Civilinė byla Nr. 2A-2171-611/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02954-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija: 22.7; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                            N U T A R T I S             

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G., R. G. ir Y. T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. G., R. G., Y. T. S. ieškinį atsakovui S. B. dėl privataus gyvenimo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

         Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą pašalinti nuo savo gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sienų išorinio stebėjimo vaizdo kameras, fiksuojančias ieškovų gyvenamąją aplinką bei servitutinį įvažiavimą į namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo ieškovams D. G. ir R. G. 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei Y.T. S. – 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad D. G. ir R. G. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovei Y.T. S. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)., šiuose žemės sklypuose nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis. Servitutinis kelias yra bendras įvažiavimas į šalių gyvenamuosius namus, grįstas trinkelėmis, bendromis lėšomis įrengti vartai, apsaugantys teritoriją nuo kitų asmenų ir viešo kelio. Atsakovas ant savo gyvenamojo namo ir garažo yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras su įrašymo įrenginiu, kurių apžvalgos laukas apima bendrą įvažiavimą bei dalį ieškovų privačių namų valdų teritorijos, dėl ko yra stebimas ieškovų privatus gyvenimas, daromi įrašai ir kaupiami duomenys. Nors atsakovas buvo ne kartą prašomas išmontuoti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau į tai nereagavo, teigė, kad ant jo namo sienų yra ne vaizdo kameros, o tik muliažai, kurie jokio vaizdo neįrašinėja ir jokia informacija skaitmeninėse laikmenose nėra saugoma, tačiau atsakovas ankščiau buvo minėjęs ieškovams, kad informacija įrašoma į kietąjį diską, o ieškovė Y.T. S. matė atsakovo namuose atskirą kambarį su vaizdo stebėjimo ir įrašymo įranga. Be to, atsakovas skelbime namo pardavimui interneto svetainėje www.aruodas.lt nurodo, kad name įrengtos stebėjimo kameros su įrašymo įrenginiu, skelbime panaudota nuotrauka, kurioje matyti privati ieškovų poilsio erdvė, namo išdėstymas sklype ir kt. Ieškovai nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų patiria neturtinę žalą, kadangi jaučiasi nepatogiai, patiria stresą, jiems kelia nerimą tai, kad jų privatus gyvenimas yra pažeidžiamas, fiksuojamas, atsakovas, nebūdamas nepriekaištingos reputacijos patikimu asmeniu, turi galimybę fiksuoti ieškovų veiksmus, pokalbius, įrašyti, saugoti bei panaudoti nežinomais tikslais.

       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ant gyvenamojo namo ir garažo esančios vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebi bendro įvažiavimo į kiemą zoną, atlieka tik domofono funkcijas, neturi savyje vaizdo įrašymo funkcijos ir galimybės, t.y. vaizdas nėra įrašomas, kaupiamas ir saugomas, o tik atsispindi atsakovo name esančiame monitoriuje esamu momentu, todėl atsakovų teiginiai, kad vaizdo kameros daro vaizdo įrašus, kurių duomenys yra kaupiami kietajame diske, neatitinka tikrovės ir atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Ieškovų ieškinys yra susijęs su tarp šalių vykstančiais kitais konfliktais. Atsakovo vaizdo kameros nėra nukreiptos į ieškovų privačią teritoriją, jų stebėjimo laukas nukreiptas tik į kiemo zoną (viešėją erdvę), esančią ties įvažiavimu ir išvažiavimu, kuri tuo pačiu yra ir kelio servitutas, suteikiantis teisę eiti, bėgti, stovėti ir/ar važiuoti transporto priemonėmis bet kam, t.y. neapibrėžtam subjektų ratui. Pažymėjo, kad 2010 m. sausio 27 d. buvo davęs sutikimą ieškovei Y.T. S. ant savo namo saugumo tikslais įrengti vaizdo stebėjimo kameras, todėl tarp kaimynų buvo nusistovėjusi tokių prietaisų naudojimo galimybė. Kiti atsakovo kaimynai jokių prieštaravimų dėl vaizdo kamerų buvimo nepareiškė. Be to, ties įvažiavimu į Klevinės gyvenvietę taip pat yra vaizdo kamera, kuri stebi visus į Klevinės teritoriją patenkančius subjektus, tačiau ieškovai dėl tokio teisių pažeidimo pretenzijų nekelia. Nurodė, kad namo pardavimo skelbimą ir nuotraukas svetainėje www.aruodas.lt atsakovo užsakymu darė ir patalpino nekilnojamojo turto brokerė E. I., skelbimo turinys su atsakovu nebuvo derintas, o skelbime įrašas apie tai, kad name įrengta vaizdo stebėjimo kamera su įrašymo funkcija, nurodytas siekiant pritraukti klientus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovų ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados dėl ieškovų ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių buvimo ir jų teisės į privatų gyvenimą pažeidimą bei neturtinės žalos buvimo. Pažymėjo, kad įstatymuose nėra nustatyti draudimai savo privačioje teritorijoje įsirengti vaizdo stebėjimo kameras saugumo tikslais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti atsakovo sumontuotų vaizdo kamerų stebėjimo lauką. Esant byloje prieštaringiems šalių paaiškinimams apie kameromis stebimo vaizdo apimtį, kampą, lauką ir kt., nesant galimybės šiuos duomenis nustatyti iš teismui pateiktų fotonuotraukų ir kitų įrodymų, o taip pat, kaip paaiškino atsakovas, esant galimybei mechaniškai judinti/keisti kameromis apimamą vaizdo stebėjimo lauką, teismas negalėjo daryti pakankamos išvados, jog vaizdo kameromis yra stebimi būtent ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypai (įskaitant jų dalis, kuriose nustatytas kelio servitutas), gyvenamieji namai, ir/ar kita jų privati teritorija ir jie patys. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačių ieškovų paaiškinimus apie tai, kad ant atsakovo namo sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja, t.y. įrašo, kaupia, saugo ir pan. stebimą vaizdo signalą, kad atsakovas turi vaizdo signalą saugantį ir atvaizduojantį įrenginį, t.y. kad jo namuose yra vaizdo stebėjimo bei įrašymo įranga, fiksuojanti vaizdą bei jį sauganti atitinkamose laikmenose. Aplinkybė, kad atsakovas gali bet kada į vaizdo kameras įmontuoti atitinkamą vaizdo įrašymo įrangą ir vaizdą įrašinėti, pati savaime neleidžia daryti išvados, jog atsakovo vaizdo kamerose tokia vaizdo įrašymo įranga yra įmontuota ir jog atsakovas įrašo bei kaupia kameromis stebimą vaizdą. Teismas pažymėjo, kad vien hipotetinė vaizdo kameromis stebimo vaizdo įrašymo galimybė tėra prielaida galimiems neteisėtiems atsakovo veiksmams, tačiau tokios galimybės buvimas pats savaime neleidžia teigti, jog ta galimybe yra pasinaudota, jog ji yra realizuota. Nei viena iš ginčo šalių nepateikė teismui informacijos ir ją pagrindžiančių įrodymų apie atsakovo vaizdo stebėjimo kamerose esantį vaizdo įrašymo įrenginį (įrenginius), jų pavadinimą, modelį, tipą, charakteristikas ir apskritai tokio įrenginio buvimą, tai pat ir nepateikė duomenų ir apie pačių atsakovo sumontuotų vaizdo kamerų modelį, tipą, pavadinimą, charakteristikas ir pan., ieškovai, turėdami įrodinėjimo pareigą, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti tokios informacijos iš atsakovo, neprašė teismo skirti ekspertizę šiems reikšmingiems duomenims nustatyti, todėl nesant tokių duomenų ir įrodymų, teismas negali daryti išvados apie ieškovų nurodomų aplinkybių buvimą, remdamasis vien pačių ieškovų paaiškinimais, įtarimais ir prielaidomis. Teigia, kad vien subjektyvaus pobūdžio skelbimas negali būti laikomas vaizdo įrašymo įrenginio buvimo įrodymu. Ieškovų nurodyta aplinkybė apie tai, kad šiame skelbime patalpintos nuotraukos buvo padarytos iš vaizdo kamerų, nepagrįstos jokia įrodomąja medžiaga. Be to, teismas padarė išvadą, kad tai yra reklaminio, informacinio bei vertinamojo pobūdžio skelbimai, kuriuose gali būti pateikiami nebūtinai faktai, bet ir tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi reklama nėra faktas, ypač jeigu joje operuojama tokiais terminais ir vertinamosiomis kategorijomis, kaip „patogus“, „gražus“, „labai ramu“, „saugu“, „tvarkinga“, „draugiška bendruomene“, „puikūs artimiausi kaimynai“ ir kt.

Teismas nusprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad ieškovų privati teritorija yra stebima ir filmuojama atsakovo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ir pan., todėl neturėjo pagrindo laikyti, kad atsakovas tokiu būdu pažeidžia ieškovų teisę į privatų gyvenimą, todėl neturėjo pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti ant jo namo esančias vaizdo stebėjimo kameras, o tuo pačiu ir spręsti bei tenkinti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, juo labiau, kad jokių įrodymų apie dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų patiriamą neturtinę žalą, nurodomus sveikatos sutrikimus ir pablogėjimus dėl nervinės įtampos ieškovai taip pat nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovą pašalinti nuo savo gyvenamojo namo ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), sienų išorinio stebėjimo vaizdo kameras, fiksuojančias ieškovų gyvenamąją aplinką bei servitutinį įvažiavimą į namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini)., pažymėtus situacijos schemos (ištraukos iš gyvenamojo kvartalo detaliojo plano, 2004 m. lapkričio 19 d. suderinto Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos) kopijoje kelio servitutu raide S1 bei priteisti iš atsakovo ieškovams D. G. ir R. G. 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei Y.T. S. – 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

              1.teigia, kad ieškovų teisės pažeidžiamos ne tuo, kad yra įrengta stebėjimo kamera, o tuo, jog filmuojama privati teritorija, duomenys yra įrašomi, o tai yra ieškovų privatumo pažeidimas.

              2.Nepagrįsta teismo išvada, kad iš byloje pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti vaizdo kameromis stebimo vaizdo. Iš www.aruodas.lt ieškovų išspausdintos ir teismui pateiktos atsakovo namuose esančio monitoriaus  nuotraukos (b.l. 84) matyti, ką atsakovas savo namuose mato pro dvi savo paties įrengtas vaizdo kameras: kamera, esanti ant garažo, mato bendrus trijų kaimynų lėšomis įrengtus įvažiavimo į kiemą vartus (kurie darant šią nuotrauką buvo atidaryti), didelę dalį bendro tik šiems trims kaimynams priklausančio kiemo, esančio iki vartų, ir nemažą dalį Y. T. Š. priklausančios privačios teritorijos (jos privatų sklypą ribojančią tujų eilę ir už jų esančią veją); kamera, įrengta ant namo sienos, mato atsakovo privačioje parkavimo aikštelėje esantį automobilį, mato absoliučiai visą, tik trims namams priklausantį bendrą kiemą, viduryje bendro naudojimo kiemo esantį tik šiems trims namams priklausantį, privačioje ieškovų Danguolės ir R. G. teritorijoje esantį kanalizacijos šulinio dangtį, didelę dalį Y. T. Š. privačios teritorijos: (iš dešinės) dalį jos privataus namo, įėjimo į namą laiptus, privačią jos parkavimo aikštelę (Y. T. Š. automobilio darant šią nuotrauką parkavimo aikštelėje nebuvo), parkavimo aikštelėje esančias statybines medžiagas, dujų blokelį ir didelę dalį jos privačios poilsio zonos: tą pačią tujų eilę, kuri matoma ir ant garažo sumontuota kamera, ir didelę dalį vejos. Be to, apeliantai nurodo, kad byloje yra ieškovų fotografuota ir teismui pateikta nuotrauka (b.l. 28), fotografuota stovint ant Y. T. S. privačios teritorijos, kurioje aiškiai matosi atsakovo sumontuotos kameros akutė. Privati atsakovo erdvė prasideda tik už nuotraukoje matomo bordiūro, o iki bordiūro matomas trinkelėmis grįstas visiems trims ir tik šiems trims namams priklausantis servitutinis kelias - įvažiavimas į privačias ieškovų valdas. Be to, apeliantai nurodo, kad byloje yra ieškovų fotografuota ir teismui pateikta nuotrauka (b.l. 27), vaizduojanti kamerą, esančią ant garažo sienos, kurioje aiškiai matyti, jog ji pasukta taip, kad fiksuotų įvažiavimo į bendrą trijų namų kiemą vartus ir nemažą dalį trijų kaimynų bendro kiemo, esančio iki vartų.

              3.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo sumontuotos vaizdo kameros fiksuoja, t.y. įrašo, kaupia, saugo stebimą vaizdo signalą. Atsakovas ieškovams ne kartą yra teigęs, kad iš vaizdo kamerų perduodamas vaizdas yra įrašomas į kietąjį diską, ir tai atsakovas pripažino teisme (b.l. 93). Be to, ieškovė Y. T. S. teismui paliudijo, kad buvo atsakovo namuose ir jai atsakovas rodė kambaryje ant stalelio stovintį įrašymo įrenginį. Be to, ieškovai mano, kad teismas nepagrįstai 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atlikti vietos ir daiktinių įrodymų apžiūrą. Teigia, kad tik teismo nutarimu tiek antstolis, tiek ekspertai, tiek ieškovai gali įžengti į atsakovo teritoriją, jo namus.

              4.Apeliantai mano, kad nagrinėjat civilinę bylą įrodinėjimo pareigą turi abi šalys, todėl teismas turėjo įvertinti atsakovo elgesį - melagingus duomenis, vengimą pateikti vaizdo kamerų dokumentus, tariamai melagingą reklamą. Teismo sprendime teisėja nė neužsimena, kad atsakovas bandė apgauti teismą ir atsakovus, rašytiniuose ir žodiniuose teismo posėdžių pareiškimuose teigdamas, jog kameros tėra muliažai. Sprendime akcentuojamas tik atsakovo nubraižytos schemos variantas, ieškovų – ignoruojamas, teismas neprašė jo pateikti. Teismas nekreipė dėmesio, kad atsakovas klaidino teismą, pateikdamas nieko bendra su byla neturinčią saugos tarnybos „Sigreta” sutartį, kuri su atsakovu buvo sudaryta 2006 metais, kai tuo tarpu vaizdo kameras atsakovas sumontavo 2008 m. rugpjūtį. Atsakovas pateikė teismui kitų su šia byla nesusijusių ir jų teisių nepažeidžiančių gyventojų neprieštaravimas atsakovo sumontuotoms kameroms.

              Atsakovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.nurodo, kad prietaisai, įrengti aplink ieškovo namą yra tik prietaisai skirti stebėti įvažiavimo ir išvažiavimo į kiemo zoną vaizdą, t.y. šie prietaisai atlieka tik domofono funkcijas, o vaizdo kameros, nors išoriškai žvelgiant atrodo kaip tikros, jos tėra imitacija, nes jos neturi įrašymo funkcijos ir galima stebėti vaizdą monitoriuje tik esamu momentu. Dėl to atsakovas, nebūdamas specialios įrangos specialistu, šią įrangą vadina „muliažu“.

2.Tvirtina, kad ši ieškovų inicijuota  civilinė byla yra tiesiog kaimynų tarpusavio santykių aiškinimosi dalykas. Nurodo, kad 2009 m. gruodžio 21 d. atsakovas buvo pateikęs pareiškimą policijai dėl jo šeimos narių užgauliojimo. Be to, pažymėjo, kad tarp kaimynų yra nusistovėjusi vaizdo prietaisų naudojimo galimybė. Atsakovas 2010 m. sausio 27 d. yra davęs sutikimą, kad Y.T. S. ant savo namo saugumo tikslais įrengtų vaizdo stebėjimo kameras.

3.Ieškovų pozicija dėl privatumo pažeidimo viešoje erdvėje yra visiškai nepagrįsta ir atmestina. Šiuo konkrečiu atveju vaizdo kameros nėra nukreiptos į ieškovų privačią valdą. Tiek ieškovai, tiek atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kuri nėra išskirstyta privačiais plotais, priklausančiais tik vienam ar kitam (duomenys neskelbtini) nariui, teritorija tiek iki bendrų vartų, tiek ir už jų ribų nėra nei ieškovų, nei atsakovų privati nuosavybė, tai yra servitutinė zona (vieša erdvė). Kamerų stebėjimo laukas nukreiptas tik į kiemo zoną (viešą erdvę), esančią ties įvažiavimu ir išvažiavimu, kuri tuo pačiu yra ir kelio servitutas, kuriuo turi teisę judėti bet kas, ne tik ieškovai ar atsakovas, tačiau ir neapibrėžtas subjektų ratas. Vieša vieta nepatenka į privatumo sferą, todėl asmenys negali reikalauti, kad jų privatumas būtų garantuojamas viešoje vietoje. Be to, pažymėjo, kad vaizdo kameros apimamas stebėjo laukas gali būti keičiamas, o ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę taip pat yra vaizdo kamera, tačiau ieškovai dėl to jokių pretenzijų nereiškia.

4.Teigia, kad skelbimą į www.aruodas.lt įdėjo nekilnojamojo turto agentas. Tačiau skelbime nurodoma bendro pobūdžio informacija, konkrečiai neliečiant ir neidentifikuojant jokio asmens, nepažeidžiant ieškovų privataus gyvenimo detalių.

5.Pažymėjo, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 str. yra ginamos tik tuomet, kai nustatoma šių faktų visuma: (i) informacijos paskleidimo faktas; (ii) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; (iii) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; (iv) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; (v) faktas, jog informacija paskleista nesant visuomenės intereso. Todėl tvirtina, kad ieškovų privataus gyvenimo pažeidimo nebuvo, nes jokia informacija nebuvo apie ieškovus renkama ir niekur ji nebuvo paskleista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams R. G. ir D. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11), ieškovei Y. T. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15), o atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13). Visuose šiuose kaimyniniuose žemės sklypuose yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad minėtose servitutiniuose žemės sklypų dalyse šalių yra įrengtas bendras rinkelėmis grįstas įvažiavimas į šalių žemės sklypus.

              Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino bylos aplinkybes, spręsdamas ieškovų privatumo pažeidimą, nes atsakovui priklausančios ant jo gyvenamojo pastato sumontuotos vaizdo kameros filmuoja privačią teritorija, šiuos duomenis įrašo ir tokiu būdu pažeidžia ieškovų privatų gyvenimą.               Asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principas yra įtvirtintas CK 2.23 straipsnyje, kuriame numatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. CK 2.23 str. įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. Nagrinėjamam ginčui reikšminga asmens privatumo sritis, susijusi su neteisėtu asmens stebėjimu ir duomenų apie privatų jo gyvenimą rinkimu. Todėl, siekiant sureguliuoti šalių teisinį konfliktą, šioje byloje svarbiausia nustatyti stebėjimo faktą (ar ieškovai buvo stebimi) bei jo teisėtumą (ar tai atliekama teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų). 

              Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas būtų stebėjęs ieškovus ir daręs tai neteisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame teismo sprendime nurodytu teismo motyvu, jog teisės aktai nedraudžia savo privačioje teritorijoje įsirengti stebėjimo kameras saugumo tikslais. Iš bylos duomenų bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo name sumontuotų vaizdo kamerų paskirtis ir jų panaudojimo tikslas yra stebėti kiemo zoną ties įvažiavimu ir išvažiavimu. Kaip matyti iš gyvenamojo kvartalo detaliojo plano, bylos šalys gyvena gyvenamųjų namų kvartalėlyje, turinčiame bendro naudojimo plotą, t.y. servitutinį kelia (b.l. 24). Žemės sklypas, kuriame yra servitutas, priklauso lygiomis dalimis visiems trims byloje dalyvaujantiems asmenims, t.y. 15, 17, 19 namams, ir yra viešo naudojimo vieta, skirta įvažiuoti ir/ ar išvažiuoti iš jį ribojančių sklypų. Taigi, šis servitutas bendrai riboja šios bylos šalis ir patenka į viešą erdvę, kuri ir yra vaizdo kamerų stebėjimo lauke. Pažymėtina, kad viešoje vietoje fizinio asmens vykdomas vaizdo stebėjimas iš esmės yra neribojamas. Taigi, šiuo atveju atsakovo įrengtos stebėjimo kameros atlieka apsauginę funkciją, skirtą būtent atvykstančių ir išvykstančių asmenų, o ne kaimyninių namų gyventojų, stebėjimui. Be to, ieškovė D. G. teismo posėdžio metu pati nurodė, kad atsakovas minėjo, kad kamerų įrengimo tikslas buvo jo šeimos apsauga. Taipogi patvirtino, kad atsakovo vaizdo stebėjimo kameros ant namo ir garažo sienos fiksuoja ieškovų šeimos narių įvažiavimą ir išvažiavimą į privačius namus, kiekvieną apsilankantį asmenį. Šie ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo įrengtų vaizdo prietaisų tikslas- saugumas, tačiau neleidžia manyti, kad tokiu būdų ieškovai yra stebimi ir apie juos renkami duomenys. Juolab, kad bylos duomenys leidžia spręsti, kad tarp bylos šalių kaip tarp kaimynų buvo nusistovėjusi vaizdinių prietaisų naudojimo praktika saugumo tikslais. Tai patvirtina 2010-01-27 atsakovo duotas sutikimas ieškovei Y.T. S. ant savo namo įsirengti vaizdo stebėjimo kameras (b.l. 41). Ieškovė Y.T. S. savo prašyme dėl sutikimo įrengti stebėjimo kameras prašė duoti sutikimą įsirengti stebėjimo kameras stebėti ir įrašinėti aplink namą esančią teritoriją ir bendro naudojimo teritoriją, įskaitant teritoriją aplink bendrus įvažiavimo vartus ir įėjimo vartelius (b.l. 40). Dėl vaizdo kameros įrengimo ir naudojimo atsakovas yra gavęs gyvenamųjų namų bendrijos “ (duomenys neskelbtini) sutikimą, kuriuo dešimt šios gyvenvietės narių sutiko patenkinti atsakovo prašymą įsirengti vaizdo stebėjimo prietaisus (domofoną, vaizdo kameras), stebinčias įvažiavimą į jo kiemo (bendro naudojimo teritorijos dalį), garažą, įėjimą į namus ir automobilių stovėjimo aikštelę, esančią jo sklypo teritorijoje (b.l.68). Joks Lietuvos teisės aktas nereglamentuoja atvejų, kai vaizdo stebėjimą vykdo fiziniai asmenys. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaizdo kameros ant atsakovo namo buvo sumontotuotos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktais reguliujamą tvarką. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad atsakovo vaizdo kameros pagrindinis stebėjimo laukas yra nukreiptas į viešą erdvę, siekiant apsaugoti savo turtą, o ne stebėti konkrečius asmenis. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų prašymas pašalinti nuo atsakovo gyvenamojo namo ir garažo sienų išorinio stebėjimo vaizdo kameras,  negali būti tenkintinamas.

              Nors ieškovai tvirtina, kad į vaizdo kamerų apžvalgos zoną patenka dalis jų teritorijos, tačiau, kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, iš teismui šalių pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti vaizdo kamerų stebėjimo lauką, t.y. tiksliai nustatyti, koks vaizdas, kokia teritorija, kokiu kampu ir laipsniu yra matoma. Kiekviena vaizdo kamera turi savo apžvalgos kampą, tačiau nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti vaizdo kameromis stebimo vaizdo. Be to, aplinkybė, kad vaizdo kameros stebėjimo laukas kabina dalį privačios nuosavybės negali būti vertinamas kaip neteisėtas ieškovų stebėjimas, sekimas, duomenų apie jų privatų gyvenimą rinkimas, turint tikslą skleisti šią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, kad būtent ieškovų teritorija stebima vaizdo kameromis, nėra pagrindo spręsti, jog vaizdo stebėjimo tikslas galėtų būti kitoks negu atsakovo nurodomas, t.y. bendro naudojimo įvažiavimo/ išvažiavimo zonos stebėjimas saugumo tikslais.

              Nors apeliantai tvirtina, kad teismas neprašė ir nepriėmė jų teikiamų brėžinių, susijusių su kameros apžvalgos lauku, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį ieškovų prašymo netenkinimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, negali reikalauti šalių pateikti atitinkamus įrodymus ar savo iniciatyva juos rinkti.

              Apeliantų teiginiai, kad ant atsakovo namo sumontuoti prietaisai įrašinėja ir yra saugomi skaitmeninėse laikmenose, nėra pagrįsti bylos duomenimis. UAB „Sigresta“ 2011-10-19 pažymoje nurodoma, kad video kameros, pastatytos prie garažo ir namo, neturi video įrašymo funkcijos ir kad ja galima stebėti vaizdą monitoriuje esamu momentu (b.l. 46). Be to, byloje yra UAB “MBX servisas”, teikiančio apsaugos signalizacijos instaliavimo ir vaizdo signalus saugančių bei vaizdo stebėjimo kamerų montavimo paslaugas, 2011-11-25 pažyma, kurioje nurodoma, kad galimybė įrašyti vaizdo kamerų siunčiamą vaizdo signalą visuomet yra. Pažymėtina, kad net ir neturint specialių žinių atitinkamų technologijų srityje, visiems yra žinoma, jog vaizdo kamerų yra labai įvairių rūšių bei modelių. Skiriasi ne tik jų galimybės, funkcijos, techniniai duomenys, tačiau ir paskirtis. Šiuo atveju, niekas neginčija fakto, jog ant atsakovo namo sumontuotos vaizdo kameros, tačiau, byloje nėra duomenų, kad jos atlieka įrašymo funkciją. Juolab, kad vaizdo įrašui atlikti nepakanka stebėjimo kameros, tam reikalingas atitinkamas skaitmeninio video registratorius, kuris yra atsakingas už įrašymą, video informacijos saugojimą ir būtinų failų atkūrimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad vaizdo duomenys yra fiksuojami bei renkami, spręsti, jog atsakovas įmontuotomis kameromis siekia stebėti savo kaimynus-ieškovus, renka bei fiksuoja apie juos medžiagą, ir toks yra šių kamerų įrengimo tikslas nėra pagrindo. Juolab, kai nurodyti prietaisai nėra nukreipti į privačias teritorijas, o pagrindinis stebėjimo laukas nukreiptas tik į kiemo zoną, esančią ties įvažiavimu ir išvažiavimu.

              Nors atsakovo vartojamas žodis- “muliažas”- apibūdinantis jo pastate įmontuotas vaizdo kameras nėra tikslus, nes visgi jo kamera siunčia vaizdo signalus ir prie jos bet kada galima prijungti ir atjungti vaizdo įrašymo įrenginius, tai neleidžia daryti išvados, kad atsakovo kameromis einamu momentu fiksuojamas vaizdas yra įrašomas bei saugomas.

Be to, nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovas teismui pateikė nesusijusia su byla 2006 metų UAB “Sigrestos” pažymą apie kamerų ant atsakovo pastato stebėjimo lauką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB “Sigresta” 2011-10-19 pateikė atsakovui pažymą, kurioje nurodoma, kad video kameros pastatytos prie garažo ir namo, mato garažo įvažiavimą ir namo įėjimus, neturi video įrašymo funkcijos ir kad ja galima stebėti vaizdą monitoriuje esamu momentu (b.l. 46). Tuo tarpu 2006 metais buvo sudaryta atsakovo ir UAB “Segrista” patalpų apsaugos sutartis, kuri šiuo atveju nagrinėjamam ginčo klausimui nėra reikšminga (b.l. 42-45).

              Ieškovų argumentai dėl www.aruodas.lt patalpinto skelbimo ir šio skelbimo turinys nagrinėjamu atveju negali būti siejami su atsakovo asmeninių minčių šiame skelbime perteikimu. Nors atsakovas, iš tiesų, savo gyvenamąjį namą parduoda, tačiau iš jo paaiškinimų ir skelbime nurodomo kontaktinio asmens matyti, kad tuo atsakovas užsiima ne pats tiesiogiai, o pasitelkęs nekilnojamojo turto pradavimo tarpininkus, kurie paprastai ir rūpinasi parduodamo objekto paviešinimu, jo patalpinu į nekilnojamojo turto pardavimo svetaines, pateikiant kuo išsamesnę ir būsimam pirkėjui patrauklesnę informaciją apie parduodamą turtą (b.l. 16-17). Duomenų, kad skelbime nurodomą informaciją apie parduodamą objektą su skelbime publikuojamomis nuotraukomis nurodė pateikti atsakovas, byloje nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiame skelbime nurodomą informaciją vertino kritiškai, nesuteikdamas jai įrodomosios reikšmės, kaip patvirtinančios ieškovų teiginius dėl stebėjimo kamerų įrašomųjų įrenginių bei ieškovų privačios teritorijos stebėjimu.              

              CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Civilinė atsakomybė atlyginti žalą atsiranda, esant neteisėtiems veiksmams, kaltei bei priežastiniui ryšiui tarp veiksmų ir žalos atsiradimo, o nenustačius neteisėto asmenų stebėjimo fakto ir/ar neteisėto duomenų apie juos rinkimo, nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimą, kuris grindžiamas tokių faktų buvimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jį naikinti. Dėl nurodytos priežasties ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Danutė Kutrienė

                                                                                                                              Loreta Lipnickienė

                                                                                                                              Andžej Maciejevski