Civilinė byla Nr. e2-6196-1086/2021

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00889-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

2.6.1.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

 (S)

                PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,

sekretoriaujant Ž. K.,

dalyvaujant atsakovo A. A. atstovei advokatei J. I.,

nedalyvaujant ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ atstovui, atsakovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. A. dėl skolos priteisimo.

             Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ūkininko A. A. 4333,18 Eur skolą, 681,85 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog 2020-06-02 ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB ,,B. I.. Šios sutarties pagrindu ieškovei atiteko reikalavimo teisė į tuo metu susidariusią 5015,03 Eur skolą iš A. A..

3.       Ieškovui buvo perduotos sąskaitos - faktūros, pagal kurias atsakovas nėra atsiskaitęs su UAB ,,B. I.”. UAB ,,B. I.‘‘ suteikė paslaugas atsakovui ir tuo pagrindu išrašė sąskaitą – pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) 3849,78 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019-08-15, sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 483,40 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019-08-16. Pats atsakovas sąskaitose pasirašė ir sutiko, kad laiku neapmokėjus sąskaitų atsakovas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną atsiskaityti praleistą dieną, kurių suma yra 681,85 Eur. Tai, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos už kurias jam buvo išrašytos sąskaitos – faktūros patvirtina priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2020-06-17 ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl perleisto reikalavimo ir reikalavimo įvykdymo. Pranešimu atsakovas buvo informuojamas, kad jis turi grąžinti skolą ieškovui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovas susirašinėdamas el. laiškais su ieškovu nurodė, kad negali apmokėti skolos dėl sunkios finansinės padėties, tačiau apmokėti skolą sutiko 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau iki šiol skolos neapmokėjo. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas iki šiol ieškovei skolos negrąžino, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo.

4.       Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad 2019 m. ūkininko atsakovo ūkyje sugedo kombainas „Acros 580“. Atsakovas siekdamas sutaisyti sugedusį kombainą, susisiekė su UAB ,,B. I.‘‘, kurie yra vieninteliai „Cummins“ variklių (šis variklis yra kombaine „Acros 580“) atstovai Lietuvoje bei atlieka šių variklių gedimų diagnostiką. 2019 m. liepos 11 d. UAB ,,B. I.‘‘ atvyko į atsakovo ūkį, kuriame atliko sugedusio kombaino variklio diagnostiką ir kalibravimą, bei nurodė, jog variklio gedimo nėra, kombaino gedimo priežastis yra laidų gedimas. Už šį atvykimą UAB ,,B. I.‘‘ išrašė 2019 m. liepos 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 483,40 Eur sumai. Išvažiavus UAB ,,B. I.‘‘ atstovams, atsakovas išsikvietė elektriką, kuris nurodė, jog UAB ,,B. I.‘‘ netinkamai nustatė kombaino gedimo priežastį, kadangi laidų gedimas neegzistuoja. Elektrikas nurodė, jog vis dėlto kombaino gedimo priežastis galimai yra variklio valdymo bloko gedimas. Atsakovas galvodamas, kad variklio gedimo priežastis yra variklio valdymo bloko gedimas, dar kartą išsikvietė UAB ,,B. I.‘‘ atstovus. Prieš antrąjį atvažiavimą – 2019 m. liepos 15 d., UAB ,,B. I.‘‘ atsakovui pateikė pasiūlymą, jog kombainą sutvarkys už 3849,78 Eur sumą. UAB ,,B. I.‘‘ atstovai 2021 m. liepos 18 d. pakeitė variklio valdymo bloką, o pakeistąjį bloką išsivežė. Tačiau kombaino gedimo šis kombaino valdymo bloko keitimas nepašalino, po valdymo bloko keitimo kombainas ir toliau neveikė, kas reiškia, jog atlikti darbai nebuvo gedimą šalinantys darbai ir nebuvo reikalingi. Nors UAB ,,B. I. “ įsipareigojo bei garantavo, jog pajungs sugedusį kombainą, tačiau jo nepajungė, atsakovui teko tvarkyti kombainą pačiam, t. y. po kiek laiko atsakovas išsikvietė elektriką, kuris galiausiai ir sutvarkė kombainą, kaip paaiškėjo kombaino gedimo priežastis buvo programiniai sutrikimai, o ne laidų gedimas, ar valdymo bloko gedimas. Kadangi atsakovas nebuvo patenkintas paslaugų atlikimu 2020 m. gegužės 26 d. atsakovas siuntė pretenzija ir reikalavo iš UAB ,,B. I.“ pajungti kombainą. Kadangi UAB ,,B. I.‘‘ tinkamai neatliko savo prievolės, todėl iš atsakovo negali būti reikalaujama atsiskaityti, t. y. atsakovo skola neegzistuoja. Jei teismas nuspręstų, jog atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už nekokybiškai atliktus kombaino „Acros 580“ remonto darbus, tuomet akivaizdu, jog egzistuoja pagrindas sumažinti darbų kainą.

5.       Atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, jog palaiko atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, jog atsakovas sutinka apmokėti tik 2019 m. liepos 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 483,40 Eur sumai. Likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti.

    Teismas

k o n s t a t u o j a:

          Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

6.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pradinis kreditorius UAB „B. I.“ (toliau – pradinis kreditorius) su atsakovu A. A. 2019 m. liepos 11 d. pasirašė Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas užsakė kombaino (duomenys neskelbtini) (toliau – kombainas) variklio diagnostiką, o pradinis kreditorius atliko variklio kalibraciją bei atsakovas patvirtino savo parašu darbų priėmimą. Akte jokių pastabų dėl atliktų darbų nurodyta nebuvo. Pradinis kreditorius už atliktus darbus bei susijusias serviso ir atvykimo paslaugas atsakovui išrašė 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios suma su PVM – 483,40 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad neapmokėjus per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojama 0,2 proc. delspinigių. PVM sąskaita – faktūra pasirašyta atsakovo A. A..

7.       Pradinis kreditorius išrašė bei pateikė atsakovui 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė darbų, detalių pavadinimus ir jų kainas: variklio valdymo blokas – 2217,14 Eur, ReCon HD (seno depozitas) – 400 Eur, transporto paslaugos skubus – 75 Eur, variklio valdymo bloko kalibravimas – 79 Eur, serviso paslaugos – 135 Eur, vairavimo valandos – 100 Eur, serviso atvykimas – 175, 50 Eur, viso 3181,64 Eur be PVM, 3849,78 Eur su PVM. Pasiūlyme nurodyta, jog apmokėjimas terminas 30 dienų, delspinigiai 0,2 proc. per dieną. Minėtas pasiūlymas pasirašytas atsakovo A. A..

8.       Pradinis kreditorius su atsakovu A. A. 2019 m. liepos 18 d. pasirašė Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas užsakė kombaino valdymo bloko keitimą bei variklio kalibravimą, o pradinis kreditorius pakeitė valdymo bloką ir atliko variklio kalibraciją bei atsakovas patvirtino savo parašu darbų priėmimą. Akte jokių pastabų dėl atliktų darbų nurodyta nebuvo.

9.       Iš atsakovo į bylą pateiktos 2020-05-26 Pretenzijos pradiniam kreditoriui turinio matyti, jog atsakovas nurodė, jog 2019 metais liepos mėnesį remontavo kombainą ir važiavo 2 kartus, bet taip pilnai nesuremontavo, kad kombainas veiktų. Atsakovas turėjo ieškotis, jog kiti pajungtų kombainą, nes pradinis kreditorius nesutvarkė, prašė sumažinti sąskaitos (duomenys neskelbtini) kainą bei nurodė, jog atsiskaitys iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.

10.       Pradinis kreditorius 2020 m. birželio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises į atsakovo A. A. 5015,03 Eur skolą naujajam kreditoriui, t. y. ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pagal 2020 m. birželio 17 d. Priėmimo – perdavimo akte Nr. 4 A prie sutarties perduotus dokumentus. Naujasis kreditorius 2020 m. birželio 17 Pranešimu dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo pranešė atsakovui A. A. apie teisių perėmimą bei raginimo susimokėti skolą.  2021 m. liepos 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi pakeista ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, į ieškovę UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ civilinėje byloje Nr. e2-6196-1086/2021 (buvęs ankstesnis Nr. e2-316-1086/2021) pagal ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovui A. A. ūkiui dėl skolos priteisimo. 

Dėl skolos už atliktus remonto darbus

11.       Iš procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas pagal pradinio kreditoriaus perleistus dokumentus: 2019 m. liepos 11 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atsiskaitęs už atliktas pradinio kreditoriaus atsakovo kombaino remonto paslaugas ir darbus. Iš atsakovo procesinių dokumentų bei jo atstovės posėdžio metu nurodytų paaiškinimų matyti, jog 2019 m. ūkininkui atsakovui ūkyje sugedo kombainas „Acros 580“. Atsakovas siekdamas sutaisyti sugedusį kombainą, susisiekė su UAB ,,B. I.‘‘. 2019 m. liepos 11 d. UAB ,,B. I.‘‘ atvyko į atsakovo ūkį, kuriame atliko sugedusio kombaino variklio diagnostiką ir kalibravimą, bei nurodė, jog variklio gedimo nėra, kombaino gedimo priežastis yra laidų gedimas. Išvažiavus UAB ,,B. I.‘‘ atstovams, atsakovas išsikvietė elektriką, kuris nurodė, jog UAB ,,B. I.‘‘ netinkamai nustatė kombaino gedimo priežastį, kadangi laidų gedimas neegzistuoja. Elektrikas nurodė, jog vis dėlto kombaino gedimo priežastis galimai yra variklio valdymo bloko gedimas. Atsakovas dar kartą išsikvietė UAB ,,B. I.‘‘ atstovus, kurie 2021 m. liepos 18 d. pakeitė variklio valdymo bloką, o pakeistąjį bloką išsivežė. Tačiau kombaino gedimo šis kombaino valdymo bloko keitimas nepašalino, po valdymo bloko keitimo kombainas ir toliau neveikė.

12.       Taigi, teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju  tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Įstatymas nenustato rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Kita vertus, nepriklausomai nuo rangos sutarties formos, iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų turi būti įmanoma nustatyti, koks yra šios sutarties turinys (CPK 12, 178, 187straipsniai). Pažymėtina, kad automobilio remonto darbų sutartis kvalifikuojama kaip rangos sutartis ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

13.       Tarp šalių byloje ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybiškumo bei atsakovo prievolės sumokėti už atliktus darbus. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog aukščiau šalių nurodyti ir darbų atlikimo aktuose minėti darbai buvo atlikti. Atsakovas teigia, jog pradinio kreditoriaus kombaino remonto darbai buvo atlikti, tačiau juos atlikus kombaino gedimo priežastis nebuvo pašalinta ir pradinis kreditorius nesutvarkė visiškai jo kombaino kaip buvo įsipareigojęs. Atsakovo atstovė posėdžio metu sutiko ir pripažino su 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini), išrašyta suma su PVM – 483,40 Eur ir jos neginčija bei pripažįsta atliktus šioje faktūroje nurodytus remonto darbus.

14.       CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

15.       Ginčo dėl nesumokėtos 483,40 Eur skolos dalies pagal 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) atliktus darbus dydžio nėra (CPK 187 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo priteistina 483,40 Eur skola už kombaino remonto darbus nurodytus 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.644 straipsnis).

16.       Atsakovas nesutinka su  pradinio kreditoriaus 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ir prašoma priteisti už atsakovo kombaino atliktus darbus suma 3849,78 Eur su PVM. Mano, kad kombaino valdymo bloko pakeitimas nepašalino gedimo priežasties, nes kombainas toliau neveikė. Kadangi pradinis kreditorius savo pažado sutaisyti kombainą neištesėjo ir kombaino nepajungė, t. y. neatliko savo prievolės, todėl pradiniam kreditoriui tinkamai neatlikus savo prievolės, atsakovo skola neegzistuoja.

17.       Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjimu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad pradinis kreditorius neatliko tinkamai savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino, nes pakeitus valdymo bloką nepašalino priežasties (CPK 12 straipsnis). Ieškovė priteisti 3849,78 Eur su PVM iš atsakovo už atliktus kombaino remonto darbus įrodinėjo bei grindė byloje pateiktai rašytiniais įrodymais: 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroniniu susirašinėjimu su atsakovu. Atsakovas savo atsikirtimus dėl tinkamai neatliktos pradinio kreditoriaus prievolės įrodinėjo savo bei atstovės paaiškinimais procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu, rašytiniais teismui pateiktais liudytojo T. V. 2021 m. lapkričio 10 d. parodymais bei jo parodymais posėdžio metu.

18.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šioje byloje ieškovė atsakovui atliktus kombaino remonto darbus įrodinėja 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog pradinis kreditorius pakeisdamas valdymo bloką nepašalino kombaino priežasties, todėl tinkamai neįvykdė savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino, nes pradiniam kreditoriui nepajungus kombaino, atsakovas išsikvietė elektriką, kuris sutvarkė kombainą, nurodydamas gedimo priežastį programinius sutrikimus, o ne laidų ar valdymo bloko gedimas, kaip prieš tai buvo nurodęs pradinis kreditorius. Su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina. Taip pat nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog atsakovas savo teiginius įrodė. Visų pirma, pradinis kreditorius su atsakovu 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog pakeitė valdymo bloką bei atliko kalibravimą. Atsakovas priėmęs atliktus darbus jokių pretenzijų ar žymų darbų atlikimo akte nėra nurodęs, darbus priėmė patvirtinęs savo parašu. Aplinkybės, jog buvo pakeistas valdymo blokas atsakovas neginčijo ir su ja sutiko. Per protingą laiką po darbų atlikimo pretenzijų dėl netinkamai atlikto darbo atsakovas pradiniam kreditoriui nereiškė ir tokių įrodymų byloje nepateikta. Pakeisto valdymo bloko atsakovas pradiniam kreditoriui negrąžino bei nereikalavo jo pasiimti. Antra, atsakovas teigė, kad valdymo bloko keitimas buvo nereikalingas, tačiau šios aplinkybės taip pat neįrodė. Pažymėtina, jog kaip pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodytuose paaiškinimuose nurodė, jog gedimo priežastis yra ne laidų gedimas, o valdymo bloko gedimas, nurodė ne pradinis kreditorius, o atsakovo pasikviestas elektrikas, todėl darytina išvada, jog valdymo bloko keitimą inicijavo ir paslaugas užsakė pats atsakovas, o ne pradinis kreditorius siūlė keisti bei garantavo, jog sutvarkys kombainą. Todėl tikėtina, jog atsakovas pats užsakė šią paslaugą, o pradiniam kreditoriui pateikus 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) su jame nurodytomis darbų bei detalių kainomis atsakovas sutiko tai patvirtindamas savo parašu, todėl ir pradinis pakartotinai 2019 m. liepos 18 d. atvyko pas atsakovą ir pakeitė valdymo bloką bei atliko kalibravimą, ką ir patvirtina byloje pateiktas bei atsakovo pasirašytas Priežiūros ir remonto darbų atlikimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teigė, jog jo pasikviestas elektrikas sutvarkė kombaino gedimo priežastį bei nurodė, jog buvo ne laidų ar valdymo bloko gedimas, o programinis sutrikimas laikytinos nepagrįstomis bei neįrodytomis, nes jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje atsakovas neteikė. Todėl negalima laikyti pagrįstomis atsakovo aplinkybėmis, jog pradinis kreditorius įsipareigojo pajungti ir garantavo, jog pajungs, kombainą, kadangi kaip nustatyta, jog pats atsakovas (elektriko nurodymu) užsakė valdymo bloko pakeitimą bei manė, jog kombainas pakeitus valdymo bloką veiks. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, jog pradinis kreditorius įsipareigojo ir garantavo, jog pakeitus valdymo bloką kombainas veiks. Pradinis kreditorius tik atliko pasiūlyme nurodytus darbus, kuriuos kaip nurodė pats atsakovas nurodė jo pasikviestas elektrikas. Byloje nėra jokių duomenų, jog pradinio kreditoriaus pakeistas valdymo blokas neveikė ar kitaip įtakojo (pablogino) atsakovo kombaino techninę būklę. Nors šias aplinkybes atsakovas įrodinėjo ir liudytojo T. V. parodymais, kuriais liudytojas nurodė, jog kombaino gedimas nebuvo pašalintas pakeitus valdymo bloką, o gedimą sutvarkė kitas atsakovo pasikviestas elektrikas, nurodydamas gedimo priežastį programinės įrangos gedimą, tačiau teismas liudytojo parodymus vertina kritiškai, nes jie nepatvirtina kitų byloje esančių rašytinių įrodymu bei prieštarauja aukščiau nurodytoms atsakovo bei teismo nustatytoms aplinkybėms. Taip pat pažymėtina, kad liudytoją su atsakovu sieja darbiniai (pagalbos) santykiai (vienas kitam padeda dirbti žemės ūkio darbus), todėl sudaro pagrindą spręsti, jog liudytojas galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, liudytojo T. V. pateiktų į bylą rašytinių parodymų nevertina kaip įrodymų, nes pateikti į bylą liudytojo rašytiniai parodymai neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalyje nurodytos tvarkos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentai, kad tinkamai neįvykdė savo prievolės, t. y. nesutvarkė kombaino, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

19.       Kad atsakovas nebuvo patenkintas pradinio kreditoriaus paslaugų atlikimu atsakovas įrodinėjo į bylą pateikta rašytine 2020 m. gegužės 26 d. Pretenzija pradiniam kreditoriui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nors į bylą ir yra pateikta minėta pretenzija, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų bei atsakovas jų neteikė, jog minėta pretenzija buvo išsiųsta adresatui, todėl teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas teikė tokią pretenziją pradiniam kreditoriui. Be to, pagal pretenzijos surašymo datą matyti, jog nuo pretenzijos surašymo ir darbų atlikimo praėjo beveik vieneri metai.

20.       Iš byloje esančių rašytinių ieškovės ir atsakovo elektroniniais laiškais susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas neneigė, jog yra skolingas ieškovei, o tik prašė įvertinti jo sunkią, jog atsakovas šiuo metu neturi iš ko mokėti ieškovei ir pažadėjo skolą susimokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Šis susirašinėjimas be kitų įrodymų taip pat patvirtina, jog atsakovas yra skolingas ieškovei už atliktas paslaugas bei atsakovas skolą pripažįsta. Nors atsakovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog susirašinėjime nėra kalbama apie konkrečią skolą ar skolos dydį, tačiau byloje nėra jokių kitų pagrįstų įrodymų, jog atsakovas turi daugiau, t. y. kitų nei prašoma priteisti šioje byloje, skolinių įsipareigojimų ieškovei. Atsakovas tokių duomenų į bylą neteikė.

21.       Atsakovas taip pat nurodė, jog pradinio kreditoriaus 2019 m. liepos 15 d. pateiktas Pasiūlymas teisiškai neįpareigoja mokėti jame nurodytą 3849,78 Eur sumą, nes šis pasiūlymas nėra nei sutartis, nei PVM sąskaita faktūra, pagal kurias galėtų atsirasti mokėjimo prievolė. Pradinis kreditorius PVM sąskaitos – faktūros už atliktus darbus neišrašė, nors pagal PVM įstatymą privalėjo būti išrašyta nedelsiant suteikus paslaugas.

22.       Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162–6.187 straipsniuose. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

23.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.

24.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų T. T. praktiką, kurioje pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita faktūra negali atsirasti prievolės išskaičiuoti PVM (Europos Bendrijų T. T. 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje G. H., C-342/87, Rink. 1989, p. 4227). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys teikia pagrindą daryti išvadą, jog, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

25.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teismas sutinka su atsakovu, jog ieškovės 2019 m. liepos 15 d. pateiktas Pasiūlymas nėra PVM sąskaita – faktūra, tačiau yra vienas iš įrodymų įrodantis šalių sutartinių santykių pobūdį bei aplinkybes, susijusias su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Teismas pažymi, jog atsakovo piniginė prievolė atsirado žodinės sutarties pagrindu ir turėjo būti vykdoma, kitai sutarties šaliai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus. PVM sąskaita faktūra skirta įvykusiam prekių tiekimui arba paslaugų teikimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais įforminti ir yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad pardavėjas perdavė (suteikė), o pirkėjas gavo joje išvardytas prekes ar jam buvo suteiktos išvardytos paslaugos. PVM sąskaitos faktūros neišrašymas gali būti vertinamas kaip apskaitos taisyklių pažeidimas, tačiau nesudaro pagrindo pardavėjui (paslaugų teikėjui) nepriteisti skolos už atliktus darbus.

26.       Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pradinio kreditoriaus suteikti remonto darbai buvo nekokybiški (tinkamai neatlikta pradinio kreditoriaus prievolė atsakovui), kadangi tokių teiginių atsakovas neįrodė. Pažymėtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-701/2013, Nr. 3K-3-67/2014).

27.       Atsakovas neteikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju nebuvo jokio poreikio keisti valdymo bloko ar tai, kad remonto darbai nebuvo atlikti tinkamai, neteikė jokių duomenų, galinčių paneigti pradinio kreditoriaus atliktų darbų 2019 m. liepos 18 d. Priežiūros ir remonto darbų atlikimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. liepos 15 d. pateiktame ir atsakovo pasirašytame Pasiūlyme nurodytų keičiamos detalės, remonto išlaidų ir jų kainų pagrindimą, neprašė byloje skirti teismo ekspertizę gedimo priežastims nustatyti, remonto išlaidoms pagrįsti ir pan. (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

28.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktais įrodymais, turėjo pareigą atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis juos paneigti, bet šios savo pareigos tinkamai nevykdė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovei priklausančio kombaino valdymo blokas buvo pakeistas, atsakovas jo negrąžino bei nereikalavo išsiimti bei pasiimti atgal, atsakovas naudojasi suremontuotu kombainu, todėl teismo vertinimu, už atliktą darbą turėtų būti užmokėta. Atsakovo teigimu, pradinis kreditorius atliko remonto darbus, kurie nereikalingi (nepašalina gedimo), tačiau jo į bylą pateikti duomenys niekaip nepagrindžia, kad pradinio kreditoriaus atlikti kombaino remonto darbai buvo ydingi (CPK 178 str.) Atsakovas nepateikė duomenų, kad pradinio kreditoriaus atlikti darbai nebuvo reikalingi (CPK 178 str.).

29.       Byloje pateiktame 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlyme nurodytų atliktų darbų kiekio bei fakto atsakovas neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Pasiūlyme nurodyti darbai buvo iš dalies atlikti ir šalys dėl jų susitarė.

30.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi, atsakovas yra prievolę pažeidusi šalis (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė, t. y. atliko darbus, todėl atsakovui atsirado prievolė atsiskaityti – sumokėti už atliktus darbus bei kitus mokesčius (CK 6.487 straipsnis). Nors už atliktus darbus pradinio kreditoriaus PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, tačiau teismas remiasi 2019 m. liepos 15 d. pateiktame ir atsakovo pasirašytame Pasiūlyme, su kuriuo atsakovas sutiko patvirtindamas savo parašu bei 2019 m. liepos 18 d., Priežiūros ir remonto darbų atlikimo akte Nr. 2019-131 faktiškai atliktais darbais ir pakeistomis detalėmis bei kitomis susijusiomis išlaidomis, kurių atsakovas neginčija. Nors ieškovė Pasiūlyme yra nurodžiusi ReCon HD (seno depozitas), tačiau darbų atlikimo akte minėta paslauga ar detalė nenurodyta, todėl laikytina, jog ieškovė neįrodė, jog ši paslauga faktiškai buvo atlikta atliekant atsakovo kombaino remonto darbus 2019 m. liepos 18 d., todėl šios paslaugos kainos suma mažintina pasiūlyme nurodyta bendra suma. Pasiūlyme nurodytos paslaugos: serviso paslaugos, vairavimo valandos bei serviso atvykimas laikytinos pagrįstomis, kadangi pradinio kreditoriaus atstovams norint suremontuoti kombainą reikėjo atvykti į atsakovo ūkį. Taigi likusi neapmokėta suma už remonto darbus bei pakeistą detalę sudaro 3365,78 Eur ((3181,64 Eur – 400 Eur) + 21 proc. PVM, kuri, tenkinus ieškinį, priteistina iš atsakovo.

Dėl delspinigių

31.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 681,85 Eur dydžio delspinigius. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo grindžiamas tuo, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove pagal 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlymą už paslaugas ir tuo pagrindu buvo paskaičiuoti delspinigiai, kurių pagrindas ir dydis buvo nurodytas minėtose sąskaitoje –faktūroje ir pasiūlyme. Atsakovas su prašomais priteisti delspinigiais nesutiko, nes teigė, jog tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl delspinigių.

32.       Byloje esančiais duomenimis, 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini), kurios suma su PVM – 483,40 Eur. Sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad neapmokėjus per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojama 0,2 proc. delspinigių. 2019 m. liepos 15 d. Pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta suma 3849,78 Eur su PVM. Pasiūlyme nurodyta, jog apmokėjimas terminas 30 dienų, delspinigiai 0,2 proc. per dieną.

33.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi netesybos gali būti nustatomos įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal formuojamą teismų praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas ir PVM sąskaita faktūra negali būti prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-450/2016). Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis nurodytomis CK nuostatomis, teismas sprendžia, kad minėta PVM sąskaita faktūra ir Pasiūlymas negali būti pripažįstamos rašytiniu šalių susitarimu dėl delspinigių (CK 6.72 straipsnis, CPK 178 straipsnis), o ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo raštu susitarę dėl delspinigių skaičiavimo, praleidus atsiskaitymo už paslaugas terminus, ieškovės reikalavimas dėl 681,85 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

34.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas yra ūkininkas, todėl abi sutarties šalys yra verslo subjektai. Atsakovui priklausantis kombainas  naudojamas ūkinei veiklai, tai tarp šalių sudaryta sutartis yra komercinė, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteistina 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

       Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo

35.       Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, kurios yra pagrįstos įstatymu, todėl priteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Ieškinys tenkintas 77 proc., todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimus išlaidos (CPK 93 straipsnis).

37.       Ieškovė patyrė byloje 180 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 114 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Tenkinus ieškinį 77 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 226,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

38.       Atsakovas byloje patyrė 38 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą sumokėjimo ir 1089 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Proporcingai atmestiems reikalavimams (23 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 259,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

39.       Iš atsakovo proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimams priteistinos 13,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

40.       Byloje ieškovė 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 121 Eur žyminio mokesčio (žyminio mokesčio mokėtojas UAB „B. I.“, juridinio asmens kodas 302576147), nors turėjo sumokėti 114 Eur. Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau, nei numato įstatymai, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina 7 Eur žyminio mokesčio permoka per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ūkininko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3849,18 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 18 ct) skolą, 40 (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 226,38 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 259,21 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 21 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui ūkininkui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo ūkininko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,24 Eur (dešimt eurų ir 24 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas                                                                        Vaidas Steckys