirkime dalyvaujančių dalyvių pasiūlymai per šį laikotarpį išbrangs, ir jei visų dalyvių gautiniai pasiūlymai viršytų 13 176 220 Eur su PVM sumą, vadovaujantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480,25 punktu apeliantė turėtų nutraukti Pirkimą, kadangi nurodytų teisės aktų teisinis reglamentavimas nenumato galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 906 pakeitimo padidinant didžiausius valstybės turtinius įsipareigojimus. Taigi, atitinkamai, tai reiškia, kad Projektas bus sužlugdytas.

8.5.       Dėl karo veiksmų Ukrainoje, įvestos nepaprastosios padėties ir sustabdyto Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatų galiojimo bei tokių produktų importo žymiai išaugo iškastinio kuro (naftos ir gamtinių dujų), įvairių žaliavų (ypač įvairių metalų, medienos ir pan.), energijos bei kuro kainos, o tuo pačiu ir statybos sektoriuje naudojamų medžiagų (ypač, gelžbetonio, plieno, cemento ir jo gaminių), taip pat įrangos, įrengimų bei daugelio statybinių ir kitų projektui aktualių prekių kainos. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo Pirkime dalyvaujančių dalyvių pasiūlymai išbrangs.

8.6.       Policijos departamentui priteisus nuostolius, teismo sprendimas faktiškai būtų objektyviai neįvykdomas ir realiai ieškovei nebūtų pritaikyta jokia atsakomybė už nesąžiningų veiksmų pasėkoje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nėra finansiškai pajėgus juridinis asmuo.

9.       Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (Pirkimo procedūrų sustabdymas) turės neigiamos įtakos Projekto įgyvendinimui dėl COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje sukeltų pasekmių: žymiai išaugusios statybos sektoriuje naudojamų medžiagų, taip pat įrangos, įrengimų bei daugelio statybinių ir kitų projektui aktualių prekių ir darbų kainos.

9.2.       Policijos departamentas turi ribotus finansinius išteklius ir neturi galimybės skolintis, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo privalės ne tik nutraukti Projekto įgyvendinimą, bet ir atsisakyti naujo Šiaulių policijos komisariato statybos, arba parengti naują investicijų projektą ir kitus dokumentus, kas reikštų, kad faktiškai antrą kartą bus patirtos Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos dėl to paties dalyko, o tai niekaip nesuderinama su ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu.

10.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesuvaržo Policijos departamento išviešintų planų sudaryti Pirkimo sutartį 2022 m. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad planuojama Pirkimo sutarties įsigaliojimo data (įgyvendinus išankstines sąlygas) yra 2023 m. sausio 1 d. Tai patvirtina, kad ypatingos skubos nėra.

10.2.       Pirkimo objektas nelemia ypatingos skubos, o laikinosios apsaugos priemonės žalos nesukels. Pats Pirkimo objektas (pastato statyba ir priežiūra) patvirtina, kad Pirkime nėra siekiama įsigyti priemonių, skirtų policijos funkcijoms nusikaltimų užkardymo ir ištyrimo srityse. Pažymėtina, kad ieškovei ir kitiems Pirkimo dalyviams niekada nebuvo keliamas tikslas pagerinti Šiaulių regiono kriminogeninę situaciją ar išspręsti kitas panašias problemas. Naująjį policijos komisariatą siekiama statyti dėl patogesnio veiklos vykdymo, o ne būtinybės užtikrinti visuomenės saugumą.

10.3.       Pirkimo sutarties pabrangimas yra hipotetinis ir nėra įrodytas. Pasiūlymai Pirkime buvo teikiami 2022 m., egzistuojant atskirajame skunde nurodytiems ekonominiams veiksniams. Ieškovės vertinimu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad yra reali tikimybė, jog dalyvių pasiūlymai pasieks nurodomą 13 176 220 Eur ribą. Atskirajame skunde nurodyti skaičiavimai yra pateikiami apeliantės nuožiūra interpretuojant duomenis ir pateikiant hipotetinę prognozę.

10.4.       Ieškovės vertinimu, jeigu iš tikrųjų būtų poreikis nutraukti Pirkimą ir skelbti naują, naujų dokumentų parengimas apimtų tik kainos ir datų pakeitimą, todėl tai didelių sąnaudų nesukeltų.

10.5.       Ieškovė yra finansiškai pajėgus juridinis asmuo, nors ieškovės finansiniai pajėgumai ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

12.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Lietuvos Respublikos Policijos generalinio komisaro 2020 m. spalio 30 d. Įgaliojimo organizuoti ir atlikti privataus subjekto atrankos pirkimo procedūras Nr. 5- IL-14005, Bendradarbiavimo sutarties įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Šiauliuose, Purienų g. 48, projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“ 2020 m. lapkričio 3 d. / 2020 m. spalio 30 d., Nr. 2020/4-2-33 / Nr. 5-IL-14028, Investicinio projekto parengimo paslaugų pirkimo sutarties Nr.40-ST-109(1.32) kopijas, Informaciją apie viešojo ir privataus subjektų partnerystės investicijų projektų ar privataus subjekto atrankos dokumentų parengimo sutartį, UAB „Salvinta“ pelno (nuostolių) ataskaitą.

13.       Ieškovė su atsiliepimu į skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Salvinta“ 2021 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų, aiškinamojo rašto kopijas.

14.       CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes.

15.       Įvertinus tai, kad šalių teikiami nauji rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ir tai, jog jie pagal į bylą pateiktus duomenis neturi esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu, juos atsisakoma priimti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis su skundu teikiamų rašytinių įrodymų jau yra byloje.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

16.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17.       Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą pirkimą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra tikėtinai pagrįstas; 2) byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos, o tai galėtų apriboti ieškovei galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 3) nagrinėjamu atveju laikinas pirkimo procedūrų stabdymas nepakenks ginčo pirkimo tikslui, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei, todėl nagrinėjamoje byloje suteikiama pirmenybė viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.

19.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina.

20.       Apeliantė nesutinka su teismo konstatuota grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei pripažinimu, kad šiuo atveju viešasis interesas Pirkimo objektu neturi būti prioritetiškai ginamas. Apeliantė nurodo, kad jei laikinosios apsaugos priemonės nebus panaikintos ir nebus nedelsiant skubiai užbaigtos Pirkimo procedūros – sudaryta viešojo ir privataus subjektų partnerystės sutartis, bus neįmanoma įgyvendinti viešojo ir privataus subjektų partnerystės projekto „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Šiauliuose, Purienų g. 48, projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“ (toliau – projektas), bus prarastos Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, nukentės ne tik Policijos departamento turtinė padėtis, bet ir savalaikių ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimas, susijęs su visuomenės saugumu, – kils akivaizdi ir neištaisoma žala visuomenei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės išdėstyta pozicija nėra pagrįsta.

21.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų apeliantės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Dėl to ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

22.       Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

23.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

24.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo pirkimu siekiama atrinkti investuotoją, kurio įsteigtas ar sudarytas privatus subjektas užtikrins šiuos rezultatus: suprojektuota, pastatyta ir atitinkamai įrengta Šiaulių komisariato infrastruktūra, kurią sudarys komisariato pastatas, stoginės ir stovėjimo aikštelės automobiliams, inžineriniai tinklai ir kt. inžineriniai statiniai, kietos dangos keliai teritorijoje, želdiniai, pėsčiųjų takai ir kita specifikacijose numatyta infrastruktūra; optimali naujai sukurtos infrastruktūros priežiūra sutarties laikotarpiui perduodant privačiam subjektui naujos infrastruktūros ūkio priežiūrą ir kitų paslaugų teikimą. Projektas įgyvendinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Šiauliuose, Purienų g. 48, projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“. Projekto tikslas – pagerinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinant pakankamą reikalingų patalpų plotą ir efektyvų valstybės lėšų panaudojimą.

25.       Pasak apeliantės, projekto įgyvendinimas yra labai svarbus valstybei ir skirtas užtikrinti kokybišką paslaugų, susijusių su visuomenės saugumu, Lietuvos gyventojams teikimą. 

26.       Byloje nėra duomenų, kad apeliantei skubiai neužbaigus pirkimo, nebūtų užtikrintas visuomenės interesas, susijęs su kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamo viešo pirkimo objektas nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai valstybei ar visuomenei atsirasti, arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo sutarties vykdymą, būtų iš esmės pažeistas viešasis interesas. 

27.       Nors, pasak apeliantės, šiuo metu Policijos departamento Šiaulių mieste pastatai yra prastos būklės ir sutelkti ne vienoje vietoje, todėl sunku užtikrinti visuomenės apsaugos paslaugų kokybę bei tinkamas sąlygas policijos darbuotojams, tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios apskritai policijos komisariatas negali vykdyti veiklos, taigi iš esmės visuomenės apsaugos funkcijos yra atliekamos, o naująjį policijos komisariatą siekiama statyti dėl patogesnio veiklos vykdymo. Sutiktina, kad Pirkimo objektas yra svarbus tiek gyventojams dėl geresnės Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikiamų viešųjų paslaugų kokybės, tiek ir darbuotojams dėl geresnių darbo sąlygų sudarymo, tačiau vien šie argumentai nepatvirtina aplinkybės, jog nesustabdžius Pirkimo procedūrų bus pažeistas viešasis interesas, nes byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovės teikiamos visuomeninės paslaugos neužtikrina tinkamos paslaugų kokybės lankytojams. Vadinasi, nėra jokios kritinės situacijos, kuri suponuotų visuomenės intereso dėl viešųjų paslaugų, kurios yra tiesiogiai susijusių su visuomenės saugumu, pažeidimą. Pastebėtina ir tai, kad net ir šiuo metu, neužbaigus apeliantės vykdomo pirkimo, visuomenės apsaugos paslaugos yra teikiamos, nes komisariatas turi veiklai reikalingus pastatus. Taigi, įvertinus projekto tikslus ir apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad nedelsiant neįsigijus pirkimo objekto iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas ir pan. Taigi šiuo atveju spręstina, kad laikinas pirkimo procedūrų stabdymas nepakenks ginčo pirkimo tikslui, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei arba jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei, todėl nagrinėjamoje byloje suteiktina pirmenybė viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.

28.       Atskirojo skundo nagrinėjimui aplinkybės, susijusios su ieškovės finansiniais pajėgumais, neturi teisinės reikšmės ir nėra aktualios sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

29.       Apeliantė nurodo ir tai, kad turėdama ribotus finansinius išteklius neturi galimybės skolintis, todėl dėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turės nutraukti Projekto įgyvendinimą, nes Pirkime dalyvaujančių dalyvių pasiūlymai per sustabdytą laikotarpį išbrangs (dėl karo veiksmų Ukrainoje, įvestos nepaprastosios padėties ir sustabdyto Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatų galiojimo išaugo iškastinio kuro (naftos ir gamtinių dujų), įvairių žaliavų (ypač įvairių metalų, medienos ir pan.), energijos bei kuro kainos, o tuo pačiu ir statybos sektoriuje naudojamų medžiagų (ypač, gelžbetonio, plieno, cemento ir jo gaminių), taip pat įrangos, įrengimų bei daugelio statybinių ir kitų projektui aktualių prekių kainos), ir jei visų dalyvių gautiniai pasiūlymai viršytų 13 176 220 Eur su PVM sumą, vadovaujantis Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480,25 punktu apeliantė turėtų nutraukti Pirkimą. Šie apeliantės argumentai taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė objektyvių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai), kad sustabdžius Pirkimo procedūras iki ginčo išnagrinėjimo teisme, bus prarastas finansavimas Pirkimo objektui, apeliantės pateikti skaičiavimai yra hipotetiniai, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti finansavimą ir apskritai neįgyvendinti projekto. 

30.       Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

31.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė