Baudžiamoji byla Nr. 1-165-536/2010

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,

sekretoriaujant Renatai Gudavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,

gynėjui advokatui Vytautui Kojalai,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,

vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G.s., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Rusijos Federacijoje, be pilietybės, aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., padarymu,

nustatė :

2005-09-14 apie 21 val. „Spaudos rūmų“ visuomeninio transporto stotelėje, esančioje Laisvės pr., Vilniuje, G. S. 3 kartus smogė į veidą savo tarnybos pareigas vykdžiusiam savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui V. A.: vieną kartą – kakta į nosį, ir du kartus – kumščiu į dešinę akį, tuo nesunkiai sutrikdęs pastarajam sveikatą.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino, pareiškė, kad jo nuomone jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, ir parodė, kad jis ir jo motina važiuodami troleibusu, turėjo pažymėtus bilietus, tačiau kontrolierius prie jų prikibo. Jis, kaltinamasis, nesudavė V. A. galva, tik galimai bandė atstumti jį nuo savęs, gindamas nuo nukentėjusiojo užpuolimo savo motiną: jai nukentėjusysis smogė ranka į veidą. Galbūt, tuo momentu įsisiūbavo troleibusas, ir stumtelėjimas netyčia tapo stipresnis, negu jis pats, kaltinamasis, to norėjo. Kaip bebūtų, jis nukentėjusiojo kryptingai nemušė ir tokio tikslo neturėjo.

Taigi tokie kaltinamojo parodymai yra padriki, nenuoseklūs, neatskleidžiantys įvykio aplinkybių. Dėl to teismas atsižvelgia ir į tuos kaltinamojo parodymus, kuriuos jis buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 96-98). Pagal šiuos parodymus 2005-09-14 kaltinamasis kartu su savo motina N. S. važiavo 19 maršruto troleibusu. Stotelėje „Spaudos rūmai“ įlipęs vyriškis pareikalavo pateikti bilietus. Šis neprisistatė kontrolieriumi, kaip priklauso, nepateikė savo tarnybinio pažymėjimo. Jis, kaltinamasis, pateikė vyriškiui savo ir savo motinos bilietus, kuriuos jis pažymėjo, tik įlipęs į troleibusą. Apžiūrėjęs bilietus, vyriškis pareiškė, kad pateikti bilietai yra negaliojantys, ir pareikalavo sumokėti baudą. Jis, kaltinamasis, paėmė popieriaus lapą ir atžymėjo jį bilietų žymekliu, kad sulygintų su atžymomis bilietuose. Atžymos buvo vienodos. Tuomet jis, G. S., pasiūlė kontrolieriui iškviesti policiją, ir abu su motina pakilo, norėdami išlipti iš troleibuso.Vyriškis, mojuodamas rankomis ir stumdydamas, neleido jiems išlipti ir nustūmė G. S. motiną ant galinės troleibuso sėdynės, smogęs jai ranka per veidą. Jis gi, G. S., bandė atstumti kontrolierių nuo savo motinos. Neprisimena, kad būtų du kartus kumščiu trenkęs kontrolieriui į akį. Galėjo būti kažkoks kontaktas, gal odos nubrozdinimai, bet tai nebuvo smūgiai, kurie būtų padarę vyriškiui kūno sužalojimus. Grumtinių metu ant vyriškio kaklo jis pastebėjo grandinėlę su pažymėjimu. Troleibusui atvažiavus į galinę stotelę jis, G. S., matė kontrolieriaus V. A. akies kraštelyje kraujo. Neprisimena, prie kurios nukentėjusiojo kūno dalies jis buvo prisilietęs konflikto metu, tačiau smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė. Galėjo paliesti nukentėjusįjį galva troleibusui sustojant.

Teismas skeptiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus ir pripažįsta juos melagingais toje dalyje, kurioje jis teigė, kad V. A. nebuvo prisistatęs jam kontrolieriumi, kad nukentėjusysis buvo sudavęs N. S. ranka per veidą, kurioje kaltinamasis neigė 3 kartus sudavęs nukentėjusiajam į veidą.

Tokius kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusysis V. A., liudytojai I. R. (byloje įvardyta Makarova), A. B., V. K..

Nukentėjusysis V. A. pareiškė, kad 2005-09-14 apie 20 val. 55 min. jis, eidamas savivaldybės įmonės „Susiekimo paslaugos“ kontrolieriaus pareigas, kartu su kolege I. R. nustatyta tvarka, t.y. turėdamas ant kaklo kontrolieriaus pažymėjimą, tikrino keleivių bilietus 19 maršruto troleibuse. Kaltinamasis bei jo motina, kaip paaiškėjo vėliau, bilietų neturėjo, tačiau mokėti baudą, pateikti asmens dokumentus protokolo surašymui atsisakė ir pamėgino išlipti iš troleibuso artimiausiame sustojime. Jis, V. A., ir I. R. užstojo duris, tačiau G. S. veržėsi į priekį ir vos neišstūmė I. R. iš troleibuso. Tuomet jis, V. A., norėdamas apsaugoti kolegę, pagriebė kaltinamąjį už pečių ir patraukė į save. Atsigręžęs, kaltinamasis savo galva smogė jam į nosį, po to dar du kartus sudavė ranka į akį. Troleibuse buvę jauni vyrai padėjo sutramdyti kaltinamąjį, o kolegė iškvietė policijos pareigūnus. Troleibusui atvykus į galinę stotelė, jį pasitiko 2 policijos ekipažai, pristatę konflikto dalyvius į komisariatą. Komisariate pareigūnai iškvietė medikus, nes pamatė, kad jo, nukentėjusiojo, dešinioji akis kraujuoja. Vėliau jis buvo nuvežtas į ligoninę, po to pusę mėnesio gydėsi ambulatoriškai.

Liudytoja I. R. davė parodymus, iš esmės analogiškus V. A. parodymams. Ji patvirtino, kad kaltinamasis ir jo motina, važiuodami troleibusu, neturėjo bilietų, ir nukentėjusysis pareikalavo sumokėti baudą už važiavimą be bilietų arba pateikti asmens dokumentus protokolo surašymui. Kaltinamasis ir jo motina į tai pabandė išlipti iš troleibuso. Nukentėjusysis užstojo kelią moteriškei, o ji – G. S.. Šis gi griebė ją už kaklo ir bandė išstumti pro tuo momentu atidarytas duris. Tai pamatęs, V. A. pagriebė vaikiną už pečių ir nustūmė nuo jos, tačiau kaltinamasis savo galva trenkė V. A. į nosį. N. S., stovėjusi šalia, trenkė V. A. per galvą krepšiu. Ant kolegos veido ji, I. R., pamatė kraują. Tuo momentu du vaikinai padėjo sutramdyti kaltinamąjį. Atvykus troleibusui į galinę stotelę, juos pasitiko policijos pareigūnai.

Liudytoja I. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, pagal kuriuos kaltinamasis, smogęs V. A. galva į kaktą, dar 2 kartus smūgiavo jam kumščiu į veidą (t. 1, b.l. 24-27).

Liudytojas A. B. parodė, kad matė, kaip anksčiau minėtomis aplinkybėmis troleibuse dėl važiavimo be bilieto tarp kontrolieriaus V. A. ir kaltinamojo bei jį lydėjusios moteriškės kilo konfliktas. Kontrolierius ant kaklo buvo pasikabinęs savo pažymėjimą. Jis pareikalavo sumokėti baudą, tačiau kaltinamasis bandė išlipti iš troleibuso. Kontrolierius užstojo jam kelią, ir jie, kaltinamasis ir kontrolierius, apsistumdė. G. S. savo galva smogė kontrolieriui į veidą. Jis, A. B., matė, kad kontrolieriaus veidas buvo kruvinas. Nei kontrolierius, nei jo kolegė kaltinamajam ir šalia jo buvusiai moteriai smūgių nesudavė.

Liudytoja V. K. davė analogiškus parodymus, pareiškusi, kad 2005-09-14 apie
21 val. 19 maršruto troleibuse stebėjo tarp kaltinamojo ir kontrolieriaus kilusį konfliktą. G. S. bandė išlipti iš troleibuso, o kontrolierius užstojo jam kelią. Jie susistumdė. Kontrolierius apkabino ir laikė kaltinamąjį, o šis sudavė jam galva į veidą. Kontrolieriui iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Moteris, kaltinamojo motina, bandė vyrus išskirti.

Taigi šių trijų liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina kaltinimo tezę ir nukentėjusiojo teiginius apie tai, kad G. S. kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis panaudojo V. A. fizinį smurtą.

Fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir teismo medicinos specialistas. Pagal jo išvadą Nr. G 5900/05(01) V. A. galimai
2005-09-14 buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su kraujosruva akies junginėje, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas pagal pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 38).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 7732/05(01) nurodyta, kad dėl V. A. jo dešinės akies sumušimo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, todėl toks sveikatos sutrikdymas yra nesunkus (t. 1, b.l. 49).

Abejose išvadose teigiama, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Liudytojai A. B. ir V. K., kaip nurodyta anksčiau, aiškino, kad matė tik vieną kaltinamojo suduotą V. A. į veidą smūgį (galva). Šioje dalyje tokie duomenys nesutampa su nukentėjusiojo ir I. R. parodymais. Vertindamas šias aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad pirminė nukentėjusiojo apžiūra teismo medicinos specialisto buvo atlikta
2005-09-28, t.y. po 2 savaičių po įvykio. Per šį laiką nosies sužalojimo pėdsakai galėjo išnykti savaime. Be to, teismo medicinos specialistai nustatė ne smūgių, suduotų kaltinamojo nukentėjusiajam, kiekį, o trauminių poveikių, kurias nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kiekį. Tai rodo, kad ne visi kaltinamojo nukentėjusiajam suduoti smūgiai buvo palikę ant nukentėjusiojo kūno pėdsakų. Minėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nesutapimai paaiškinami tuo, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo grumtynės įvyko judančiame objekte pašalinių žmonių aplinkoje. Tokių įvykių stebėjimas sukelia tam tikrą stresą, kuris gali įtakoti liudytojų gebėjimą įsiminti įvykio detales ir vėliau jas adekvačiai ir visiškai tiksliai atgaminti. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei liudytojų I. R., A. B., V. K. parodymų atitikimu tikrovę ir atsižvelgia į tai, kad A. B. ir V. K. tokiais savo parodymais neneigė to, kad kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajam daugiau nei vieną smūgį. A. B. ir V. K. parodymų patikrinimas rodo, kad šie liudytojai konflikto sumaištyje kitų kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių nematė.

Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo pateiktą specialistų išvadų kritiką. Gynėjo teigimu nukentėjusysis buvo nedarbingas dėl kataraktos, kuria sirgo ir prieš incidentą su G. S., tačiau specialistų išvadose aiškiai nurodyta, kad V. A. buvo nedarbingas ne dėl kataraktos, o dėl dešinės akies sumušimo.

Taigi G. S. kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Tokių veiksmų kaltinamasis ėmėsi dėl to, kad, V. A., kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo ir visų nurodytų liudytojų parodymų, mėgino surašyti G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto. Tai, kad 2005-09-14 V. A. ėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, patvirtina jo darbo pažymėjimo nuorašas (t. 1, b.l. 22). Reiškia, nukentėjusysis kaltinamojo buvo sužalotas dėl savo tarnybos pareigų vykdymo. Tuo G. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p.

Liudytoja N. S., kaltinamojo motina, paneigė kaltinimo tezę apie tai, kad G. S. būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgių, pareiškė, kad V. A., tikrindamas bilietus, neturėjo kontrolieriaus skiriamųjų ženklų, kontrolieriumi neprisistatė, ir ji, liudytoja, pagalvojo, kad jis yra valkata, prašantis bilietų iš išeinančių keleivių. Ji perdavė sūnui du turėtus ir atžymėtus bilietus, sūnus pateikė juos V. A., tačiau šis bilietus metė ant troleibuso grindų. Kai ji su sūnumi norėjo išlipti norimoje stotelėje, V. A. to jiems neleido ir tuo išprovokavo konfliktą. V. A. sudavė jai, N. S., smūgį į veidą, numušęs jai akinius, nustūmė ją ant galinės troleibuso sėdynės. Sūnus, atsistojęs tarp jos ir V. A., puolė ją ginti. V. A. sudavė keletą smūgių jai ir sūnui. Kitoje stotelėje įlipę vaikinai padėjo nuraminti įsisiautėjusį kontrolierių.

Tokie N. S. parodymai įtikinamai paneigiami nukentėjusiojo ir liudytojų I. R., A. B. ir V. K. parodymų visetu. Be to, N. S. pasirašyto pareiškimo prokurorui, pastarojo perduoto teismui, turinys (t. 4, b.l. 2-5) sukelia abejonių dėl N. S. gebėjimo adekvačiai suvokti aplinką ir reiškinius. Taigi N. S. parodymai yra melagingi. Akivaizdu, kad ji, duodama tokius parodymus, siekia sudaryti G. S. sąlygas, leidžiančias jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas šiuos N. S. parodymus atmeta.

Kaltinamasis pateikė teismui du atžymėtus bilietus kelionei troleibusu (vokas Nr. 1), teigdamas, kad šiuos bilietus, atžymėtus troleibuse kaltinamajame akte minimos kelionės metu, jis bandė pateikti nukentėjusiajam bilietų patikrinimo metu, tačiau šis tai ignoravo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie bilietai buvo atžymėti būtent kaltinamajame akte minimos kelionės metu prieš nukentėjusiojo pradėtą bilietų patikrinimą, kad šie bilietai priklauso kaltinamajam ar N. S., todėl šie kelionės dokumentai G. S. pareikšto kaltinimo nepaneigia.

Kaltinamojo akto aprašomojoje dalyje nurodyta klaidinga konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto data, 2005-09-27. Iš apklaustų asmenų parodymų, nukentėjusiojo ir kaltinamojo pareiškimų (t. 1, b.l. 5-7), tarnybinių pranešimų (t. 1, b.l. 2, 3) matyti, kad minėtas incidentas kilo 2005-09-14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atitinkamai patikslina kaltinimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas G. S. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, įžūliai viešoje vietoje garbaus amžiaus žmogui panaudodamas brutalų fizinį smurtą. Tai rodo didesnį jo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį. Kaltinamasis nesigaili dėl šio nusikaltimo, nes savo kaltės, įtikinamai patvirtintos nukentėjusiojo ir liudytojų (išskyrus N. S.) parodymais, nepripažino. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis savavališkai išvyko į užsienį. G. S. paieška vyko beveik 5 metus. Per visą šį laiką jis, žinodamas, kad bylos tyrimas buvo baigtas, ir byla perduodama teismui, nei karto nesiteiravo dėl bylos nagrinėjimo eigos, duomenų apie savo buvimo vietą teismui ar kitai teisėsaugos institucijai nepateikė. Tai akivaizdžiai įrodo, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo teismo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Tokios aplinkybės rodo didesnį G. S. asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Kita vertus G. S. anksčiau neteistas, nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, turėjo darbą, kur buvo apibūdinamas patenkinamai (t. 2, b.l. 186). Dėl šių aplinkybių ir motyvų viseto kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė būtų mažesnė už laisvės atėmimo bausmės, numatytos  Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., vidurkį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis buvo suimtas 2010-08-03 (t. 3, b.l. 110) ir etapuotas į Lietuvą, kur buvo laikomas taikant jam kardomąjį kalinimą. Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu šis laikas įskaitytinas į G. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Teismo nuomone, kardomojo kalinimo taikymas, jo ekstradicija iš kitos šalies padarė kaltinamajam pakankamai veiksmingą prevencinį poveikį, todėl būtų pagrindo manyti, jog ateityje jis gali nebedaryti nusikalstamų veikų. Spręsdamas klausimą dėl G. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ nuostatomis. Šio nutarimo 5 p. numato, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi spręsti, ar bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus atlikimo. Kaltinamasis, kaip nurodyta anksčiau, 5 metus slapstėsi užsienyje, buvo sulaikytas Italijoje, o dirbo, kaip pats parodė, Graikijoje. Jis yra asmuo be pilietybės, Lietuvoje, kaip nurodyta jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole (t. 1, b.l. 103), nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis. Savo laikinojoje gyvenamojoje vietoje kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo nuolat nerandamas (t. 1, b.l. 74-80). Tai rodo, kad socialiniai ryšiai kaltinamojo  su Lietuvos Respublika nesieja, todėl tikimybė, kad, patekęs į laisvę, jis tuoj pat savavališkai išvyks iš Lietuvos, yra labai aukšta. Tai padarys neįmanomu kaltinamojo kontrolę, vykdomą pataisos inspekcijų, priimto nuosprendžio vykdymą ir paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimą. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad kaltinamojo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje galiojimo laikas pasibaigė 2009-05-03 (t. 2, b.l. 118-119). Taigi kaltinamojo buvimas Lietuvos teritorijoje laisvės sąlygomis būtų neteisėtas.  Dėl šių motyvų teismas mano, kad G. S. paskirtos bausmės tikslai be jos realaus atlikimo pasiekti nebus ir laiko neįmanomu taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas.

V. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad nusikaltimo padaryta neturinė žala turi būti atlyginama visais atvejais.

Ištirtais teisme įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 3 kartus smogė nukentėjusiajam į veidą. Tai ne tik sukėlė V. A. fizinį skausmą, bet ir pakankamai ilgam sutrikdė jo sveikatą. Dėl to V. A. buvo priverstas laikinai nutraukti savo darbą. Kaltinamasis, beveik dvigubai jaunesnis už nukentėjusįjį, viešoje vietoje tyčia panaudojo pastarajam, vykdžiusiam savo tarnybos pareigas, brutalų fizinį smurtą, tuo jį įžeisdamas ir pažemindamas aplinkinių akyse. Nukentėjusysis dėl to patyrė dvasinius sutrikimą ir išgyvenimus. Turtinės žalos kaltinamasis V. A. nepadarė. Teismo nuomone tokiais kaltinamojo veiksmais V. A. padaryta neturtinė žala siekia 2500 Lt. Šioje dalyje jo civilinis ieškinys tenkintinas, likusioje – atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, nes byloje nustatyta (t. 1, b.l. 58), kad dėl kaltinamojo neteisėtų smurtinių veiksmų sužaloto V. A. gydymas valstybei kainavo 24,60 Lt.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į
106,82 eurų grynais pinigais (t. 3, b.l. 157, 196). Į šias lėšas nukreiptinas civiliniams ieškovams priteistų sumų išieškojimas.

Nukentėjusysis, pasinaudodamas atstovo, advokato D.Bogdanovo paslaugomis, sumokėjo pastarajam 1000 Lt (t. 3, b.l. 235). Be to, nukentėjusiajam nuo 2010-11-16 atstovo advokato pareigos buvo teikiamos ir valstybės sąskaita (t. 4, b.l. 35-36). Jų išlaidos sudarė 380 Lt (t. 4,
b.l. 37). Šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu tokia tvarka: V. A. priteistinas 1000 Lt, valstybei – 380 Lt.

Kaltinamojo ekstradicijos iš Italijos į Lietuvą išlaidos sudarė 6793,86 Lt (t. 3, b.l. 230-234). Lietuvos Respublikos BPK 103 str., reglamentuojančiame proceso išlaidų sąvoką, kaltinamojo ekstradicijos išlaidos tiesiogiai nenumatytos, tačiau šio straipsnio  6 p. nurodoma, kad proceso išlaidomis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjo gali būti pripažintos ir kitos išlaidos. Teismo nuomone išlaidos, susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimo užtikrinimu, yra proceso išlaidos. Kaltinamojo ekstradicija buvo būtina tam, kad būtų išspręsta ši baudžiamoji byla. Dėl to jos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Šios išlaidos, patirtos Policijos departamento prie
LR vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. pagrindu priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai išlaidų atlyginimą pervedant į Policijos departamento sąskaitą
AB banke „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298,
302-308 str., teismas

nusprendė :

G.s. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę, atliktiną pataisos namuose.

Į šios bausmės laiką Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu įskaityti G. S. kardomojo kalinimo laiką nuo 2010-08-03 iki 2011-01-14. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-01-14.

Kardomąją priemonę suėmimą, paskirtą G. S., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš G. S. du tūkstančius penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje šį civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti šiai institucijai iš G. S. dvidešimt keturis litus 60 ct nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Civilinių ieškovų reikalavimų patenkinimą nukreipti į vieną šimtą šešis eurus 82 eurocentus grynais pinigais, G. S. nuosavybės teisė į kuriuos yra laikinai apribota, ir kurie saugomi Lukiškių Tardymo izoliatoriuje-kalėjime (Lukiškių skg. 6, Vilniuje).                   

Priteisti iš G. S. proceso išlaidų atlyginimus:

V. A. – vieną tūkstantį litų,

valstybei – tris šimtus keturiasdešimt litų,

valstybei – šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris litus 86 ct. šias lėšas pervedant į Policijos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos sąskaitą
AB banke „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.