Civilinė byla Nr. e2A-1345-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02052-2020-8
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.6.3.2.9;
3.3.1.14; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-107-831/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovui V. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „K.“ (toliau – ir UAB „K.“) ieškiniu prašė atsakovo V. G. atleidimą iš darbo 2020 m. balandžio 14 d. UAB „K.“ direktoriaus įsakymu Nr. 20-58P pripažinti teisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. ieškovė UAB „K.“ 2015 m. liepos 9 d. su atsakovu V. G. sudarė darbo sutartį Nr. 165/15 dėl apsaugos darbuotojo darbo UAB „K.“ saugomuose objektuose. Darbo sutartis 2018 m. balandžio 20 d. išdėstyta nauja redakcija, esminės darbo sąlygos darbuotojui nekeistos. Darbo sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog darbuotojo darbovietė yra „UAB „K.“, adresas (duomenys neskelbtini). Darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir būti keičiama, ją darbuotojui nurodo darbdavys (UAB „K.“ saugomuose objektuose bei renginiuose)“. Sudarius darbo sutartį, atsakovui buvo pavesta dirbti UAB „K.“ saugomame objekte – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Marijampolėje.
1.2. Ieškovės darbuotojai ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas supažindinami su ateinančio mėnesio darbo grafiku. 2020 m. vasario 20 d. elektroniniu paštu atsakovui pateiktas 2020 m. kovo mėnesio grafikas, nuo 2020 m. kovo 1 d. 7 val. jis privalėjo pradėti darbo dieną kitame UAB „K.“ saugomame objekte – „(duomenys neskelbtini), Kaunas“. 2020 m. vasario 24 d. atsakovas atsiuntė ieškovei raštą, nurodė, jog keičiama jo darbo vieta ir laikas, t. y. būtinosios darbo sutarties sąlygos. Atsakovas nurodė, jog pasinaudos jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 45 straipsnyje suteikta teise 5 darbo dienas (iki 2020 m. vasario 27 d.) svarstyti, ar sutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, pasiūlė darbdaviui pasinaudoti DK 57 straipsnyje numatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka, atsakovui nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis.
1.3. 2020 m. vasario 25 d. atsakovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovė 2020 m. vasario 27 d. pranešimu atsakovui nurodė, jog pateiktu grafiku nėra keičiamos nei darbo sutarties būtinosios sąlygos, nei darbo laiko režimas, o saugomo objekto vadovų nurodymu yra vykdoma darbuotojų rotacija. Nurodė, jog sekančią dieną pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui darbuotojas kviečiamas atvykti į administracijos patalpas aptarti darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimą. 2020 m. kovo 3 d. raštu atsakovas nurodė, kad jis pasinaudojo DK 45 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nesutikti dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, nurodė jo atleidimo / neatleidimo iš darbo klausimą spręsti jam nedalyvaujant.
1.4. 2020 m. balandžio 6 d. šalys susitiko išspręsti klausimą dėl darbo funkcijų atlikimo vietos. Atsakovas nurodė, jog jis nesutinka dirbti Kauno saugomame objekte net ir laikinai, pavaduojant atostogų išėjusius darbuotojus, darbdavys pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau atsakovas nesutiko. Darbdavys sutiko išmokėti dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką, tačiau atsakovas nesutiko. Darbdavio atstovai nusprendė užbaigti konfliktą ir pateikė atsakovui naują grafiką, kuriame nurodyta, jog jo darbo vieta Marijampolėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas atsisakė pasirašyti, nurodė, jog toliau darbovietėje nedirbs, neatvykimo į darbą priežastis pateiks paaiškinime elektroniniu paštu ir tegul darbdavys jam žymi pravaikštas. 2020 m. balandžio 6 d. surašytas Aktas dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus.
1.5. Vadovaujantis pateiktu galutiniu grafiku, 2020 m. balandžio 7 d. buvo atsakovo darbo diena, todėl tą dieną 15 val. jam elektroniniu paštu išsiųstas reikalavimas iki 2020 m. balandžio 9 d. paaiškinti raštu neatvykimo į darbą priežastis. 2020 m. balandžio 9 d. paaiškinime atsakovas nurodė, jog į darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal buvusį grafiką iki nedarbingumo laikotarpio turėjo grįžti 2020 m. balandžio 6 d. (pirmadienį), tačiau šalių sutarimu atvyko į darbdavio administracijos patalpas. Nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių neatvyko į darbo funkcijų atlikimo vietą 2020 m. balandžio 7 d. nei į Kaune saugomą objektą, nei į Marijampolėje saugomą objektą. Darbuotojui be pateisinamos priežasties, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. neatvykstant į darbą, darbdavys 2020 m. balandžio 14 d. nutraukė darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo), apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas informuotas elektroniniu paštu.
1.6. Darbdavio nurodymas darbuotojui laikinai dirbti Kauno mieste esančiame saugomame objekte negali būti laikomas darbo sutarties sąlygų pakeitimu DK 45 straipsnio prasme. Darbuotojas buvo įdarbintas apsaugos darbuotojo pareigoms vykdyti, saugant UAB „K.“ klientų objektus, buvo supažindintas su Saugos darbuotojo pareigų ir teisių instrukcija, Apsaugos darbuotojo (-os) pareiginiais nuostatais. Net jeigu laikyti, kad 2020 m. vasario 20 d. darbuotojui pateiktu darbo grafiku buvo inicijuotas būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas, vadovaujantis DK 45 straipsnio 2 dalimi, darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka.
1.7. Atsakovas nuo 2020 m. vasario 20 d. turėjo teisę kreiptis į DGK, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą, tačiau to iki pat darbo sutarties nutraukimo nepadarė. Neveikimu atsakovas arba pripažino, jog keičiant darbo funkcijų atlikimo vietą nėra keičiamos būtinosios darbo sutarties sąlygos, arba nelaikė, jog darbdavys įgyvendino darbo sutarties sąlygų pakeitimą.
1.8. Ieškovė mano, jog atsakovas iš tiesų siekė būti atleistas, nuo 2020 m. balandžio 8 d. jis jau dirbo UAB „N.“. Atsakovas dar tebesitęsiant darbo santykiams su ieškove 2020 m. balandžio 8 d. įsidarbino naujoje darbovietėje, dėl ko nepatyrė jokių praradimų dėl darbo sutarties nutraukimo. Jeigu teismas spręstų priteisti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ieškovė prašo jį sumažinti. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas neatitiktų lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, darbo sutartis nutraukta išimtinai dėl atsakovo nerūpestingumo ir neveikimo. Darbuotojas atsisakymas nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, išmokant jam dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją vertintinas kaip darbuotojo siekis praturtėti teisminio proceso metu.
2. Atsakovas V. G. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo metu atsakovui nebuvo pateiktas grafikas, kuriame būtų nurodyta, jog jo darbo vieta yra Marijampolėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nei karto neprašė paaiškinti atsisakymo dirbti senojoje darbo funkcijų atlikimo vietoje aplinkybių. Iš 2020 m. balandžio 6 d. akto dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus negalima nustatyti, kokių konkrečiai dokumentų nepasirašė atsakovas, su kuo sutiko ar nesutiko. Iš įrašyto 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo pokalbio galima spręsti, kad atsakovui buvo teikiamas tik darbo grafikas, nurodantis darbo laiką Kaune, objekte (duomenys neskelbtini). Ieškovės teiginys, jog atsakovas iš tiesų siekė būti atleistas, yra tik ieškovės nuomonė. Faktas, kad atsakovas dar ginčo metu įsidarbino kitoje darbovietėje negali būti naudojamas pagrįsti atsakovo siekių. Atsakovas į darbą pas ieškovą negali būti grąžintas.
2.2. Darbdavys atsakovui 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo metu pateikė pasirašyti keturis susitarimo nutraukti darbo sutartį egzempliorius. Pasidomėjus, kodėl tiek daug dokumento egzempliorių ir pabandžius nufotografuoti, šie dokumentai buvo staigiai paimti ir daugiau nesiūlyta nieko pasirašyti. Atsakovas spėjo pastebėti, jog du teikto pasirašyti susitarimo nutraukti darbo sutartį egzemplioriai buvo su sąlyga išmokėti dviejų mėnesių išeitinę pašalpą, du – be tokios sąlygos. Apie šį pastebėjimą garsiai pasakius direktoriui, dokumentai buvo paimti. Atsakovas, kaip darbuotojas, jaučiasi negerbiamas.
2.3. Ieškovė neteisingai taiko DK 58 straipsnį. DGK patvirtino, jog ieškovė, priimdama sprendimą atleisti atsakovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatsižvelgė į atsakovo 2020 m. balandžio 9 d. teiktą paaiškinimą ir į kitus objektyvius įrodymus. Ieškovės neteisėti veiksmai – atsakovo darbo vietos pakeitimas nesilaikant DK 44–45 straipsnių nuostatų. Ieškovė turėjo atsakovo darbo sutartyje daryti pakeitimą ir tik jam esant bei atsakovui sutikus, organizuoti darbą kitame saugomame objekte Kaune. Ieškovė, keisdama atsakovo darbo vietą iš Marijampolės į Kaune ieškovės saugomą objektą (duomenys neskelbtini), turėjo pakeisti ir darbo funkcijos atlikimo vietą, tai buvo esminė darbo sutarties sąlyga. Ieškovės organizaciniai patvarkymai visais aspektais yra traktuotini kaip atsakovo perkėlimas dirbti į kitą vietovę. Darbo sutarties 1.1 punkto nuostatos negalima interpretuoti kaip susitarimo ir išankstinio darbuotojo sutikimo dėl darbo kitoje vietovėje. Darbas kitame objekte nereiškia darbo kitoje vietovėje.
2.4. Atsakovas nesiekė ginčo su darbdaviu spręsti teisme. Darbdavys turėjo atleisti atsakovą iš darbo pagal įstatymą, o ne pagal savo įsitikinimus. Atsakovas siekia ne praturtėti darbdavio sąskaita, o įrodyti, jog prieš įstatymą visi lygūs ir atsakingi. Ieškovės prašymas mažinti atsakovui priteistinas sumas už priverstinės pravaikštos laiką atmestinas kaip nepagrįstas.
2.5. Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad viskas prasidėjo tuomet, kai jam buvo liepta vykti dirbti į barą nuo 22 val. iki 5 val., nors jis tik buvo grįžęs iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame budėjo parą. Atsakovas atsisakė vykti ten dirbti, kadangi nepajėgs dvi naktis iš eilės dirbti be miego. Tada prasidėjo spaudimas iš darbdavio, kontroliavimas. Dėl patirto streso atsakovui pablogėjo sveika, jis susirgo. Direktorius nesutiko kompensuoti važinėjimo į Kaune esantį objektą, pasiūlė važinėti autobusu. Atsakovas nesutiko pasirašyti, nes buvo pakeistos darbo sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės UAB „K.“ ieškinį atmetė. Pripažino atsakovo V. G. 2020 m. balandžio 14 d. atleidimą iš darbo UAB „K.“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu. Laikė, kad tarp ieškovės UAB „K.“ ir atsakovo V. G. 2015 m. liepos 9 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 165/15 nutraukta pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ir 6 dalį šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Priteisė atsakovui V. G. iš ieškovės UAB „K.“ 9 382,38 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 26 d., ir po 35,14 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 468,86 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją, susijusią su darbo santykių trukme. Teismas konstatavo, kad:
3.1. nustatyta, jog atsakovas nuolatos dirbo saugomame objekte UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Marijampolėje, keletą kartų vyko papildomai dirbti į renginius kituose miestuose, tačiau nuolatinė atsakovo darbo vieta buvo Marijampolėje. Teismas ieškovės atstovo teiginius, jog 2020 m. balandžio 6 d. vykusiame pokalbyje su atsakovu jam buvo siūlomas ne tik naujas darbo grafikas darbui Kaune, bet ir Marijampolėje, atmetė. Konstatavo, kad ieškovės atstovas neįrodė, kada buvo sudarytas kitas darbo grafikas darbui Marijampolėje, darė išvadą, jog ieškovė atsakovui pateikė tik darbo grafiką darbui (duomenys neskelbtini), Kaune.
3.2. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad darbuotojui be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. neatvykus į darbą, darbdavys buvo priverstas 2020 m. balandžio 14 d. nutraukti darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Konstatavo, kad ieškovė neanalizavo 2020 m. balandžio 9 d. atsakovo pateikto paaiškinimo, klaidingai 2020 m. balandžio 7 d. reikalavime pasiaiškinti nurodo, jog atsakovas nuo 2020 m. balandžio 4 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė pateikė reikalavimą atsakovui paaiškinti neatvykimų į darbą priežastis laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d.
3.3. Teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo pagrindo atsakovo atsisakymą pasirašyti dokumentus bei atsisakymą dirbti Kaune ir Marijampolėje saugomuose objektuose traktuoti kaip darbuotojo siekimą būti atleistam. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo nesutikimą tęsti darbo santykius ir reikalavo įforminti jo atleidimą bei tinkamai su juo atsiskaityti. Ieškovės pozicija, kad, atsakovui nebepageidaujant tęsti darbo santykių, atsakovui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, pravaikštų atsakovui žymėjimas dėl jo neatvykimo į darbą, žinant, kad atsakovas nebesutinka tęsti darbo santykių ir reikalauja įforminti jo atleidimą tik patvirtina ieškovės siekį nutraukti darbo santykius su atsakovu.
3.4. Teismas sprendė, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl darbo santykių nutraukimo, t. y. ieškovei vienašališkai pakeitus darbo funkcijų atlikimo vietą ir vėliau nutraukus darbo sutartį su atsakovu, o atsakovui nematant galimybių toliau dirbti ieškovės įmonėje ir aiškiai išreiškus tokią poziciją, atsakovas dėl pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. nevyko į darbą, o ieškovė nepagrįstai atsakovui fiksavo pravaikštas. Pripažino, kad atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iš darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
3.5. Atsakovas DGK teiktame prašyme prašė jo negrąžinti į darbą, to nepageidavo ir teismo posėdžio metu. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes, sprendė, kad grąžinti atsakovą į darbą yra netikslinga. Atsakovo atžvilgiu taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, laikė, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Konstatavo, kad atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 35,14 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo atsakovo atleidimo iš darbo 2020 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 26 d. yra 267 darbo dienos, todėl už šį laikotarpį atsakovui priteisė 9 382,38 Eur neatskaičius mokesčių (35,14 Eur x 267 d. d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, taip pat po 35,14 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Atsakovas pas ieškovę išdirbo ilgiau kaip 4 metus, todėl jam priteisė 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 1 468,86 Eur dydžio kompensaciją neatskaičius mokesčių (734,43 Eur x 2 mėn.), susijusi su darbo santykių trukme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „K.“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-107-831/2021 ir priimti naują sprendimą – UAB „K.“ ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Priteisti iš atsakovo V. G. ieškovei UAB „K.“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. vadovaujantis DK 34 straipsnio 1 dalimi, darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Apeliantė yra apsaugos paslaugas teikianti įmonė, jos darbuotojų darbo vieta gali kisti priklausomai nuo jos saugomų objektų. Dėl to darbo sutartyje ir lokaliniuose aktuose nurodyta, kad atsakovo darbovietė yra UAB „K.“, adresas (duomenys neskelbtini), tačiau darbovietė gali nesutapti su darbo funkcijų atlikimo vieta, ir gali būti keičiama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolėje, kaip nuolatinė atsakovo darbo vieta, nebuvo nurodyta nei viename jo pasirašytame dokumente. Darbuotojas buvo supažindintas su Saugos darbuotojo pareigų ir teisių instrukcija, Apsaugos darbuotojo (-os) pareiginiais nuostatais, kur nurodyta, jog saugos darbuotojai dirba rotaciniu principu UAB „K.“ saugomuose objektuose, visoje Lietuvoje. Vien dėl to, jog atsakovas daugiausia dirbo objekte Marijampolėje, nėra pagrindo teigti, jog tai yra atsakovo nuolatinė darbo funkcijų atlikimo vieta, kurios negalima keisti be rašytinio atsakovo sutikimo. Vykdydamas darbo sutartį atsakovas yra vykęs vykdyti darbo funkcijų kituose miestuose vykusiuose renginiuose, prižiūrėjo kitus objektus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog pats atsakovas 2020 m. vasario mėn. pateikė žodinį prašymą dėl atostogų suteikimo, nurodė, kad atostogų metu vyks į darbo pokalbį kitoje įmonėje, naujoje darbovietėje pradės vykdyti darbines funkcijas, dėl ko darbdavys privalėjo priimti naują darbuotoją. Atsakovas galiausiai nusprendė atostogų atsisakyti, tačiau jam ilgiau kaip mėnesį buvo išduotas nedarbingumas. Pasibaigus nedarbingumui, vos po kelių dienų atsakovas įsidarbino naujoje darbovietėje UAB „N.“, kas rodo, jog intenciją nutraukti darbo santykius atsakovas turėjo seniau nei gavo 2020 m. kovo mėn. grafiką.
4.3. Net jeigu laikytis atsakovo pozicijos, kad 2020 m. vasario 20 d. buvo inicijuotas būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas, vadovaujantis DK 45 straipsnio 2 dalimi, darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Darbdavys turi teisę, tačiau ne pareigą nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Po 2020 m. balandžio 6 d. apeliantė sutiko, kad atsakovas toliau tęstų savo darbo funkcijas Marijampolėje esančiame objekte.
4.4. Atsakovas, vadovaujantis DK 45 straipsnio 3 dalimi, dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo nesikreipė į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Neveikimu atsakovas arba pripažino, jog keičiant darbo funkcijų atlikimo vietą nėra keičiamos būtinosios darbo sutarties sąlygos arba nelaikė, jog apeliantė įgyvendino darbo sutarties sąlygų pakeitimą. Darbuotojas neatvyko nei į Kaune, nei į Marijampolėje saugomą objektą, neinformavo darbdavio apie neatvykimo nei į vieną objektą priežastis. Atsakovas nebepageidavimas tęsti darbo santykių, nėra pateisinama priežastis nevykdyti darbo funkcijų, darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį, turi imtis aktyvių veiksmų.
4.5. Ginčo situacijoje egzistuoja dviejų faktų visetas, dėl ko apeliantė pagrįstai pripažino, jog atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Darbuotojas tyčia neatvyko į darbą dvi darbo pamainas (balandžio 7 d., 11 d.) be pateisinamos priežasties, dėl ko laikotarpiu nuo balandžio 7 d. iki 14 d. (imtinai) darbuotojui žymėtos pravaikštos. Atsakovas nevyko į darbą ne tik pagal naująjį darbo grafiką, kuriame buvo nurodytos jo darbo dienos (balandžio 7 d., 11 d.), bet net ir pagal senąjį, iki jo nedarbingumo galiojusį darbo grafiką, kuriame jo darbo dienos turėjo būti balandžio 6 d. ir 10 d. (jis nepasirodė nei Kaune, nei Marijampolėje). Pirmosios instancijos teismas vertino išimtinai tik ieškovės veiksmus, nevertino atsakovo pasyvumo šioje situacijoje, jo įsidarbinimo kitoje darbovietėje.
4.6. Teismo argumentas, jog apeliantė turėjo įforminti atsakovo atleidimą kitu būdu iš esmės pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Darbuotojas nepateikė prašymo nutraukti darbo sutartį, nesutiko nutraukti darbo sutarties abiejų šalių sutarimu. Apeliantė neturėjo galimybės darbo sutartį nutraukti DK 57 straipsnio pagrindu, kadangi nelaikė, jog keičia darbo funkcijų atlikimo vietą, ir net jeigu vertinant, kad darbo funkcijų atlikimo vietą buvo siekiama pakeisti, 2020 m. balandžio 6 d. apeliantė sutiko, jog atsakovas ir toliau vykdytų savo darbo funkcijas Marijampolėje.
4.7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas nuo 2020 m. balandžio 8 d. įsidarbino kitoje įmonėje. Atsakovas, vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių 25.16. punktu, turėjo pranešti apeliantei apie naujos darbo sutarties sudarymą, tačiau to nepadarė.
4.8. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl 218 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo. Teismas iš apeliantės atsakovui už priverstinės pravaikštos laiką priteisė užmokestį už žymiai ilgesnį laikotarpį, t. y. ne tik už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (už vienerius metus ir dvylika dienų), tačiau ir už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, tačiau ne daugiau kaip už vienerius metus. Darbuotojui darbo užmokestis gali būti išieškomas už daugiau nei dvejus metus (nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. balandžio 26 d.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai turėjo teisę vidutinį darbo užmokestį už pravaikštas priteisti tik už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. (imtinai), t. y. už maksimalų vienerių metų terminą. Teismas vienerių metų terminą skaičiavo ne kalendorinėmis, o darbo dienomis, nustatydamas, jog vienerius metus turi sudaryti ne 365 kalendorinės dienos, o 365 darbo dienos. Neatsižvelgė į apeliantės argumentus ir nemotyvavo savo sprendimo, nenurodė, ar yra pagrindas mažinti kompensacijos dydį ir kodėl apeliantės pateiktos aplinkybės nėra vertinamos kaip pagrindas sumažinti kompensacijos dydį.
4.9. Atsakovas jokių praradimų nepatyrė, nes dar dirbdamas UAB „K.“ įsidarbino kitoje darbovietėje, kur gavo darbo užmokestį. 9 382,38 Eur dydžio kompensacijos priteisimas iš esmės paneigtų kompensacijos tikslą, neatitiktų lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Darbo sutartis nutraukta išimtinai dėl atsakovo neatėjimo į darbą be pateisinamų priežasčių, atsakovas atsisakė nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu. Bylos nagrinėjimas vyko karantino laikotarpiu, buvo atidedami teismo posėdžiai. Byla buvo išnagrinėta vos per kelis teismo posėdžius, jeigu ne pandeminė situacija, teismo sprendimas byloje būtų priimtas anksčiau, dėl ko kompensacijos dydis būtų mažesnis. Mano, jog priteistina suma turėjo būti mažinama arba išvis nepriteista.
5. Atsakovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-107-831/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. darbo sutartyje nebuvo įtvirtintas išankstinis darbuotojo sutikimas būti perkeltam dirbti į kitą vietovę. Apeliantė piktnaudžiauja darbo sutarties sąlygų abstraktumu. Darbo sutarties 1.1 punkto nuostatos negalima interpretuoti kaip susitarimo dėl darbo kitoje vietovėje. Atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos Marijampolės mieste iki nurodytos atsakovo darbo funkcijų atlikimo vietos Kauno mieste sudaro apie 70 kilometrų. Kauno miestas vertintinas, kaip kita vietovė DK 45 straipsnio 1 dalies prasme, dėl apeliantės inicijuoto darbo vietos pakeitimo atsakovui atsiranda neigiami pokyčiai (laiko sąnaudos, papildomos išlaidos kelionei ir pan.). Apeliantės organizaciniai patvarkymai visais aspektais yra traktuotini kaip atsakovo perkėlimas dirbti į kitą vietovę. Atsakovas jokia forma neišreiškė sutikimo dirbti kitoje vietovėje. Darbuotojo parašas tik patvirtinimą, kad jis buvo supažindintas su darbdavio lokaliais teisės aktais. Saugos darbuotojų pareigų ir teisių instrukcijos nėra pagrindo traktuoti kaip išreiškiančios DK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą darbuotojo rašytinį sutikimą.
5.2. Per visą darbo santykių su apeliante laikotarpį, su mažomis išimtimis, atsakovo faktinė darbo funkcijų atlikimo vieta buvo UAB „I.“ Marijampolėje. Atsakovo gyvenamoji vieta taip pat yra Marijampolės mieste. Darbo funkcijų atlikimo vietą darbdavys turėjo teisę keisti, bet tik tiek, kiek toks keitimas nėra darbuotojo perkėlimas dirbti į kitą vietovę. Apeliantės nurodyti ankstesni atvejai, kai atsakovas dirbo kituose objektuose, dėl kurių nėra ginčo, iš esmės skiriasi nuo ginčo atvejo. Ginčo atveju šalių suderintos valios nebuvo, atsakovas nesutiko būti perkeltas dirbti į kitą vietovę Kaune. Apeliantės siekis nepaisant atsakovo valios perkelti jį dirbti į kitą vietovę teismo pagrįstai kvalifikuotas kaip vienašališkas darbo vietos pakeitimas.
5.3. Tai, kokių minčių turėjo atsakovas, neturi jokios reikšmės sprendžiant apie apeliantės veiksmų teisėtumą nutraukiant darbo sutartį. Apeliantė, neturėdama atsakovo rašytinio sutikimo, siekė perkelti atsakovą dirbti į kitą vietovę. Atsakovas nesutikdamas būti perkeltas dirbti į kitą vietovę jokio teisės pažeidimo nepadarė, jo neatvykimas dirbti į kitą vietovę negali būti traktuojamas kaip neteisėtas, nėra būtinos darbuotojo atsakomybės taikymo sąlygos – darbuotojo kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo.
5.4. DK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Atsakovui naują darbo grafiką pateikus 2020 m. balandžio 6 d. (darbo pareigų atlikimo vieta Marijampolėje), jis įsigaliojo tik 2020 m. balandžio 13 d. Vadinasi galiojančio darbo grafiko, pagal kurį atsakovui reikėtų dirbti balandžio 7 d. ir balandžio 11 d. nebuvo. Pirma atsakovo darbo diena pagal galiojantį grafiką turėjo būti balandžio 15 d. Akivaizdu, kad apeliantė neturėjo pagrindo atsakovo neatvykimo 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. balandžio 14 d. į darbą objekte FREDA 2, Kaune, laikyti pravaikšta. Materialiosios teisės normos (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto) taikymas nesant toje teisės normoje įtvirtintų sąlygų, vertintinas kaip netinkamas taikymas.
5.5. Iš 2020 m. balandžio 6 d. susitikimo metu vykusio pokalbio įrašo galima spręsti, kad pokalbio metu apeliantės vadovas kelis kartus vienareikšmiškai nurodė, kad darbo Marijampolės mieste esančiuose objektuose nėra. Ieškovo kviesta liudytoja A. M. dalyvavo 2020 m. balandžio 6 d. pokalbyje ir matė, kokie dokumentai teikiami atsakovui. Darbo vieta atsakovui pagal grafiką buvo numatyta Kaune. Daugiau grafikų ji nematė. Apeliantė atsakovui jokio kito darbo, išskyrus darbą kitoje vietovėje (Kaune), nesiūlė. Ieškovės vadovui įtikinus atsakovą, kad jo darbo vietos Marijampolėje nėra, atsakovas neturėjo pareigos atvykti į objektą esantį Marijampolėje.
5.6. Dėl neteisėto atleidimo darbdaviui kilusios teisinės pasekmės negali būti vertinamos atsakovo nenaudai. Net jei atsakovas atsisakė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ši aplinkybė vis tiek savaime netaptų pagrindu teismui mažinti priteistiną darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą dydį. Apeliantės pasirinkta procesinė laikysena (jos atstovai daug kartų teikė prašymus atidėti teismo posėdžius) nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dydį dėl aplinkybių, susijusių su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitas aplinkybes (darbdavio turtinę padėtį, galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją), į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Teismas pagrįstai sprendė, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dydį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios darbo funkcijos atlikimo vietą, aiškinimo ir taikymo (DK 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas) teisėtumo.
9. Atsakovas V. G. buvo atleistas iš darbo UAB „K.“ už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. neatvykimą į darbą nuo 2020 m. balandžio 7 d iki balandžio 14 d., (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nuolatinė atsakovo darbo vieta buvo Marijampolėje. Teismas ieškovės atstovo teiginius, jog 2020 m. balandžio 6 d. vykusiame pokalbyje su atsakovu jam buvo siūlomas ne tik naujas darbo grafikas darbui Kaune, bet ir Marijampolėje, atmetė. Konstatavo, kad ieškovės atstovas neįrodė, kada buvo sudarytas kitas darbo grafikas darbui Marijampolėje, darė išvadą, jog ieškovė atsakovui pateikė tik darbo grafiką darbui (duomenys neskelbtini), Kaune.
11. Teismas sprendė, kad, tarp šalių kilus ginčui dėl darbo santykių nutraukimo, t. y. ieškovei vienašališkai pakeitus darbo funkcijų atlikimo vietą ir vėliau nutraukus darbo sutartį su atsakovu, o atsakovui nematant galimybių toliau dirbti ieškovės įmonėje ir aiškiai išreiškus tokią poziciją, atsakovas dėl pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. nevyko į darbą, o ieškovė nepagrįstai atsakovui fiksavo pravaikštas. Pripažino, kad atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iš darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
12. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta buvo Marijampolėje ir kad po 2020 m. balandžio 6 d. apeliantė nesutiko, kad atsakovas toliau tęstų savo darbo funkcijas Marijampolėje esančiame objekte, todėl atsakovas negalėjo būti laikomas padaręs pravaikštas, kai, nelikus darbo vietos Marijampolėje, neatvyko dirbti nuo balandžio 7 iki 14 dienos į kitą įmonės vadovo jam pasiūlytą vietą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Pirmiausia, šalių sudarytos 2018 m. balandžio 20 d. darbo sutarties išdėstymo nauja redakcija 1.1 punktas nustatė, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir būti keičiama. Tai yra akivaizdu pagal darbdavio funkcijų (objektų apsauga) pobūdį. Ją darbuotojui nurodo darbdavys (UAB „K.“ saugomuose objektuose bei renginiuose). Ši sąlyga atitinka DK 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atvejį, kad šalys gali susitarti, jog darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta yra nenuolatinė, darbuotojas dirba keliose vietose. Vadinasi, ieškovui įteikto 2020 m. vasario 22 d. darbdavio pranešimo, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. keičiasi ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta, negalima laikyti pranešimu apie darbo sąlygų pakeitimą DK 45 straipsnio prasme, nes darbo sąlyga iš esmės nebuvo keičiama, darbdavys tik pateikė informaciją, kad nuo vasario 1 d. darbo funkciją reikės atlikti kitame objekte. Toks informacijos pateikimas laikytinas ne darbo sutarties sąlygos keitimu, o darbo grafiko nustatymu DK 115 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo.
13. Dėl aukščiau nurodytų argumentų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tarp šalių kilus ginčui dėl darbo santykių nutraukimo, t. y. ieškovei vienašališkai pakeitus darbo funkcijų atlikimo vietą ir vėliau nutraukus darbo sutartį su atsakovu, o atsakovui nematant galimybių toliau dirbti ieškovės įmonėje ir aiškiai išreiškus tokią poziciją, atsakovas dėl pateisinamų priežasčių laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. nevyko į darbą, o ieškovė nepagrįstai atsakovui fiksavo pravaikštas.
14. Kaip minėta, nustačius, kad atsakovo darbo vieta nebuvo keičiama, negalima traktuoti, kad atsakovas galėjo neatvykti į jokią (nei Kaune nei Marijampolėje) darbo vietą ir tikėtis, kad jo darbo sutartis bus nutraukta DK 57 straipsnio pagrindu, t. y. pagal jo išreikštą pageidavimą. Kolegija sprendžia, kad atsakovas neišsiaiškinęs ar darbdavys sutinka jį atleisti jo prašomu pagrindu negalėjo tiesiog neiti į darbą. Be to, kaip matyti iš atsakovo elektroninio laiško, akivaizdu, kad jis suprato, jog darbdavys jo prašomu pagrindu iš darbo neatleis, kad jis yra kviečiamas pokalbiui, tačiau į jį vykti neketina, nevykimo į pokalbį nelaiko darbo drausmės pažeidimu. Tačiau kaip matyti iš 2020 m. balandžio 6 d. akto dėl atsisakymo pasirašyti dokumentus, bei darbo grafiko, kur nurodoma, kad jo darbo vieta lieka Marijampolės mieste, objekte ICECO, atsakovas buvo atvykęs pokalbiui ir ant šio siūlymo atsisakė pasirašyti. Taip pat darbuotojui buvo siūloma darbo sutartį nutraukti DK 54 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu), tačiau ir ant šio siūlymo jis atsisakė pasirašyti. Taigi, darbdaviui atsisakius atleisti darbuotoją DK 57 straipsnį ir siūlant kitus atleidimo pagrindus atsakovas nesutiko, tačiau darbe (nei darbdavio darbo sutartyje nurodytu adresu nei saugomuose objektuose) nepasirodė. Kolegija sprendžia, kad atsakovas matydamas, kad darbdavys nesutinka atleisti iš darbo atsakovo nurodomu pagrindu, turėjo raštu išreikšti valią dėl atleidimo iš darbo, tačiau eiti į darbą privalėjo. Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 7 d. reikalavimo pasiaiškinti raštu, atsakovo buvo prašoma paaiškinti, kodėl jis pasibaigus nedarbingumui nedirba. Atsakovas savo atsakyme nurodė, kad darbdavio nurodymu 2020 m. balandžio 6 d. atvyko pokalbiui, nors turėjo būti objekte ICECO. Taigi darytina išvada, kad jis žinodamas, jog turi būti minėtame objekte, ten turėjo dirbti visas po nedarbingumo sekusias darbo dienas, tačiau dėl ko nevyko į darbo vietą, aiškiai nenurodė, ko pasėkoje neatvyko į darbą be priežasties.
15. Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos darbo sutarties sąlygą dėl darbo funkcijų atlikimo vietos, nepagrįstai nusprendė, kad darbo funkcijų atlikimo vieta yra Marijampolė, nors šalių susitarimas buvo, kad vieta gali būti keičiama ir priklauso nuo vadovo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021 pažymėjo, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama tais atvejais, kai darbo sutarties sudarymo metu joje buvo apibrėžtos vietovės, kuriose darbuotojas atliks darbo funkcijas, ir sutarties vykdymo metu darbuotojas perkeliamas iš vienos vietovės į kitą; darbuotoją ketinama perkelti dirbti iš vienos vietovės į kitą, nors abi vietovės įeina į darbo sutartyje apibrėžtą darbo funkcijų atlikimo teritoriją (pvz., darbuotoją perkelti iš savivaldybės X į savivaldybę Y, tačiau abi patenka į sutartyje apibrėžtą apskrities teritoriją Z). Tai paaiškinama tuo, kad darbo sutarties šalys laisva valia suderino tokį darbo organizavimo būdą ir tokios sąlygos darbuotojui yra priimtinos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis); pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, vadovaudamasi DK 2 straipsnyje įtvirtintu darbo teisių gynybos principu ir CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išaiškino, kad DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo perkėlimas dirbti į kitą vietovę reiškia tik tuos atvejus, kad darbuotojui siūloma pakeisti darbo sąlygas tokiu būdu, kad jo darbo funkcijų atlikimo vieta (-os) (darbo vieta (-os)) neterminuotai ar likusį darbo sutarties terminą būtų toje darbo sutartimi nesulygtoje vietovėje, kuri reikšmingai nutolusi nuo pirminės vietovės arba, nors reikšmingai ir nenutolusi, darbo funkcijų atlikimas darbo sutartimi nesulygtoje naujoje vietovėje darbuotojui asmeniškai sukelia neigiamus pokyčius.
16. Išklausius 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovės direktorius D. B. teigė 2020 m. balandžio 6 d., jog atsakovui buvo pasiūlyta toliau dirbti Marijampolėje objekte ICECO, tačiau atsakovas pamatęs darbo grafiką atsisakė jį pasirašyti, nurodydamas, kad tai nėra dokumentas, paklausus žodžiu kaip jis toliau tikisi dirbti, atsakovas nurodė, kad turi būti atleistas DK 57 straipsnio pagrindu. Liudytoja apklausta A. M. patvirtino, kad atsakovas atsisakė rašytis ant darbo grafiko, kuriuo jam siūlė Marijampolės objektą, kuriame jis dirbo anksčiau. Liudytoja apklausta R. A. parodė, kad balandžio 6 d. atsakovo buvo klausiama, kur jam patogiausia būtų dirbti, siūlė senąjį objektą ICECO, teikė konkretų darbo grafiką, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti, sukėlė konfliktą. Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė surašė aktą dėl atsakovo atsisakymo pasirašyti dokumentus, kuriuo užfiksuota, kad atsakovui pasiūlyta darbo funkcijų atlikimo vieta Marijampolėje, pateiktas konkretus darbo grafikas, tačiau atsakovas nesutiko, atsisakė pasirašyti, reikalaudamas atleisti pagal DK 57 straipsnį. Aktas pasirašytas A. M., R. A. ir D. B.. Teismas neturi pagrindo šiais įrodymais netikėti, kad atsakovas buvo atvykęs pokalbiui, jis neneigia.
17. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės veiksmai, kuriais atsakovui buvo pateikta informacija apie darbo grafiką 2020 m. balandžio mėnesiui, atitinka DK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti apie naują darbo grafiką, nes byloje nustatyta, kad nauja darbo funkcijų atlikimo vieta buvo pasiūlyta, grafikas buvo bandomas įteikti administracijos kabinete, juolab pats atsakovas nurodė, kad po nedarbingumo turėjo dirbti Marijampolės mieste I., akivaizdu, kad apie grafiką buvo informuotas. Įstatymas nereikalauja, kad grafikas būtų įteiktas kiekvienam darbuotojui raštu. Sutiktina su ieškovės direktoriaus aiškinimu pirmos instancijos teismo posėdyje, kad jeigu darbuotojas atsisako paimti dokumentus ir juos perskaityti, tai nėra kito būdo darbuotojui pateikti informaciją. Pažymėtina, kad DK 24 straipsnyje nustatyti sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principai yra taikytini ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Darbuotojas negali nurodyti darbdaviui pagal kokį DK straipsnį jis norėtų būti atleistas, jei tai nepriimtina darbdaviui, darbuotojas gali prašyti darbdavio atleisti ir tikėtis, kad bus atleistas tik DK 55, 56 straipsnio pagrindais, kas iš atsakovo pusės nebuvo daroma.
18. Kolegija pažymi ir tai, kad net jeigu daryti išvadą, kad 2020 m. balandžio 6 d. šalys nesusitarė, kur atsakovas atliks darbo funkciją nuo 2020 m. balandžio mėnesio, tai atsakovas turėjo po nedarbingumo pabaigos (2020 m. balandžio 4 d.). atvykti į darbdavio administracijos buveinę Kaune ir laukti tolesnių darbdavio nurodymų, kur jam dirbti. Tačiau atsakovas į darbovietę nevyko, todėl ieškovė pagrįstai vertino, kad atsakovas padarė pravaikštas 2020 m. balandžio 7-14 dienomis, kas laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme ir yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį.
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl padarė neteisingas išvadas byloje, kad ieškovas buvo nepagrįstai atleistas iš darbo. Kvalifikavus atsakovo padarytus darbo drausmės pažeidimus (pravaikštas) kaip šiurkščius, atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu, todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti.
20. Priėmus byloje priešingą sprendimą, kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes neturi teisinės reikšmės naujam sprendimui. Pripažinus atleidimą iš darbo teisėtu, išmokos už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos nėra pagrindo priteisti.
21. Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės išlaidos byloje sudaro viso 2807,00 Eur (advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmos instancijos teisme 1500,00, 63 Eur žyminis mokestis, advokato teisinių pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme 1000,00 Eur, 244,00 Eur žyminis mokestis). Šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų atlygintinų sumų. Ieškinį atmetus ir atsakovės apeliacinį skundą tenkinant, atsakovei iš ieškovo priteistina 2807,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.
Pripažinti teisėtu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo 2020 m. balandžio 14 d. UAB „K.“ direktoriaus įsakymo Nr. 20-58-P pagrindu.
Priteisti ieškovei UAB „K.“, juridinio asmens kodas 134852018, iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2807,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė