Administracinė byla Nr. I-1200-437/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02698-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1; 15.2.3.2; 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjui R. G., atsakovės atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 170000 Lt (šimtą septyniasdešimt tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2012 m. birželio 29 d., kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, jam nebuvo užtikrintos tinkamos suėmimo sąlygos.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 8 m2 kamerose kartu su nuo vieno iki keturių ar daugiau asmenų, todėl buvo nesilaikoma Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kuriuo buvo patvirtintas reikalavimas, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas turi būti 3,6 m2. Pažymi, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjas patyrė diskomfortą, apatiją, dvasinį sutrikimą, nemigą, apatiją, apetito sumažėjimą, irzlumą, kas lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikimus.
Pažymi, kad 2012-01-05 Lukiškių TI-K kilo gaisras ir jo metu jis iki evakuacijos apie vieną valandą buvo laikomas gyvenamojoje kameroje. Tuo metu jis kvėpavo dūmais rūgstančiais nuo laidų izoliacijos, nes neturėjo jokių specialių priemonių skirtų apsaugoti kvėpavimo takus nuo dūmų. Nurodo, kad evakuacijos metu asmenys, kurie jį išvedė iš gyvenamosios kameros pareiškėjui užlaužė rankas, taip pat jį mušė guminėmis lazdomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Paaiškina, kad evakuacijos metu buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame išbuvo apie dvi, tris valandas, ir pareiškėjas tuo metu buvo tik su baltiniais, trumpikėmis bei basas. Pabrėžia, kad nors jo sveikatos būklė buvo sunki, tačiau pasivaikščiojimo kiemelyje jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Pažymi, kad dėl evakuacijos metu pareigūnų veiksmų bei medicininės pagalbos nesuteikimo, pareiškėjas prarado pasitikėjimą pareigūnais, patyrė negatyvių emocijų.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K darbuotojai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymą, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą. Pažymi, kad yra visos būtinos sąlygos Lukiškių TI-K civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismo posėdyje pareiškėjas R. G., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad gaisro metu būdamas savo gyvenamojoje kameroje negalėjo prisišaukti pagalbos. Pažymėjo, kad pareigūnai evakuacijos metu jį suspardė. Po gaisro jam nebuvo suteikta psichologinė pagalba. Tačiau teismo posėdyje vėliau pažymėjo, kad po evakuacijos jį apžiūrėjo psichiatras, taip pat iš karto po gaisro gydytojai išdalino visiems vaistus bei gydytojai dar keletą kartų per savaitę lankydavo nukentėjusius ir atnešdavo vaistų.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2011-10-10 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 7,49 m2, joje vakare buvo - 6 asmenys. Nuo 2011-10-11 iki 2011-12-12 pareiškėjas su dar 3-4 asmenimis laikytas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 7,48 m2. 2011-12-13 jis perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikytas iki 2012-01-17 ryto (kameros plotas - 7,94 m2, buvo laikoma nuo 2 iki 4 žmonių). Pareiškėjas R. G. 2012-01-17 vakare buvo perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas – 7,94 m2 ir kurioje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų. Nuo 2012-03-26 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas – 24,38 m2 ir kurioje buvo laikoma nuo 9 iki 11 žmonių. Nuo 2012-03-28 iki 2012-06-28 R. G. buvo patalpintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) (kameros plotas – 7,84 m2, buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų).
Pažymi, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, o 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Laikotarpiais: 2011-12-13 ryte, 2011-12-19 ryte, 2012-02-06 ryte, 2012-06-13 vakare, 2012-06-14, 2012-06-15 ryte - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Paaiškina, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Paaiškina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Pažymi, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Lukiškių TI-K dėl kilusio gaisro paaiškino, kad asmenys, laikomi įstaigoje, buvo evakuoti, t. y. jie buvo perkelti į saugesnę vietą Lukiškių TI-K teritorijoje – pasivaikščiojimo kiemelį. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į metų laiką bei meteorologines sąlygas, evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai bei kiti šilumą teikiantys apsiaustai taip pat dalinamas geriamasis vanduo. Nurodo, kad vertinant gyvenamųjų kamerų būklę, buvo priimtas sprendimas prieš grąžinant asmenis į gyvenamąsias kameras apie ekstremalią situaciją informuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris atliktų uždūmintų, cheminėmis medžiagomis (teršalais) koncentracijos įvertinimą gyvenamosios aplinkos ore. Pažymi, kad grąžinus asmenis atgal, gyvenamosiose kamerose laikomus asmenis pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai, suteikė jiems reikalingą pagalbą. Psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metu nukentėjusių asmenų artimuosius, taip pat teikė reikalingą psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenis, nukentėjusiems susidariusios situacijos metu.
Nurodė, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pabrėžė, kad sprendžiant pareiškėjo R. G. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad neginčija aplinkybės, kad kamerų plotas dažnai neatitiko nustatytų normų.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu bei neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų Lukiškių TI-K gaisro ir evakuacijos metu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-10-10 iki 2012-06-29 (b.l. 6). Kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas su dar penkiais asmenimis buvo laikomas vieną dieną, t.y. 2011-10-10, plotas – 7,49 m2, taigi vienam asmeniu tenkantis šios kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimus, nes buvo 1,25 m2 vienam asmeniui (7,49 / 6 = 1,25).
Pareiškėjas R. G. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 7,48 m2, buvo laikomas nuo 2011-10-11 iki 2011-12-12. Iš viso šioje kameroje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, taigi laikant pareiškėją joje teisės aktuose nustatytų vienam asmeniui tenkančių ploto normų nebuvo laikytasi (kai buvo laikomi 3 asmenys, vienam asmeniui teko 2,49 m2, kai buvo laikomi 4 asmenys – apie 1,87 m2).
Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 7,94 m2, pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011-12-13 iki 2012-01-17 ryto ir kartu su juo buvo laikoma iš viso nuo 2 iki 4 asmenų. Kai kameroje buvo laikomi 2 asmenys, vienam asmeniui teko 3,97 m2 ploto, kai 3 asmenys – 2,65 m2, kai 4 asmenys – 1,99 m2. Šiuo laikotarpiu pareiškėjo laikymas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko normas taikomas ploto kameroms šiomis dienomis: 2011-12-12 ryte, 2011-12-19 ryte, kadangi vienam asmeniui tuo metu teko 3,97 m2 ploto. Kitomis dienomis nuo 2011-12-13 iki 2012-01-17 pareiškėjo laikymas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Nuo 2012-01-17 vakaro iki 2012-03-25 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 7,94 m2 ir kurioje buvo iš viso nuo 3 iki 4 asmenų. Kai kameroje buvo laikomi 3 asmenys, vienam asmeniui teko 2,65 m2 ploto, kai 4 asmenys – 1,99 m2. Taigi laikant pareiškėją kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktuose nustatytų vienam asmeniui tenkančių ploto normų nebuvo laikytasi.
Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-26 iki 2012-03-27. Šios kameros plotas – 24,38 m2 ir šioje kameroje buvo laikoma nuo 9 iki 11 asmenų (kai buvo laikomi 9 asmenys, vienam asmeniui teko 2,71 m2, kai 10 asmenų – apie 2,44 m2, kai 11 asmenų – 2,22 m2. Daroma išvada, kad teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui tenkančio ploto buvo pažeidžiamos tada, kai kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikoma 9-11 žmonių.
Laikotarpiu nuo 2012-03-28 iki 2012-06-28 pareiškėjas R. G. buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 7,84 m2. Iš viso kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų. Šiuo laikotarpiu kameros plotas atitiko normų reikalavimus šiomis dienomis: 2012-06-13 vakare, 2012-06-14 visą dieną, 2012-06-15 ryte, kadangi vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,92 m2. Teisės aktuose nustatytų vienam asmeniui tenkančių ploto normų kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo laikytasi, kai joje buvo laikoma 3-4 žmonės (kai 3 asmenys – 2,61 m2, kai 4 asmenys – 1,96 m2).
CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, kurios savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (turinčios egzistuoti kartu). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Neturtinės žalos dydis teismo nustatytinas ne taikant bendras žalos dydžio įrodinėjimo taisykles, pagal kurias žalos piniginė išraiška turi būti tiesiogiai (atitinkamai) atvaizduota konkrečiais įrodymais, o kiekvienu konkrečiu atveju, nustačius neturtinę žalą sąlygojusias objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes ir atsižvelgiant į jas, teismas turi vadovautis neturtinės žalos instituto prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėjas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1639/2008).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo R. G. kalinimo Lukiškių TI-K metu, laikotarpiu nuo 2011-10-10 iki 2012-06-29, nebuvo visą laiką užtikrinama pareiškėjo teisė į kalinimą teisės aktų nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2011-10-10 iki 2012-06-29 su išimtimis (2011-12-12 ryte, 2011-12-19 ryte, 2012-06-13 vakare, 2012-06-14 visą dieną, 2012-06-15 ryte) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl laikytina, kad pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tinkamų kalinimo sąlygų dėl minimalaus gyvenamojo ploto kameroje neužtikrinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamoje kameroje patyrė diskomfortą, apatiją, dvasinį sutrikimą, nemigą, apatiją, apetito sumažėjimą, irzlumą, kas lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikimus.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo kalinimas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo R. G. patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis LR CK 6.271 str. 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Nustatinėjant neturinės žalos dydį būtina įvertinti visas nagrinėjamos situacijos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, 2011-10-11 jį apžiūrėjo gydytojai ir buvo įvertinta pareiškėjo sveikata. Iš pareiškėjo sveikatos knygelės išrašų matyti, kad pareiškėjas iki patekimo į Lukiškių TI-K vartojo narkotikus, skundėsi miego sutrikimais, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, todėl jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos pareiškėjas vartojo kalinimo Lukiškių TI-K metu. Taip pat iš pareiškėjo sveikatos knygelės išrašų (b.l. 35-47) matyti, kad tie patys simptomai pareiškėją kamavo viso kalinimo metu, tačiau pareiškėjo sveikata žymiai neblogėjo.
Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo mastą, trukmę (262 dienos), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad iš pateiktų teismui dokumentų negalima nustatyti, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko higienos normų reikalavimų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Lt.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui R. G. priteisiama 300 Lt neturtinė žala iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LR CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis).
Pareiškėjas skunde taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų gaisro Lukiškių TI-K metu.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad gaisras Lukiškių TI-K kilo 2012-01-05 (b. l. 6). Tuo metu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), kuri, atsakovės atstovo teigimu, yra I korpuso 11 priežiūros poste (4 aukšte) (b. l. 16). Lukiškių TI-K neneigia, kad pareiškėjas per gaisrą buvo evakuotas.
Pareiškėjas nurodo, kad jis iki evakuacijos apie vieną valandą buvo laikomas gyvenamojoje kameroje ir tuo metu jis kvėpavo dūmais rūgstančiais nuo laidų izoliacijos, nes neturėjo jokių specialių priemonių skirtų apsaugoti kvėpavimo takus nuo dūmų. Teismui pateiktuose pareiškėjo sveikatos knygelės išrašuose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs apsinuodijęs dūmais ar jam būtų buvę sukelti kiti sveikatos sutrikimai dėl gaisro Lukiškių TI-K.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad evakuacijos metu buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame išbuvo apie dvi, tris valandas, ir jis tuo metu buvo tik su baltiniais, trumpikėmis bei basas. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad nors jo sveikatos būklė buvo sunki, tačiau pasivaikščiojimo kiemelyje jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas paneigė savo skundo argumentus ir nurodė, kad po evakuacijos jį apžiūrėjo psichiatras bei iš karto po gaisro gydytojai jam davė vaistų bei dar keletą kartų per savaitę po gaisro gydytojai jį lankė. Pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu nenurodė, kokius sveikatos sutrikdymus patyrė gaisro metu, be to posėdžio metu pareiškėjas, pažymėjo, kad pats nesikreipė į gydytojus po gaisro, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių sveikatos sutrikdymų gaisro metu nepatyrė. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje visiems išdalino pledus bei kitus šilumą teikiančius apsiaustus taip pat dalino geriamą vandenį. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad pasivaikščiojimo kiemelyje visiems buvo išdalinti pledai bei, kad buvo dalijamas vanduo.
Pareiškėjas skunde skundžia Lukiškių TI-K neteisėtus darbuotojų veiksmus ir teigia, kad evakuacijos metu asmenys, kurie jį išvedė iš gyvenamosios kameros pareiškėjui užlaužė rankas, taip pat jį mušė guminėmis lazdomis ir rankomis į įvairias kūno vietas.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl kilusio gaisro. Taip pat teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų Lukiškių TI-K darbuotojų neteisėtą elgesį su pareiškėju evakuacijos metu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvusi sutrikdyta sveikata, ar ant jo kūno būtų buvę matyti sumušimų žymės, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl patirtų sumušimų. Nenustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojai elgėsi neteisėtai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl gaisro Lukiškių TI-K nėra įrodytas žalos pareiškėjo sveikatai padarymo faktas bei nėra įrodyti Lukiškių TI-K darbuotojų neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu evakuacijos metu, o nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, Lukiškių TI-K negali kilti civilinė atsakomybė. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią, kaip pareiškėjas nurodo, patyrė dėl gaisro metu nesuteiktos medicininės pagalbos, neteisėtų Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų panaudojus specialias priemones, pareiškėjo diskriminavimo, netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Raimondas Blauzdžius