Civilinė byla Nr. e2A-1107-1012/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25884-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.6.; 3.3.1.18.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Secure Nordic Payments“ patikslintą ieškinį atsakovei D. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės – atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Secure Nordic Payments“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovės D. B. atleidimą iš darbo teisėtu; 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarytą darbo sutartį tarp ieškovės UAB ,,Secure Nordic Payments” ir atsakovės D. B. pripažinti nutraukta nuo 2021 m. birželio 11 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodytos datos, t. y. 2021 m. birželio 21 d.; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 463,94 Eur sumą, sumokėtą pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. APS- 131-13334. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje iš esmės nurodė, kad:
1.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 75. Darbo sutarties 1.2. punkte buvo įtvirtinta: „1. D. B., priimama dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis: 1.2. Teisinių reikalų vadovės pareigoms.“. 2021 m. sausio 5 d. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta: „1. Pakeisti darbo sutarties 1.2. punkto dalį nuo 2021 m. sausio 5 d., išdėstant jį taip: „Direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigoms.“
1.2. 2021 m. balandžio 12 d. vyko valdybos posėdis, jame buvo nutarta mažinti 2021 metų išlaidas. 2021 m. gegužės 11 d. direktorė priėmė įsakymą Nr. VID-21-34 dėl struktūrinių pokyčių patvirtinimo, kuriuo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, patvirtino, UAB ,,Secure Nordic Payments” struktūrinius pokyčius nuo 2021 m. gegužės 11 d., naikinant direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovo pareigas.
1.3. 2021 m. birželio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei siūlymą Nr. DSN 75 nutraukti darbo sutartį remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio pagrindu. 2021 m. birželio 14 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą Nr. 2021/01 apie darbo sutarties nutraukimą. 2021 m. birželio mėnesį tarp šalių vyko derybos dėl darbo santykių nutraukimo, kurių metu abi darbo santykio šalys tiek raštu, tiek žodžiu pateikė savo pasiūlymus dėl darbo sutarties nutraukimo.
1.4. 2021 m. birželio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutarties nutraukimo sutartį. 2021 m. liepos 9 d. atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu, kuriuo prašė: 1. Pripažinti D. B., atleidimą iš darbo UAB ,,Secure Nordic Payments“, neteisėtu, į darbą negrąžinti, darbo sutartį laikyti nutraukta DGK sprendimu; Iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, 500,00 Eur neturtinę žalą.
1.5. 2021 m. rugpjūčio 18 d. DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-3168 darbo byloje Nr. APS-131-13334, kuriuo nusprendė prašymą tenkinti iš dalies. Pripažino ieškovės D. B. atleidimą iš darbo pas atsakovę UAB „Secure Nordic Payments“ nuo 2021 m. birželio 29 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu. Pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį. Išieškojo iš atsakovės UAB „Secure Nordic Payments“ 2 000,51 Eur kompensaciją su privalomais mokesčiais. Likusią prašymo dalį atmetė.
1.6. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, t. y. DK 54 straipsnio pagrindu. Šalys 2021 m. birželio 29 d. sudarė darbo sutarties nutraukimo sutartį, kuria sutarė dėl esminių darbo sutarties nutraukimo sąlygų, inter alia dėl atskaitymo sąlygų ir terminų, konfidencialumo, nekonkuravimo, susilaikymo nuo veiksmų prieš darbdavį ir darbuotoją, ir kt. Akivaizdu, kad jeigu nagrinėjamu atveju darbo sutartis būtų nutraukiama remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šalys 2021 m. birželio 29 d. nebūtų sudarę darbo sutarties nutraukimo sutarties.
1.7. 2021 m. birželio 29 d. darbo sutarties nutraukimo sutarties 1.3. punkte yra padaryta apsirikimo klaida nurodant, kad darbo sutartis yra nutraukiama DK 57 straipsnio pagrindu. Tokios klaidingos normos įrašymas yra susijęs su faktu, jog darbo sutartis buvo nutraukiama su direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams (buvusia teisinių reikalų vadove). Atsakovė buvo vienintelė pas ieškovę dirbanti teisininkė, todėl sudarytas susitarimas, t. y. sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo, nebuvo peržiūrėta asmens, turinčio teisinį išsilavinimą ir galinčio tinkamai pakoreguoti minėtą sutartį taip išvengiant padarytos apsirikimo klaidos. Tačiau iš šios sutarties turinio aiškiai matyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta būtent DK 54 straipsnio pagrindu, o ne DK 57 straipsnio pagrindu.
1.8. Net ir tuo atveju jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad darbo sutartis buvo nutraukta remiantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, DGK sprendime nurodomi argumentai dėl ieškovės struktūrinių pertvarkymo realumo, laikytini nepagrįstais. Nurodytu laikotarpiu ieškovė faktiškai vykdė struktūrinius pertvarkymus. Atsakovė dėl savo einamų pareigų žinojo tiek apie prastą ieškovės finansinę būklę, tiek apie valdybos posėdžio metu priimtus sprendimus, susijusius su atsakovės pareigybės panaikinimu.
1.9. DGK nepagrįstai nurodė, kad darbdavys išreiškė pageidavimą, kad darbuotoja nebūtų grąžinta į einamas pareigas. Nagrinėjamu atveju DGK nustatė, kad neva egzistuoja aplinkybė, kad minėtas prašymas yra suformuluotas darbdavio, tačiau ieškovė savo valios dėl darbuotojos galimo grąžinimo ar negrąžinimo į darbą neišreiškė nei žodžiu, nei raštu, taigi DGK neturėjo įstatyminio pagrindo priimti tokio sprendimo.
1.10. DGK kreipėsi į Ieškovą su pranešimu dėl atsiliepimo į Atsakovės skundą pateikimo, tačiau Ieškovas per nustatytą itin trumpą penkių darbo dienų laikotarpį neturėjo galimybės pateikti tokio atsiliepimo dėl pas ieškovę bendrovėje vykusių struktūrinių pertvarkymų, kurių metu nebeliko atsakingų asmenų, galinčių per nustatytą terminą pateikti DGK prašomus dokumentus.
2. Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės nurodė, kad:
2.1. Tiek iš DGK pateiktų dokumentų, tiek iš kartu su atsiliepimu pateikiamų susirašinėjimų su ieškove, matyti, kad šalys konsensuso nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, nepasiekė. Todėl, kad šalys nesusitarė dėl galimos išeitinės išmokos atsakovei sumokėjimo, darbdavys tą pačią dieną įteikė pranešimą atsakovei apie jos naikinamą pareigybę. Tai, kad ieškovės intencija buvo nutraukti darbo santykius būtent DK 57 straipsnio pagrindu, o ne DK 54 straipsnio pagrindu, įrodo ir pačios ieškovės veiksmai - įspėjimo laikotarpis ir išeitinė išmoka atitiko DK 57 straipsnio reikalavimus.
2.2. Siūlymo atsakovei nutraukti darbo santykius su ieškove metu atsakovei buvo daromas itin didelis spaudimas, į susitikimą buvo pakviestas pats akcininkas (ko įprastai nebūna). Atsakovei buvo nurodyta, kad jei pastaroji bandys ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą, bendrovė samdysis teisininkus ir ginčą tęs iki galo.
2.3. Dėl daromo spaudimo atsakovei itin suprastėjo sveikata, todėl ji kreipėsi į gydymo įstaigą. Medicininėje pažymoje nurodyta, kad atsakovei buvo nustatyta sinusinė tachikardija, dėl kurios buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovė parašu ant vadinamos darbo sutarties nutraukimo sutarties tik patvirtino atleidimo iš darbo pagrindą bei išmokamas sumas. Ieškovės veiksmai ir intencija tikrai nebuvo atsakovės atleidimas šalių susitarimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ieškovė taip pat nurodė, kad atleidimo iš darbo pagrindas yra DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
2.4. Vadovaujantis DK 57 straipsniu, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
2.5. Nagrinėjamu atveju jokios reikšmingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio būtinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo nurodytos. Įspėjime tenurodoma, kad atsakovės atliekamos pareigos yra perteklinės. Jokie dokumentai, patvirtinantys struktūrinius pertvarkymus bendrovėje, atsakovei nebuvo pateikti.
2.6. Dabar ieškovės nurodomas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų kelia ne tik autentiškumo klausimus, bet ir kitus: (i) jei buvo parengtas, nedarbingumo pažymėjimas atsakovei buvo išduotas vienai savaitei, nors gydymo įstaiga rekomendavo nedarbingume būti keletą savaičių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau buvo suplanavusi kasmetines atostogas, panaudojo jas poilsiui, siekiant pagerinti sveikatos būklę dėl patirto didžiulio streso kaip teisinis pagrindas, kodėl nebuvo nurodytas atsakovei?; (ii) kodėl atsakovei apie pareigybės panaikinimą pranešta tik 2021 m. birželio mėnesį, t. y. po dviejų mėnesių? Dar daugiau, pateikiamame valdybos sprendime nėra nurodytas sprendimas naikinti pareigybes. Minėtas sprendimas nurodo mažinti išlaidas, o vėlesnis direktorės (2021 m. gegužės 11 d.) sprendimas dėl pareigybių naikinimo visiškai nereferuoja į minėtą valdybos sprendimą.
2.7. Sprendimą panaikinti atsakovės pareigybę priėmė ir netinkamas organas – vadovas, nes tokia kompetencija numatyta valdybai. Valdybos sprendimas dėl patiriamų išlaidų mažinimo jokiu būdu nėra ir negali būti laikomas sprendimu dėl atsakovės pareigybės panaikinimo.
2.8. Visu įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu, atsakovei buvo pasiūlytos dvi laisvos vietos: Junior KYC Officer ir Chief Compliance Officer. Pirmoji pareigybė buvo visiškai techninio pobūdžio, gerokai žemesnės pozicijos, nei ta, kurią užėmė atsakovė. Antroji pozicija – labiausiai susijusi su teisininko pozicija, tačiau viena konkrečia – pinigų plovimo prevencijos sritimi. Jei bendrovėje vykę pertvarkymai iš tiesų būtų buvę realūs, atsakovė būtų buvusi iš anksto informuota apie šių pareigybių steigimą, būtų buvę siūlyta šias pareigas užimti dar prieš nusprendžiant nutraukti darbo santykius su atsakove.
2.9. Įspėjimo metu atsakovė teiravosi dėl siūlomų pareigų. Atsakovei ieškovės buvo atsakyta, kad pareigos yra siūlomos pagal DK numatytus reikalavimus, ši aplinkybė tik dar kartą parodo, kad ieškovė siekė atleisti ir atleido atsakovę pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes atleidimas šiuo pagrindu įpareigoja darbdavį siūlyti laisvas pareigas bendrovėje. Atsakovė, išsiaiškinusi su ieškove jai rūpinus klausimus dėl siūlomų pareigybių, taip pat į ieškovės nurodytai pozicijai keliamą reikalavimą turėti patirtį atitikties srityje, nepretendavo į siūlytas pozicijas.
2.10. Patikrinus viešai prieinamą informaciją, matyti, kad bendrovė nuo atsakovės atleidimo dienos yra pasamdžiusi 6 naujus darbuotojus. Šiame kontekste ieškovės argumentai, kad valdybos posėdžiu buvo nuspręsta mažinti išlaidas ir todėl bendrovės valdyba nusprendė nutraukti darbo santykius su atsakove yra labai abejotini, laikytini tik gynybine pozicija.
2.11. Ieškovė neteisėtai pritaikė DK nuostatas ir atsakovę atleido iš darbo nesant jokių svarbių atleidimo iš darbo priežasčių, nes vienintelis teisinis pagrindas, minimas įspėjime, yra fiktyvus atsakovės pareigybės panaikinimas, iš kurio nėra aišku kaip ir kodėl keičiasi bendrovės struktūra ir kodėl yra nereikalinga atsakovės pareigybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovės D. B. ir ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“, 2020 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 75 nutraukta šalių susitarimu DK 54 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. birželio 29 d. Ieškovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš atsakovės D. B., ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“, naudai 1 000,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys ir pačios atsakovės apklausa teismo posėdyje duoda pagrindą tvirtai išvadai apie tai, kad šalių valia nutraukti darbo santykius buvo išreikšta ir faktiškai realizuota DK 54 straipsnio pagrindu, t. y. bendru šalių susitarimu juos nutraukti, nepaisant kiek netinkamo, tikėtina, per klaidą sutartyje nurodyto įrašo dėl kitokio DK numatyto pagrindo darbo santykiams nutraukti. Tokią išvadą teismas padarė iš abiejų ginčo šalių paaiškinimų dėl sutarties atsiradimo, sutarties turinio ir jos sąlygų tarpusavio ryšio, byloje esančių kitų rašytinių duomenų ir ilgų, bet nuoseklių, šalių derybų nutraukti darbo sutartį, kurių pasekmė – būtent ši sutartis.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, būdama teisininke, negalėjo nesuvokti sutarties turinio, ji nesirėmė jokia galima prielaida dėl sutarties negaliojimo pagrindų, jos pasirašymo ar turinio ydingumo, neginčijo šios sutarties bendrais sandorių negaliojimo pagrindais ir tokios valios iki šiol neišreiškė. Sutartis nenuginčyta, ji turi įstatymo galią. Pareiga parinkti atleidimo pagrindą tenka darbdaviui. Šiuo atveju jis įrodinėja aplinkybę, jog netaikė darbuotojos atžvilgiu DK 57 straipsnyje numatyto pagrindo atleisti darbuotoją dėl įmonėje atliekamų struktūrinių pokyčių. Teismas pagal išnagrinėtos bylos turinį, nurodė, kad pagrindo su juo nesutikti, nėra.
6. Teismas sprendė, kad ginčo šalys siekė abipusio kompromiso nutraukiant darbo santykius abi šalis tenkinančio susitarimo dėka, tarėsi dėl to, gera valia pasirašė sutartį, todėl joje esantis nurodytas atleidimo pagrindas, su tuo susijusi tam tikra formuluotė bei tuo paremta darbdavio VSDFV perduota informacija pripažintina technine klaida, kuri, teismo nuomone, objektyviai negalėjo turėti įtakos ją pasirašiusios, teisinį išsilavinimą ir vadovavimo patirties turinčios atsakovės suvokimui.
7. Esant pagrindui konstatuoti DK 57 straipsnio, kaip pagrindo darbo sutarčiai nutraukti, nebuvimą, kvalifikavus darbo sutartį pasibaigus šalių susitarimu vadovaujantis DK 54 straipsniu (būtent toks kvalifikavimas, teismo nuomone, atitinka sutarties nutraukimo esmę ir abiejų šalių parodytą tam valią), teismas nevertino ir nekvestionavo darbuotojos nurodytų teiginių dėl struktūrinių pertvarkymų realumo ir plačiau dėl to nepasisakė, nes nemanė, kad teisiškai tai yra reikšminga, juolab kad pats darbdavys, kuriam tenka atleidimo pagrindo parinkimo pareiga, nesiremė aplinkybe, jog taikė DK 57 straipsnio normatyvą atsakovės darbo sutarčiai nutraukti.
8. Darbdavys nėra priėmęs jokio kito lokalaus akto (įsakymo) dėl darbo santykių su atsakove nutraukimo. Pačios atsakovės suvokimas dėl darbo santykių pabaigos, paremtas tik įrašo dalies vienoje sutarties sąlygoje traktavimu aplenkiant kitas sutarties nuostatas ir neaiškinant šio susitarimo turinio visų jo sąlygų kontekste, savaime nerodo darbuotojos nurodyto pagrindo buvimo jos darbo sutarčiai nutraukti. Dėl išdėstyto teismas laikė, jog pagrindo tenkinti darbuotojos komisijai reikštus reikalavimus nėra, todėl jie atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti, o ieškovės byloje pareikštas ieškinys pagal šią jos reikalavimo poziciją - tenkintas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad darbo sutartis tarp apeliantės ir bendrovės nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu, kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Secure Nordic Payment“, ieškinį apeliantei D. B., atmesti kaip nepagrįstą pilna apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Kadangi bendrovė išreiškė aiškią poziciją, kad nebemato galimo bendradarbiavimo ateityje, todėl visiškai nesuprantamas ir nelogiškas yra teismo teiginys, jog apeliantė nebuvo prieš darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Apeliantė svarstė darbo santykių nutraukimo galimybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimui yra būtina abiejų šalių išreikšta laisva valia ir interesas nutraukti darbo santykius abipusiu susitarimu, buvo pradėtos derybos.
9.2. Apeliantė, išklausius bendrovės paaiškinimus, nesutiko su pasiūlyta vieno mėnesio darbo užmokesčio išeitine kompensacija ir pateikė savo pasiūlymą nutraukti darbo santykius su keturių mėnesių išeitine kompensacija, nes pasiūlymas nutraukti darbo santykius buvo netikėtas, inicijuotas būtent bendrovės, o ir DK nedraudžia šalims derėtis dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, sąlygų, todėl apeliantė ir nurodė savąsias. Kadangi šalys nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, nebuvo pasiektas ir bendras konsensusas, susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
9.3. Absoliučiai nesuprantamas ir neištirtu laikytinas teismo argumentas, kad apeliantė ir bendrovė derybas dėl darbo sutarties nutraukimo tęsė ir po 2021 m. birželio 14 d. įteikto įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo. Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad tik šiuo laikotarpiu (ir niekada vėliau), t. y. nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. birželio 14 d., kada apeliantei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo tarp šalių, vyko derybos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
9.4. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad po įspėjimo įteikimo apeliantė ir bendrovė būtų vedusios derybas dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, juolab tokių, kurios nurodytos 2021 m. birželio 29 d. dokumente. Teismas apeliantės teiktus paaiškinimus civilinėje byloje vertino netinkamai, teigdamas, kad nėra jokių abejonių ir dėl apeliantės duotų paaiškinimų, jog darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu.
9.5. Apeliantė buvo atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnyje nustatytą procedūrą. Apeliantei buvo įteikta: (i) įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo naikinant apeliantės pareigybę (nenurodant jokių naikinamos pareigybės priežasčių); (ii) vadovaujantis DK 57 straipsniu apeliantės darbo sutartis buvo nutraukta po dviejų savaičių nuo įspėjimo, išmokant apeliantei dviejų savaičių dydžio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; (iii) 2021 m. birželio 22 d. apeliantei bendrovės direktorės buvo atsiųstos neva laisvos pozicijos, el. laiške nurodant „<...>pozicijos siūlomos taip, kaip yra nurodyta DK straipsnyje<...>“, kas dar kartą parodo, kad bendrovė formaliai siekė laikytis visų numatytų procedūrų; (iv) nutraukus darbo sutartį buvo pranešta VSDFV, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
9.6. Darbdavys, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, priėmė galutinį sprendimą, įtvirtinantį darbo santykių pabaigą ir šiuo sprendimu laikytina „Darbo sutarties nutraukimo sutartis“, kadangi joje buvo nurodyti visi tokiam sprendimui reikalingi nurodyti elementai: (1) Darbo sutarties nutraukimo pagrindas pareigybės naikinimas; (2) įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas; (3) darbo santykių pasibaigimo diena – 2021 m. birželio 29 d. Papildomai šiame dokumente nurodyta, kad apeliantei buvo įteiktas įspėjimas (1.3. p.), nurodyta kokios sumos ir kokiu pagrindu apeliantei išmokamos (DK 57 straipsnio pagrindu) (2.1. p.), nurodyta, kad apeliantė privalo laikytis konfidencialumo įsipareigojimo (3.1 ir 3.2 p.) ir apeliantė informuota, kad jai nėra taikomas pasirašytas nekonkuravimo susitarimas (4.1 p.). Taigi, iš šio dokumento matyti, kad bendrovė nurodė visas procedūras, kurios buvo atliktos iki darbo sutarties nutraukimo, nurodė kokiu pagrindu ir kada darbo sutartis nutraukiama.
9.7. Apeliantė, pasirašydama dokumentą, jį peržiūrėjo - ar nurodytas tas pats atleidimo iš darbo pagrindas dėl kurio ji buvo įspėta (DK 57 straipsnis), ar tinkamai nurodytos išmokamos apeliantei sumos. Teismas šį dokumentą laikė susitarimu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, kurio turinį apeliantė neva suprato (nes nesuprasti, būdama teisininke, negalėjo) ir sutiko su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu. Ypatingai pažymėtina, kad šiame dokumente nėra jokių sąsajų į darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu (nėra nurodytas nei darbo sutarties nutraukimo straipsnis, nei pagrindai), nei svarbiausia – šalių valia. Visa ši sutartis kalba apie darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio pagrindu, išlaikius DK 57 straipsnio atleidimo procedūrą, išmokant šiame straipsnyje numatytas sumas, kt.
9.8. Tik teikiant ieškinį teismui, atsirado ieškovės argumentas, kad atleidimo iš darbo pagrindas nurodytas, kaip klaida, o tai laikytina visiška gynybine ieškovės pozicija, kuri jokiais įrodymais civilinėje byloje nebuvo pagrįsta. Apeliantė dokumentą pasirašė paskutinę darbo dieną, apimta streso nematydama jokių indikacijų į kitą atleidimo iš darbo straipsnį, nei DK 57 straipsnį ir juolab neturėdama jokios valios darbo santykius nutraukti šalių susitarimu.
9.9. Teismas nepagrįstai, visiškai nevertino, kad apeliantė buvo teisininkė, tad atleidimo iš darbo pagrindą šalių susitarimu suprato ir privalėjo suprasti, nors apeliantė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad ji nedirbo su darbo teise, visos karjeros laikotarpiu dirba su korporatyvine teise ir darbo teisės niuansų neišmano (51 min. – 51 min. 32 s.).
9.10. Kai darbo santykiai nutraukiami darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas gali patvirtinti tik savo susipažinimą su jam pateikiama informacija. Susitarimai nutraukiant darbo santykius DK 57 straipsnio pagrindu yra nei galiojantys, nei logiški.
9.11. Ieškovė teigia, kad neva suklydo susitarime nurodydama atleidimo iš darbo pagrindą, tačiau niekada nebandė pakeisti atleidimo iš darbo pagrindo VSDFV, nesiėmė jokių veiksmų, net nepateikė jokio paaiškinimo dėl atleidimo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, nedalyvavo DGK posėdyje, kuris vyko nuotoliniu būdu ir dalyvauti buvo sudarytos visos galimybės, kas tik dar kartą parodo, kad bendrovė nemanė padariusi jokių klaidų nurodant atleidimo iš darbo pagrindą, o neva atleidusi apeliantę DK 57 straipsnio pagrindu.
9.12. Nagrinėjamu atveju jokios reikšmingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio būtinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo nurodytos. Įspėjime tenurodoma, kad apeliantės atliekamos pareigos yra perteklinės (šioje vietoje pažymėtina, kad iš įspėjimo net nėra aišku ar konkrečios apeliantės pareigos yra naikinamos, nes nurodyta, jog perteklinėmis yra pavaduotojų ir teisininko pareigybės, o konkrečiu atveju apeliantė dirbo direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigose, kito asmens šioje pozicijoje nebuvo). Jokie dokumentai, patvirtinantys struktūrinius pertvarkymus bendrovėje, apeliantei nebuvo pateikti.
10. Ieškovė UAB ,,Secure Nordic Payments“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodė, kad prašo jį atmesti, ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
10.1. Pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas pradėti darbo sutarties su apeliante nutraukimo procedūrą, buvo pokyčiai įmonėje. Šie pokyčiai prasidėjo dar 2021 m. sausio mėnesį. Ieškovė tarėsi su atsakove dėl jos galimybės įmonėje užimti kitas pareigas, apie tai buvo kalbama metiniame pokalbyje tarp atsakovės ir ieškovės atstovų. Šį faktą patvirtina byloje esantys susirašinėjimai tarp apeliantės ir ieškovės vadovės.
10.2. 2021 m. balandžio mėnesį ieškovės įmonės valdyba priėmė sprendimą, kad būtina mažinti įmonės išlaidas dėl nepalankios finansinės situacijos. Visu šiuo laikotarpiu ieškovė geranoriškai siekė rasti susitarimą su atsakove – ar tai būtų susitarimas dėl kitų pareigų, ar tai būtų susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Nebegalėdama ilgiau delsti, nes buvo valdybos įpareigota, ieškovė priėmė sprendimą keisti įmonės struktūrą ir naikinti direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovo pareigybes.
10.3. Tai, kad apeliantės funkcija įmonei tapo nebereikalinga, tačiau ieškovė ir toliau siekė rasti labiausiai abi puses tenkinantį sprendimą, o ne tiesiog atleisti apeliantę pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, patvirtina pati apeliantė savo apeliaciniame skunde, kuriame nurodo, kad: „2021 m. birželio 8 d. (dvi darbo dienos iki pateikto siūlymo nutraukti darbo santykius) bendrovė raštu apeliantės pasiteiravo, ar apeliantė svarstytu? apie vadovavimą organizacijos kūrimo departamentui, jo plėtrai bei augimui.“
10.4. Susitarimo dėl kitų pareigų įmonėje pasiekti nepavyko, todėl ieškovė pasiūlė atsakovei nutraukti darbo santykius šalių susitarimu. Kadangi iš pradžių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo su apeliante pasiekti nepavyko, ieškovė buvo pasiruošusi nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nes egzitavo tam būtinas pagrindas (struktūrinė pertvarka). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad galiausiai šalims susitarti pavyko, ieškovei nebebuvo reikalo nutraukinėti sutartį DK 57 straipsnio pagrindu.
10.5. Svarbus aspektas, kad apeliantė savo darbo pas ieškovę laikotarpiu padarė ieškovei žalos, kuri siekė daugiau nei 10 000,00 Eur. Derybų metu atsakovei buvo primintas šis faktas ir pasiūlyta į jį atsižvelgti keliant savo reikalavimus darbo sutarties nutraukimo sutarčiai, nes nepavykus dėl darbo sutarties nutraukimo susitarti abiem šalims, gali būti keliamas žalos atlyginimo klausimas. Nors apeliantė iš pradžių sutiko nutraukti darbo santykius šalių susitarimu ir pasirašė sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo, vėliau jai pateikus skundą DGK, ji paneigė savo geranorišką elgesį ir ieškovei neliko kitos išeities kaip reikalauti iš apeliantės atlyginti jos veiksmais darbdaviui padarytą žalą. Dėl žalos atlyginimo šiuo metu vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje Nr. e2-3694-1159/2022.
10.6. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo yra ne sutartis, kaip teigia apeliantė, bet priešingai – toks interpretavimas prieštarautų teisės aktams ir teismų praktikai. Jei tai būtų darbdavio sprendimas, kaip klaidingai teigia apeliantė, jis būtų pasirašytas tik darbdavio, tačiau kadangi tai yra sutartis, ją pasirašė tiek ieškovė, tiek apeliantė, o apeliantė po sutarties sudarymo nekėlė klausimo dėl šio sandorio negaliojimo (ji šių klausimų nekelia iki šiol), todėl sutartis, sudaryta tarp šalių, kuria buvo susitarta nutraukti darbo santykius, yra galiojanti ir sutarties šalims turi įstatymo galią.
10.7. Jei būtų panaikintas teismo sprendimas ir paliktas galioti DGK sprendimas, būtų sukurta situacija, kurioje egzistuoja galiojanti sutartis, kuria šalys nutraukė darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnis) ir taip pat egzistuoja DGK sprendimas, kuriuo konstatuota, kad darbo sutarties nutraukimas buvo tariamai neteisėtas, nes nebuvo išpildyti darbo sutarties nutraukimui visai kitu pagrindu (DK 57 straipsnis) keliami reikalavimai.
10.8. Darbo kodeksas nenumato galimybės vienai šaliai (be kitos šalies sutikimo) atšaukti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Kaip nurodoma teisės doktrinoje: „Jei šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo, po tam tikro laikotarpio atšaukti savo sutikimą ar pasiūlymą šalis gali tik su kitos šalies sutikimu.“ Ieškovė tokio sutikimo nėra davusi, todėl šalių sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu nėra atšaukta ir yra galiojanti.
10.9. Teiginiai dėl tariamai patirto spaudimo, kuris neva galėjo nulemti sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymą, laikytini gynybine apeliantės pozicija, kurią paneigia byloje esantys faktiniai duomenys. Kaip minėta, klausimas apie apeliantės pareigų pasikeitimą įmonėje buvo keliamas jau nuo balandžio mėnesio. Akivaizdu, kad stresas, dėl kurio būtų priimami nepagrįsti sprendimai, negali trukti kelis mėnesius. Be to, akivaizdu, kad žmogus, nuolat savo profesinėje veikloje susiduriantis su derybomis nepatiria šiais klausimais tokio streso, dėl kurio negalėtų suvokti savo veiksmų.
10.10. Apeliantės teiginius dėl suprastėjusios sveikatos paneigia pačios apeliantės į bylą pateikti įrodymai, t. y. prie atsiliepimo į ieškinį pridėtas susirašinėjimas tarp apeliantės ir ieškovės vadovės, vykęs dar prieš minimą pokalbį, kuriame apeliantė nurodė: „Neatvažiuosiu, nes turiu jau seniai suplanuotą vizitą pas gydytoją.“ Tai akivaizdžiai patvirtina, kad į gydytoją apeliantė kreipėsi ne dėl gauto įspėjimo ar pokalbių su ieškovės atstovais, o visiškai dėl kitų priežasčių.
10.11. Sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo neturi absoliučiai jokios logikos ir visiškai nėra reikalinga, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio pagrindu. Tai patvirtina, kad darbo sutartis nebuvo nutraukta DK 57 straipsnio pagrindu, o buvo nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu. Tai, kad apeliantė suprato, jog sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo neturėtų būti pasirašoma, jei darbo sutartis būtų nutraukiama DK 57 straipsnio pagrindu, patvirtino pati apeliantė teismo posėdžio metu (Teismo posėdžio garso įrašas nuo 56:20 iki 56:35 min.).
10.12. Nepaisant to, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantės specializacija nėra darbo teisė, nekyla abejonių, kad bet kuris profesionalus teisininkas supranta, kas yra sutartis ir kokią galią ji turi ją sudarančioms šalims ir kokias pasekmes sukelia. Tai suprato ir apeliantė sudarydama sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo. Ji, būdama profesionale teisininke, pasirašė sutartį, kuria sutiko su visomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis ir kuria įsipareigojo neturėti jokių bet kokios rūšies reikalavimų darbdaviui.
10.13. Sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo, sudarytame tarp ieškovės ir apeliantės, buvo padaryta techninė klaida. Šia sutartimi buvo nutraukiama darbo sutartis su ieškovės direktoriaus pavaduotoja ir teisės reikalų vadove, t. y. pagrindine teisinių klausimų sprendėja. Sutarties dėl darbo sutarties projektą rengė kitas darbuotojas, kuris neturi tokios aukštos teisinės kvalifikacijos ir kompetencijų, kaip apeliantė.
10.14. Būtent dėl šios priežasties sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo atsirado klaida, kurią iš dalies nulėmė ir tai, kad, kol su apeliante nebuvo pasiektas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, jai buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties darbuotojas, rengęs sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, neįsigilino, kad, pasiekus susitarimą tarp šalių, darbo santykių pasibaigimo pagrindas pasikeitė, ir nurodė tą DK straipsnį, kuris buvo nurodytas įspėjime, nors likęs sutarties dėl darbo sutarties nutraukimo turinys, kaip išsamiai atskleista aukščiau, akivaizdžiai rodo, jog faktiškai buvo susitarta dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 54 straipsnis).
10.15. Tai, kad buvo suklysta sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nurodant netinkamą DK straipsnį, nulėmė šios klaidos tąsą ir jos perkėlimą į pranešimą VSDFV. Ieškovo pranešimus VSDFV teikia ne teisininkai ir ne darbuotojai, kurie turėjo informaciją apie visą ieškovės ir apeliantės darbo sutarties nutraukimo procesą. Akivaizdu, kad asmuo, teikiantis pranešimus VSDFV, tiesiog nurašė sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytą DK straipsnį ir nesigilino į visą likusį šios sutarties turinį, nes tai nėra jo pareiga.
10.16. Taip pat pažymėtina, kad apie šią klaidą ieškovė sužinojo tik gavusi DGK sprendimą, tačiau tada buvo priimtas logiškas ir pagrįstas sprendimas, kad nėra pagrindo prašyti VSDFV atlikti pakeitimus tol, kol ginčo nagrinėjimas nėra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tik juo bus galutinai nuspręsta, koks darbo santykių pabaigos pagrindas turi būti nurodytas VSDF. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tai, jog ieškovė nesiekė pakeisti VSDF nurodyto darbo santykių pabaigos pagrindo, kažkaip pagrindžia apeliantės poziciją.
10.17. Jei būtų laikomasi pozicijos, kad DK 57 straipsnio nurodymas sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo nėra klaida (nors teismas pagrįstai įvertino, kad yra), tokiu atveju ši nuostata turėtų būti traktuojama kaip šalių laisvos valios išraiška nurodyti, kas lėmė darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas ir principas, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taip pat, nepriklausomai nuo to, ar DK 57 straipsnio nurodymas sutartyje dėl darbo sutarties nutraukimo būtų laikomas suklydimu, ar ne, tai niekaip nedarytų įtakos kitų šios sutarties nuostatų galiojimui, įskaitant nuostatą, kad apeliantė neturi ir neturės jokių reikalavimų ieškovei.
10.18. Klaidos dėl netinkamo DK straipsnio nurodymas nedaro šios sutarties negaliojančia, o net laikant tai ne klaida, tai nepaneigtų darbo santykių pabaigos šalims susitarus, nes likęs sutarties turinys visiškai patvirtina abipusio šalių susitarimo egzistavimą. Šiuo atveju apeliantė, laisvai sudarydama sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo, jei, kaip ji teigia, ja patvirtino, kad darbo sutartis yra nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ji patvirtino, kad darbo sutartis yra nutraukiama teisėtai ir pagrįstai, įskaitant ir tai, kad apeliantė buvo tinkamai įspėta apie darbo sutarties nutraukimą.
10.19. Darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu atvejais susitarimai dėl darbo sutarties nutraukimo nesudaromi, todėl įprastai vienintelis objektyvus būdas įsitikinti, ar darbuotojas turėjo reikiamą informaciją, susijusią su jo darbo sutarties nutraukimu, yra tik įspėjimo turinys. Sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta, todėl pagrindinis informacijos šaltinis, kuriuo turi būti remiamasi nustatant, ar apeliantė turėjo reikiamą informaciją, susijusią su jos darbo sutarties nutraukimu, turi būti būtent ši sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo.
10.20. Net jei teismas nuspręstų neatsižvelgti į šalių sudarytą galiojančią sutartį, kuria darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, ir laikytų, jog darbo santykiai nutrūko DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo tokiu atveju turi būti vertintina kaip įrodymas, jog DK 57 straipsnis buvo taikomas tinkamai, nes tai, pasirašydama šią sutartį, patvirtino apeliantė, o ieškovės įmonėje egzistavo reikalinga faktų visuma darbo santykiams su apeliante nutraukti vadovaujantis DK 57 straipsniu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo dalis, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. - pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:
13.1. 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 75 pagrindu atsakovė dirbo ieškovės įmonėje teisinių reikalų vadovės pareigose.
13.2. 2021 m. sausio 5 d. susitarimu dėl darbo sutarties pakeitimo jos pareigybė buvo pakeista į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams, padidintas darbo užmokestis. 2021 m. balandžio 12 d. vyko ieškovės valdybos posėdis, kurio metu taupymo tikslu buvo nuspręsta sumažinti 2021 metais patiriamas bendrovės išlaidas.
13.3. 2021 m. gegužės 11 d. ieškovės direktorė priėmė įsakymą Nr. VID-21-34 dėl struktūrinių pokyčių patvirtinimo, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, patvirtino UAB „Secure Nordic Payments“ struktūrinius pokyčius nuo 2021 m. gegužės 11 d.
13.4. 2021 m. birželio 11 d. ieškovė pateikė atsakovei siūlymą Nr. DSN 75, kuriuo pasiūlė atsakovei nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu nuo 2021 m. birželio 21 d. išmokant 1 mėnesio kompensaciją, kt. atsakovei tenkančias išmokas, tačiau atsakovė nebuvo linkusi priimti šio siūlymo dėl mažos išeitinės kompensacijos.
13.5. 2021 m. birželio 14 d. atsakovei įteiktas 2021 m. birželio 14 d. pranešimas Nr. 2021/01 apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2021 m. birželio 29 d. dėl bendrovėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų. Atsakovė tą pačią dieną vizavo šio pranešimo gavimą, nurodydama, kad su tokiu atleidimo pagrindu ji nesutinka.
13.6. 2021 m. birželio 29 d. ginčo šalys pasirašė darbo sutarties nutraukimo sutartį, kurioje, be kita ko, nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartį Nr. 75 įskaitant visus ir bet kokius pakeitimus ir / ar priedus prie jos nutraukia nuo 2021 m. birželio 29 d., kuri laikoma paskutine darbuotojo darbo diena; kad darbo sutartis yra nutraukiama dėl įmonėje atliekamų struktūrinių pertvarkymų vadovaujantis DK 57 straipsniu; kad šiuo pagrindu darbuotojas 2021 m. birželio 14 d. buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, jam buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, kurį jis gavo.
Dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo
14. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad darbdavys su darbuotoja neteisėtai nutraukė darbo santykius DK 57 straipsnio pagrindu. Be to, nagrinėjamu atveju jokios reikšmingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio būtinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą apeliantei nebuvo nurodytos. Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės teigiama, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu ir netgi vertinant, jog sutartis buvo nutraukta DK 57 straipsnio pagrindu, visos būtinosios sutarties nutraukimo procedūros buvo išlaikytos, todėl darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu (DK 54 straipsnis), ar darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis).
15. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie du darbo santykių nutraukimo būdai iš esmės skiriasi, t. y. darbo sutartis šalių sutarimu gali būti nutraukiama bet kada pasiūlius vienai iš šalių ir raštu susitarus dėl sąlygų, kurioms esant bus nutraukti darbo santykiai. Tuo tarpu sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės gali būti nutraukiama tik esant sąlygoms, nurodytoms DK 57 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose. Be to, pagal to paties straipsnio 2 dalį, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad DK 54 straipsnio pagrindu nutraukti darbo sutartį galima, kai yra abiejų šalių suderinta tikroji valia dėl tokios darbo santykių pabaigos. Tai, ar šalių susitarimas atitinka jų tikrąją valią, turi būti patikrinama kiekvienu atveju, kai kyla ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Esminis reikalavimas, kad toks susitarimas būtų pasiektas šalių laisva valia, nenulemtas spaudimo ar kitokios neleistinos įtakos, būtų tinkamai įformintas šalims apsikeičiant rašytiniais dokumentais pagal DK 54 straipsnyje nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir inidividualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1).
17. Tuo tarpu pasisakydamas dėl DK 57 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog darbo sutarties nutraukimo teisėtumą lemia ne tik priežasčių realumas bei jų ryšys su tuo, kad darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tapo perteklinės, bet ir tinkamai įvykdyta darbuotojo atleidimo procedūra. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis). Struktūrinių pokyčių realumas ir būtinumas, pagrindžiantis konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, negali paneigti DK 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo garantijos jo sutikimu užimti laisvas darbo vietas, kurios sukuriamos įgyvendinant darbo organizavimo pokyčius. Darbuotojas gali būti atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu tik jeigu laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022).
18. Nagrinėjamu atveju pasisakant dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta sutartis nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu, atkreiptinas dėmesys į keletą esminių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Pirmiausia, byloje ginčo dėl to, kad šalys bandė spręsti ginčą šalių sutarimu, t. y. nutraukti sutartį DK 54 straipsnio pagrindu, nėra. Kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantei derybų procese buvo priminta apie darbdavio atžvilgiu padarytą žalą, dėl kurios šiuo metu vyksta ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o apeliantė (darbuotoja) nurodė, kad konsensuso tarp šalių nebuvo būtent dėl išeitinės išmokos dydžio, kuris buvo pasiūlytas per mažas. Taigi, akivaizdu, kad šiuo metu tarp šalių vykstantis ginčas dėl žalos atlyginimo, rodo tarp darbdavio ir darbuotojos iki galo neišspręstą ginčą. Ir nors šiuo atveju žalos atlyginimas tiesiogiai nesusijęs su darbo sutarties nutraukimo pagrindu, pats darbdavys nurodė, kad į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik po to, kai darbuotoja kreipėsi į DGK.
19. Antra, šalys buvo pasirašę sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo DK 57 straipsnio pagrindu. Darbdavys iš esmės teigia, kad sutartyje buvo nurodytas klaidingas DK straipsnis, o darbuotoja, kaip teisininkė, sąmoningai turėjo suvokti, kad darbo santykiai nutraukiami būtent DK 54 straipsnio pagrindu. Be to, susitarimo projektą rengė ne teisininkas, o kitas darbuotojas, turintis mažesnę kompetenciją nei atleidžiama darbuotoja, todėl įsivėlė klaida. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su darbdavio argumentu, kad rašytinis sutarties nutraukimas yra būtinas būtent nutraukiant sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnio 4 dalis), tačiau kita vertus, darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva įrodo byloje esantis įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo naikinant apeliantės pareigybę (nenurodant jokių naikinamos pareigybės priežasčių). Taip pat tai, kad apeliantės darbo sutartis buvo nutraukta po dviejų savaičių nuo įspėjimo, išmokant apeliantei dviejų savaičių dydžio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Svarbu ir tai, kad 2021 m. birželio 22 d. apeliantei bendrovės direktorės buvo atsiųstos laisvos pozicijos, el. laiške nurodant „<...>pozicijos siūlomos taip, kaip yra nurodyta DK straipsnyje<...>“. Be to, nutraukus darbo sutartį buvo pranešta VSDFV, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodant DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nesiimta jokių aktyvių veiksmų taisyti nurodytą atleidimo pagrindą. Taigi, viena vertus, darbdavys teigia, kad susitarime buvo įsivėlusi klaida dėl netinkamo straipsnio įrašymo, kita vertus, darbdavys stengėsi formaliai išpildyti visus DK 57 straipsnyje nurodytus reikalavimus, siekiant teisėtai nutraukti darbo sutartį su darbuotoja. Vadinasi, iš esmės tai, jog atleidžiama darbuotoja buvo atsakinga už teisinius reikalus, netrukdė kitam įmonės darbuotojui ar direktorei veikti iš esmės pagal DK 57 straipsnio reikalavimus, t. y. net ir neturint teisinio išsilavinimo ir tokios kompetencijos kaip apeliantės, todėl labiausiai tikėtina, jog iš tiesų rašymo apsirikimas nebuvo padarytas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kai darbuotoja ir darbdavys, pirmiausia, derėjosi darbo santykius nutraukti bendru sutarimu, tačiau galiausiai darbdavio buvo nupręsta juos nutraukti DK 57 straipsnio pagrindu. Tai, kad buvo priimtas sprendimas atsisakyti tam tikrų pareigybių ir mažinti įmonės kaštus, nurodė pats darbdavys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl logiška, jog nepasiekus susitarimo, vienintelis teisėtas ir ekonomiškai palankiausias darbdaviui pagrindas atleisti darbuotoją šiuo atveju galėjo būti tai, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad darbo santykiai buvo nutraukti DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbo santykių nutraukimo teisėtumo šiuo pagrindu, nes nagrinėjamu atveju jokios reikšmingos ekonominės, organizacinės ar gamybinio būtinumo priežastys įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo nurodytos. Be to, apeliantė pažymėjo, kad įspėjime tebuvo nurodoma, kad darbuotojos atliekamos pareigos yra perteklinės. Taigi, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kai kurių reikalavimų, norint teisėtai nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, galėtų būti darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo priežastimi, jos turi lemti konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą. Tai reiškia, kad minėtas realias su darbdavio veikla susijusias priežastis ir darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą turi sieti tiesioginis priežastinis ryšys, o konkretaus darbuotojo darbo funkcijos nereikalingumas turi būti tiesioginė darbo organizavimo pakeitimų ar kitokių su darbdavio veikla susijusių priežasčių pasekmė. Kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė, darbdavys sprendimą dėl darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimo gali priimti dėl to, kad jis visiškai atsisako atleidžiamo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos, nusprendžia sumažinti tą pačią funkciją atliekančių darbuotojų skaičių ar atlikti kitus darbo organizavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).
22. Darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę ar etatą pats savaime negali būti pripažintas pakankamu ir svarbiu pagrindu nutraukti darbo sutartį. Įstatymų leidėjas darbdaviui yra nustatęs pareigą pagrįsti priežasčių, dėl kurių darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė, realumą. Darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę ar etatą yra ne priežastis, o tiesioginė pasekmė tų objektyviai egzistuojančių vidinių ar išorinių aplinkybių (priežasčių), kurios lemia, kad darbdavio veiklos tikslams įgyvendinti darbuotojo atliekama funkcija tampa nebereikalinga, dėl to darbdavys priima sprendimą panaikinti konkrečią pareigybę ar etatą. <...> darbdavys turi pareigą įspėjime nutraukti darbo sutartį, nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį, o to nepadarius yra pažeidžiami įstatymo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).
23. Įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, nurodyta klaidingai ar yra nekonkreti, taip pat jei nurodyta kita priežastis nei ta, kuria iš tikrųjų grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).
24. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės nevertindamas, ar įmonėje reikalingas atleistos darbuotojos etatas, atkreipia dėmesį, jog valdybos posėdyje buvo iš esmės nuspręsta mažinti 2021 metų įmonės kaštus, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo nuspręsta vykdyti konkrečius struktūrinius pokyčius, t. y. pvz:. perleisti dalį funkcijų kitiems darbuotojams. Be to, pats darbdavys bylos nagrinėjimo metu teigė, kad klaida teisiniuose dokumentuose įsivėlė būtent todėl, jog apart atleistos darbuotojos niekas įmonėje neturi tokios aukštos kompetencijos spręsti teisinius klausimus. Vertinant byloje esantį įspėjimą pateiktą darbuotojai, matyti, jog jame buvo nurodyta, kad bus panaikintos pavaduotojų ir teisininko pareigybės, todėl apeliantė bus atleidžiama iš pareigų, nors tuo metu ji dirbo direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams. Papildomų dokumentų, pagrindžiančių struktūrinius pertvarkymus, kartu su pranešimu darbuotojai nebuvo pateikta. Svarbi aplinkybė ir tai, kad darbuotojai apie ,,struktūrinius pertvarkymus“ buvo praneša tik jai nesutikus nutraukti darbo santykių šalių susitarimu, tai patvirtina byloje esantys pranešimai, el. susirašinėjimai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus struktūrinių pokyčių inicijavimas siekiant sumažinti ekonominius kaštus atleidžiant darbuotojus, nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų, negali būti laikomas teisėtu. Sutiktina su DGK, jog jei atsakovė realiai nusprendė atlikti struktūrinius pertvarkymus, šių realių struktūrinių pertvarkymų projektas pirmiausia turėjo būti tinkamai įformintas bei patvirtintas atsakovės steigėjų, o po to pateiktas supažindinti su darbuotojų atstovais ir/ar darbuotojais, tuo būdu tinkamai informuojant darbuotojus apie struktūrinius pertvarkymus priežastis ir vykdymo tvarką.
25. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nutraukiant darbo sutartį su ieškove atsakovė neįrodė, kad realiai egzistavo svarbi ieškovės atleidimo iš darbo priežastis, dėl kurios neatleidus ieškovės iš darbo būtų iš esmės pažeisti darbdavio (atsakovės) interesai. Taip pat neįrodė, kad įmonėje realiai būtų atlikti struktūriniai pokyčiai, dėl kurių būtų naikinama būtent apeliantės pareigybė, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
27. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies yra naikinamas pirmosios instancijos sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nuspręsta apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, t. y. ieškovės ieškinį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo dalis reikalavimo paliktas nenagrinėta, palikti nepakeistą.
30. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1 208,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Už šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą atsakovė patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, viso bylinėjimosi metu atsakovė patyrė 1 874,49 Eur (1 208,99 + 665,50) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
31. Teismas, įvertinęs advokato laiko ir darbo sąnaudas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtos išlaidų sumos už kiekvieną rengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, atsakovei iš ieškovės priteisia 1874,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
apeliantės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pas ieškovę UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, nuo 2021 m. birželio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu.
Pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, negrąžinant ieškovės į darbą.
Išieškoti atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, 6564,25 Eur (šešis tūkstančius penki šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 25 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 187,55 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus, 55 ct) vidutinį darbo dienos užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Sumos su privalomais mokesčiais.
Išieškoti atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB „Secure Nordic Payments“, j. a. k. 303262295, 2000,51 Eur (du tūkstančius eurų, 51 ct) kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį. Suma su privalomais mokesčiais.
Atmesti atsakovės likusią prašymo dalį.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-131-13334, netenka galios.
Priteisti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Secure Nordic Payments“, juridinio asmens kodas 303262295, 1 874,49 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Urmila Valiukienė