Civilinė byla Nr. e2A-532-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00394-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.3.1.4; 2.2.3.2.5; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10490-1106/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrodema“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. G..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Agrodema“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. G. 26 861,85 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalis siejo ilgalaikiai prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė nuo 2017 m. tiekė atsakovui trąšas, tačiau atsakovas už įsigytas prekes tinkamai neatsiskaitė.
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 26 861,85 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 861,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302 Eur žyminį mokestį ir 1 377,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
3. Dėl teismo preliminaraus sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo išdavęs įgaliojimą trečiajam asmeniui R. G. atsakovo vardu atlikti įvairius veiksmus, tame tarpe sudaryti ir trąšų pirkimo–pardavimo sutartis. Įgaliojimo terminas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d., todėl trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti su ieškove 2019 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, be to, atsakovas apie tai nieko nežinojo. Sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu, ieškovė pasielgė neapdairiai, suklastojo atsakovo parašą.
4. Trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad jis ir atsakovas E. G. yra artimi giminaičiai ir ūkininkai, kurie iki 2020 m. kartu vykdė bendrą ūkinę veiklą. Atsakovas nuo 2002 m. išduodavo trečiajam asmeniui įgaliojimus tvarkyti visą atsakovo ūkininko ūkio dokumentaciją, atlikti ūkio darbus. Tęstiniam įgaliojimui pasibaigus 2018 m. rugpjūčio 13 d., atsakovas neišreiškė valios pats ūkininkauti, todėl trečiasis asmuo ir toliau valdė atsakovo ūkį, priimdamas su ūkio valdymu susijusius sprendimus. Trečiasis asmuo pripažino, kad ginčo sutartis atsakovo vardu pasirašė jis, tačiau, pasirašydamas šias sutartis, jokios žalos atsakovui nepadarė ir savo įgaliojimų neviršijo, kadangi visos įsigytos prekės buvo panaudotos atsakovo ūkininko ūkyje ir jos buvo būtinos vykdomai ūkinei veiklai. Jis taip pat pripažino, kad pasirašė ant PVM sąskaitų faktūrų, tačiau tik dėl to, jog paties atsakovo, atvežus prekes, ūkininko ūkyje nebūdavo, kadangi ir pasibaigus įgaliojimo terminui, atsakovas savarankiškai neūkininkavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. galutiniu sprendimu 2021 m. kovo 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas papildomai priteisė trečiajam asmeniui R. G. iš atsakovo E. G. 1 524,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad:
6.1. 2002 m. birželio 2 d. atsakovo E. G. vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis.
6.2. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras už tiektas prekes, kurių bendra suma yra 26 861,85 Eur.
6.3. 2019 m. kovo 19 d. tarp ieškovės ir atsakovo, atstovaujamo R. G., sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. AGD/2019/03.19.JJ008, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas pirkti sutarties prieduose užsakymuose, važtaraščiuose nurodytas prekes. Sutartį atsakovo vardu pasirašė R. G..
6.4. 2017 m. sausio 2 d. tarp ūkininkų M. G., E. G. ir R. G. buvo sudarytos panaudos sutartys, kuriomis ūkininkai tarpusavyje susitarė dėl neatlygintino žemės ūkio technikos naudojimo vienas kito ūkiuose. Atsakovas E. G. 2020 m. balandžio 23 d. panaudos sutartis nutraukė.
6.5. 2019 m. sausio 25 d. sudaryta laidavimo sutartis tarp UAB „Baltic Agro“, iš vienos pusės, ir E. G., M. G. bei R. G., iš kitos pusės, kuria E. G., M. G. ir R. G. laidavo už vienas kito pinigines prievoles kreditorei UAB „Baltic Agro“.
6.6. Kauno apylinkės prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2021 m. birželio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal E. G. pareiškimą, kad R. G. klastojo jo parašą, duomenis ir taip sukčiaudamas padarė jam turtinę žalą. Nutarime konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Toks dokumento pasirašymas, pasibaigus įgaliojimui bet tęsiant ūkininkavimo darbus pagal ankstesnį susitarimą nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.147 straipsnio 4 dalį atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo faktą šie asmenys žinojo ar turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl savo pačių neatidumo. Anot teismo, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovė elgėsi aplaidžiai, kadangi nesužinojo, jog 2019 m. sudarant prekių pirkimo sutartį trečiojo asmens R. G. įgaliojimas veikti atsakovo E. G. vardu buvo pasibaigęs. Bendradarbiavimas tarp ieškovės ir atsakovo bei trečiojo asmens ūkių buvo ilgalaikis. Nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. T.. Kadangi tiek rašytiniais duomenimis (panaudos sutartimis), tiek liudytojų J. T., M. G. parodymais buvo patvirtinti trečiojo asmens teiginiai, jog trys ūkiai daug metų faktiškai veikė kartu, liudytoja J. T., daug metų tiesiogiai bendradarbiavusi su minėt ūkininkų ūkiais, neturėjo pagrindo tikslintis, ar 2019 m. trečiasis asmuo R. G. tebeturėjo įgaliojimą veikti atsakovo E. G. vardu ir jo interesais, tuo labiau, kad visą tą laiką visiems ūkiams medžiagas pirko tik trečiasis asmuo, o liudytoja su atsakovo net nebuvo bendravusi. Tą patvirtino ir pats atsakovas. Ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog trečiasis asmuo perka prekes atsakovo ūkiui, kad turi įgaliojimą teikti užsakymus ir atsiimti prekes atsakovo vardu, patvirtinti prekių gavimą. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškovė, 2019 m. sudarydama prekių pardavimo sutartį su atsakovo E. G. ūkiu, kurią pasirašė trečiasis asmuo R. G., veikė sąžiningai, todėl pasibaigusio atstovavimo faktas prieš ieškovę negali būti panaudotas.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį tuo atveju, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo momento. Anot teismo, bylos faktinių aplinkybių visuma yra pakankama daryti išbadą, kad trečiasis asmuo veikė atsakovo vardu ir interesais de facto ir pasibaigus įgaliojimui, nes visi ūkiai toliau bendradarbiavo iki 2019 m. pabaigos (2019 m. sudarytos laidavimo sutartys, kurias pripažino pasirašęs pats atsakovas), trečiasis asmuo ir liudytojas M. G. atliko žemės ūkio darbus atsakovo ūkyje 2018 – 2019 metais.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas teisme iš pradžių pripažino ieškovės reikalavimo dalį dėl skolos pagal sąskaitas, išrašytas įgaliojimo galiojimo laiku, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vėliau savo poziciją pakeitė, nenurodydamas jokių tokio elgesio motyvų. Pažymėjo, kad augalų apsaugos priemonių naudojimo žurnalas patvirtina, jog iš ieškovės įsigytos augalų apsaugos priemonės pagal ginčo sąskaitas buvo sunaudotos atsakovo ūkyje.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis nežinojo apie perkamas iš ieškovės prekes ir nepatvirtino jų nupirkimo, nes jie prieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams. Šiuos dokumentus atsakovas gavo 2020 m. kovo mėnesį, tačiau dėl nepagrįstai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų priekaištų niekam nepareiškė. Valstybinei mokesčių inspekcijai jis pateikė deklaracijas, į kurias įtraukti duomenys pagal ieškovės išrašytas sąskaitas ir kurios įtrauktos į ūkio sąskaitų registrą. Deklaracijų duomenų atsakovas nepatikslino iki šiol ir priešingai, šias deklaracijas patvirtino ir atsiuntė liudytojai D. K.. Liudytojas M. G., kuris yra atsakovo sūnus, patvirtino trečiojo asmens teiginius, kad atsakovas visada turėjo prieigą prie savo ūkio banko sąskaitos (elektroninės bankininkystės duomenis), prie jos prisijungdavo, atlikdavo mokėjimų pavedimus, matydavo piniginių lėšų sąskaitoje judėjimą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas negalėjo nežinoti apie prekes, daug metų perkamas iš ieškovės, apie išrašytas jo vardu sąskaitas. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas žinojo apie 2019 m. sudarytą sutartį su ieškove ir savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino šį sandorį, dėl to yra atsakingas už įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą.
11. Pasisakydamas dėl atsakovo pateiktų 2018-2019 m. sąskaitų faktūrų dėl cheminių medžiagų pirkimo iš įvairių pardavėjų, teismas pažymėjo, kad dauguma šių sąskaitų liudija, jog pirkimai buvo atlikti galiojant trečiajam asmeniui R. G. išduotam įgaliojimui ir jam veikiant atsakovo vardu, ko neginčijo ir pats atsakovas.
12. Teismo vertinimu, nors atsakovas tvirtino, kad jis neturėjo prieigos prie buhalterinių duomenų, kad trečiasis asmuo su kitais nenustatytais asmenimis sukčiavo ir klastojo jo parašą, šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Trečiasis asmuo R. G. pripažino visose sąskaitose ir sutartyse pasirašęs už atsakovą. Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Liudytoja D. K. patvirtino, kad buvo sulaikytas buhalterinių duomenų perdavimas atsakovui, nes šis neatsiskaitė su UAB „Agrofinansai“, kuri teikė atsakovo ūkiui buhalterines paslaugas. Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje iš atsakovo buvo priteista skola už paslaugas UAB „Agrofinansai“. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovo pretenzijos dėl negalėjimo disponuoti buhalteriniais dokumentais turi būti nukreiptos ne į ieškovę, tačiau į buhalterinės apskaitos paslaugas teikusią įmonę ir tai nesudaro faktinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo ieškovės prašomos skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš jos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi PVM sąskaitomis faktūromis, kaip neginčijamu įrodymu priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą 26 861,85 Eur skolą. Apelianto nuomone, jeigu šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo, konkrečių PVM sąskaitų faktūrų išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti tik prielaidą, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos konkrečios prekės pirkėjui buvo perduotos. PVM sąskaita faktūra negali atstoti rašytinės prekių tiekimo sutarties, todėl tokia sąskaita faktūra negalima įforminti nei pirkimo– pardavimo, nei kitų su prekių perdavimu susijusių šalių sutartinių santykių. Vienos šalies vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra niekaip neįpareigoja kitos šalies, todėl ja remtis ir kalbėti apie abiejų šalių valios sutapimą dėl sąskaitoje nurodytų atsiskaitymo terminų ar kitų sutartinių santykių, negalima.
13.2. Apeliantas yra pateikęs teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškimą UAB „Agrofinansai“ dėl jo ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo nutraukimo ir detaliai paaiškino, kodėl atsakovui nebuvo leidžiama susipažinti su jo ūkio buhalterine apskaita ir kodėl atsirado pagrindas įtarti, kad prieš jo valią ir jo vardu yra įgyjamos prekės, pajamuojamos apelianto ūkio vardu, ir kur jos panaudojamos. Apeliantas buvo priverstas 2020 m. liepos 29 d. kreiptis raštu į ieškovę, kad ši pateiktų atsakovui pagal 2019 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ADG/2019/03/19 įsigytų bendrą prekių sąrašą, jų įsigijimą bei perdavimą pirkėjui patvirtinančius dokumentus, tačiau iki ieškinio padavimo tokio atsakymo negavo.
13.3. Teismas formaliai rėmėsi tariamai atstovaujamojo trečiojo asmens R. G. 2019 m. kovo 19 d. sudaryta pirkimo–paradavimo sutartimi, tačiau visiškai nevertino atsakovo paaiškinimų, kad sutartis sudaryta be jo žinios, prieštaraujant jo valiai, kad tokia atsakovo pozicija buvo žinoma ir ieškovei. Liudytoja J. T. (ieškovės atstovė) savo paaiškinimuose pripažino, kad jai buvo žinoma apie suteiktų atsakovo įgaliojimų trečiajam asmeniui pasibaigimo datą – 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nei 2019 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai Nr. 03/19 JJ008, nei ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu išrašytų prekių pardavimui atsakovas nepritarė.
13.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu ūkininkavo bendrai, nes atsakovas trečiajam asmeniui 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo išdavęs notaro patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę prižiūrėti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (113 ha), žemės ūkio techniką, naudotis atsakovo finansiniais resursais Swedbank banko ir DnB Nord banko sąskaitose. Pažymi, kad sudarydamas minėtą notarinį įgaliojimą, apeliantas siekė, kad trečiasis asmuo, prižiūrėdamas apelianto ūkį, atribotų jam (atsakovui) priklausančių žemės ūkio naudmenų, technikos ir pastatų eksploatavimą nuo trečio asmens analogiško turto ir ūkininkavimo rezultatų.
13.5. Atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad jo, trečiojo asmens ir ūkininko M. G. valia nebuvo nukreipta vykdyti bendrą ūkinę veiklą ir ūkiai nebuvo valdomi bendrai, patvirtina ūkininko M. G. 2020 m. sausio 17 d. atsakymas į atsakovo 2020 m. sausio 8 d. prašymą dėl atsakovo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo. Analogiškai pasisakė ir trečiasis asmuo, atsakydamas į atsakovo 2020 m. sausio 8 d. prašymą dėl atsakovo ūkio buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo.
13.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2019 m. sausio 25 d. laidavimo sutartimi, kuri sudaryta tarp UAB „Baltic Agro“ iš vienos pusės, ir E. G., M. G. bei R. G. iš kitos pusės, ir kuria E. G., M. G. ir R. G. laidavo už vienas kito pinigines prievoles kreditorei UAB „Baltic Agro“. Minima laidavimo sutartis sudaryta dar 2019 m pradžioje, kada santykiai tarp ūkininkų nebuvo pašliję, tačiau nepatvirtina šių santykių pobūdžio, tame tarpe ir 2019 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 03/19 JJ008 sudarymo.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Agrodema“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Apeliantas tik dabar kelia klausimą, kad neva tai sąskaitos faktūros ir prekės sudarytos ir pristatytos netinkamai, kad nėra važtaraščių, prekių priėmimo perdavimo aktų ir pan. Anksčiau (iki ginčo teisme) atsakovas šio klausimo niekada nekėlė ir ieškovui pretenzijų dėl to nereiškė. Atsakovas su ieškove palaiko verslo santykius jau ganėtinai ilgą laiko tarpą, virš 10 metų. Visą laiką atsakovui buvo teikiamos sąskaitos faktūros vienodo formato, o prekių pirkimas–pardavimas ir jų pristatymas vykdavo tokiu pačiu būdu ir taip pat, kaip ir 2015, 2018 ar 2019 metais.
14.2. Pagal įgaliojimą trečiasis asmuo R. G. lankydavosi ieškovės įmonėje 5 metus, jį visi pažinojo, pasitikėjo, todėl nenustačiusi konfliktų tarp atsakovo ir trečiojo asmens, ieškovė pagrįstai tokį bendradarbiavimą laikė ilgalaikiu, pasitikėjo trečiuoju asmeniu ir žinojo, kokią veiklą ir kieno vardu jis vykdo. Ieškovės konsultantė žinojo, kad įgaliojimas vėliau nebuvo pratęstas, tačiau tai laikė žmogiškuoju faktoriumi, kadangi R. G. ir atsakovas yra broliai, ilgus metus dirba kartu, net ir pasibaigus įgaliojimo terminui R. G. veikdavo brolio vardu, o atsakovas nuo 2018 metų, kai baigėsi įgaliojimas, iki 2021 metų, kai iškilo ginčas teisme, nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl R. G. veiksmų po įgaliojimo pasibaigimo ir dėl paties įgaliojimo, niekada nebuvo atvykęs pas ieškovę, todėl bendrovė neturėjo jokio pagrindo abejoti trečiojo asmens veiksmų neteisėtumu.
14.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir apeliantui nesuteiktos galimybės susipažinti su ja, kadangi, kaip nurodė byloje buhalterė, sąskaitas patvirtindavo pats atsakovas savo parašu, jokių pretenzijų nereiškė, tik nesutiko apmokėti skolos už padarytą darbą. Jo ūkiui buvo pirktos trąšos ne tik iš UAB „Agrodema“. Iki rugsėjo mėnesio sąskaitas pristatydavo trečiasis asmuo R. G.. Savo ūkyje atsakovas E. G. pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. Iki to apeliantas apie minėtas sąskaitas ir mokėjimus žinojo arba turėjo žinoti, nes turėjo prieigą prie elektroninės bankininkystės.
14.4. Pasibaigus įgaliojimo terminui, atsakovo brolis R. G. dar ilgą laiką veikė atsakovo vardu, rūpinosi jo ūkiu, tęsė su ieškove tarpusavio bendradarbiavimo santykius, todėl apeliantas žinojo ar bent jau turėjo žinoti, kad jo vardu yra perkamos prekės. Be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl pasibaigus įgaliojimo terminui jis jo nepratęsė, kas jam teikė trąšas pasibaigus įgaliojimo terminui, jeigu tai nebuvo trečiasis asmuo ir ieškovė. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad nors įgaliojimas buvo pasibaigęs, atsakovas toliau sėkmingai vykdė ūkinę veiklą ir gaudavo iš jos pajamas.
14.5. Iš atsakovo sūnaus paaiškinimų matyti, kad apeliantas turėjo žinoti savo brolio R. G. veiksmus po įgaliojimo pasibaigimo. Sūnaus teigimu, atsakovas nesirūpindavo niekuo, nes viskas būdavo padaryta už jį. Derlių nupurkšdavo sūnus arba jo dėdė, kitų asmenų neprileisdavo, kad jie nepadarytų nuostolių. 2019 metais buvo perkamos prekės visiems trims ūkiams. Atsakovas E. G. pats asmeniškai nepirkdavo prekių.
14.6. Atsakovo skola atsirado už laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2017 m. spalio 1 dienos, t. y. dar galiojant įgaliojimui. Tačiau atsakovas teikė argumentus ir paaiškinimus tik dėl veiklos faktinių aplinkybių po įgaliojimo pasibaigimo, t. y. po 2018 m. rugpjūčio 13 dienos, nurodydamas, kad trečiasis asmuo jo vardu 2019 metų laikotarpiu veikė neteisėtai. Iki brolių konflikto dėl trečiojo asmens vykdomo atstovavimo atsakovas nereiškė jokių pretenzijų nei ieškovei, nei savo broliui, todėl, ieškovės nuomone, skola susidarė ir sąskaitos liko neapmokėtos ne dėl netinkamų ieškovės ar trečiojo asmens veiksmų, bet dėl atsakovo konflikto su broliu ir bandymo šią situaciją bei visą kaltę perkelti trečiajam asmeniui.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. G. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:
15.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, PVM sąskaitos faktūros buvo tik vienas iš daugelio įrodymų, kurį tyrė teismas, vertindamas, ar buvo sudaryta šio ginčo pirkimo–pardavimo sutartis ir ar ieškovė pardavė ginčo prekes atsakovui. Teismas be ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų taip pat įvertino aplinkybes, kad visos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą, kad teikdamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, atsakovas taip pat pateikė ir PVM sąskaitas faktūras. Teismas nurodė, kad augalų apsaugos priemonių naudojimo žurnalas patvirtina, jog iš ieškovės įsigytos augalų apsaugos priemonės pagal ginčo sąskaitas buvo sunaudotos atsakovo ūkyje.
15.2. Teismas vertino bylos aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens, atsakovo ir M. G. tarpusavyje sudarytomis panaudos sutartimis, kur minėti asmenys vieni kitiems leido naudotis neatlygintinai ūkine technika ir ūkiniais pastatais. Panaudos sutarčių sudarymo ir iki šiol jų galiojimo aplinkybės yra patvirtintos įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-4-538/2022. Teismas taip pat įvertino ir atsakovo elgesį, kuris net pats netvirtino, kad jo ūkis nebūtų gavęs derliaus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šio ginčo prekės buvo sunaudotos atsakovo ūkyje.
15.3. Pretenzijos dėl netinkamo disponavimo savo ūkio buhalterija gali būti reiškiamos ne ieškovei, o buhalterinei įmonei, kuri tvarkė atsakovo ūkininko ūkio buhalteriją. Be to, kaip teisingai konstatavo teismas, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-11148-347/2021, atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti buhalterinei įmonei už atsakovui suteiktas paslaugas, būtent dėl ko buhalterinė įmonė buvo sulaikiusi atsakovo buhalterinius dokumentus.
15.4. Sudarytų sandorių atsakovas niekada neginčijo, o savo aktyviais bei konkliudentiniais veiksmais juos patvirtino. Atsakovo vardu įsigytos prekės buvo panaudotos jo ūkio veikloje. Atsakovas įsigytų prekių pagalba, užauginęs produkciją, nuėmė derlių ir iš to gavo pajamas. Apeliantas iki ieškinio pareiškimo niekada nereiškė pretenzijų trečiajam asmeniui dėl jo vardu ir interesais sudaryto sandorio.
15.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas yra išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą pagal kitos ieškovės reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo. Civilinėse bylose Nr. 2-1806-820/2021 ir Nr. 2A-1242-560/2021 atsakovas lygiai taip pat teigė, jog apie jo vardu užsakytas prekes jis neva nieko nežinojo, todėl neturi pareigos atsiskaityti už jo vardu įsigytas prekes. Teismai padarė išvadas, jog atsakovas apie prekių pirkimą iš ieškovo žinojo ir tokiems veiksmams pritarė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas E. G. 2002 m. birželio 2 d. įregistravo savo vardu ūkininko ūkį.
18. Ieškovė UAB „Agrodema“, pardavusi minėtam atsakovo ūkiui prekes, už patiektas prekes nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. išrašė tokias PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 26 861,85 Eur: 1) 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ17054, likusi neapmokėta suma – 1443,22 Eur; 2) 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ17073, suma – 1 016,40 Eur; 3) 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ17093, suma – 589,88 Eur; 4) 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ17109, suma – 163,35 Eur; 5) 2017 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ17125, suma – 901,63 Eur; 6) 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ18018, suma – 196,02 Eur; 7) 2018 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ18038, suma – 3 411,78 Eur; 8) 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ18054, suma – 1 934,79 Eur; 9) 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ18060, suma – 744,76 Eur; 10) 2018 m. rugpjūčio 31d. PVM sąskaita faktūra AGJJ18072, suma – 2 311,71 Eur; 11) 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ18086, suma – 1 262,03 Eur; 12) 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ19017, suma – 1 407,23 Eur; 13) 2019 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ19045, suma – 3605,80 Eur; 14) 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ19064, suma – 2 796,93 Eur; 15) 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ19087, suma – 2 975,39 Eur; 16) 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGJJ19099, suma – 1 249,93 Eur. Minėtas sąskaitas, išrašytas atsakovo E. G. vardu, pasirašė trečiasis asmuo (jo brolis) R. G., šios aplinkybės trečiasis asmuo neginčija.
19. Apeliantas skunde nurodo, kad PVM sąskaita faktūra negali atstoti rašytinės prekių tiekimo sutarties ir tokia sąskaita negalima įforminti pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Anot apelianto, vienos šalies vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra neįpareigoja kitos šalies, todėl kalbėti apie šalių valios suderinamumą dėl sąskaitoje nurodytų atsiskaitymo terminų ar kitų sąlygų, kurios gali būti nurodytos tik sutartyje, negalima. Apelianto įsitikinimu, jo vardu ir pagal negaliojantį įgaliojimą trečiojo asmens su ieškove sudaryta 2019 m. kovo 19 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja atsakovo valiai, todėl nesukuria jam teisinių padarinių.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas E. G. išdavė trečiajam asmeniui R. G. notarine tvarka patvirtintą 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimą, suteikiantį atstovui (R. G.) teisę atstovaujamojo (E. G.) vardu tvarkyti visus jo, kaip ūkininko, ūkio reikalus (t. y. atstovauti atsakovą valstybinėse įstaigose ir privačiose įmonėse, sudarant visas sutartis, susijusias su ūkiui priklausančio turto ir paties ūkio priežiūra, eksploatacija, naudojimu ir aptarnavimu, savo nuožiūra derinti minėtų sutarčių sąlygas, mokėti bet kuriuos su priklausančiu ūkiu susijusius mokesčius ir mokėjimus, sudaryti darbo sutartis su darbuotojais ar jas nutraukti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su atsakovo ūkiu). Įgaliojimas buvo išduotas penkeriems metams, t. y. galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., be perįgaliojimo teisės.
21. Ieškovė ir atsakovas, atstovaujamas trečiojo asmens R. G., 2019 m. kovo 19 d. (pasibaigus įgaliojimo terminui) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AGD/2019/03.19.JJ008, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas pirkti sutarties prieduose, užsakymuose ir važtaraščiuose nurodytas prekes.
22. Į bylą nepateikta duomenų, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) iki 2019 m. kovo 19 d. būtų sudariusios kitas prekių pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau byloje nėra ginčo, kad prekės atsakovo ūkiui buvo tiekiamos (parduodamos) pagal ieškovės išrašomas PVM sąskaitas faktūras ir važtaraščius.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
23. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
24. Pažymėtina, kad asmenys tyri teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per savo atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia, ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).
25. Sutinkamai su CK 2.133 straipsnio 6 dalimi, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2012). Įstatymas nenustato konkrečios sandorio, sudaryto neturint teisės jį sudaryti atstovaujamojo vardu, patvirtinimo formos. Tokia forma nėra apibrėžta ir kitose materialiosios teisės normose, kurios reglamentuoja atstovavimo teisinius santykius. Todėl sandorio patvirtinimo, kaip valios išraiškos, formai taikytinos bendrosios nuostatos, įtvirtintos CK 1.64 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-695/2018).
26. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl PVM sąskaitos faktūros reikšmės, įrodinėjant sutartinius santykius, yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti, tarp šalių kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
27. Taigi, apelianto ginčijama aplinkybė dėl šalis siejusių pirkimo–pardavimo santykių, jų turinio ir atsiskaitymo už prekes nagrinėjamoje byloje turi būti įrodinėjama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, atsižvelgiant į šalis (atsakovą ir trečiąjį asmenį) siejusius santykius. Bendrąją prasme, sutartis (susitarimas) turi aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Be to, pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartis turi būti aiškinama taip, kad jos aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių.
28. Apeliantas 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškime prokuratūrai dėl dokumentų klastojimo nurodė, kad atgavęs savo ūkio buhalterinius dokumentus nustatė, jog be jo žinios trečiasis asmuo R. G. su ieškove UAB „Agrodema“ 2019 m. kovo 19 d. sudarė atsakovo vardu sutartį dėl prekių pirkimo ir įgijo iš ieškovės prekių už 26 861 Eur, pasirašė už atsakovą ant ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.
29. Pagal bylos duomenis, apeliantas, trečiasis asmuo R. G. (apelianto brolis) ir apelianto sūnus M. G. yra artimi giminaičiai ir ūkininkai, savarankiškai įregistravę savo ūkius.
30. Dar galiojant 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimui, M. G. (panaudos davėjas) ir R. G. (panaudos gavėjas) 2017 m. sausio 2 d. sudarė Panaudos sutartį Nr. 1, kuria susitarė, kad panaudos davėjas perduoda žemės ūkio techniką (teleskopinį krautuvą, pakabinamą trąšų barstomąją, purkštuvą) 20 metų neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui – trečiajam asmeniui. Be to, M. G. , kaip panaudos davėjas, ir E. G., kaip panaudos gavėjas, sudarė Panaudos sutartį Nr. 2, kuria susitarė, kad panaudos davėjas perduoda tą pačią žemės ūkio techniką (teleskopinį krautuvą, pakabinamą trąšų barstomąją, purkštuvą) 20 metų neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui – apeliantui.
31. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. sausio 2 d., atsakovas E. G. (panaudos davėjas) ir trečiasis asmuo R. G. (panaudos gavėjas) sudarė kitą Panaudos sutartį Nr. 2, pagal kurią apeliantas perdavė trečiajam asmeniui neatlygintinai naudotis kitą žemės ūkio techniką (kombainus, sėjamąją, presą, traktorių ir kt.) 20 metų terminui.
32. Be to, trečiasis asmuo ir apeliantas 2017 m. sausio 2 d. sudarė dar vieną Panaudos sutartį Nr. 2, pagal kurią trečiasis asmuo perdavė apeliantui neatlygintinai naudotis kitą žemės ūkio techniką (skutiką su noragėliais ir lėkštėmis, plūgą) taip pat 20 metų terminui.
33. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, trečiasis asmuo ir apelianto sūnus sudarė susitarimus dėl neatlygintinio žemės ūkio technikos panaudojimo, siekdami bendro tikslo – vystyti trijų ūkių ūkinę veiklą. Minėtas panaudos sutartis apeliantas vienašališkai nutraukė tik nuo 2020 m. balandžio 23 d.
34. Kaip nurodė trečiasis asmuo R. G., iki minėtų panaudos sutarčių nutraukimo atsakovas faktiškai savo ūkyje nedirbo ir visą apelianto ūkio dokumentaciją bei ūkio darbus tvarkė ir nudirbdavo trečiasis asmuo. Šių aplinkybių apeliantas neginčijo, jas patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad visas bendradarbiavimas dėl prekių tiekimo (pardavimo) vyko per trečiąjį asmenį pagal atsakovo 2013 m. rugpjūčio 13 d. išduotą trečiajam asmeniui įgaliojimą.
35. Be to, minėtas aplinkybes apie trečiojo asmens veiksmus tvarkant atsakovo ūkio klausimus, patvirtina į bylą pateikti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. 29, iš kurio matyti, kad patikrinimas atliktas atsakovo ūkyje, tačiau šį aktą pagal įgaliojimą pasirašė trečiasis asmuo R. G.; apskaitos žurnalai už 2017, 2018 metus, kuriuos atsakovo vardu pildydavo trečiasis asmuo. Buhalterinės apskaitos dokumentai už 2019 metus yra apelianto žinioje. Šią aplinkybę patvirtina 2020 m. kovo mėnesio buhalterinę atsakovo ūkio apskaitą tvarkiusios UAB „Agrofinansai“ bylų perdavimo aktas Nr. 2020/02.
36. Be to, 2019 m. sausio 25 d. tarp UAB „Baltic Agro“ (iš vienos pusės) ir ūkininkų E. G., R. G., M. G. (iš kitos pusės) buvo pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią kiekvienas ūkininkas laidavo už kito skolininko kreditoriui prisiimtus įsipareigojimus pagal 2015m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Tokiu būdu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo suprato ir patvirtino apie jų siekį bendrai ūkininkauti ir bendrai atsakyti už neigiamus tokio ūkininkavimo padarinius.
37. Taigi, aptartų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad ginčijamos skolos atsiradimo laikotarpiu (nutarties 18 punktas) už atsakovo ūkį buvo atsakingas trečiasis asmuo R. G., kuris su atsakovo žinia rūpinosi jo ūkio išlaikymu, priežiūra ir ūkine komercine veikla, iš kurios pajamas gaudavo atsakovas. Todėl atsakovui nenurodžius objektyvių priežasčių ir nepateikus jo poziciją pagrindžiančių įrodymų, kaip pasikeitė jo valia po minėto 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimo termino pasibaigimo ir trečiojo asmens atsakovo vardu pasirašytos 2019 m. kovo 19d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. AGD/2019/03.19.JJ008, nėra pagrindo nuspręsti, kad pastaroji pirkimo–pardavimo sutartis prieštaravo atsakovo valiai. Šią išvadą pagrindžia ir kitos žemiau nurodomos aplinkybės.
38. Iš apelianto Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų už 2018 ir 2019 metus matyti, kad į jas yra įtraukti duomenys ir pagal ieškovės išrašytas ginčijamas sąskaitas, kurios įtrauktos į ūkio PVM sąskaitų faktūrų registrą. Vėliausiai apelianto pildyta deklaracija yra datuojama 2020m. sausio 24 d. data ir apima laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad šias deklaracijas būtų kaip nors tikslinęs, keitęs ar kitaip ginčijęs jų tikrumą.
39. Kad trečiojo asmens įgytos prekės buvo panaudotos atsakovo ūkyje netiesiogiai patvirtina į bylą pateiktos ištraukos iš atsakovo 2017 ir 2018 metų profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apsaugos žurnalų, 2017 ir 2018 metų trąšų naudojimo apskaitos žurnalų, duomenys apie žemės ūkio valdos Nr. 1005591697 naudojimo naudmenas ir kitus plotus, kuriuose nurodyti atsakovo kontrolinio žemės sklypo numeriai, lauko numeriai, naudmenos kodas, žemės plotas hektarais.
40. Pavyzdžiui, 2017 m. duomenimis sklype Nr. 11-1, kurio plotas 18,30 ha (11 pozicija), buvo auginamas žieminis rapsas, šio lauko tręšimui panaudotos azoto trąšos N19, sunaudota 550 kg; laukuose 1-1, 3-2, 6-1, 7-1, 8-1, 10-1, 12-1, 14-1, kurių bendras plotas 44,85 ha, buvo auginami žieminiai kviečiai, 2017 m. balandžio 1 d. panaudotos trąšos N19, išnaudota 390 kg ir pan. Atsakovui priklausantys žemės sklypų plotai buvo tręšiami 2017 m. balandžio 1, 5, 9,10, 19, 28 dienomis, gegužės 6, 20 dienomis. Iš profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apsaugos 2017 metų žurnalo matyti, kad atsakovo sklype 11-1, kuriame buvo auginami rapsai, sklype 4-1, kuriame buvo auginami cukriniai runkeliai, sklype 13-1, kuriame buvo auginamos pupos, sklypuose 1-1, 5-2, 9-1, kuriuose buvo auginami miežiai, ir kt. buvo panaudoti augalų apsaugos produktai Kaiso, Mared, Orius, Tazer, Mospilan, Optimus, Starane, Trimer, Biscaya, Grandstar, Stabilan, MCPA, kurie buvo įsigyti pagal 2017 m. birželio 30 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGJJ17054 (DOK-4506/2021-03-03, DOK-110002/2021-09-02). Žemės sklype 11-1, kuriame buvo panaudotas augalų apsaugos produktas Reglone, šios apsaugos priemonės įgytos pagal 2017 m. liepos 31 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGJJ17073 (DOK-4506/2021-03-03, DOK-110002/2021-09-02).
41. Atsakovo sklypuose, kuriuose 2018 metais buvo auginami rapsai, avižos, cukriniai runkeliai, kviečiai ir kt., 2018 m. pavasarį – vasaros pradžioje buvo panaudoti augalų apsaugos produktai Orius, Mospilan, Cyperkillas, Optimus, Leander, Stabilan, Trimmer, Flurostar, kurie buvo įsigyti pagal 2018 m. liepos 31 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGJJ18038 (DOK-4506/2021-03-03, DOK-110002/2021-09-02).
42. Pažymėtina, kad cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje yra griežtai kontroliuojamas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 27 d. atlikto planinio patikrinimo apelianto ūkyje patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad ūkio subjekto valdoma veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, kad naudojamos augalų apsaugos priemonės yra įsigytos teisėtai, jų naudojimo apskaitos žurnalas užpildytas teisingai, šios priemonės naudojamos pagal paskirtį, laikantis nustatytų reikalavimų, terminų.
43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktinė bylos aplinkybė, jog atsakovo sūnus M. G., trečiasis asmuo R. G. ir atsakovas E. G. nuo 2002 metų iki 2020 m. pradžios kartu vykdė bendrą ūkinę veiklą (bendrai ūkininkavo) yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2013-1106/2021 pagal ieškovų R. G., M. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, atsakovo E. G. priešieškinį ieškovams R. G., M. G. dėl panaudos sutarties pripažinimo niekine.
44. Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo E. G. apeliacinį skundą, 2022 m. sausio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr. e2A-4-538/2022). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad rašytinės panaudos sutartys tarp ūkių dėl technikos perdavimo naudotis buvo sudarytos siekiant, kad būtų tinkamai tvarkoma ūkių, tarp jų ir atsakovo ūkio, buhalterinė apskaita ir nebūtų mokesčių teisės pažeidimų, tokiu būdu rašytinėmis sutartimis iš esmės buvo teisiškai įforminti faktiniai keliasdešimt metų trunkantys panaudos santykiai, technika buvo naudojama bendrai dirbant visiems trims ūkiams priklausančius žemės sklypus, nė vieno ūkio žemės sklypams nebuvo teikiama pirmenybė, šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad šiomis sutartimis buvo pažeidžiamos atsakovo teisės (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, atsakovas nutraukdamas panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovai naudojosi jam priklausančiu grūdų sandėliu pripažino, jog ji buvo galiojanti.
45. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad pasibaigus 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimo terminui (2018 m. rugpjūčio 13 d.) atstovo (trečiojo asmens R. G.) ir atstovaujamojo (atsakovo E. G.) atstovavimo santykiai nenutrūko, trečiasis asmuo ir toliau atsakovo vardu įgyvendino 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojime jam suteiktas teises, atsakovas iki 2020 metų atstovavimo santykių nenutraukė (CPK 185 straipsnis).
46. CK 2.147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo faktą šie asmenys žinojo ar turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl savo pačių neatidumo.
47. Nutarties 43 punkte konstatuota, kad faktiniai atsakovo ir trečiojo asmens santykiai, pasibaigus 2013 m. rugpjūčio 13d. įgaliojimo terminui, nenutrūko, todėl R. G. ir ieškovės 2019 m. kovo 19 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris sukėlė teisines pasekmes ir atsakovui, nes, kaip minėta, atstovavimo teisinių santykių tęstinumui, taigi ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, atsakovas pritarė savo konkliudentiniais veiksmais (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 2.149 straipsnis). Todėl atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad 2019 m. kovo 19 d. sandorį sudarė neįgaliotas asmuo teismui nebuvo teisinio pagrindo.
48. Kita vertus, bet kuris apdairus ir rūpestingas asmuo, pasibaigus įgaliojimo terminui ir nustatęs, kad atstovas ir toliau atstovaujamojo vardu įgyvendina jo teises ir atlieka veiksmus, prieštaraujančius jo valiai, iškart būtų ėmęsis efektyvių priemonių tam, kad informuotų suinteresuotus asmenis apie įgaliojimo pasibaigimą ir neteisėtus trečiojo asmens veiksmus, tačiau atsakovas tokių veiksmų iki 2020 metų nesiėmė. Be to, nors apeliantas teigė, kad 2019 m. kovo 19 d. sandoris prieštaravo jo valiai, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šios sutarties neginčijo. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovės sąskaitų faktūrų, didžioji dalis sąskaitų (nutarties 18 punktas) buvo išrašytos nepasibaigus 2013 m. rugpjūčio 13 d. įgaliojimo terminui, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., tačiau atsakovas jokių pretenzijų trečiajam asmeniui per aptartą laikotarpį pagal įgaliojimą atliktus veiksmus nepareiškė, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad pagal ieškovės į bylą pateiktas sąskaitas jose nurodytų prekių atsakovas būtų negavęs, ar gavęs jų mažiau. Atsakovo argumentai, kad PVM sąskaitose faktūrose neatsispindi sandoriui būdingi požymiai, šių požymių nedetalizavus ir nenurodžius jų ryšio su atsakovo tariamu teisių pažeidimu, yra deklaratyvaus pobūdžio ir įvykusių pirkimo–pardavimo santykių nepaneigia, todėl laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas ginčo santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Teisėjų kolegijai nutarus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovei ir trečiajam asmeniui ieškovės pusėje R. G. iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Ieškovė UAB „Agrodema“ prašo priteisti iš atsakovo 617,50 Eur, trečiasis asmuo R. G. – 847 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti tai pagrindžiantys įrodymai.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
54. Ieškovės ir trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2022 m. vasario mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2077,53 Eur = 1598,10 Eur bruto x 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 617,50 Eur, o trečiajam asmeniui iš atsakovo – 847 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Agrodema“ (j. a. k. 225388630) iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 617,50 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas