Civilinė byla Nr. e2A-626-739/2021

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00187-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.1.; 3.3.1.18.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1496-786/2021 pagal pareiškėjų V. Ž. ir K. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, valstybės institucija, teikianti išvadą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „IPF Gidital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Giantus finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro invest gruoup“

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei K. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems pritesimo ir kt.

2.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, K. Ž. ir V. Ž. pateikė teismui pareiškimą, prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog šalys negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, santuoka faktiškai iširo.

3.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, atsižvelgę į kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atsiliepimo argumentus, įpareigojo šalis pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, nurodė, kad nepašalinus trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus laikomas nepaduotu ir teismas jo nesvarstys, o toliau civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį nagrinės pagal ginčo teiseną (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

4.       2021 m. liepos 23 d. šalys pateikė patikslintą pareiškimą ir patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau kreditorė UAB „Kapitalo valda“ 2021 m. liepos 28 d. atsiliepimu į pareiškėjų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su sutarties nuostatomis nesutiko, prašė sutarties netvirtinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškimą patenkino – nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino V. Ž. ir K. Ž. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

6.       Teismas bylos medžiaga ir pareiškėjų paaiškinimais nustatė, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, todėl darė išvadą, jog jų santuoka faktiškai iširo. Nurodė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepilnamečių vaikų ar kurio nors sutuoktinio interesams.

7.       Taip pat nustatė, kad pareiškėjai turi įsipareigojimų kreditorėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IPF Gidital Lietuva“, UAB „Kapitalo valda“, UAB „Nordecum“, UAB „Mogo LT“, UAB „Giantus finance“, UAB „Pro invest gruoup“. Kreditų grąžinimo klausimus pareiškėjai išsprendė sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditoriai UAB „IPF Gidital Lietuva“, UAB „Nordecum“, UAB „Mogo LT“, UAB „Giantus finance“, UAB „Pro invest gruoup“ neprieštaravo šalių sutarimui dėl įsipareigojimų vykdymo.

8.       Sprendime nurodoma, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog šalių santuoka būtų nutraukta bendru sutarimu ir prašė netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes sutartis pažeidžia kreditorės interesus. Teismas sprendime nurodė, jog kreditorė mano, kad sutuoktinių  prievolė jai turi būti solidari ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad pagal UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą, 2012 m. sausio 31 d. teismo įsakymu iš K. Ž. yra priteista skola, antstolė J. B. vykdo išieškojimą, K. Ž. priteistą skolą moka, dėl to sprendė, kad prievolė gražinti kreditą UAB „Kapitalo valda“ negali būti laikoma solidaria prievole ir išieškoma iš abiejų šalių. Atsižvelgęs į tai, teismas kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ prašymo netenkino.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

10.1.                      Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepatikrinęs, ar ši neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešai tvarkai ar gerai moralei, ar ji nepažeidžia kreditorių interesų. Mano, kad teismas apskritai nesprendė ir nenagrinėjo, ar sutuoktinių turto padalijimas nepažeidžia kreditorės interesų dėl kreditorės nurodytų motyvų, o tik formaliai patvirtino sutartį, kurią pateikė sutuoktiniai.

10.2.                      Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad netenkina UAB „Kapitalo valda“ prašymo dėl prievolės gražinti kreditą UAB „Kapitalo valda“ pripažinimo solidaria prievole ir išieškoma iš abiejų sutuoktinių. UAB „Kapitalo valda“ byloje nebuvo pareiškusi prašymo pripažinti prievolę šiai kreditorei solidaria ir (ar) išieškoti ją iš abiejų sutuoktinių turto. Todėl teismas negalėjo nagrinėti ir netenkinti tokio prašymo, kadangi toks prašymas niekada nebuvo pareikštas.

10.3.                      Atkreipia dėmesį, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ nesutiko su sutuoktinių sutarties sąlygomis, kuriomis santuokos metu įgytas turtas padalijamas nesąžiningai, nukrypstant nuo lygių dalių principų, ir prašė padalinti visą santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu, kad iš jo būtų galima išieškoti skolą kreditorei. Kreditorė savo atsiliepime ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose detaliai išdėstė motyvus dėl kurių sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygos prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, iš esmės pažeidžia kreditorės interesus, kadangi patvirtinus sutartį ir turtą padalijant pažeidžiant kreditorės ir vieno sutuoktinio interesus, nebus galimybių nukreipti išieškojimo į skolininkei priklausančią turto dalį, buvusią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

10.4.                      Apeliantė nurodo, kad prašymai dėl įrodymų išreikalavimo nebuvo spręsti, nors tokius duomenis išreikalavus, kreditorės įsitikinimu, būtų nustatyta, kad sutuoktiniai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, ir santuokoje įgytą turtą dalijasi taip, kad skolininkė faktiškai liktų beturtė, o jos sutuoktiniui tekų visas turtas, faktiškai skolininkei neišmokant teisingos kompensacijos ir tokiu būdu eliminuojant kreditorės galimybę atgauti skolą iš skolininkės.

10.5.                      Teigia, kad ankščiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjai pasirašytinai pripažino, kad automobilis BMW730D yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o už automobilį sumokėtas įnašas buvo sumokėtas iš bendrų sutuoktinių piniginių lėšų (darbo užmokesčio ir kt.), gautų santuokos metu, kurios taip pat yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Todėl sutarties nuostatos, kad, neva, automobilis yra asmeninė V. Ž. nuosavybė, o sutuoktinei K. Ž. nepriklauso kompensacija prieštarauja ne tik įstatyme įtvirtintai sutuoktinių turto prezumpcijai, tačiau ir pažeidžia sutuoktinės ir jos kreditorės UAB „Kapitalo valda“ teisėtus interesus, nes K. Ž. neturi pajamų, turto, o nereikalaudama kompensacijos dėl jai pagal įstatymą priklausančios dalies pažeidžia kreditorės teisėtus interesus atgauti skolą iš skolininkės turto, bendro su kitais asmenimis (sutuoktiniu).

10.6.                      Taip pat pažymi, kad pats ieškovas ieškinyje patvirtino, kad visi automobiliai buvo įgyti bendros jungtinės nuosavybės teise santuokos metu, tačiau, nors ir siekia pasilikti tik sau, ieškovas nesąžiningai siekia nemokėti kompensacijos už didžiausią vertę turintį automobilį BMW, o už kitus mokėti mažiau nei reali jų rinkos vertė.

10.7.                      Mano, kad Sutarties 7.1 punktu teismas iš esmės leido sutuoktiniams susitarti dėl kompensacijos nemokėjimo už įmokas, atliktas iš skolininkės turto (pajamų), tokiu būdu iš esmės pažeidžiant kreditorės interesus.

10.8.                      Teigia, kad sutartimi pareiškėjai neteisėtai ir nesąžiningai susitarė dėl kompensacijos išmokėjimo tiesiogiai K. Ž., nors antstolė J. B. yra areštavusi visas esamas ir būsimas skolininkės K. Ž. atžvilgiu išmokėtinas lėšas, esančias (būsiančias) pas trečiuosius asmenis, t. y. pas V. Ž. – 3257,72 Eur dydžio sumai. Šalys neaptarė kokiu būdu bus sumokėta kompensacija, nepateikė ?rodymų (banko išrašo ar pan.) dėl jos sumokėjimo į antstolio sąskaitą ar pan., todėl, akivaizdu, jog tokia sąlyga yra akivaizdžiai padaryta dėl akių, siekiant formaliai aptarti, tačiau jos nemokėti.

10.9.                      Taip pat mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų sutarties sąlygų prieštaravimo galiojantiems antstolio patvarkymams. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad antstolė J. B. yra areštavusi visus Ž. automobilius, K. Ž. lėšas pas Ž. (tame tarpe kompensacijas ir kt.), taip pat visas Ž. būsimas ir esamas teises bei pareigas pagal automobilio BMW730 išperkamosios nuomos sutartį su UAB „mogo LT“, todėl sutartyje turėjo būti aptarta, kad šios transporto priemonės yra areštuotos ir kt.

10.10.                      Apeliantei neaišku kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė nuo kada sutuoktiniai nebegyvena kartu ir nuo kada tai teisines pasekmes turi jų tarpusavio santykiams. Nepaisant to, kad ieškinyje ir pirmojoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai pripažino teismui, kad automobilis BMW išperkamosios nuomos sutarties būdu įgytas ir pradinės įmokos sumokėtos iš bendrų sutuoktinių lėšų, šiems gyvenant santuokoje, teismas leido sutuoktiniams patvirtinti akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius pareiškėjų deklaratyvius teiginius dėl įmokų sumokėjimo ir automobilio išpirkimo teisių įgijimo momento, pažeidžiant sutuoktinės interesus (nenumatant už tai kompensacijos) ir kreditorės interesą. Tik po kreditorės atsiliepimo pateikimo, galimai nesąžiningai siekdami nuslėpti dalintiną turtą, sutuoktiniai deklaratyviai pakeitė poziciją, nors jokių įrodymų nepateikė.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja K. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti.

11.1.                      Pareiškėjos teigimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patikslinta, joje numatant kompensacijos sumą, lygią transporto priemonių vertei. Taigi, negalima sutikti su kreditorės argumentais, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nesąžininga kreditorės atžvilgiu, kadangi K. Ž. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje už dalintiną turtą numatyta piniginė kompensacija, lygi pusei turto vertės.

11.2.                      Nurodo, kad V. Ž. neįvykdžius sąlygos dėl kompensacijos mokėjimo, K. Ž. turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinai išieškoti nurodytą sumą iš V. Ž.. Todėl kreditorės teiginiai apie „akivaizdžiai dėl akių numatytą sąlygą“ yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

11.3.                      Pažymi, kad šioje byloje nesprendžiamas, nekeičiamas ir neginčijamas prievolės UAB „Kapitalo valda“ pobūdis, nenustatinėjama kokia ši prievolė yra, o tik susitariama, jog K. Ž. nutraukus santuoką toliau vykdys minimą prievolę pagal vykdomąją bylą Nr. 0086/12/00321, kurioje vykdomas teismo išduotas vykdomasis dokumentas. Tokiam susitarimui kreditorius negali prieštarauti, nes juo kreditoriaus interesai negali būti pažeidžiami. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nemodifikuoja prisiimtų prievolių, t. y. prievolių kreditoriams pobūdžio pareiškėjai nekeičia ir nutraukus santuoką visų turimų prievolių pobūdis lieka toks, koks yra, negalima laikyti, jog 2021 m. liepos 23 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis kaip nors pažeidžia viešąją tvarką ar kreditorių interesus.

11.4.                      Pasak pareiškėjos, kadangi pareiškėjai neveda bendro šeiminio gyvenimo nuo 2019 m.  gegužės mėn., pripažintina, kad išperkamosios nuomos sutartis sudaryta sutuoktiniams kartu nevedant bendro ūkio, išskirtinai tenkinant asmeninius V. Ž. poreikius, todėl ir įmokos, sumokėtos pagal sutartį nevedant bendro ūkio, kartu negyvenant, sutuoktinei nepriklauso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė sutuoktinių kreditorė, teigdama, kad skundžiamu sprendimu teismas visiškai nevertino, jog sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl turto padalijimo pažeidžia kreditorės teises.

14.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 23 d. ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės K. Ž. kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Nagrinėjant bylą ginčo teisena pirmosios instancijos teisme sutuoktinai pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu bei patvirtinti teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas perėjo į ypatingąją teiseną ir skundžiamu sprendimu pareiškėjų pareiškimą patenkino.

15.       CPK

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006). Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 str., 1.137 str.). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei atitinka įstatymo reikalavimus, būtina įvertinti, padarinių, patvirtinus sutartį, pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda, ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, jų nepilnamečiams vaikams, bet ir atskiriems asmenims.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismui proceso šalių teiktus procesinius dokumentus, nustatė, kad pradiniu ieškiniu, kuriuo ieškovas teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nurodė, jog visos trys transporto priemonės yra šalių bendroji nuosavybė. Tokia pati nuostata buvo nurodyta ir jau šalių kartu teismui 2021 m. birželio 30 d. pateiktame pareiškime dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu. Be to, kartu su pareiškimu pateiktoje sutartyje šalys buvo sutarusios, kad K. Ž. priklauso 1100 Eur kompensacija už šį kitam sutuoktiniui asmeninėn nuosavybėn atitenkantį turtą, kadangi, kaip galima suprasti iš minėtos sutarties nuostatų, įmokos už išperkamąją automobilio nuomą buvo mokamos iš bendrų sutuoktinių lėšų. Kreditorė UAB „Kapitalo valda“ pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjų pareiškimo ir sutarties, kuriame nesutiko su sutarties nuostatomis, liečiančiomis sutuoktinių turto padalijimo būdą, turto vertėmis ir kt. 

18.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, atsižvelgęs į kreditorės atsiliepimo argumentus, įpareigojo šalis pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, nurodė, kad nepašalinus trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bus laikomas nepaduotu ir teismas jo nesvarstys, o toliau civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį nagrinės pagal ginčo teiseną (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19.       Kaip matyti iš kreditorės (apeliantės) 2021 m. liepos 28 d. atsiliepimo į pareiškėjų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (surašytą 2021 m. liepos 23 d. data), kreditorė aiškiai nurodė su kokiomis sutarties nuostatomis nesutinka. Kreditorė nurodė, kad ankstesnės sutarties trūkumai nėra ištaisyti, atkreipė dėmesį į tai, kad prieš tai procesiniuose dokumentuose nurodę, jog BMW automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė, paskutinėje sutartyje šalys nurodė, kad automobilis yra asmeninis V. Ž. turtas. Be to, kreditorė teigė, kad sutartyje šalys nesąžiningai susitarė, jog kompensacija už dvi kitas transporto priemones K. Ž. bus išmokėta tiesiogiai, kai sutuoktinės visos lėšos pas trečiuosius asmenius yra areštuotos antstolės. Kreditorė taip pat nesutiko ir su transporto priemonių, įgytų sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, nurodyta verte šalių sudarytoje sutartyje, pažymėjo, kad visas šalių dalinamas turtas yra areštuotas, taip pat nesutiko su tuo, kad šalys nenurodė banko sąskaitose turimų lėšų, nors jas iš esmės pasidalijo. Galiausiai kreditorė teigė, kad šiuo atveju buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kreditorė pateikė, jos manymu, galimus sutarties pakeitimo variantus.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ atsiliepime į pareiškimą teigė, jog prievolė turi būti solidari. Teismas nustatė, kad skola UAB „Kapitalo valda“ iš K. Ž. priteista 2012 m. sausio 31 d. teismo įsakymu, antstolė J. B. vykdo išieškojimą, K. Ž. priteistą skolą moka, dėl to sprendė, kad prievolė gražinti kreditą UAB „Kapitalo valda“ negali būti laikoma solidaria prievole ir išieškoma iš abiejų šalių. Dėl to UAB „Kapitalo valda“ prašymo teismas netenkino.

21.       Taigi, kaip matyti iš kreditorės atsiliepimo į pareiškimą turinio (žr. 16 punktą), pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino kreditorės nesutikimo su pareiškėjų teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi argumentų ir atmetė tokį prašymą, kokio kreditorė apskritai nereiškė. Kaip matyti iš kreditorės pozicijos pirmosios instancijos teisme, kreditorė neginčijo, kad K. Ž. įsipareigojimai UAB „Kapitalo valda“ yra asmeniniai, tik siūlydama šalims įvairius sutarties pakeitimo variantus, be kita ko, nurodė sutinkanti, kad ieškovas perimtų atsakovės prievolę, vėliau įgydamas į ją regreso teisę, arba kad prievolė liktų solidari.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su apeliante, kad sprendimą priėmęs teismas, tvirtindamas sutartį, neaptarė galimo kreditorių teisių pažeidimo. Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą ne tik dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 386 straipsnis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23.       Esant tokiam sutuoktinių kreditorių teisių gynimo teisiniam reglamentavimui, sprendime turėjo būti išanalizuoti trečiojo asmens, kreditorės, UAB „Kapitalo valda“ atsiliepime į pareiškimą išdėstyti argumentai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dėl atitinkamo turto eliminavimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, dėl dalintino turto vertės bei kompensacijos mokėjimo būdo. Nepasisakydamas dėl apeliantės atsiliepime išdėstytų argumentų ir konstatuodamas, kad atmeta kreditorės prašymą palikti prievolę solidaria, kai atsikirtimų dėl prievolės pobūdžio kreditorė net nebuvo pareiškusi, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalies (jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai) ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto (argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus) nuostatas. 

24.       Kaip jau minėta, byloje buvo nustatyta, kad tiek pirminiame ieškinyje, tiek vėliau šalių pateiktoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (2021 m. birželio 28 d.), buvo nurodoma, kad automobilis BMW priklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe, 2021 m. birželio 28 d. sutartyje buvo aptartas ir kompensacijos už atliktas įmokas už automobilio išperkamąją nuomą mokėjimo K. Ž. klausimas. Vertinant ar transporto priemonė buvo įgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų svarbu įvertinti ir aplinkybę, nuo kada šalys nebeveda bendro gyvenimo, t. y. nuo kada jų gyvenimas kartu nutrūko. Nors pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad bendro ūkio su K. Ž. nebeveda nuo 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 23 d. pareiškimuose nutraukti santuoką bendru sutarimu pareiškėjai jau nurodė, kad bendro gyvenimo neveda nu 2019 m. gegužės mėn. Be to, K. Ž. priverstinai vykdomos prievolės suma apeliantei yra didesnė, nei jai pagal sutartį priteistina kompensacija (antstolės J. B. 2021 m. liepos 12 d. pažyma, DOK-17080), todėl toks turto padalijimas gali lemti apeliantės teisėtų interesų pažeidimus. Be to, byloje nustačius, jog K. Ž. lėšoms (tuo pačiu ir esančioms pas trečiuosius asmenis) yra taikytas areštas, turėtų būti įvertinti apeliantės argumentai dėl kompensacijos mokėjimo būdo.

25.       Atsižvelgus į aukščiau aptartą, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti kreditorės argumentus tiek dėl bendro dalintino turto vertės ir pasikeitusios pozicijos dėl automobilio BMW nuosavybės, tiek dėl kompensacijos mokėjimo būdo, ir spęsti, ar šalys tokia sutartimi, kokia yra pateikta teismui, nesiekia išvengti dalies prievolių kreditoriams vykdymo ir ji neturi prieštaravimo viešajai tvarkai požymių. Nagrinėjant bylą iš naujo, tikslintinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos jas suderinus tarp pareiškėjų ir kreditorės, o nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis, kokia šiuo metu pateikta teismui, gali būti patvirtinta.

26.       Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kreditorės atsiliepime į pareiškimą pateiktų prieštaravimų ir dėl jų nepasisakė, liko neišsiaiškinta esminę reikšmę bylai turinti aplinkybė ar pateikta tvirtinti pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja pareiškėjų kreditorių interesams, o tuo pačiu ir viešajai tvarkai. Dėl šių pažeidimų bylos dalis dėl turto padalijimo galėjo būti neteisingai išspręsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Kadangi šis proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). 

27.       Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. 

28.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime nepagrįstai neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

29.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.