Baudžiamoji byla Nr. 1A-620-634/2021

Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00166-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 120 MGL (6000 Eur) bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. 08.20 val. iki 2019 m. gruodžio 30 d., tai yra 30 parų (arba 3000 Eur) ir galutinė bausmė paskirta 3000 Eur bauda.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – 5000 Eur užstatas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. P. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu už tai, kad 2019 m. gruodžio 1 d. nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, neturėdamas teisėto pagrindo laikė, turėdamas su savimi, fizinio asmens dokumentą - E. J. vardu išduotą Latvijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno ją automobiliu „Mercedes-Benz S350D 4matic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų buvo sulaikytas. Veika kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

2.       Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1.                      pareikštas kaltinimas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, nes kaltinamojo A. P. kaltė yra įrodyta iš dalies kaltinamojo parodymais ir byloje surinktais rašytiniai įrodymais. Byloje neginčytinai nustatyta, jog E. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę A. P. laikė savo piniginėje ir gabeno iš Latvijos į Vokietiją, iš Vokietijos gabeno į Latviją per Lietuvos Respubliką. A. P. neturėjo jokio teisėto pagrindo laikyti ir gabenti svetimą asmens tapatybės kortelę, nes ją įgijo neaiškiomis aplinkybėmis, duomenų, kad kaltinamasis dėjo pastangas grąžinti kortelę nėra. Be to, mažai tikėtina, jog nuo 2018 metų, turėdamas svetimą tapatybės kortelę nebūtų radęs progos ją grąžinti savininkui, ar perduoti įgaliotoms institucijoms, tai yra asmens tapatybės kortelę laikė neturėdamas teisėto pagrindo.

1.2.                      A. P. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. A. P. yra neįgalus  ir turi trečią neįgalumo grupę, išsituokęs, turi nepilnametį sūnų. A. P. Latvijos Respublikoje teistas 2018 m. vasario 5 d. dėl kyšininkavimo, jam buvo paskirta buvo 120 valandų priverstinių darbų, kuriuos atlikęs. Latvijos Respublikoje daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą, artimą minimaliai.

3.       Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas S. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

1.3.                      Skunde nurodoma, kad vien turėjimas svetimo asmens dokumento savaime nepažeidžia fizinių ar juridinių asmenų teisių, taip pat ir nesukelia minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K- 559/2011, Nr. 2K-161/2012).

1.4.                      Pažymima, jog pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą teisėtas svetimo asmens dokumento įgijimas, laikymas ir t. t., nėra baudžiama veika. Atitinkamai pripažįstant jo ginamąjį kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos subjektyvinis požymis - asmuo suvokia, kad daro nusikaltimą ir sąmoningai leidžia kilti atitinkamoms pasekmėms.

1.5.                      Nors teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, tačiau teismo posėdžiu metu, išklausęs prokuroro paskelbto kaltinimo, pareiškė: „taip išeina, jog padariau nusikaltimą“. Tai dar kartą įrodo, jog A. P. nesuvokė, jog neteisėtas asmens dokumento laikymas yra Lietuvos Respublikoje baudžiamasis nusikaltimas.

1.6.                      Teismo padarytos išvados, kad apie asmens tapatybės negaliojimą A. P. sužinojo tik susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, o iki to laiko kortelę laikė ir nešiojosi su savimi tikėdamas, kad kortelė yra galiojanti, ir A. P. neabejotinai suprato, kad laiko ir gabena dokumentą neturėdamas teisėto pagrindo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, yra jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstos prielaidos.

1.7.                      Teismo posėdžio metu gynybos paminėti argumentai visiškai neaptarti skundžiamame nuosprendyje: A. P. per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu; formali jo nusikalstama veika jokių pasekmių nesukėlė ir pats kaltininkas bei neteisėtai laikomo dokumento savininkas yra Latvijos Respublikos piliečiai. Dėl šių priežasčių teismo buvo prašoma taikyti BK 37 straipsnį ir A. P. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme.

1.8.                      Pažymima, kad teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, jog tais atvejais, kai veika negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

1.9.                      Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

4.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. K. apeliacinį skundą atmesti.

1.1.                      Atsiliepime nurodoma, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir individualizavo bausmę A. P.. Apelianto motyvai nepagrįsti, prieštaraujantys suformuotai teismų praktikai.

1.2.                      Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog A. P. veikoje yra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai. Nuosprendžiu nustatyta, kad A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, tačiau kai kurias tyrimo metu nustatytas aplinkybes aiškino sau palankia prasme. Iš SIRENE Latvijos nacionalinio skyriaus buvo gautas pranešimas, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskelbta kaip prarasta ir yra negaliojanti. Iš E. J. apklausos protokolo nustatyta, jog dokumentą jis pametė 2016 m. liepos 5 d., kad tokio asmens pavarde A. P. nepažįsta, kad niekada nedirbo degalinėje „V.“. Šios teismo nustatytos aplinkybės bei paties A. P. nenuoseklūs ir sau palankia prasme koreguojami parodymai leido teismui padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl kaltinamojo tyčios.

1.3.                      BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs neteisėti veiksmai - įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Taigi, net jeigu dokumentą A. P. teigia ketinęs gražinti savininkui, bet pamiršęs, laikymas ir gabenimas (vertinant šios bylos laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. laikant prie savęs piniginėje, gabenant per keletą valstybių) pripažįstamas neteisėtu.

1.4.                      Pirmos instancijos teismas teisingai ir motyvuotai įvertino, kad A. P. padaryta veika yra tyčinis apysunkis nusikaltimas ir nepasisakė dėl veikos mažareikšmiškumo, nes nebuvo tam pagrindo. Vertinant šias aplinkybes mažareikšmiškumo instituto taikymo aspektu, pasakytina, jog A. P. padarytos veikos tikslai ir motyvai, išsakyti jo paties, kaip dokumento jo savininkui negrąžinimas per neapsižiūrėjimą, prieštarauja teismo nustatytoms įvykio aplinkybėms ir yra nelogiški.

1.5.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. (sulaikytas galimai vogtoje transporto priemonėje) prie savęs piniginėje neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir gabeno (iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federaciją ir iš jos per Lietuvos Respubliką į Latvijos Respubliką) svetimą asmens dokumentą, ir tokiu būdu pažeidė valstybės nustatytą valdymo tvarką dėl dokumentų naudojimo tvarkos, iškreipdamas nustatytą dokumentų naudojimo ir apyvartos tvarką, trukdė svarbių teisėsaugos institucijų, vykdančių teisėsaugos funkcijas, veiklą.

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 37 straipsnį dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo.

7.       BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

8.       Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2013, 2K-153-942/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9.       Apeliacinio skundo teiginiai, kad A. P. nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes jos veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties ir tokia veika turi būti pripažįstama mažareikšme, atmetami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

10.       Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šia nusikalstama veika yra kėsinamasi į valstybės nustatytą valdymo tvarką, taip pat ir subjektų, kurie savo veikloje naudoja, realizuoja, tvarko atitinkamus dokumentus, antspaudus, spaudus ar griežtos atskaitomybės blankus, interesai. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vienos iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų padarymo momento. Dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios.

11.       Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. P. svetimą asmens tapatybės kortelę, neturėdamas teisėto pagrindo, turėjo savo žinioje, laikė ir gabeno su savimi iki 2019 m. gruodžio 1 d., kai svetimą asmens tapatybės kortelę kratos metu surado pasienio pareigūnai. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes aiškino sau palankia prasme, tačiau jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš SIRENE Latvijos nacionalinio skyriaus pranešimo nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskelbta kaip prarasta ir yra negaliojanti. Iš E. J. apklausos protokolo nustatyta, jog dokumentą jis pametė 2016 m. liepos 5 d., kad tokio asmens pavarde A. P. nepažįsta, kad niekada nedirbo degalinėje „V.“. Šios teismo nustatytos aplinkybės bei jų neatitinkantys nuteistojo A. P. nenuoseklūs ir sau palankia prasme koreguojami parodymai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis svetima asmens tapatybės kortele disponavo veikdamas tiesiogine tyčia ir neabejotinai suprato nusikalstamą savo veiksmų pobūdį.

12.       Sprendžiant dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, apelianto gynėjo nurodyta aplinkybė, kad A. P. nusikalstama veika jokių pasekmių nesukėlė, atmetama kaip nepagrįsta. Kaip jau minėta, šios veikos sudėtis yra formali, todėl veikos kvalifikavimui neturi įtakos, ar svetimos asmens tapatybės kortelės laikymas ir gabenimas sukėlė kokias nors pasekmes. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento, šiuo atveju nuo svetimos asmens tapatybės kortelės laikymo pradžios ir pavojingų padarinių atsiradimas nėra būtinas, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl ir apelianto gynėjo argumentas, kad A. P. nežinojo, jog svetimos asmens tapatybės kortelės laikymas yra neteisėta veika, atmetamas kaip nepagrįstas.

14.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturint teisėto pagrindo buvo neteisėtai laikomas ir gabenamas ne bet koks dokumentas, o būtent asmens tapatybės kortelė, kuri yra pagrindinis piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę. Įvertinus nurodyto dokumento svarbą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. neteisėta veika - svetimos asmens tapatybės kortelės laikymas ir gabenimas, kuria pakėsinta į valstybės nustatytą valdymo tvarką, negali būti pripažintas mažareikšme veika. Daroma išvada, kad A. P. padaryta veika atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Byloje jokių baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių nenustatyta.

15.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad svetimos asmens tapatybės kortelės laikymas ir gabenimas pagal šios veikos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą ir poveikį BK 302 straipsnio saugomoms vertybėms, negali būti pripažintas mažareikšmiu, dėl ko nėra jokio pagrindo A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

16.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d.  nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. P. gynėjo advokato S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Albinas Antanaitis

                  Giedrius Endriukaitis

 Daiva Jankauskienė