Civilinė byla Nr. e2-32-419/2023
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00851-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.8; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.4.1.7
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 4 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,
vertėjaujant Maženai Andruškevič, Oksanai Tereščenko,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transeita“ atstovams direktoriui A. S., advokatei Dianai Voitechovič,
atsakovui A. C.
, jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei Ritai Kairienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transeita“ ieškinį atsakovui A. C. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2020-07-15 sprendimu Nr. DGKS-4565 nuspręsta ieškovo A. C. naudai iš atsakovės UAB „Transeita“ išieškoti 3032,88 Eur dienpinigių (suma atskaičius mokesčius) ir 1005,00 Eur netesybų (suma su privalomais mokesčiais).
2. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-08-19 sprendimu Nr. DGKS-5198 nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės UAB „Transeita“ 2020-07-28 prašymą darbo byloje Nr. APS-131-16742 dėl su darbo santykiais susijusių išmokų permokos išieškojimo iš atsakovo A. C..
3. UAB „Transeita“ su darbo ginčų komisijos sprendimais nesutiko, kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašė:
3.1. atmesti A. C. reikalavimus priteisti iš UAB „Transeita“ 3032,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir netesybas, teiktus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-07-15 sprendimu Nr. DGKS-4565 darbo byloje Nr. APS-131-13616;
3.2. priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei UAB „Transeita“ 2441,98 Eur dėl su darbo santykiais susijusių išmokų permoką.
3.3. Priteisti iš atsakovo A. C. ieškovei UAB „Transeita“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovės UAB „Transeita“ atstovas direktorius A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas A. C. įsidarbino UAB „Transeita“ 2019 m. rugsėjo mėnesį ir dirbo iki 2020 m. kovo. Buvo sutarta, kad jam bus skaičiuojama alga ir dienpinigiai už kiekvieną dieną kaip numatyta darbo sutartyje. Su atsakovu nesitarė dėl kitokių sumų nei kitiems darbuotojams mokėjimo. Darbo sutartyje buvo sutarta dėl 730,00 Eur darbo užmokesčio ir 100 procentų dienpinigių. Dar yra kompensuojamos komandiruotės (kelionės) išlaidos (už kurą, parkingą, kt.). Nebuvo susitarimo su darbuotoju kiek jam bus mokama už dieną. Darbuotojai visų tų skaičiavimų nesupranta, kadangi paskaičiuoti yra pakankamai sudėtinga: jei darbuotojas dirbs Lietuvoje – gaus 30,00 Eur, o Vokietijoje – 70,00 Eur. Bet kai per dieną darbuotojas pravažiuoja kelias šalis, išeina dar kitokia suma. Vidutiniškai vairuotojai gauna nuo 50,00 iki 70,00 Eur per dieną. Į tą sumą įeina ir darbo užmokestis, ir dienpinigiai. Neprisimena, ar būtent taip aiškino atsakovui. Buvo davęs jam perskaityti darbo sutartį, kuri yra verčiama į rusų kalbą. Nežino kodėl A. C. suprato, kad jam bus mokama 65,00 Eur per dieną, gal tai jo nuomonė. Ginčas su atsakovu yra tik dėl dienpinigių, dėl darbo užmokesčio sumokėjimo ginčo nėra. Dienpinigiai yra mokami arba prieš komandiruotę arba po jos. Avansinis mokėjimas būna pervedamas į banko sąskaitą, jeigu darbuotojas ją turi, arba mokamas grynais pinigais. Kai darbuotojai grįžta po ilgų komandiruočių, jie prašo dienpinigius jiems sumokėti grynais. Neprisimena, ar A. C. turėjo mokėjimo kortelę. Darbuotojas reise turi turėti su savimi pinigų, nes tai baudą reikia sumokėti, dar ką nors. Jeigu dienpinigiai yra mokami, nurodoma, kad tai avansinis mokėjimas, išrašomas pinigų išdavimo kvitas arba pervedama į sąskaitą. Išduodant iš kasos pinigus, darbuotojas pasirašo kasos išlaidų orderyje. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas turi pateikti visas išlaidas patvirtinančius kvitus, jis rašo ataskaitą, tuomet buhalterija skaičiuoja kiek pinigų jam buvo išduota ir kiek jis išleido. Skirtumą jis turi grąžinti darbdaviui arba ši suma įskaitoma jam į darbo užmokestį. Dienpinigiai skaičiuojami darbuotojui, kai jis grįžta iš komandiruotės. Dienpinigiai priskaičiuojami direktoriaus įsakymu. Dienpinigių dydis priklauso nuo šalies, į kurią vyko darbuotojas. Dienpinigiai mokami be atskiro darbuotojo prašymo. Avansinis mokėjimas įskaitomas į dienpinigių sumą. Kai atsakovas vyko į paskutinį reisą, jam buvo duota žymiai daugiau pinigų, kadangi buvo planuojama, kad darbuotojas dirbs ilgiau, o jo prašymu jis grįžo anksčiau, todėl susidarė permoka. Niekas nežinojo, kad jis išeis iš darbo. Atleidžiant A. C. iš darbo, pastarasis tvirtino, kad darbdavys liko jam skolingas 50,00 Eur. tarėsi, kad jis atvažiuos pas darbdavį ir viskas bus sutvarkyta. Jis vis žadėjo atvažiuoti rašydamas SMS, grasino jam, bet galiausiai neatvažiavo. Tik iš darbo ginčų komisijos sužinojo, kad A. C. į ją kreipėsi. Jokių konfliktų su A. C. iki to nebuvo. A. C. dirbo neatsakingai, bet jokių pretenzijų jam nereiškė. Jis atėjęs iš kitos įmonės vis sakydavo, kad toje įmonėje jį apgavo. Jis per metus pakeitė daug įmonių. Po atleidimo A. C. niekur nedingo, bendraudavo su įmonės vadybininku, nebuvo jokių konfliktinių santykių, gyrėsi vadybininkui, kad nusipirko namą ar kažkokį pastatą, o po to sakė, kad atsiskaitys su įmone. Vadybininkas nereiškė darbuotojui jokių pretenzijų, nes tai neįeina į jo pareigas. Kasos išlaidų orderyje yra direktoriaus, vyr. kasininko, buhalterio ir darbuotojo parašai. Neprisimena, ar N., K. dirbo tuo pačiu laiku kaip ir A. C.. Nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje nedalyvavo, nes apie bylos nagrinėjimą sužinojo per vėlai, kai jau buvo priimtas sprendimas. DGK laiškas, informuojantis apie bylos nagrinėjimą įkrito į elektroninės dėžutės „spam“ skyrelį, todėl jo laiku nepamatė. Teikė dokumentus DGK jau po komisijos posėdžio. Įmonei buvo paaiškinta, kad atnaujinti bylos nagrinėjimo negali, galima kreiptis į teismą. Į DGK įmonė nesikreipė dėl permokos iš darbuotojo priteisimo, nes darbuotojas žadėjo atvažiuoti, todėl jo laukė. Žinojo per kiek laiko reikia kreiptis į DGK. Darbo ginčų su kitais darbuotojais nebuvo, tai pirmas atvejis, kai buvo kreiptasi į DGK. Atleidžiant darbuotoją, su juo buvo pilnai atsiskaityta. Jis turėjo būti atleidimo dieną įmonėje, bet tikslios datos negali nurodyti kada A. C. pas juos buvo, galima nustatyti pagal dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraštį). 2020-03-13 A. C. buvo komandiruotėje, todėl jis galėjo būti Lietuvoje, ir įmonėje. Tai buvo paskutinė jo darbo diena. Tą dieną jis turėjo priduoti automobilį, pasirašęs prašymą dėl atleidimo iš darbo. Darbo užmokestis tą dieną jam tikrai buvo paskaičiuotas. Jeigu būna viršijama avanso suma, laukiama iki savaitės, kad darbuotojas atneštų trūkstamus dokumentus, kad būtų galima jam grąžinti pinigus, kuriuos jis yra sumokėjęs. A. C. buvo išmokėta daugiau nei jam priklauso, todėl jis turėjo per dvi savaites grąžinti permoką. Kokius dokumentus jis pateikė, pagal tai jam ir paskaičiavo. Kalba su A. C. buvo tik apie 50,00 Eur darbdavio skolą, o DGK atsirado visai kitokia suma. Kaip A. C. ją paskaičiavo – nežino. 2020-03-14 jis jau buvo atleistas. Atleidimo dieną jam buvo paskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Tuomet jau buvo matoma, kad jam pervestas didesnis avansinis mokėjimas, todėl jis turėjo grąžinti į kasą tuos pinigus. A. C. per dvi savaites su įmone neatsiskaitė. Neprisimena tikslių datų, kokie pervedimai buvo atliekami A. C. po atleidimo. Galėjo būti, kad kelionės ataskaita (ją sudaro daug įvairių kvitų ir čekių) dar nebuvo pateikta kasai, todėl buhalterija automatiškai 2020-03-17 pervedė 1460,00 Eur į A. C. sąskaitą. Dokumentai apdorojami žymiai vėliau nei kai žmogus atvažiuoja, todėl toks mokėjimas galėjo būti jam padarytas. Kai galutinai buvo sutvarkyti visi atsakovo kelionės dokumentai, tuomet paaiškėjo, kad darbuotojui buvo permokėta. Tai galėjo būti 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje. Nežino, ar tai galėjo būti 2020-06-16. Ši permoka paaiškėjo anksčiau nei pateikė dokumentus DGK. Apie tai, kad A. C. skolingas įmonei aiškino jam žodžiu. Jokių rašytinių pretenzijų nebuvo teikiama, nes tarp jų buvo geranoriškas bendravimas, nebuvo ginčo, abi pusės buvo suinteresuotos išsiaiškinti vietoje. Garažui jis turėjo atiduoti automobilio perdavimo aktą. Dėl to problemų nekilo.
5. Ieškovės UAB „Transeita“ atstovas direktorius A. S. papildomai paaiškino, kad 2019-10-05 kasos išlaidų orderį pasirašė dviejose vietose už save ir už kasininką. Pinigus gali išduoti arba kasininkas arba direktorius, kai kasininko nėra. Kasininko darbą atlieka tik kai kasininko nėra vietoje. Prie darbo sutarties yra numatytos papildomos sąlygos dėl šių funkcijų atlikimo. Kasininkas pagal pareigas turi prižiūrėti ir automobilių parką, todėl važiuoja ir detalių pasiimti, vadinasi galėjo būti išvažiavęs ir dėl to pats išdavė pinigus vairuotojui. Tuo metu kasininko nebuvo, todėl pasirašė vietoje kasininko pats. 791,24 Eur – tai buvo komandiruotpinigiai atsakovui. Jeigu yra žinoma kokias tiksliai išlaidas patirs vairuotojas, tai būna duodama tiksli pinigų suma iki cento. Vietoje kasininko pasirašė tik šį vieną orderį. Pinigus vairuotojams išduodavo prieš komandiruotę. Avanso sumos buvo įvairios, priklausomai nuo komandiruotės trukmės. Kai kurie įmonės klientai atsiskaito grynaisiais pinigai, dalis pinigų išgryninami per bankomatą ir įdedami į kasą. Kasos išlaidų orderyje yra nurodomas asmens vardas ir pavardė kam išduodami pinigai. Kasos išlaidų orderius atspausdina buhalterija, ant kiekvieno orderio yra užrašyta tokio asmens vardas ir pavardė. Pagal parašą sprendžia, kad 2019-10-05 orderį išdavė buhalterė M. V.. Orderių pasirašymo ir pinigų išmokėjimo datos sutampa ne visada. Datos gali skirtis 1-2 dienom. Negali pasakyti ar pagal šį orderį pinigai darbuotojui buvo išmokėti 2019-10-05. Dalis darbo atliekama buhalterinės programos pagalba. Negali pasakyti, ar orderis atspausdintas per buhalterinę programą, ar tiesiog pasinaudojus Word ar Excel programa. Kompiuteris, kuriuo buvo atspausdintas orderis neišliko, visi nurašymo aktai turėjo likti įmonėje. Buhalterinė programa irgi buvo pakeista prieš metus. Buhalteriniai duomenys buvo perkelti į naują programą.
6. Atsakovas A. C. (toliau – ir darbuotojas) teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Transeita“ dirbo 2019 metais. Dirbo nepilnus metus. Dirbo vairuotoju ir krovėju, nors neprivalėjo to daryti. Susitarimas dėl darbo užmokesčio su darbdaviu buvo toks, kad jeigu jiems mokamas avansas, tai mokama 60,00 Eur per parą, o jeigu neimamas avansas, tai kadencijos pabaigoje mokama po 65,00 Eur per parą. Jam turėjo būti mokama 65,00 Eur per parą. Daugiau dirbdavo už savo lėšas, kad užbaigus darbą gautų visą jam priklausančią pinigų sumą. Darbo sutartį pasirašė, kai įsidarbino. Darbo sutartis buvo sudaryta rusų kalba, ją perskaitė. Neprisimena koks darbo užmokestis buvo nustatytas pagal darbo sutartį, atrodo minimalus, bet jam sakė, kad į tai nereikia kreipti dėmesio, nes pas juos mokama 65,00 Eur per parą, o sutartis yra tik formalumas. Net negalvojo, kad reikėtų paprašyti darbdavio įforminti darbo sutartį pagal jų susitarimą, o ne formaliai. Darbo užmokestis buvo mokamas kadencijos pabaigoje. Kadencija – tai 6 savaičių darbo laikotarpis. Daugiausia važiuodavo į Vokietiją. Prieš kiekvieną komandiruotę jam buvo priskiriamas automobilis. Kartu su A. P. nuolat iš Baltarusijos atvykdavo į darbą, toliau iš Lietuvos lengvuoju automobiliu patys vairuotojai važiuodavo iki vilkiko stovėjimo vietos. Dažniausiai tai būdavo Vokietijoje. Pervežimus vykdė Vokietijos teritorijoje. Lietuvoje jokių darbo funkcijų nevykdė. Važiuojant į kadenciją, įmonė mokėdavo po 100,00 Eur grynais pinigais išlaidoms. Šiuos pinigus vairuotojams duodavo A. tėvas J.. Pastarasis išduodavo jiems pinigus, fiksuodavo akte, kur jie važiuoja, pasirašydavo už šių pinigų gavimą. Jeigu iš tų 100,00 Eur likdavo kažkokia suma, tai ji likdavo jiems, o vėliau buhalterija šią sumą išskaičiuodavo iš atlyginimo. Grynuosius pinigus gaudavo tik iš J. po 100,00 Eur, iš kitų asmenų jokių grynųjų pinigų negaudavo. V. G. kaip kasininko nepažįsta, jį pažįsta kaip pagrindinį mechaniką. Didesnių sumų grynais pinigais iš darbdavio negaudavo. Dirbdamas UAB „Transeita“ važiavo maždaug į 3-4 kadencijas. Du kartus iš Lietuvos išvažiuodavo krovininiu automobiliu. Visada važiuodavo tokios pačios trukmės kadencijai. Grįžęs iš kadencijos, rašydavo ataskaitą, kurioje nurodydavo kiek kilometrų važiavo tuščias, kiek kilometrų – pakrautas. Jiems buvo išduodami ataskaitų blankai, o jie savo ranka turėjo juos užpildyti. Už darbą jam mokėdavo pavedimu į kortelę. Bet kai įvyko eismo įvykis, tuomet išvengė priešpriešinio susidūrimo, jam buvo paaiškinta, kad tai draudiminis įvykis ir jam į kortelę darbdavys pervedė 850,00 Eur, nes automobilis buvo areštuotas, o jis neturėjo pinigų atsiskaityti. 850,00 Eur sumokėjo už tai, kad atvyko evakuatorius ir ištraukė automobilį. Jam buvo išduotas kvitas. Šį kvitą įmonei pateikė, kai teikė ataskaitą po komandiruotės. Šiuos pinigus iš jo atlyginimo išskaičiavo, gaunasi, kad atsiskaitė savo pinigais. Nebuvo pripažintas kaltu dėl to eismo įvykio. Policija pasakė, kad tai draudiminis įvykis. Jo nuomone, automobilis buvo apdraustas. Įmonės direktorius jam pasakė, kad frančizė yra tik 800,00 Eur, todėl visą sumą jis turi pats sumokėti. Tokiu būdu liko be pinigų. Ir dar iš jo buvo nuskaičiuota 300,00 Eur už tai, kad per daug sudegino kuro. Negalėjo išeiti, kol nesumokėjo pinigų. Tai buvo 2019 m. rudenį. Pinigų, apie kuriuos kalbėjo įmonės direktorius, negavo, todėl kreipėsi į DGK. Iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 850,00 Eur ir 300,00 Eur už kuro perviršį. Namo grįžo beveik be pinigų. Kreipėsi į profsąjungą pagalbos. Darbe duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus pateikti buhalterijai. Negaudavo pinigų, už kuriuos jam duodavo pasirašyti pagal kasos išlaidų orderius. Į sąskaitą pervedamų pinigų reikėdavo laukti po kelias dienas, todėl turėjo leisti savo nuosavus pinigus. Kiti darbuotojai irgi gali tai paliudyti. 2019-10-05, 2019-10-28, 2020-01-31 kasos išlaidų orderiuose tikrai ne jo parašas. 2019-10-08 kasos išlaidų orderyje galimai yra jo parašas. Nežino kas per sumos nurodytos orderiuose ir kas jas turėjo išmokėti. Kai jiems duodavo pasirašyti dokumentus, tai jie tiesiog pasirašydavo nesigilindami. Jis pasitikėdavo darbdaviu, todėl pasirašydavo, nes tikėjo, kad jo niekas neapgaus. Profsąjunga rodė jam dokumentus apie nemokamas atostogas, kur tikrai yra ne jo parašas. Lietuvių kalbos visai nemoka. Negalėjo suprasti kokius dokumentus pasirašo, šių dokumentų jam niekas nevertė, tiesiog sakydavo, kad tai dokumentai, reikalingi buhalterijai. Negaudavo tų pinigų iš darbdavio. Liudytojai gali patvirtinti, kad tokių sumų negaudavo. A. P. visą laiką kartu su juo eidavo į buhalteriją, tik pas direktorių eidavo po vieną. Į kadenciją važiuodavo po kelis žmones, visiems išduodavo po lygiai – po 100,00 Eur, daugiau niekas negaudavo. Su A. P. kartu vykdavo į darbą, o vilkiką vairuodavo po vieną. Iš reiso lengvuoju automobiliu irgi grįždavo keliese. Su kuriais važiuodavo pirmyn, su tais pačiais važiuodavo ir atgal. Visi kartu eidavo į buhalteriją po reiso. Iš pradžių eidavo pas pagrindinį vadybininką, o po to į buhalteriją, galiausiai direktorius skaičiuodavo kiek jie atidirbo ir kiek jie turi gauti atlyginimo, daugindavo iš 65. Kai grįždavo, pinigus gaudavo tik į kortelę. Nematė, kad A. P. gautų tokias dideles sumas grynais. Kai sugedo vilkikas, jis privalėjo grįžti į Lietuvą anksčiau, nes nuspręsta remontuoti vilkiką Lietuvoje, neišdirbus visos kadencijos. Už atidirbtas dienas į kortelę gavo atsiskaitymą po 65,00 Eur. 2019-10-05 grįžus iš reiso grynais pinigais su juo nebuvo atsiskaityta. Galimai po trijų dienų išvyko į antrą komandiruotę (truko 19 dienų). Darbdavys atsiskaitydavo tik po komandiruotės. Pinigus už tą komandiruotę gavo, kažkiek pinigų išskaičiuodavo. Kai išėjo iš darbo, dėl šių išskaitų kreipėsi į DGK. Darbdaviui dėl atsiskaitymo pretenzijų nereikšdavo. Tuos pinigus darbdavys prilaikydavo, o po to sumokėdavo vėliau. Trečia komandiruotė truko nuo 2020-01-31 iki 2020-03-13: už šią komandiruotę darbdavys liko jam skolingas 1150,00 Eur. Net nežinojo, kad jis atleistas iš darbo. Liko SMS žinutės, kuriose klausia, ar jis atleistas ar ne. Rašydavo ir vadybininkui dėl atleidimo. Galiausiai balandį ar gegužę sužinojo, kad jis atleistas. Niekas nesakė, kad jis atleistas. Norėjo, kad darbdavys sumokėtų jam už atliktą darbą. Tris ar keturis kartus gaudavo po 100,00 Eur, greičiausiai už tai pasirašydavo. Į komandiruotę išvyko 2019-10-08. Kai gauna pinigus, žiūri už ką pasirašo. Klausė kas per dokumentai jam duodami pasirašyti. Ten nebuvo nurodytos sumos. Grįžus iš kadencijos, atiduoda ataskaitas ir vieną dvi dienas laukia atsiskaitymo ir po to grįžta namo į Baltarusiją ir namuose būna tris savaites. Po to su vadybininku suderinę kito atvykimo į darbą datą vėl atvažiuoja. Nutarė išeiti iš darbo dėl to, kad su juo neatsiskaitė.
7. Liudytojas V. S. parodė, kad dirbo UAB „Transeita“ nuo 2017 m. iki 2020 m. pabaigos. Su darbdaviu buvo žodinis susitarimas, kad tiems, kas ima avansą, bus mokama po 60,00 Eur per parą. O tiems, kas avanso neima – po 65,00 Eur per parą. Darbo sutartyje buvo numatyta kitokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Vykdavo į Italiją, Belgiją, Prancūziją, Vokietiją, Rusiją. Dirbdamas pirmus metus tik pristatydavo krovinį ir grįždavo atgal. Nuo 2018 m. gegužės po keletą savaičių dirbdavo kitose šalyse. Prieš tokias komandiruotes jiems mokėdavo po 100,00 Eur. Šitie pinigai skirti susimokėti už stovėjimo aikšteles ir pan. Po komandiruotės darbdaviui buvo pateikiami tokių išlaidų kvitai. Asmeniškai negaudavo didesnių sumų grynais. Tiems, kas važinėjo į tolesnes šalis, gal ir mokėdavo daugiau, bet negali tiksliai atsakyti. Už išduodamus 100,00 Eur niekur pasirašyti nereikėdavo. Pinigus jiems išduodavo tik J. S.. Kiti darbuotojai grynųjų pinigų jam nemokėdavo. Po komandiruotės priduodavo ataskaitas darbdaviui. Viskas buvo mokama jam į kortelę. Darbo užmokesčio grynais negaudavo. Nebuvo tokių atvejų, kad po komandiruotės dar būtų likęs skolingas įmonei. Tai įmonė dar likdavo skolinga. Tokius pinigus pervesdavo vėliau. Kiek uždirbdavo per reisą, A. S. užrašydavo ant ataskaitų lapo. Išėjus iš darbo įmonė liko jam skolinga 300,00 Eur. Nebandė jų prisiteisti. Su A. C. susipažino darbo metu. Į kadencijas kartu su A. C. nevažiuodavo, ataskaitų kartu su A. C. neteikdavo. Retai su juo susitikdavo darbe, tik kartais reisuose. Pats kasos išlaidų orderių niekada nepasirašydavo. Šiuo metu dirba skirtingose įmonėse. Liudyti šioje byloje jo paprašė A. C..
8. Liudytojas N. S. parodė, kad dirbo UAB „Transeita“ nuo 2017-04-13. Po to į įmonę atėjo dirbti jo sūnus V. S.. Mokėdavo 10 procentų nuo ridos Europoje. Grynaisiais pinigais vairuotojams mokėdavo tik prieš reisą. Sumos būdavo skirtingos. Gaudamas pinigus nieko nepasirašydavo. Pasirašydavo tik leidimus, kornetus. Važinėdavo ir į Vokietiją. Tokiais atvejais prieš reisą vairuotojams išmokėdavo po 100,00 Eur. Šiuos pinigus jiems mokėdavo J. S.. Po komandiruotės teikdavo ataskaitas įmonei, pridėdavo kvitus. Ant šių ataskaitų lapų reikėdavo surinkti penkių darbuotojų parašus, tik po to buvo galima eiti pas direktorių – A. S., jis paskaičiuodavo kiek jiems reikia galutinai išmokėti. Galutinį atsiskaitymą gaudavo į kortelę. Su A. C. dirbo vienoje įmonėje, kartais susitikdavo. Nežino kokiu būdu įmonė atsiskaitydavo su A. C.. Nematė kokiu būdu A. C. buvo išmokami pinigai, su juo nė karto nesusitikdavo. Susitarimas su įmone dėl 60-65 Eur per parą mokėjimo buvo tik žodinis.
9. Liudytoja M. V. parodė, kad dirbo UAB „Transeita“ vyr. finansininke nuo 2012 m. iki 2021 m. vasario. Nuo 2020 m. birželio faktiškai nedirbo, turėjo ilgalaikį nedarbingumą. Grynieji pinigai darbuotojams buvo išduodami mokant darbo užmokestį, avansą, dienpinigius, kelionės išlaidas, kai jie atnešdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vairuotojams – užsieniečiams, kurie turėdavo sąskaitas Lietuvos bankuose, dalį pinigų mokėdavo į sąskaitą, o dalį mokėdavo grynais. A. C. turėjo sąskaitą Lietuvoje ir dalis pinigų jam buvo mokama į sąskaitą. Nurodymus kokiu būdu kuriam darbuotojui mokėti gaudavo iš direktoriaus, pati to nespręsdavo. Po komandiruotės paskaičiavus kelionės išlaidas, gaudavo nurodymus išmokėti pinigus grynais. Kasos išlaidų orderius pasirašydavo ji ir direktorius, po to orderis būdavo perduodamas kasininkui, kad jis išmokėtų pinigus darbuotojui. Išmokėti grynuosius pinigus galėjo tik kasininkas arba direktorius. Įmonės vadovas turi teisę vykdyti kasininko funkcijas, tai numatyta net buhalterinės apskaitos įstatyme. Darbuotojas, gaunantis grynuosius pinigus turėjo pasirašyti orderyje ir savo ranka nurodyti gaunamą sumą žodžiais. Kai kuriems darbuotojams žodžiais įrašyti sumą yra labai sudėtinga, jie sakydavo jūs surašykite patys. Prašė darbuotojų sumą žodžiais rašyti bent rusiškai, bet jie vis tiek sakydavo, kad įrašykite patys. Surašant orderį buvo naudojamasi buhalterine programa, ten taip pat buvo žodžiais įrašoma išmokama suma. Darbuotojui nebuvo privaloma ranka nurodyti savo vardą ir pavardę. Pakakdavo tik jo parašo. Orderis išrašomas vienu egzemplioriumi, orderio kopijos nėra išduodamos. Buhalterijai orderiai grįždavo pasirašyti. Jie buvo įrašomi į kasos knygą. Visi šitie orderiai yra įrašyti kasos knygoje. Avansui orderį išrašydavo, kai nurodymus duodavo direktorius. Komandiruotpinigiams ir kelionės išlaidoms išrašydavo orderius, kai gaudavo visus išlaidas patvirtinančius kvitus. Stengdavosi, kad orderiai būtų išrašomi, kai vairuotojai būdavo vietoje, kad tą pačią dieną būtų galima išmokėti pinigus, bet negali tvirtinti, kad pinigai buvo išmokami tą pačią dieną. Programoje orderis yra apskaitytas ta data, kada jis išrašytas. Gaudavo pasirašytą orderį po kelių dienų, nedalyvaudavo išmokant grynuosius pinigus, todėl negali pasakyti ar pinigai buvo išmokami tą pačią dieną. Su direktoriumi dirba skirtingose vietose. Orderius būna nuveždavo pati, būdavo direktorius pats atvažiuodavo į Šalčininkus, bet visada jis orderius turėdavo pasirašyti pirmas. Pagal įstatymą pinigai turi būti išmokami tą pačią dieną, bet jeigu asmuo gauna pinigus ne tą pačią dieną, darbuotojas gali orderyje nurodyti pinigų išmokėjimo datą. 2019-10-08 išmokėta 2500,00 Eur ir 2020-01-31 išmokėta 4000,00 Eur sumos galėjo būti išmokėtos kaip dalinis mokėjimas už dienpinigius ir už kelionės išlaidas. Jeigu darbuotojas labai greitai išvažiuodavo į kitą reisą, įmonė nespėdavo paskaičiuoti tikslios jam priklausančios sumos, todėl tam, kad darbuotojas reise neliktų be pinigų direktoriaus nurodymu buvo mokama didesnė dalis pinigų. Kai jis grįždavo, galėjo tiksliai apskaičiuoti jam priklausančią sumą. Ar pinigus išmokėti grynais, ar pavedimu, sprendė vadovas. Pati su darbuotojais nekontaktuodavo. 791,24 Eur suma paskaičiuota pagal reiso ataskaitą (dienpinigiai, vairuotojo išlaidos). Vairuotojas dokumentus apie patirtas išlaidas priduodavo apskaitininkei. Ji dirbdavo įmonės biure. 2019-10-05 galėjo būti atliktas ir dalinis mokėjimas. Negali patvirtinti, kad tai buvo pinigai už komandiruotę, kuri baigėsi 2019-10-05. Prie tokių orderių būna pridedamos reisų ataskaitos, todėl reikėtų žiūrėti kas yra toje ataskaitoje. Jeigu A. C. grįžo iš komandiruotės ir nebuvo daug dokumentų, kuriuos jis atnešė tą pačią dieną, tai buvo galima ir tą pačią dieną visus mokėjimus sutvarkyti. Atsiskaitant su A. C., paskaičiavo jam atlyginimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir gavosi, kad jis liko skolingas įmonei. Apie tai telefonu pranešė direktoriui. A. C. prašė paruošti jam pažymą deklaravimui, bet pats jis neatvažiavo, prašė ją išduoti jo draugui, bet draugams jokių duomenų perduoti negali, todėl ta pažyma taip ir liko įmonėje.
10. Liudytojas V. G. parodė, kad dirbo UAB „Transeita“ kasininku, o taip pat vykdė įmonės automobilio parko techninę priežiūrą. Grynieji pinigai darbuotojams buvo mokami pagal kasos išlaidų orderį. Orderyje buvo nurodoma orderio data, vardas pavardė, vadovo, buhalterės, gaunančio asmens ir kasininko parašas. Gaudavo orderį jau užpildytą, pasirašytą direktoriaus ir buhalterės. Tuomet išduodavo pinigus, gaudavo darbuotojo parašą ir orderyje pasirašydavo pats. Nereikalaudavo iš darbuotojų orderyje savo ranka rašyti gaunamą sumą žodžiais. Pagal tvarką gal ir turėtų jie rašyti, bet suma žodžiais buvo įrašoma kompiuteriu, darbuotojams reikėdavo tik pasirašyti. 2019-10-05 orderyje jo (V. G.) parašo nėra. Be jo, pinigus turėjo teisę išduoti tik įmonės direktorius. Orderio data ir pinigų išmokėjimo data nebūtinai turėjo sutapti. Ne visada buvo galimybė tą pačią dieną susitikti darbuotojui ir kasininkui. Galėdavo būti 1-2 dienų skirtumas. Kituose trijuose orderiuose yra jo parašai. Juos pasirašė A. C.. Šių pinigų negalėjo atiduoti niekam kitam. Darbuotojas orderyje pasirašydavo jo akivaizdoje. Negali prisiminti kada buvo išduoti pinigai pagal 2019-10-08, 2019-10-28, 2020-01-31 orderius. Galėjo būti tą pačią dieną arba 1-2 dienom vėliau. Pagal darbo funkcijas gali išvažiuoti ir nebūti darbo vietoje. Tokiais atvejais pagal išrašytus orderius pinigus išduoda direktorius. Tokie atvejai nėra vienetiniai. Neprisimena kodėl 2019-10-05 pinigus išdavė direktorius, o ne jis. Neprisimena iš kur kasoje 2019-10-05 buvo pinigai, kad galėtų išmokėti A. C.. Niekur kitur apskaitoje nebuvo atžymėta, kad 2019-10-05 iš kasos buvo išmokėti pinigai. Pagal pasirašytus orderius mato kokia suma buvo paimta iš seifo. Visus orderius gaudavo iš vadovo. Neprisimena kokiu būdu gavo 2019-10-05 orderį. Iš jo nebuvo reikalaujama vesti kasos pajamų ir išlaidų ataskaitą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2019-08-06 tarp UAB „Transeita“ ir A. C. sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 402, pagal kurią A. C. iki D vizos galiojimo pabaigos 2020-02-14 priimtas į darbą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms, mokant jam 730,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį, dirbant 5 darbo dienas per savaitę po 8 valandas. Darbuotojas pradeda dirbti gavus nacionalinę D vizą 2019-09-20. Darbo sutartis sudaryta lietuvių ir rusų kalbomis.
12. 2019-10-31 Darbo sutarties Nr. 402 pakeitimo sutartimi darbuotojui A. C. nustatytas 1005,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis. 2020-01-31 Darbo sutartis pratęsta nuo 2020-01-09 iki 2022-01-09 pagal leidimą laikinai gyventi Nr. LT7500883. 2020-03-13 darbo sutartis pasibaigė pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant).
13. 2019-09-20 UAB „Transeita“ priėmė įsakymą siųsti vairuotoją A. C. į komandiruotę nuo 2019-09-22 iki 2019-10-05, būnant nuo 2019-09-22 iki 2019-10-02 Vokietijoje, o nuo 2019-10-03 iki 2019-10-05 – Lenkijoje. Įsakyme nurodyta apmokėti darbuotojui komandiruotės metu patirtas išlaidas: dienpinigius, kelionės į užsienio valstybę ir parvykimo iš jų ir jų teritorijose patirtas transporto išlaidas, dokumentų, susijusių su išvykimu tvarkymo išlaidas, mokėjimą už kelius, transporto priemonės draudimo išlaidas, transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidas, ryšių išlaidas.
14. Darbuotojui už šią komandiruotę priskaičiuota 833,00 Eur dienpinigių suma, skaičiuojant po 62,00 Eur už dieną vairuotojui būnant Vokietijoje (11 dienų), po 48,00 Eur būnant Lenkijoje (2 dienos) ir po 55,00 Eur už dieną, kurią vairuotojas buvo ir Vokietijoje, ir Lenkijoje (1 diena).
15. 2019-10-07 UAB „Transeita“ priėmė įsakymą siųsti vairuotoją A. C. į komandiruotę nuo 2019-10-08 iki 2019-10-26, būnant nuo 2019-10-08 iki 2019-10-09 Lietuvoje, 2019-10-10 – Lenkijoje, o nuo 2019-10-11 iki 2019-10-26 – Vokietijoje. Įsakyme nurodyta apmokėti darbuotojui komandiruotės metu patirtas išlaidas: dienpinigius, kelionės į užsienio valstybę ir parvykimo iš jų ir jų teritorijose patirtas transporto išlaidas, dokumentų, susijusių su išvykimu tvarkymo išlaidas, mokėjimą už kelius, transporto priemonės draudimo išlaidas, transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidas, ryšių išlaidas.
16. Darbuotojui už šią komandiruotę priskaičiuota 1063,00 Eur dienpinigių suma, skaičiuojant po 62,00 Eur už dieną vairuotojui būnant Vokietijoje (15 dienų), po 48,00 Eur būnant Lenkijoje (1 diena), po 55,00 Eur už dieną, kurią vairuotojas buvo ir Vokietijoje, ir Lenkijoje (1 diena), po 15,00 Eur būnant Lietuvoje (2 dienos).
17. 2020-01-30 UAB „Transeita“ priėmė įsakymą siųsti vairuotoją A. C. į komandiruotę nuo 2020-01-31 iki 2020-03-13, būnant nuo 2020-01-31 iki 2020-02-02 ir nuo 2020-03-11 iki 2020-03-12 Lenkijoje, nuo 2020-02-03 iki 2020-02-12 ir nuo 2020-02-14 iki 2020-02-24 bei nuo 2020-02-26 iki 2020-03-10 – Vokietijoje, 2020-02-13 – Belgijoje, 2020-02-25 – Liuksemburge, 2020-03-13 – Lietuvoje. Įsakyme nurodyta apmokėti darbuotojui komandiruotės metu patirtas išlaidas: dienpinigius, kelionės į užsienio valstybę ir parvykimo iš jų ir jų teritorijose patirtas transporto išlaidas, dokumentų, susijusių su išvykimu tvarkymo išlaidas, mokėjimą už kelius, transporto priemonės draudimo išlaidas, transporto priemonės degalų įsigijimo išlaidas, ryšių išlaidas.
18. Darbuotojui už šią komandiruotę priskaičiuota 2548,66 Eur dienpinigių suma, skaičiuojant po 62,00 Eur už dieną vairuotojui būnant Vokietijoje (32 dienos), po 48,00 Eur už dieną būnant Lenkijoje (4 dienos), po 55,00 Eur už dieną, kurią vairuotojas buvo ir Vokietijoje, ir Lenkijoje (1 diena), po 62,33 Eur už dieną vairuotojui būnant Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje (2 dienos), po 61,50 Eur už dieną vairuotojui būnant Vokietijoje ir Liuksemburge (2 dienos), po 15,00 Eur vairuotojui būnant Lietuvoje (1 diena).
19. 2019-10-05 UAB „Transeita“ kasos išlaidų orderyje Nr. KHH186/2019.10.05 nurodyta išduoti A. C. 791,24 Eur komandiruotės išlaidų.
20. 2019-10-08 UAB „Transeita“ kasos išlaidų orderyje Nr. KHH186/2019.10.08 nurodyta išduoti A. C. 2500,00 Eur avansinio mokėjimo.
21. 2019-10-28 UAB „Transeita“ kasos išlaidų orderyje Nr. KHH186/2019.10.28 nurodyta išduoti A. C. 601,67 Eur komandiruotės išlaidų.
22. 2020-01-31 UAB „Transeita“ kasos išlaidų orderyje Nr. JSF040/2020.01.31 nurodyta išduoti A. C. 4000,00 Eur avansinio mokėjimo.
23. 2019-10-29 UAB „Transeita“ į A. C. banko sąskaitą pervedė 2000,00 Eur (mokėjimo paskirtis: avansinis mokėjimas).
24. 2020-03-17 UAB „Transeita“ į A. C. banko sąskaitą pervedė 1460,00 Eur (mokėjimo paskirtis: avansas – 1000,00 Eur, dienpinigių išmokėjimas – 460,00 Eur).
25. Pagal 2020-03-13 kelionės lapo vairuotojo atskaitomybę A. C. numatyta 2548,66 Eur dienpinigių suma ir 962,48 Eur kelionės išlaidų suma.
26. 2020-06-11 A. C. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Pareiškime jis nurodė, kad dirbo UAB „Transeita“ pagal 2019-08-06 sudarytą darbo sutartį Nr. 402, pradėjus dirbti nuo 2019-09-20. Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti 730,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį (bruto). Darbo sutartyje nėra jokio susitarimo dėl mažesnių nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių mokėjimo, o kolektyvinė sutartis atsakovo įmonėje nesudaryta. Nuo 2019-07-24 A. C. tapo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu. Darbo sutartis buvo nutraukta 2020-03-13 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Neišmokėta suma iš viso sudaro 3032,88 Eur (neto), apimančią darbuotojui neišmokėtą darbo užmokestį bei dienpinigius.
27. 2022-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-509(22) prieita išvados, kad 2019-10-28 kasos išlaidų orderio Nr. KHH186 bei 2020-01-31 kasos išlaidų orderio Nr. JSF040 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė A. C. Nustatyti, ar 2019-10-05 kasos išlaidų orderio Nr. KHH186 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė A. C. ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.
28. UAB „Transeita“ 2020-06-16 pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 227 nurodyta, kad (GPM ir Sodra tik nuo DU ir kompensacijos už atostogas, dienpinigiai ir kelionės išlaidos neapmokestinti).
Dėl ieškovės reikalavimo atmesti atsakovo reikalavimus, kurie buvo patenkinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-07-15 sprendimu Nr. DGKS-4565
29. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame Maksimalių dienpinigių sąrašo 146 punkte numatyta, kad maksimalus vienos dienos dienpinigių dydis vykstant į Vokietijos Federacinę Respubliką yra 62,00 Eur, į Lenkijos Respubliką – 48,00 Eur, į Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę – 61,00 Eur, į Belgijos Karalystę – 61,00 Eur, į Nyderlandų Karalystę – 64,00 Eur, į Lietuvos Respubliką – 15,00 Eur.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
32. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad vykstant į komandiruotę į užsienį už komandiruotės dieną, kurią išvykstama iš Lietuvos Respublikos, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį. Grįžtant iš komandiruotės iš užsienio už komandiruotės dieną, kurią atvykstama į Lietuvos Respubliką, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, iš kurios grįžtama, nustatytą dydį. Vykstant į komandiruotę į kelias valstybes už faktiškai konkrečioje valstybėje išbūtas komandiruotės dienas nuo atvykimo į tą valstybę dienos mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal tai valstybei nustatytą dydį. Komandiruotės dieną vykstant į kelias valstybes už tą komandiruotės dieną mokamas dienpinigių, apskaičiuotų pagal toms valstybėms nustatytus dydžius, vidurkis.
33. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
34. Atsakovas pateikė paskaičiavimus, kiek jo manymu jam skolingas darbdavys (DOK-61083). Kaip matyti iš šių paaiškinimų ieškovo ir atsakovo paskaičiavimai sutampa dėl dienpiginių, kitų išlaidų priskaičiavimo ir kokia suma darbuotojui pervesta per banką. Esminis skaičiavimų skirtumas yra dėl darbo užmokesčio dydžio ir darbuotojui išmokėtos pinigų sumos grynaisiais.
35. Atsakovo vertinimu darbdavys darbo užmokestį turėjo skaičiuoti pagal darbuotojo faktiškai važiuotą laiką vadovaujantis vairuotojo tachografo kortelės duomenimis ir priskaičiuoti jam 2187,71 Eur darbo užmokesčio (darbdavys priskaičiavo 1904,88 Eur darbo užmokesčio).
36. Darbdavys įrodinėjo, kad grynais pinigais išmokėjo darbuotojui 7892,91 Eur ir pateikė tai patvirtinančius kasos išlaidų orderius. Darbuotojo vertinimu jam išmokėta tik 1392,91 Eur grynųjų pinigų suma. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas iš pradžių tikino, kad jokių grynųjų pinigų negavo ir darbdavio pateiktuose kasos išlaidų orderiuose yra ne jo parašas. Vėliau pripažino, kad keliuose orderiuose visgi pasirašė, tačiau nesutiko, kad pasirašė 2019-10-05, 2019-10-28 ir 2020-01-31 orderius. Tačiau rašysenos ekspertizės išvados darbuotojo teiginius paneigė, kadangi 2022-03-22 ekspertizės akte Nr. 11-509(22) ekspertai priėjo kategoriškos išvados, kad 2019-10-28 kasos išlaidų orderio Nr. KHH186 bei 2020-01-31 kasos išlaidų orderio Nr. JSF040 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė A. C..
37. Kategoriškai nustatyti, ar orderyje pasirašė atsakovas A. C. ekspertai negalėjo tik dėl vienintelio 2019-10-05 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini).
38. Po ekspertizės atlikimo atsakovas pakeitė savo pozicija dėl grynųjų pinigų gavimo ir aiškino, kad kažkokiuose orderiuose pasirašinėjo, tačiau negalėjo suprasti už ką pasirašo, kadangi nesupranta valstybinės lietuvių kalbos. Teismas pažymi, kad tokie atsakovo teiginiai nelaikytini pagrįstais, kadangi visuose orderiuose išmokama pinigų suma nurodyta ne tik žodžiais, bet ir skaičiais, todėl šiuo atveju nebūtina žinoti kalbą, kad būtų galima suprasti apie kokias pinigų sumas eina kalba. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pagal darbo pobūdį susiduria su įvairiais dokumentais, sąskaitomis, pinigų priėmimo kvitais, kasos išlaidų orderiais ir t. t. Be to, tai nėra pirmas atsakovo darbas, jis jau turi pakankamai darbinės ir gyvenimiškos patirties, tad teismui nekyla abejonių, kad atsakovas aklai nepasirašinėtų jam brukamų dokumentų, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas suprato už ką pasirašo jam teikiamuose kasos išlaidų orderiuose.
39. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad visgi atsakovas grynaisiais pinigais gavo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, neįskaitant 2019-10-05 kasos išlaidų orderyje Nr. KHH186 nurodytos 791,24 Eur sumos, kadangi asmens parašo šiame orderyje ekspertai negalėjo kategoriškai priskirti A. C..
40. Taigi teismo skaičiavimais atsakovas iš darbdavio gavo 7101,67 Eur sumą grynais pinigais. Ir net tuo atveju, jeigu darbo užmokestį darbuotojui skaičiuoti pagal jo faktiškai nuvažiuotą laiką bei paskaičiavus visas darbdavio jam išmokėtas sumas, gaunasi, kad atsakovui yra permokėta 1367,91 Eur suma.
41. Apibendrindamas išdėstyta, teismas sprendžia, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju, tinkamai su juo atsiskaitė ir neliko skolingas, vadinasi neprivalo mokėti atsakovui ne tik darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos 3032,88 Eur sumos, bet ir netesybų, todėl pirmas ieškovės reikalavimas yra tenkintinas atmetant A. C. reikalavimus priteisti iš UAB „Transeita“ 3032,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir netesybas, teiktus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-07-15 sprendimu Nr. DGKS-4565 darbo byloje Nr. APS-131-13616.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2441,98 Eur dėl su darbo santykiais susijusių išmokų permoką
42. Vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
43. Dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis).
44. Teismų praktikoje nurodyta norma aiškintina kaip reiškianti darbdavio teisę atlikti išskaitas tuomet, jeigu darbuotojas, padaręs neteisėtą veiksmą, dėl kurio kilo žalos, pripažinęs savo veiksmų neteisėtumą ir turėjęs galimybę įvertinti žalos dydžio pagrįstumą, sutinka nurodytą žalą atlyginti geranoriškai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-1101-945/2021).
45. Paprastai darbuotojui padarius žalą darbdaviui, darbdavys turi raštu (pvz. įsakymu) įforminti žalos padarymo atvejį, nurodyti jame padarytos žalos dydį. Apie priimtą sprendimą turi būti informuotas darbuotojas.
46. Vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Darbdavio teigimu, apie permoką buvo sužinota tik gavus visus su komandiruote susijusius dokumentus. Teismo vertinimu šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, pagal kurią darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis).
47. Taigi vėliausiai, kuomet žala galėjo paaiškėti, yra 2020-03-27 (2020-03-13 darbo sutarties nutraukimo diena + 10 darbo dienų). Vadinasi nurodymą dėl žalos atlyginimo darbdavys turėjo priimti ne vėliau kaip 2020-06-27. Tačiau nagrinėjamu atveju, darbdavio sprendimas dėl darbuotojo padarytos žalos apskritai nebuvo priimtas. Į darbo ginčų komisiją darbdavys kreipėsi tik 2020-07-28. Teismo vertinimu, darbdavys gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo tik tuomet, jeigu darbuotojui buvo žinoma apie darbdavio priimtą sprendimą su nustatytu žalos dydžiu, tačiau darbuotojas šios žalos geranoriškai neatlygino. Šiuo gi atveju, apie reikalavimą priteisti žalą darbuotojui tapo žinoma tik darbdaviui pasikreipus į darbo ginčų komisiją ir tai tik po to, kai darbuotojas darbo ginčų komisijoje pareiškė savo reikalavimus darbdaviui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbdavys prarado teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo, kadangi DK 156 straipsnyje numatyta tvarka apie žalos atsiradimą tinkamai darbuotojo neinformavo, todėl ieškovo UAB „Transeita“ reikalavimas dėl 2441,98 Eur dėl su darbo santykiais susijusių išmokų permokos priteisimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse teigiama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
49. Be to, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
50. Ieškovė UAB „Transeita“ teikdama ieškinį sumokėjo 146,00 Eur žyminio mokesčio (91,00 Eur už reikalavimą atmesti darbo ginčų komisijos sprendimu patenkintus atsakovo reikalavimus ir 55,00 Eur už reikalavimą priteisti iš atsakovo 2441,98 Eur dėl su darbo santykiais susijusių išmokų permoką) bei patyrė 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.
51. Atsakovas A. C. patyrė 800,00 Eur išlaidų už ekspertizę ir 0,20 Eur komisinio mokesčio mokant už ekspertizę (mokėtojas Lietuvos profesinių sąjungų aljansas).
52. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, patenkinta 50 procentų reikalavimų dalis, atsakovo reikalavimas, kuris buvo patenkintas darbo ginčų komisijoje, teismo sprendimu yra atmestas, todėl už šį reikalavimą ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (91,00 Eur) priteisiamas iš atsakovo visa apimtimi, o advokato pagalbos išlaidų tik pusė, kadangi antras ieškovės reikalavimas buvo atmestas.
53. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, kadangi darbo ginčų komisijos sprendimu patenkintas atsakovo reikalavimas priteisti iš darbdavio 3032,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir netesybas, teismo sprendimu buvo atmestas.
Teismas, vadovaudamasis DK 146 str. 2 d., 156 str., 231 str., CPK 93 str. 1-2 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str., 417 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atmesti atsakovo A. C. reikalavimus priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transeita“ 3032,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir netesybas, teiktus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-07-15 sprendimu Nr. DGKS-4565 darbo byloje Nr. APS-131-13616.
Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transeita“ reikalavimą dėl 2441,98 Eur dėl su darbo santykiais susijusių išmokų permokos iš atsakovo A. C. priteisimo.
Priteisti iš atsakovo A. C., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Transeita“, į. k. 302448343, 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio ir 400,00 Eur (keturis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.
Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-07-15 sprendimas Nr. DGKS-4565 netenka galios.
Teisėjas Viktor Voicechovski