Civilinė byla Nr. e2-1051-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00155-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ ir trečiųjų asmenų V. T. bei M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Uno“, uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Edilas“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais), tretieji asmenys R. P., V. T., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės  „Rasa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą, tretieji asmenys – R. P., V. T., M. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Uno“.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: (1) pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 niekine; (2) netenkinus šio reikalavimo, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia; (3) taikyti vienašalę restituciją, t. y. grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); (4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad yra atsakovės UAB „Uno“ akcininkė, valdanti 25 proc. akcijų. Tarp bendrovės akcininkų yra kilęs konfliktas, teismuose nagrinėjamos bent 6 bylos, o direktorius R. P. yra įtariamuoju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – FNTT) vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas bei pelną pateikimo. Neteisėtais bendrovės direktoriaus veiksmais, neinformavus ieškovės bei siekiant apeiti nagrinėjamose civilinėse bylose taikytus draudimus, ginčo sutartimi bendrovės turtas faktiškai neatlygintinai buvo perleistas su bendrovės valdybos nariais ir didžiuoju akcininku susijusiai atsakovei UAB „Norstatus“. Ginčijama sutartis prieštarauja UAB „Uno“ teisnumui, sudaryta pažeidžiant valdymo organų kompetenciją, prieštarauja bendrovės tikslams, laikytina apsimestiniu sandoriu, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

3.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į UAB „Norstatus“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja poreikis išsaugoti pati ginčo objektą. Faktas, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl UAB „Uno“ valdybos sprendimų panaikinimo šis  turtas buvo perleistas atsakovei UAB „Norstatus“, patvirtina, jog jis dar kartą gali būti perleistas su UAB „Norstatus“ ar UAB „Uno“ susijusiems asmenims. Nuosavybės perleidimo draudimo įrašo prašoma siekiant užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, minėtas objektas bus perleistas tretiesiems asmenims, nes būtent toks yra statybos darbų tikslas, o turto atgavimo iš sąžiningų įgijėjų galimybės labai sudėtingos.

4.       Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ir 2021 m. spalio 18 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškovės UAB „Rasa“ patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: (1) pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 niekine; (2) netenkinus šio reikalavimo, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia; (3) pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. vasario 12 d. jungtinės veiklos sutartį niekine bei 2021 m. balandžio 28 d. jungtinės veiklos sutarties papildymą Nr. 1 niekiniu; (4) taikyti vienašalę restituciją, grąžinant UAB „Uno“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); (5) išreikalauti iš UAB „Edilas“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant šį turtą UAB „UNO“; (6) netenkinus šio reikalavimo, taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, t. y. iš atsakovės UAB „Norstatus“ atsakovei UAB „Uno“ priteisti 1 723 827 Eur dydžio sumą; (7) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Taip pat Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi sujungė Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-745-253/2021 (nagrinėjamą bylą) ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-3414-637/2021 pagal ieškovės UAB „Rasa“ ieškinį atsakovei UAB „Norstatus“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą, tretieji asmenys – R. P., V. T., M. G. ir UAB „Uno“, civilinę bylą Nr. e2-3414-637/2021 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-745-253/2021, paliekant bylos Nr. e2-745-253/2021 ir sujungtą bylą perduodant nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Rasa“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę UAB „Norstatus“ nekilnojamajam turtui – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.

7.       Teismas sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes ieškovė pasirinko įmanomą savo teisių gynimo būdą, tinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, pateikė jį turinčius pagrįsti įrodymus, ir nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovės reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. 

8.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas įvertino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktu aiškinimu, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (esamą padėtį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti tuo metu esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą. Taip pat rėmėsi išaiškinimu, kad konkrečių turtinių sandorių ar kitų nuosavybės teises sukuriančių ar pakeičiančių aktų, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, ginčijimo atveju laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Norstatus“ bei tretieji asmenys V. T. ir M. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neturėjo aktualios informacijos ir duomenų apie nekilnojamojo daikto statusą bei jo savininkus. Atsakovė UAB „Norstatus“ nebėra įregistruota statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, kadangi šiame statinyje buvo suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskiros patalpos (butai, garažai, pagalbinės patalpos ir kt.). Atsakovės UAB „Norstatus“ nebuvimas statinio savininke, taip pat statinio teisinio statuso pasikeitimas ir jo nebuvimas savarankišku nuosavybės teisės objektu sudaro savarankišką pagrindą ginčijamos nutarties panaikinimui ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimui.

9.2.                      Nuo 2021 m. vasario 12 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties tarp UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ sudarymo momento statinys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas būtent šios sutarties pagrindu, o 2021 m. gegužės 13 d. susitarimu buvo nustatytos partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise tenkančios statinio dalys bendroje dalinėje nuosavybėje. Todėl laikinoji apsaugos priemonė faktiškai buvo pritaikyta ir byloje nedalyvaujančios UAB „Edilas“ nuosavybės teise priklausančioms patalpoms.

9.3.                      Ginčo statinyje suformavus ir įregistravus atskiras patalpas kaip savarankiškus nekilnojamuosius daiktus atsakovė UAB „Norstatus“ nebėra šio statinio savininkė ir pats statinys nebėra savarankiškas nuosavybės teisės objektas, todėl ir restitucijos taikymas bei  statinio nuosavybės teisės grąžinimas atsakovei UAB „Uno“ yra neįmanomas. Todėl ieškovės reikalavimas dėl restitucijos natūra nėra preliminariai pragrįstas ir nėra pagrindo jo užtikrinti taikant laikinąją apsaugos priemonę.

9.4.                      Grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui egzistuoti negali, nes pats ginčo statinys nebėra savarankiškas nuosavybės teisės objektas, atsakovė UAB „Norstatus“ neturi jokių galimybių juo disponuoti ir niekaip negali apsunkti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.

10.       Ieškovė UAB „Rasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o šio jos prašymo netenkinus, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, taikant laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo UAB „Norstatus“ turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1.                      Atskirajame skunde pateikiamos aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir turto perleidimu UAB „Edilas“, tik patvirtina apeliantų nesąžiningumą.

10.2.                      Aplinkybė, kad turtas yra padalintas ir dalis jo perleista UAB „Edilas“, nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Pasikeitęs turto statusas bei tai, kad suformuoti 34 atskiri nekilnojamojo turto objektai, nesudaro pagrindo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių objektas apskritai neegzistuoja. Priešingai, turtas egzistuoja, tačiau jis yra atidalintas, kas neabejotinai paneigia aplinkybę, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neegzistuojančiam objektui. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Edilas“ perleistai turto daliai, egzistuoja pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį, atsižvelgiant į tai, jog turto dalies perleidimo faktas paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti UAB „Norstatus“ nuosavybės teise valdomai turto daliai.

10.3.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra sprendžiama dėl restitucijos taikymo, kadangi tai reikštų materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą, t. y. bylos nagrinėjimą iš esmės. Vien ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog dalis turto jau yra perleista nesuponuoja išvados, jog restitucija natūra negalės būti taikoma. UAB „Norstatus“ nuosavybės teise valdo 11 turto objektų, be to, nėra ištirtos ir išaiškintos aplinkybės, ar UAB „Edilas“ gali būti laikomas sąžiningu įgijėju, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog restitucija natūra yra negalima šio subjekto atžvilgiu.

10.4.                      Patys apeliantai nurodo, kad nors turtas padalintas ir yra įregistruoti 34 savarankiški nekilnojamojo turto objektai, tačiau dalis šių objektų vis dar priklauso UAB „Norstatus“. Nagrinėjamu atveju vien faktas, jog nagrinėjant teismuose bylas, susijusias su jungtinės veiklos sudarymu, uždraudimu vykdyti turto statybas, turtas visgi buvo perleistas UAB „Norstatus“, o vėliau dar ir kitam subjektui, akivaizdžiai įrodo, jog atsakovės UAB „Norstatus“ šiuo metu vis dar valdoma turto dalis dar kartą gali būti perleista, taip siekiant užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

11.       Apeliantai (atsakovė ir tretieji asmenys) su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus:  2021 m. birželio 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. 21/5999; 2021 m. gegužės 28 d. asmenų, kurie domėjosi Nekilnojamojo turto registru, suvestinę; 2021 m. gegužės 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. 21/5999.

12.       Ieškovė UAB „Rasa“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė patikslinto ieškinio kopiją, Nekilnojamojo turto registro išrašus.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14.       Atsižvelgdamas į tai, kad nei apeliantai, nei ieškovė neteikia jokio prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį pateiktus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą / atsiliepimą į šį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia. 

15.       Ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas patikslintas ieškinys, viena vertus, nelaikytinas įrodymu, kita vertus, pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija jau yra priimtas ir tapęs nagrinėjamos bylos procesiniu dokumentu.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

16.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšys išvardintos CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurios 2 punkte yra ir tokia priemonė, kaip įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

17.       Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, toliau jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomu.

18.       Atskirajame skunde yra keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia sąlyga visgi egzistuoja. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

19.       Kaip ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

20.       Taigi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą teismui pakanka tik įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės UAB „Rasa“ ieškinio argumentai bei jos pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinyje yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu.

22.       Apeliantų atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas preliminarus ieškinio pagrįstumas ir tvirtinama, kad ginčo statinyje suformavus ir įregistravus atskiras patalpas kaip savarankiškus nekilnojamuosius daiktus atsakovė UAB „Norstatus“ nebėra šio statinio savininkas ir pats statinys nebėra savarankiškas nuosavybės teisės objektas, todėl restitucijos taikymas ir šio statinio nuosavybės teisės grąžinimas UAB „Uno“ yra nebeįmanomas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą. Tik išnagrinėjęs kilusį ginčą iš esmės pirmosios instancijos teismas įvertins visus byloje esančius duomenis, taip pat pasisakys dėl ieškovės ginčijamo sandorio galiojimo ir restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymo ar netaikymo. 

23.       Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra priėmęs nagrinėti ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame jos pirmiau pareikšti reikalavimai papildyti dar ir reikalavimais dėl ginčo objektu tapusio turto išreikalavimo ir iš dabartinės dalies patalpų savininkės atsakovės UAB „Edilas“, prašant taikyti  vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovei  UAB „Uno“ grąžinti ieškinyje nurodytus (naujai suformuotus) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), objektus.

Dėl grėsmės sprendimo įvykdymui

24.       Vertindamas, ar pagrįstai buvo nustatytas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, buvimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

25.       Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio tikslas – grąžinti atsakovės UAB „Uno“ nuosavybėn konkretų nekilnojamąjį daiktą, esantį  (duomenys neskelbtini). Skundžiama teismo nutartimi pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į šalių ginčo objektu tapusį turtą uždraudimo. Būtent toks reikalavimo pobūdis, šalių argumentai bei faktinių aplinkybių visuma, leidžiantys įsitikinti, kad ginčo objektas buvo transformuotas, suformuojant iš jo atskirus nekilnojamojo turto objektus (daiktus), patvirtina ieškovės prašymo taikyti atitinkamus ribojimus argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja tiek ginčo objekto, tiek dabar jau atskirų nekilnojamojo turto objektų perleidimo didelė rizika, dėl ko gali būti prarasta galimybė taikyti restituciją natūra. 

26.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikos pavydžiais, kad tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl būtent tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. 

27.       Todėl teismai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip jau buvo pasisakyta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020).

28.       Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra, nes pats ginčo statinys jau nebėra savarankiškas nuosavybės teisės objektas, o apeliantė UAB „Norstatus“ neturi jokių galimybių juo disponuoti ir niekaip negali apsunkti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, be to, tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyti nedalyvaujančio byloje asmens interesai. Tokie apeliantų skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.

29.       Ieškovė pradiniame ieškinyje savo reikalavimus pareiškė tik apeliantei UAB „Norstatus“, pagal tuo momentu turėtus duomenis siekdama statinio, esančio (duomenys neskelbtini), išsaugojimo iki ginčo išnagrinėjimo. Paaiškėjusios naujos faktinės aplinkybės, kad nurodytu adresu buvo suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskiros patalpos kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), skundžiamos nutarties pagrindu pastato, esančio  (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiame pastate esančių patalpų (34 patalpos) registro įrašuose yra įregistruoti juridiniai faktai – draudimas perleisti nuosavybės teisę ir bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, iškėlimas. Taigi, tokios aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių objektas apskritai neegzistuoja ir jam negali būti taikomi jokie suvaržymai.

30.       Apeliantų argumentus, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui egzistuoti negali, nes apeliantė UAB „Norstatus“ neturi jokių galimybių disponuoti ne jai priklausančiu turtu ir, atitinkamai, negali apsunkti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančius, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šiuo aspektu nebuvo suvaržyti apeliantės interesai. Kita vertus, įrašo, susijusio su nuosavybės teisių perleidimu, draudimas nėra adresuotas konkrečiai apeliantei, antraip jai būtų taikytas areštas ir uždrausta disponuoti šiuo turtu. Šis įrašas yra susijęs su pačiu turtu (ginčo objektu) ir iš esmės apriboja bet kuriems asmenims galimybę sudaryti nuosavybės teisės perleidimo sandorius iki teismas išspręs šalių ginčą.

31.       Suinteresuoti asmenys, kurie mano, kad toks draudimas suvaržo jų teises, turi galimybę patys kreiptis į ribojimus taikiusį teismą su prašymais dėl šių ribojimų modifikavimo ar panaikinimo, tokia procesinė galimybė numatyta ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (CPK 148 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalį visas penktojo skirsnio („Laikinosios apsaugos priemonės“) nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

32.       Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o apeliantai nepateikė duomenų, kad būtų įgalioti atstovauti dabar jau atsakove esančios UAB „Edilas“ teises ir interesus, juolab kad ši, net ir nebūdama atsakove,  galėjo pati inicijuoti jos teises ar interesus varžančios teismo nutarties apskundimo klausimą, tačiau to nepadarė. Tai leidžia daryti tikėtina išvadą, kad UAB „Edilas“ jos teisių pažeidimo neįžvelgė ir tokio proceso neinicijavo. Kita vertus, kaip buvo nurodyta pirmiau, bylos procesinės aplinkybės ir jos dalyvių sąrašas jau yra pasikeitę, nes teisme priimtas nagrinėti patikslintas ieškinys, kuriame atitinkami reikalavimai reiškiami ir šiai bendrovei.

33.       Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė konservacines priemones, galiosiančias šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu, padedančias išlaikyti faktiškai jau susiklosčiusią padėtį bei išvengti teisinių santykių pokyčio ar naujų ginčytinų situacijų atsiradimo, kas neabejotinai apsunkintų tiek ir sprendimo priėmimą, tiek ir jo įvykdymą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos poreikį sieja ne tik su būsimo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumu, bet ir su galimu jo vykdymo pasunkėjimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė