Civilinė byla Nr. e2-175-512/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01691-2020-2

   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.1.; 2.6.4.;      2.6.8.11.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

   (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, 

dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovui advokatui R. G., atsakovės UAB „Jūrmazgė“ atstovams R. D., advokatui A. I., trečiojo asmens UAB “Arvadas” atstovui advokatui M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB „Jūrmazgė“ dėl skolos priteisimo, atsakovės UAB „Jūrmazgė“ priešieškinį (patikslintą) atsakovei BUAB „VLL Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar niekiniu, tretieji asmenys pagal priešieškinį AB „Kruizinių laivų terminalas“ (buvęs AB „Klaipėdos laivų remontas“), UAB „Arvadas“.

Teismas

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Jūrmazgė“ priteisti 16 767,77 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovui grąžinti permokėtą žyminį mokestį.

Nurodė, kad M. T. ir UAB „VLL Group“ 2019-12-05 sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius - UAB „VLL Group“, atlygintinai perleido naujajam kreditoriui – M. T., UAB „VLL Group“ reikalavimo teisę į skolą, regreso tvarka išreikalautiną iš skolininko UAB „Jūrmazgė“, t.y. teisę reikalauti to, ką UAB „VLL Group“ įvykdė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018. Vadovaujantis Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, UAB „VLL Group“ teisių perėmėjas ieškovas M. T. reiškia reikalavimą atsakovei UAB „Jūrmazgė“ šioje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. 2012-10-01 AB „Klaipėdos laivų remontas“ su UAB „VLL Group“ pasirašė Rangos sutartį Nr. 2012/10/01 dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų, t.y. laivo antstato, portalų, laivo mechanizmų, laivo strėlių plovimo - valymo ir dažymo. 2012-10-02 UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“ sudarė Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR, kuria UAB „Jūrmazgė“ įsipareigojo atlikti plovimo – valymo aukštu spaudimu 300 bar., 1000 bar., valymo srautu SW, SA 2 klase ir dažymo darbus AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, o UAB „VLL Group“ įsipareigojo sumokėti 66 000 Lt. 2012-11-30 UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“ pasirašė Techninį – finansinį darbų atlikimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „Jūrmazgė“ pagal Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR nuo 2012-10-30 iki 2012-11-30 AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje atliko plovimo – valymo 300 bar, 1000 bar. paruošimo dažymui ir dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“. Atliktų darbų vertė 65 150 Lt. Šiai sumai UAB „Jūrmazgė“ UAB „VLL Group“ išrašė 2012-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija JŪRM11 Nr. 0000189. Atliekant laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus, oranžinės spalvos dažais buvo aptaškytas netoliese stovėjęs laivas „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis E. K., laivas „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytojas Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ ir laivas „(duomenys neskelbtini)“, priklausantis UAB „Savas“. Minėti nukentėję asmenys dėl laivų apgadinimu patirtos turtinės žalos atlyginimo, reikšdami reikalavimus atsakovams UAB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“, civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. L2-7862-613/2014, Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-57-328/2017).  UAB „Jūrmazgė“ civilinėje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo. 2017-02-08 rašte Nr. JŪR-17.02-034, adresuotame UAB „Alindra“ direktoriui A. B., UAB „Jūrmazgė“ nurodė, kad ji minėtos bendrovės pateiktais dažais Normadur Ral 2004 (oranžinės spalvos) atliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus. Išnagrinėjus civilinę bylą pagal E. K. ieškinį, UAB „Savas“ ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Ananina“ reikalavimus dėl jų apgadintų laivų žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017, buvo nuspręsta ieškovės E. K. ieškinį tenkinti iš dalies – jai solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteisti 23 527,14 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš UAB „VLL Group“ priteisti 2 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens UAB „Savas“ ieškinį tenkinti iš dalies – jai solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteisti 22 884,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš UAB „VLL Group“ priteisti 854,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ ieškinį tenkinti iš dalies – jai solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteisti 1 657,21 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Viso ieškovei E. K., tretiesiems asmenims UAB „Savas“ ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteista 48 068,85 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi yra nustatyta, jog žalą tretiesiems asmenims E. K., UAB „Savas“ bei Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Ananina“ padarė bendrai AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus kartu su UAB „VLL Group“, kuri veikė, kaip AB „Klaipėdos laivų remontas“ subrangovas ir kartu užsakovas UAB „Jūrmazgė“ atžvilgiu, pagal 2012-10-02 sudarytą Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR, atliko ir UAB „Jūrmazgė“. Ikiteisminio tyrimo bei civilinės bylos nagrinėjimo metu tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. D., tiek UAB „VLL Group“ darbuotojai patvirtino, jog faktiškai laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo oranžiniais dažais Normadur Ral 2004 darbus, kurių metu buvo apgadinti greta stovėję laivai, atliko UAB „VLL Group“ darbuotojai J. Č., G. R., A. C. bei UAB „Jūrmazgė“ darbuotojai V. F. ir A. I.. 2012-11-30 UAB „VLL Group“ (užsakovas) ir UAB „Jūrmazgė“ pasirašė Techninį – finansinį darbų atlikimo aktą, patvirtinantį, kad UAB „Jūrmazgė“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje atliko plovimo – valymo, paruošimo dažymui ir dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ už 65 150 Lt.  Ieškovas teigia, kad turtinė žala apgadinant laivus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiems asmenims E. K., UAB „Savas“ ir UAB „Quali Tech ir Ananina“ buvo padaryta ne tik bendrais AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“, bet ir UAB „Jūrmazgė“, kartu atlikusių laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus, veiksmais, pasireiškusiais, kaip konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartyje, neveikimu, t.y. neužtikrinus, jog šalia stovintiems laivams nebūtų padaryta žala, nepasirūpinus šalia stovinčių laivų apsauga nuo galimo aptaškymo dažais, nestabdžius dažymo darbų esant nepalankioms meteorologinėms sąlygomis ir nesant tinkamo darbo aplinkos paruošimo. Atitinkamai UAB „Jūrmazgė“ veiksmuose yra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos: nukentėjusiems asmenims padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su dažymo darbus atlikusių UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“ veiksmais, jos kartu su AB „Klaipėdos laivų remontas“ įvykdė generalinį deliktą.  Esant nustatytam, jog žala buvo padaryta bendrais veiksmais, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas, todėl minėtų asmenų atsakomybė už padarytą žalą yra solidari. Civilinės bylos, kurioje buvo priimta Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartis, nagrinėjimo metu nukentėjusieji nereiškė reikalavimų dėl žalos atlyginimo solidariam skolininkui (žalą padariusiam asmeniui) UAB „Jūrmazgė“, tačiau kreditorių pasirinkimas, kuriems iš solidarių skolininkų pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nepanaikina skolininko, kuriam reikalavimai nepareikšti, civilinės atsakomybės. Šiuo atveju nukentėję asmenys reikalavimus dėl solidarios prievolės įvykdymo pareiškė tik AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL group“, tačiau solidarus skolininkas UAB „Jūrmazgė“ buvo įtrauktas į civilinę bylą, kurioje buvo priimta Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartis, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir turėjo galimybę pareikšti visus atsikirtimus nukentėjusių asmenų reikalavimams. Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi buvo konstatuotas žalos dydis 48 068,85 Eur, todėl solidarių skolininkų dalys sudaro 16 022,95 Eur (48 068,85 Eur /3). UAB „VLL Group“ patyrė 18 145,12 Eur solidarios prievolės įvykdymo išlaidų (5 812,82 Eur palūkanų, 2033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų E. K. ir 1 784,86 Eur vykdymo išlaidų dėl skolos jai išieškojimo, 5 654,97 Eur palūkanų, 854,39 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Savas“ ir 2 004,33 Eur vykdymo išlaidų dėl skolos jai išieškojimo), kur solidarių skolininkų skolos dalys sudaro – 6 048,37 Eur (18 145,12 Eur / 3). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas UAB „VLL Group“ (o šiuo atveju – UAB „VLL Group“ teisių perėmėjas ieškovas M. T.) turi teisę regreso tvarka reikalauti iš bendraskolės UAB „Jūrmazgė“ lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, įskaitant solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas, t.y. 22 071,32 Eur.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį, antstoliai B. T. ir A. S. iš UAB „VLL Group“ išieškojo nutartimi priteistas sumas, o AB „Kruizinių laivų terminalas“ ir ADB „Gjensidige“ sumokėjo UAB „VLL Group“ jiems pagal 2018-07-11 susitarimą tenkančias sumas. UAB „VLL Group“ savo ruožtu buvo įvykdytas susitarimas dėl 33 535,54 Eur skolos, palūkanų, vykdymo išlaidų sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad žalą nukentėjusiems asmenims kartu padarė ir UAB „Jūrmazgė“, prašo iš atsakovės ieškovui priteisti ½ dalį UAB „VLL Group“ įvykdytos prievolės dalies, t.y. 16 767,77 Eur.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, 2017-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir 2018-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra nustatyta, kad laivai buvo apgadinti laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. ir kaltę dėl laivų apgadinimo pripažino AB “Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“. UAB „Jūrmazgė“ visus darbus baigė 2012 m. lapkričio 22 d., kai laivas „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo doke, todėl padaryta žala negalėjo būti UAB „Jūrmazgė“ veiksmų rezultatas. M. T. šioje civilinėje byloje nebegali ginčyti 2017-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir 2018-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytų faktų ir teisinių santykių, todėl M. T. ieškinyje nepagrįstai keliamas klausimas dėl UAB „Jūrmazgė“ kaltės už bendrai padarytą žalą. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, be kita ko, nurodė, kad M. T. ir UAB „VLL Group“ nepranešė UAB „Jūrmazgė“ apie reikalavimo perleidimą, todėl 2019-12-05 reikalavimo perleidimo sutartis atsakovei negali sukurti jokių teisinių padarinių. Be to, ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovė pateikė priešieškinį (vėliau patikslintą), kuriuo prašo ieškinį atmesti, 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu šis priešieškinio reikalavimas būtų atmestas prašo 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, kad UAB „VLL Group“ pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį bei pagal 2018-07-11 tarp ADB „Gjensidige“, AB „Kruizinių laivų terminalas“ ir UAB „VLL Group“ pasirašytą susitarimą neturėjo jokios reikalavimo teisės į UAB „Jūrmazgė“ dėl žalos atlyginimo, todėl pagal 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį M. T. negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš UAB „Jūrmazgė“ žalos atlyginimo priteisimo. Susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nustato, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, tačiau tarp A. K. ir UAB „VLL Group“ nebuvo sudaryta darbo sutartis.  A. K. vos pradėjęs eiti UAB „VLL Group“ vadovo pareigas susirgo ir įmonės vadovo pareigų nevykdė. Juridinių asmenų registro išrašai parodo, kad UAB „VLL Group“ akcininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas yra V. T.. A. K. jokio darbo užmokesčio iš UAB „VLL Group“ negavo ir bendrovės vadovo funkcijų negalėjo atlikti ir neatliko, todėl UAB „VLL Group“ faktinis vadovas 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu buvo V. T.. Be to, 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartis negali būti pripažinta kaip sandoris, nes nebuvo jokio UAB „VLL Group“ intereso sudaryti šią sutartį, ši sutartis nebuvo vykdoma ir šia sutartimi nėra išreikšta UAB „VLL Group“ valia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra fiktyvi (tariama, apsimestinė), buvo surašyta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad atliekamas UAB „VLL Group“ skolos, atsiradusios pagal 2019-05-08 Palangos m. 3 - ojo notarų biuro notarės S. Ž. patvirtintą sutartį notarinio registro Nr. 2075, įskaitymas. 2019-05-08 Palangos m. 3 - ojo notarų biuro notarės S. Ž. patvirtintoje sutartyje notarinio registro Nr. 2075 nurodyta, kad M. T. veikia pagal 2019-03-28 įgaliojimą notarinio registro Nr. 1394, atstovaujantis V. T., todėl 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties tikrosios šalys turėjo būti ne M. T. ir UAB „VLL Group“, atstovaujama įmonės vadovo A. K., bet V. T. ir UAB „VLL Group“, atstovaujama V. T.. Pažymi, jog 2020-06-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-691- 253/2020 buvo patvirtintas UAB „VLL Group“ kreditorių sąrašas, tačiau jokie M. T. ar V. T. reikalavimai UAB „VLL Group“ nebuvo patvirtinti.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, nurodė, kad su priešieškiniu (patikslintu priešieškiniu) nesutinka. Įstatyme nustatytų pagrindų 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti tariamu ar apsimestiniu sandoriu nėra, šią sutartį sudarė ieškovas ir įgaliojimus veikti UAB „VLL Group“ vardu turintis vadovas A. K., sutartimi šalys siekė konkrečių teisinių padarinių, sutartis buvo įvykdyta, sutartis atitinka CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra teisėta. Atsakovės informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą jiems pareiškus ieškinį teisme, atitinka CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl yra galimas. 2018-07-11 tarp ADB „Gjensidige“, AB „Kruizinių laivų terminalas“ ir UAB „VLL Group“ buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl proporcijų, kuriomis kiekvienas iš minėtų asmenų padengs Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi konstatuotą žalą, palūkanas E. K., UAB „Savas“ ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ bei antstolių vykdymo išlaidas. Minėtas susitarimas nustatė tik teismo konstatuotos žalos atlyginimo proporcijas, o civilinė minėtų asmenų atsakomybė buvo konstatuota civilinėje byloje teismo sprendimu. UAB „Jūrmazgė“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Tai, kad ji byloje nebuvo įtraukta atsakove, buvo ieškovų įgyvendinta teisė pasirinkti solidarius skolininkus, kuriems reikšti reikalavimus, tačiau toks ieškovų pasirinkimas, esant duomenų, jog už žalą yra atsakinga ir UAB „Jūrmazgė“, nešalina prievolę įvykdžiusio solidaraus skolininko teisės regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Sudarant 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, jos šalys siekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas – skolininkė UAB „VLL Group“ perleido savo reikalavimą į UAB „Jūrmazgė“ kreditoriui M. T., ko pasėkoje M. T. įgijo turtinę reikalavimo teisę į atsakovę, o UAB „VLL Group“ sumažino savo įsiskolinimo M. T. dydį. Sutartis ne tik buvo pradėta vykdyti, bet ir įvykdyta – jos pagrindu įskaitymo būdu sumažėjo UAB „VLL Group“ įsiskolinimas M. T..

BUAB “VLL Group”, atstovaujama nemokumo administartorės įgalioto asmens, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad iš 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, jog UAB „VLL Group“ vardu reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė A. K.. A. K. UAB „VLL Group“ vadovu buvo paskirtas 2019-10-16 vienintelio akcininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu. Klaipėdos apygardos teismas 2020-03-03 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020-04-08, BUAB „VLL Group“ iškėlė bankroto bylą. Nemokumo administratorius 2020-04-08 išsiuntė prašymą dėl BUAB „VLL Group“ dokumentų ir turto perdavimo. Kadangi dokumentai ir turtas nurodytu terminu nebuvo pateikti, nemokumo administratorė 2020-04-28 išsiuntė paskutiniam vadovui A. K. pakartotinį prašymą dėl dokumentų ir turto perdavimo. Įmonės turtas neperduotas nemokumo administratoriui iki šiol. Nors A. K. vadovu buvo paskirtas dar 2019-10-16, tačiau, duomenų, jog su juo UAB „VLL Group“ būtų sudariusi darbo sutartį, nemokumo administratorė neturi. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir VSDFV duomenys apie apdraustuosius asmenis. A. K. tarp UAB “VLL Group“ apdraustųjų nebuvo nurodytas. Mano, jog yra pagrindas tenkinti priešieškinį ir pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį nesudaryta arba niekine ir negaliojančio nuo jos sudarymo momento. Tačiau nesutiko su priešieškinio argumentais, jog UAB “VLL Group“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Jūrmazgė“. Pastaroji buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes jai atliekant darbus pagal 2012-10-02 subrangos sutartį buvo apgadinti šalia stovėję laivai, todėl priteisus iš UAB “VLL Group“ padarytą žalą, kuri buvo padaryta subrangovo UAB „Jūrmazgė“, UAB “VLL Group“ turi teisę reikalauti, kad šią žalą atlygintų ją padaręs asmuo.

Trečiasis asmuo AB „Kruizinių laivų terminalas“ atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad šalių reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad mano, jog UAB „Jūrmazgė“, jei būtų patenkintas ieškinys, tenkanti atsakomybės dalis UAB „VLL Group“ atsžvilgiu būtų 10 948,91 Eur.

Trečiasis asmuo UAB „Arvadas“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad ieškovo ir atsakovės pareikšti reikalavimai nėra niekaip susiję su UAB „Arvadas“ interesais bei teisėmis, UAB „Arvadas“ neatliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbų, jos su UAB „VLL Group“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Pasisakydamas dėl kitų aplinkybių, UAB „Arvadas“ nurodė, kad ieškovas, būdamas faktinis UAB „VLL Group“ vadovas, supratęs, kad įmonei bus iškelta bankroto byla sudarė eilę reikalavimo perleidimo sutarčių, tokiu būdu siekia kaip įmanoma labiau sumažinti savo kreditorinius reikalavimus UAB „VLL Group“ bankroto byloje ir šias sumas išsiieškoti pats.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį (patikslintą) palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį (patikslintą) atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovas M. T. paaiškino, kad pasiūlė A. K. pasirašyti reikalavimo teisės perleidimo sutartį, UAB „VLL Group“ sumažino kreditorinius reikalavimus. Pas notarę fiksuojant sumą nebuvo įtvirtintos palūkanos. UAB „VLL Group“ bankroto byloje jo kreditoriniai reikalavimai nėra patvirtinti, yra praleidęs terminą. UAB „VLL Group“ veikloje nedalyvavo. Dalyvaudavo tik akcininkų pasitarimuose kaip akcininkų įgaliotas asmuo.

Ieškovo atstovas advokatas R. G. paaiškino, kad atsakovės atsakomybė kildinama kaip deliktinė. UAB „Jūrmazgė“ ir UAB „VLL Group“ siejo subrangos teisiniai santykiai dėl dažymo darbų. Atsakovė atliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus oranžinės spalvos dažais. Dažymo darbai buvo atliekami ne tik doke, bet ir krantinėje. Atsakovė vienintelė disponavo dažymo įranga ir tuos darbus atliko. Iš UAB „Jūrmazgė“ darbuotojų dirbo V. F. ir A. I., kuriems buvo gautas leidimas patekti į teritoriją, kur stovėjo laivas „(duomenys neskelbtini)“. Dažymo darbai buvo tęsiami ir po lapkričio 30 d. R. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad atliko dažymo darbus. Atsakovės tiesioginiais kaltais veiksmais kartu su UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ buvo padaryta žala. Žalos dydis yra konstatuotas ir apskaičiuotas. Pusę sumos, kurią atlygino UAB „VLL Group“ prašo priteisti iš atsakovės. Į ieškinyje nurodytą prašomą priteisti skolos sumą nėra įtrauktos AVERUS advokato išlaidos. Kol teismas nepasisakė dėl žalos, tol UAB „VLL Group“ neatsirado teisė į žalos kompensavimą iš subrangovo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismui laikant, jog senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti. Priešieškinyje nurodyta visa eilė reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų, kurie yra neįrodyti. A. K. veikė savo įgaliojimų ribose, darbo sutartis buvo pasirašyta, A. K. buvo tiek de jure, tiek de fakto vadovas.

Atsakovės atstovai su ieškiniu (patikslintu) nesutiko, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašo ieškinį (patikslintą) atmesti, o priešieškinį (patikslintą) tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas R. D. paaiškino, kad UAB „Jūrmazgė“ turėjo specializuotą įrangą, aukšto spaudimo plovimo dažymo aparatus, todėl 2012 m. spalio mėn. buvo pasirašyta subrangos sutartis dėl darbų atlikimo. UAB „Jūrmazgė“ atliko apie 50 proc. darbų, kitą dalį darbų dalinosi UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“. Lapkričio 25 d. laivas buvo nuleistas iš doko ir stovėjo prie krantinės Nr. 46. UAB „Jūrmazgė“ darbų prie krantinės neatliko. UAB „Jūrmazgė“ iš AB „Klaipėdos laivų remontas“ nuomoja patalpas, esančias šalia doko, kurioje laiko savo įrangą darbų atlikimui. Darbuotojai migruoja, kartais dirba vienoje, kartais kitoje įmonėje. V. F. ir A. I. tuo metu dirbo UAB „Jūrmazgė“, tačiau A. I. taip pat dirbo ir UAB „VLL Group“. Baigiamasis darbų aktas pasirašytas lapkričio 30 d., tačiau visi darbai faktiškai buvo baigti anksčiau. Aktai, kurie pasirašyti pagal darbų apimtis ir kiekius, lapkričio 22 d., 24 d., iki laivą nuleidžiant iš doko. Dėl darbų pretenzijų nebuvo. 2013 m. vasario mėn. buvo užsiminta dėl žalos laivams. Padarinių sukelti savo veiksmais negalėjo. Dažymo įrangą turėjo taip pat UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“. UAB „VLL Group“ yra skolinga UAB „Jūrmazgė“, bankroto byloje yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas.

Atsakovės atstovas advokatas A. I. paaiškino, kad darbai buvo atlikti iki lapkričio 22 d., tai patvirtina ir žalos bylos medžiagoje esantys aktai, paraiškos. Žala negalėjo būti UAB „Jūrmazgė“ veiksmų rezultatas. UAB „Jūrmazgė“ darbuotojai darbus atliko doke. Kad buvo išduoti leidimai patekti į teritoriją darbuotojams, kurie galimai dirbo ir kitoje įmonėje, nereiškia, kad atliko laivo dažymo darbus. Klaipėdos apygardos teismas nebuvo pasisakęs dėl UAB „Jūrmazgė“ veiksmų. Sutartys su UAB „Arvadas“ buvo, tame tarpe ir sudaryta spalio mėn. UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2013-02-14 įsipareigojo atlyginti žalą. Nuo tada UAB „VLL Group“ galėjo reikšti pretenzijas UAB „Jūrmazgė“, tačiau pretenzijas sugalvojo pareikšti M. T.. Mano, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl prašo takyti ieškinio senatį. Reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka įmanomumo reikalavimų. Be to, mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvi, turi ir tariamo ir apsimestinio sandorio elementų. Reikalavimo perleidimo sutartį M. T. su T. sudarė patys su savimi.

Trečiojo asmens UAB „Arvadas“ atstovas advokatas M. N. paaiškino, kad UAB „Arvadas“ neigia atlikęs dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“. R. K. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Esant poreikiui buvo pasirašomos subrangos sutartys. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo apklausiamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „Arvadas“ išnagrinėtoje byloje nebuvo šalimi, nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens UAB „Arvadas“ atstovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepriklausomai nuo to, koks bus priimtas teismo sprendimas.

Atsakovės BUAB „VLL Group“ ir trečiojo asmens AB "Kruizinių laivų terminalas" atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys (patikslintas ) netenkintinas. Priešieškinys (patikslintas) tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais, LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2012-10-01 AB „Klaipėdos laivų remontas“ su UAB „VLL Group“ pasirašė Rangos sutartį Nr. 2012/10/01 dėl Lietuvos kariuomenei priklausančio laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų: laivo antstato, portalų, laivo mechanizmų, laivo strėlių plovimo - valymo ir dažymo. 2012-10-02 UAB „VLL Group“ (užsakovas) ir UAB „Jūrmazgė“ (subrangovas) sudarė Subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR, kuria UAB „Jūrmazgė“ įsipareigojo atlikti plovimo – valymo aukštu spaudimu 300 bar., 1000 bar., valymo srautu SW, SA 2 klase ir dažymo darbus AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, o UAB „VLL Group“ įsipareigojo sumokėti 66 000 Lt. Subrangos sutarties 3 punkte nurodyta, kad sutarties vykdymo pradžia 2012-10-02, sutarties įvykdymo data 2012-11-30. 2012-11-30 UAB „VLL Group“ ir UAB „Jūrmazgė“ pasirašė Techninį – finansinį darbų atlikimo aktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2012-10-30 iki 2012-11-30 AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje UAB „Jūrmazgė“ pagal subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR atliko plovimo – valymo 300 bar., 1000 bar., paruošimo dažymui ir dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ (1 punktas). Akte užfiksuota, jog darbų vėlavimo nebuvo, užsakovas darbo kokybei ir terminams pretenzijų neturi.

Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017 pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovėms AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“, Lietuvos klasikinių medinių jachtų asociacija, biudžetinė įstaiga Lietuvos kariuomenė, UAB ,,Jūrmazgė“, UAB ,,Edvitika“, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, UAB ,,Savas“, UAB „Quali Tech ir Antanina“, pagal atsakovės AB ,,Klaipėdos laivų remontas“ priešieškinį ieškovei E. K. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Quali Tech ir Antanina“ patikslintą ieškinį atsakovėms AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB ,,Savas“ patikslintą ieškinį atsakovėms AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ dėl žalos atlyginimo, 2017-09-06 sprendimu ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimus atmetė, priešieškinį tenkino. 

2018-05-16 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, pakeisdamas 2017-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, priteisė solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ ieškovei E. K. 23 527,14 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiajam asmeniui UAB „Savas“ 22 884,50 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiajam asmeniui Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Ananina“ 1 657,21  žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ ieškovės E. K. naudai priteisė 1 263,08 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės UAB ,,VLL Group“ ieškovės E. K. naudai priteisė 2 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ trečiojo asmens UAB „Savas“ naudai priteisė 350,33 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės UAB ,,VLL Group“ trečiojo asmens UAB „Savas“ naudai priteisė 854,39 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ priteisė po 268,76 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (civilinė byla Nr. 2A-329-265/2018). 

Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartyje nurodė, kad žala laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta atliekant dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“; atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“, vykdydamos laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2012-12-04, neužtikrino, jog šalia stovintiems laivams nebūtų padaryta žala, t. y. nepasirūpino šalia stovinčių laivų apsaugojimu nuo galimo aptaškymo dažais, nestabdė dažymo darbų esant nepalankioms meteorologinėms sąlygomis ir nesant tinkamo darbo aplinkos paruošimo. Toks atsakovių AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ neveikimas laikytinas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme (74, 89 punktai); ieškovei ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su dažymo darbus atlikusių atsakovių veiksmais, todėl atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ įvykdė generalinį deliktą (90 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje nustatytas ir aptartas aplinkybes bei padarytas išvadas, AB „Klaipėdos laivų remontas“ 2013-02-14 raštą Nr. 4.24.3-146, kuriuo atsakovė pripažįsta savo kaltę dėl laivų apgadinimo, ir UAB „VLL Group“ 2013 m. vasario 14 d. raštą, kuriuo atsakovė įsipareigojo atlyginti žalą, nurodydama, kad žala bus atlyginta iki gegužės 1 d., laikė atsakovių kaltės pripažinimu (91 punktas). 

2018-07-11 ADB „Gjensidige“ (Draudikas), AB „Kruizinių laivų terminalas“ (Draudėjas) ir UAB „VLL Group“ (Draudėjo subrangovas) pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė  padengti Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi konstatuotas, o ne nutartimi priteistas, žalos sumas E. K., UAB „Savas“ ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ (1 punktas) bei paskaičiuotas antstolių vykdymo išlaidas, kurios susidarė vykdant priverstinį skolų išieškojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį (7-9 punktai). Minėtu susitarimu buvo sutarta, jog Draudikas padengs 40 proc. konstatuotos žalos dydžio, atitinkamai E. K. 14 183,12 Eur, UAB „Savas“ 15 528,15 Eur, Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ 662,88 Eur (1.1 punktas); Draudėjas padengs 30 proc. konstatuotos žalos dydžio, atitinkamai E. K. 10 637,34 Eur, UAB „Savas“ 11 646,11 Eur, Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ 497,16 Eur (1.2 punktas); Draudiko subrangovas padengs 30 proc. konstatuotos žalos dydžio, atitinkamai E. K. 10 637,34 Eur, UAB „Savas“ 11 646,11 Eur, Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ 497,16 Eur (1.3 punktas). Taip pat buvo susitarta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartimi E. K., UAB „Savas“ ir Vokietijos UAB „Quali Tech ir Antanina“ priteistas 6 proc. dydžio metines palūkanas lygiomis dalimis padengs Draudėjas ir Draudėjo subrangovas (6 punktas), o priteistas bylinėjimosi išlaidas E. K. ir UAB „Savas“ Draudėjas ir Draudėjo subrangovas atlygins asmeniškai patys (10 punktas).

2019-12-05 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „VLL Group“ (pradinis kreditorius), atstovaujama įmonės vadovo A. K., perleido atlygintinai M. T. (naujasis kreditorius) pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė" dėl pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 E. K., UAB „Savas", antstoliams A. S., B. T., AVERUS advokatų kontorai išmokėtų sumų, viso - 47 080,37 Eur (E. K.: 11 763,57 Eur skolos, 2 906,41 Eur procesinių palūkanų, 2 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Savas": 11 442,25 Eur skolos, 2 827,49 Eur procesinių palūkanų, 854,39 bylinėjimosi išlaidų, antstolei B. T. - 1784,86 vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0005/18/00912, Nr. 0005/18/01040, antstoliui A. S. - 2 004,33 vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01878, AVERUS advokatų kontorai - 11 463,32 Eur bylinėjimosi išlaidų) (Sutarties 1.1 punktas). Minėta sutartimi pradinis kreditorius taip pat perleido naujajam kreditoriui visas pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, palūkanas) (Sutarties 1.2. punktas) ir visas kitas su šios sutarties 1.1 dalyje nurodytu reikalavimu susijusias reikalavimo teises, jeigu tokios pagal atsirastų ateityje (Sutarties 1.3. punktas). 

LITEKO duomenimis 2020-03-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „VLL Group“ iškelta bankroto byla, imonės nemokumo administratore paskirta UAB „BANKROTO LYDERIAI“, o 2020-10-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „VLL Group“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. eB2-312-253/2021).

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašymą palaikė. Ieškovo atstovas nesutiko, jog yra praleistas senaties terminas ieškiniui pareikšti, nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes kol teismas nepasisakė dėl žalos, tol UAB „VLL Group“ neatsirado teisė į žalos kompensavimą iš subrangovo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas kyla ne dėl subrangos sutarties vykdymo (atsiskaitymo už atliktus darbus, darbų kokybės ar pan.), o dėl žalos atlyginimo, todėl taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Žalos atlyginimas iš UAB „VLL Group“ priteistas 2018-05-16 nutartimi, kurios pagrindu UAB „VLL Group“ sumokėjo priteistas pinigines sumas. Ieškovas ieškinį pateikė 2020-03-10. Todėl laikytina, kad senaties terminas nėra praleistas.

Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti skolą iš UAB „Jūrmazgė“.

Nagrinėjamu atveju ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui buvo perleista UAB „VLL Group“ reikalavimo teisė į UAB „Jūrmazgė" dėl pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 E. K., UAB „Savas", antstoliams A. S., B. T., AVERUS advokatų kontorai išmokėtų sumų. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartimi solidariai iš UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ nukentėjusiems asmenims priteistos atitinkamos pinigų sumos už pramoginiams laivams padarytą žalą. UAB „Jūrmazgė“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Išnagrinėtoje byloje buvo vertinami UAB „VLL Group“ ir  AB „Klaipėdos laivų remontas“ veiksmai bei pasisakyta dėl pastarųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o UAB „Jūrmazgė“ veiksmai ir jų įtaka žalos atsiradimui nebuvo analizuojami ir vertinami. UAB „VLL Group“ į teismą dėl prievolės pripažinimo solidaria ir/ ar nuostolių priteisimo iš UAB „Jūrmazgė“ nesikreipė. Taigi UAB „Jūrmazgė“ atžvilgiu teismo sprendimo nėra priimta.

Ieškovas nurodo, kad turtinė žala apgadinant laivus „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiems asmenims E. K., UAB „Savas“ ir UAB „Quali Tech ir Ananina“ buvo padaryta ne tik bendrais AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“, bet ir UAB „Jūrmazgė“, kartu atlikusių laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus, veiksmais; priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas, todėl minėtų asmenų atsakomybė už padarytą žalą yra solidari. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad jos kartu su AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB „VLL Group“ nesieja bendra pareiga atsakyti, o UAB „VLL Group“ perleido reikalavimo teisę ieškovui, kurios pati neturėjo. 

CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

Remiantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tokią solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas).

Sprendžiant dėl ieškovo, kaip naujojo kreditoriaus, reikalavimo, grindžiamo jo ir UAB „VLL Group“ (pradinio kreditoriaus) reikalavimo perleidimo sutartimi, teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma, reikia įvertinti, ar atsakovės UAB „Jūrmazgė“ veiksmais buvo padaryta žala laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir ar UAB „VLL Group“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė“. 

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą taisyklę, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartyje konstatavo, kad laivams (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ žala buvo padaryta atliekant dažymo darbus laive „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2012-12-04 (67 punktas, 74 punktas). 

Atsakovė UAB „Jūrmazgė“ laikosi pozicijos, jog ji dažymo darbus baigė 2012-11-22, teigia, kad dažymo darbai pulverizatoriumi buvo atliekami doke, iškėlus laivą prie krantinės Nr. 46 dažymo darbų neatliko. Byloje esantis 2012-11-30 UAB „VLL Group“ ir atsakovės pasirašytas Techninis – finansinis darbų atlikimo aktas patvirtina, kad visi darbai pagal subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-JŪR baigti 2012-11-30.

Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-16 nutartyje nurodė, kad remonto darbus, taip pat ir dažymo darbus atliko UAB „VLL Group“ ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ darbuotojai, 2012 m. gruodžio mėnesį laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbai dar buvo tęsiami ir vykdomi krantinėje Nr. 46, kurioje stovėjo ir laivai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (82, 83 punktai). 

Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, jog laivo dažymo darbus pagal subrangos sutartį atliko ir UAB „Jūrmazgė“, tačiau priešingai nei teigia ieškovas, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, išvadai padaryti, jog atsakovė UAB „Jūrmazgė“ laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbus atliko krantinėje Nr. 46 laikotarpyje nuo 2012-11-30 iki 2012-12-04. Teismo vertinimu, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad UAB „Jūrmazgė“ dažymo darbus atliko tik doke (CPK 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu R. D. paaiškino, kad lapkričio 25 d. laivas buvo nuleistas iš doko; UAB „Jūrmazgė“ visus savo darbus baigė iki laivą nuleidžiant iš doko, o baigiamasis darbų aktas buvo pasirašytas vėliau - lapkričio 30 d.. 2021-01-21 teismo posėdžio metu liudytojas J. Č. paaiškino, kad tuo metu dirbo UAB „VLL Group“ darbų vadovu, dažymo darbus priduodavo AB „Klaipėdos laivų remontas“ atstovams etapais, pasirašant aktą. Iš UAB DK „PZU Lietuva“ žalos administravimo byloje esančių paraiškų ir aktų matyti, kad dažymo darbai oranžine spalva priduoti ir priimti 2012-11-15 ir 2012-11-22. 

Byloje esančiame 2013-11-05 UAB „VLL Group“ direktoriaus M. K. pasirašytame pareiškime, adresuotame UAB DK „PZU Lietuva“, nurodyta, kad laivas anksčiau laiko (neužbaigus dažymo darbų doke) buvo iškeltas iš doko ir pastatytas prie krantinės Nr. 46, prie kurios UAB „VLL Group“ dėl meteorologinių sąlygų ir forsmažorinių aplinkybių negalėjo užbaigti paskutinio sluoksnio dažymo (oranžine spalva). Pareiškime taip pat nurodyta, kad didžioji dalis dažymo darbų baigti doke, o prie krantinės Nr. 46 buvo dažomos oranžine spalva uždaros plokštumos, išskyrus stiebus ir antstatus, kurių dažymas buvo atidėtas iki pavasario. Nors kai kurie darbai dėl nepalankių metereologinių sąlygų ar kitų aplinkybių buvo neužbaigti, sustabdyti ir tęsiami vėliau, tačiau tai nepatvirtina, jog laivą „(duomenys neskelbtini)“ nuleidus iš doko, dažymo darbus krantinėje Nr. 46 po 2012-11-30 kartu su UAB „VLL Group“ ir/ar AB „Klaipėdos laivų remontas“ darbuotojais atliko ir UAB „Jūrmazgė“. Teismas įvertina ir tai, jog UAB „VLL Group“ pretenzijų UAB „Jūrmazgė“ nereiškė. Be to, iš byloje esančio 2014-06-05 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. nurodė, kad AB „Klaipėdos laivų remontas“ dirba dažytoju, 2012 m. gruodžio mėn. projektų vadovas A. M. davė žodinį nurodymą papildomai pataisyti-padažyti oranžinės spalvos dažais laivo „(duomenys neskelbtini)“ antstatą, nes anksčiau darbininkai kai kurias laivo antstato vietas paliko nepilnai uždažytas. Laivas „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jau buvo nuleistas iš doko. Beoriu dažymo aparatu „Max 1095” A. L. perdažė tas vietas, kurias buvo nurodyta pataisyti- perdažyti. 

Ieškovas ieškinyje, be kita ko, remiasi aplinkybe, jog 2012-11-27 UAB „VLL Group“ pateikė prašymą nuo 2012-11-27 iki 2012-12-31 į AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritoriją įleisti dažytojus G. R., A. C., V. F. ir A. I.. Ieškovas nurodo, kad V. F. ir A. I. buvo atsakovės darbuotojai. Teismas sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad tai taip pat nepatvirtina, jog UAB „Jūrmazgė“ atliko nurodytu laikotarpiu laivo dažymo oranžine spalva darbus. Patekimas į AB „Klaipėdos laivų remontas“ (darbar AB „Kruizinių laivų terminalas“) teritoriją yra ribotas ir galimas tik turint leidimus. Iš 2012-11-27 UAB „VLL Group“ prašymo dėl įleidimo į teritoriją matyti, kad pateiktas bendro pobūdžio prašymas įleisti į teritoriją UAB „VLL Group“ darbuotojus (prašyme nurodyta „mūsų įmonės darbuotojus“) bei išvardintas 10 asmenų sąrašas. Įrodymų, jog tokį prašymą dėl leidimo patekti į teritoriją darbuotojams/dažytojams būtų pateikusi UAB „Jūrmazgė“ byloje nėra. Kita vertus, teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad UAB „Jūrmazgė“ iš AB „Klaipėdos laivų remontas“ nuomoja patalpas, esančias šalia doko, kurioje laiko savo įrangą darbų atlikimui, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju UAB „Jūrmazgė“ yra reikalingas leidimas patekti į teritoriją ir tikėtina, jog pastaroji jį turi. R. D. teismo posėdžio metu pripažino, kad V. F. ir A. I. tuo metu, kai buvo dažomas laivas „(duomenys neskelbtini)“, dirbo UAB „Jūrmazgė“, tačiau A. I. tuo pat metu dirbo ir UAB „VLL Group“; teigė, jog darbuotojai migruoja ir dirba tai vienoje, tai kitoje įmonėje. 

Papildomai pastebėtina, kad LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017 dėl žalos atlyginimo neužfiksuota, kad buvo pareikšta prašymų dėl trečiojo asmens UAB „Jūrmazgė“ procesinės padėties keitimo, įtraukiant ją bendraatsakove, ar kad šis klausimas buvo svarstytas teismo iniciatyva. Iš 2017-09-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo matyti, kad ieškovės E. K. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB ,,Savas“ atstovas advokatas V. R. teismo posėdyje nurodė, kad atsakingas yra generalinis rangovas AB ,,Klaipėdos laivų remontas“ ir UAB ,,VLL Group“, kuri dažė laivą tuo laikotarpiu, o UAB ,,Jūrmazgė“ atsakomybės nemato, kadangi ji dažė doke; UAB ,,Jūrmazgė“ atstovas advokatas R. K., kuris buvo taip pat ir atsakovės UAB ,,VLL Group“ atstovas, teismo posėdyje paaiškino, jog UAB ,,Jūrmazgė“ visus darbus baigė 2012-11-22, kai laivas ,,(duomenys neskelbtini)“ stovėjo doke, todėl atsakomybės klausimas neturėtų kilti (civilinė byla Nr. 2-57-328/2017).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė UAB „Jūrmazgė“ atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje neįrodyta, jog žala pramoginiams laivams buvo padaryta, be kita ko, ir UAB „Jūrmazgė“, veiksmais, todėl UAB „Jūrmazgė“ nekyla pareiga atlyginti žalą. Atitinkamai konstatuotina, jog UAB „VLL Group“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Jūrmazgė“. 

Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties (ne)teisėtumo.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101– 6.110 straipsnių nuostatos. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).

Kilus šalių ginčui, būtina nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. individuali įmonė v. AB „Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB „ Stella Vitae” v. AB „Dirbtinis pluoštas“, SP AB “Kauno energija”, bylos Nr. 3K-3-759/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 ir kt.). 

Taigi pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašo 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti nesudaryta arba niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. 

Iš byloje esančios 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad ginčo sutartį pasirašė UAB „VLL Group“ vadovas A. K.. Juridinių asmenų registro duomenimis A. K. UAB „VLL Group“ vadovu paskirtas nuo 2019-10-16. Kaip patvirtina byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas, Juridinių asmenų registre nebuvo padaryta jokių tokio įrašo pakeitimų.

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. To paties įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus tai, kad A. K. UAB „VLL Group“ vadovu paskirtas nuo 2019-10-16, sutiktina su ieškovu, jog A. K. turėjo teisę veikti bendrovės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe sudaryti bendrovės vardu sandorius.

Atsakovė nurodo, jog jai nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimą. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota pareiškus jai ieškinį, o tai atitinka CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl yra galimas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo išdėstytais argumentais, susijusiais su skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą.

Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). 

Be to, atsakovė prašo pripažinti reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnyje ir CK 1.87 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

 CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 23 punktas; kt.). 

Taigi tiek tariamasis, tiek apsimestinis sandoriai turi valios trūkumų, juos sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, tačiau tariamojo sandorio atveju šalys apskritai neketina ir nesukuria jokių teisių ir pareigų pagal sudarytą sandorį, o apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris.

Teismo vertinimu atsakovė neįrodė nei tariamo, nei apsimestinio sandorio sudarymo fakto. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir UAB „VLL Group“ sudarė atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „VLL Group“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė“, o ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Jūrmazgė“. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai padaryti, jog sudaryta sutartimi neketinta sukurti teisinių pasekmių. Atsakovė prašydama sandorį pripažinti apsimestiniu nenurodo, kokį sandorį pridengti buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutarties šalys susitarė dėl atlygio ieškovui sumažinant UAB „VLL Group“ įsiskolinimą ieškovui, savaime nereiškia, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinė. 

Atsakovė nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo, todėl susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Nagrinėjamu atveju UAB „VLL Group“ perleido reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo. Remiantis kasacinio teismo praktika, tai reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas. Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai bei nustatytoms byloje aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagal CK 1. 80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Dėl bylos procesinės baigties.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismui padarius išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad žala pramoginiams laivams buvo padaryta dėl atsakovės UAB „Jūrmazgė“ neteisėtų veiksmų arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų, konstatavus, jog UAB „VLL Group“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė“, kurios pati neturėjo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovo ieškinys (patikslintas) netenkintinas, atsakovės priešieškinis (patikslintinas) tenkintinas, 2019-12-05 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  

Atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo  4 050 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje yra įrodymai apie trečiojo asmens UAB „Arvadas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 000 Eur už advokato paslaugas.

Ieškinį atmetus atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Tačiau trečiojo asmens UAB „Arvadas“ bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur. Bylos duomenimis trečiasis asmuo pateikė vieną procesinį dokumentą - atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, trečiojo asmens atstovas advokatas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose. Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi vadovautis ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekdamas, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Trečiojo asmens atstovo advokato 2021-01-20 prašyme/detalizuotoje užmokesčio pažymoje nurodyta atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį (7 val.) kaina 700 Eur, o 2021-02-10 papildomame prašyme/detalizuotoje užmokesčio pažymoje atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį (7 val.) kaina jau nurodyta 1 200 Eur, t.y. už tą patį procesinį dokumentą nurodyta didesnė suma. Teismo vertinimu tokiu būdu detalizuojant išlaidas buvo nepagrįstai padidintos bylinėjimosi išlaidos už procesinio dokumento parengimą 500 Eur suma, nors advokato darbo ir laiko sąnaudos liko nepakitusios. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus parengto procesinio dokumento sudėtingumą (paruoštas vienas procesinis dokumentas, kuriame nėra analizuojami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o iš esmės pasisakoma tik dėl trečiojo asmens įtraukimo (ne)pagrįstumo į bylos nagrinėjimą ir pateikiamos faktinės aplinkybės), yra pagrindas trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 1 500 Eur.

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 535 Eur žyminį mokestį (497 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė priteisti 16 767,77 Eur skolos iš atsakovės, todėl mokėtino žyminio mokesčio dydis už ieškinį sudaro 377 Eur. Ieškovui grąžintinas permokėtas 120 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinio (patikslinto) netenkinti, priešieškinį (patikslintą) tenkinti.

Pripažinti 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Priteisti iš ieškovo M. T. 4 125 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Jūrmazgė“.

Priteisti iš ieškovo M. T. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Arvadas“.

Grąžinti ieškovui M. T. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-03-09 mokėjimo nurodymu (įmokėta suma 535 Eur). 

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                          Egidijus Mickevičius