Civilinė byla Nr. e2-839-330/2024
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00183-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conresta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Conresta“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-90-856/2023, nagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Conresta“ (nuo 2023 m. sausio 5 d. registruotas ieškovės pavadinimo pakeitimas į UAB „Conres LT“, todėl priklausomai nuo nurodomo atitinkamo laikotarpio momento ieškovės pavadinimas šioje nutartyje bus rašomas arba UAB „Conresta“, arba UAB „Conres LT“) ieškinį atsakovei UAB „Litvija“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės UAB „Litvija“ priešieškinį ieškovei UAB „Conresta“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).
2. Ieškovė UAB „Conres LT“ 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 56 535,49 Eur dydžio skolos išieškojimo. Ieškovė paaiškino, kad Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 100 000 Eur nuostolių atlyginimą, bet ne piniginėmis lėšomis, o ieškovės užsakymu atlikdama metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus (toliau – ir darbai) pagal šalių suderintą darbų sąmatą. Ieškovės teigimu, atsakovė Taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įvykdė iš dalies (100 000 Eur (atsakovės mokėtina suma ieškovei pagal Taikos sutartį) – 43 464,51 Eur (atsakovės įvykdyta taikos sutarties dalis) = 56 535,49 Eur). Ieškovė nurodė, kad iš 85 771,29 Eur vertės atsakovės atliktų pagal Taikos sutartį darbų, 42 306,78 Eur vertės darbai buvo su trūkumais, atsakovės netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 43 464,51 Eur), todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 56 535,49 Eur.
3. Atsakovė UAB „Litvija“ prašė atmesti ieškovės UAB „Conres LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; alternatyviai prašė atmesti ieškovės UAB „Conres LT“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atnaujinti bylos procesą; tenkinus alternatyvųjį reikalavimą dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą atmetimo ir proceso atnaujinimo, – nustatyti papildomą terminą UAB „Litvija“ procesiniams prašymams suformuluoti ir pareikšti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovės teigimu, Taikos sutartimi suderintus gaminius ji pristatė ir montavimo darbus atliko iki 2023 m. birželio mėn. Paaiškino, kad ieškovė buvo atsisakiusi Taikos sutarties eilutėje Nr. 15 nurodytų darbų (ieškovė šioje dalyje pakeitė sprendinius, dėl to keitėsi ir galutinė darbų sąmatos kaina), o eilutėse Nr. 1-14 nurodytus darbus atsakovė visiškai įvykdė. Atsakovės faktiškai atliktų darbų kiekius ir kainas fiksuoja atliktų darbų aktai: 2023 m. birželio mėn. atliktų darbų aktas už bendrą 67 723,08 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą ir 2024 m. birželio mėn. atliktų darbų aktas už bendrą 46 602,70 Eur be PVM sumą. Atsakovė atliko darbų iš viso už 114 325,78 Eur be PVM.
5. Atsakovės aiškinimu, ieškovė be pagrįstų priežasčių atsisakė priimti darbus, nes neegzistavo nei vienas įstatyme numatytas pagrindas, suteikiantis teisę ieškovei atsisakyti priimti atsakovės perduodamus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Conres LT“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė Taikos sutartyje (eilutės Nr. 1-14) suderintus darbus atliko iki 2023 m. birželio mėn. Atsakovės faktiškai atliktų darbų kiekius ir kainas fiksuoja atliktų darbų aktai: 2023 m. birželio mėn. atliktų darbų aktas už 67 723,08 Eur be PVM sumą ir 2024 m. birželio mėn. atliktų darbų aktas už 46 602,70 Eur be PVM sumą. Teismo vertinimu, ieškovė privalėjo priimti darbus ir, nustačius jų trūkumus, fiksuoti tuos trūkumus darbų priėmimo–perdavimo akte. Nesant byloje duomenų, kad egzistavo nors vienas įstatyme numatytas pagrindas, suteikiantis ieškovei teisę atsisakyti priimti atsakovės perduotus gaminius ir jų montavimo darbus, darytina išvada, jog ieškovė nėra įvykdžiusi jai tenkančios pareigos pagal šalių pasirašytą Taikos sutartį priimti darbus. Remdamasis tokiomis aplinkybėmis, teismas nutarė, kad yra pagrindas atsisakyti išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.
8. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl reikalavimų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios Taikos sutartyje, t. y. prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl nuostolių, kuriuos ieškovė esą patyrė sumokėdama tretiesiems asmenims už atsakovės atliktų darbų tariamų trūkumų pašalinimą. Teismo vertinimu, ieškovės paminėti nuostoliai dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų nėra ir negali būti prašymo dėl vykdomojo rašto pagal Taikos sutartį išdavimo nagrinėjimo dalykas.
9. Teismas taip pat atsisakė vertinti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjęs, kad šis prašymas negali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Taikos sutarties sąlygas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Conres LT“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl 56 535,49 Eur išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nevykdė pareigos priimti atsakovės gaminius ir jų montavimo darbus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbų perdavimo faktą esą patvirtina atsakovės į bylą pateikti atliktų darbų aktai.
10.2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė perdavė ieškovei darbų už 114 325,78 Eur be PVM.
10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą ir dėl nuostolių, kuriuos patyrė sumokėdama tretiesiems asmenims už atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą. Atsakovė privalo sumokėti ieškovei 56 535,49 Eur pagal šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygas (100 000 Eur (atsakovės gaminiais ir darbais dengiama suma ieškovei pagal Taikos sutartį) – 43 464,51 Eur (atsakovės įvykdyta Taikos sutarties dalis) = 56 535,49 Eur).
11. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Litvija“ prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuojama, kad ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo grindžiamas vienašališkomis ieškovės prielaidomis ir skaičiavimais, todėl ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinimas būtų teisiškai ydingas, prieštaraujantis šalių rungimosi principo esmei.
Teismas
n u s t a t ė :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis procesinis klausimas svarstomas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Viena pagrindinių asmens teisminės gynybos garantijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, numato asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, siekiant ieškinio (skundo, prašymo, pareiškimo) patenkinimo (materialinė ir procesinė teisminės gynybos išraiška), tuo pačiu ir teismo pareigą išnagrinėti bylą. Išsprendęs bylą iš esmės, ištyręs įrodymus ir įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo pasisako priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis), t. y. priimdamas teismo procesinį dokumentą, kuriuo iš esmės galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, atitinkamai nustatant, pakeičiant ar nutraukiant jas siejančius materialiuosius teisinius santykius.
14. Tačiau teisingumo vykdymas neapsiriboja teismo sprendimo priėmimu, o sprendimo priėmimas dažnai nereiškia ir civilinio proceso pabaigos. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimą, galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.
15. Civilinė byla, nagrinėta pagal ieškovės UAB „Conresta“ ieškinį atsakovei UAB „Litvija“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės UAB „Litvija“ priešieškinį ieškovei UAB „Conresta“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, yra užbaigta šalims sudarius Taikos sutartį, kurią patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi.
16. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta Taikos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 100 000 Eur nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu šis atlyginimas turėjo būti mokamas ne piniginėmis lėšomis, bet padengiant nuostolius darbų verte (metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbais). Atsakovė įsipareigojo ieškovės užsakymu atlikti metalo (plieno) konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus pagal šalių suderintą darbų sąmatą (15 pozicijų). Darbų sąmatoje buvo numatyta, kad ieškovės užsakymu atsakovė atliks darbų už 136 462,78 Eur.
17. Šalys susitarė, kad darbai bus atliekami ir gaminiai pristatomi bei perduodami ieškovei per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti Taikos sutartį priėmimo dienos; pagamintų gaminių montavimo darbai atliekami per 4 (keturias) savaites nuo ieškovės pranešime nurodytos datos.
18. Taikos sutartimi šalys susitarė ir dėl atsakovės atliktų bei pristatytų darbų perdavimo. Taikos sutarties 1.1.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovei pristačius gaminius, šalys pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą. Jo pagrindu atsakovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą už perduotus gaminius, kuri 100 000 Eur (be PVM) mokėjimo apimtyje sudengiama bei įskaitomi reikalavimai su 100 000 Eur nuostolių atlyginimo suma. Kitaip sakant, atsakovei atlikus gaminių montavimo darbus, šalys pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą, jo pagrindu atsakovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą dėl sumos, kurią sudaro darbų sąmatos ir gaminiais atlygintų nuostolių kainų skirtumas. Ieškovė darbų kainos skirtumą, kuris sudaro bendrą 36 462,78 Eur (be PVM) sumą, atitinkamai sumoka atsakovei per 30 (trisdešimt) dienų nuo atitinkamo gaminių montavimo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Vadinasi, darbų atlikimo ir jų pristatymo faktai turėjo būti fiksuojami darbų priėmimo–perdavimo aktuose.
19. Prašyme išduoti vykdomąjį raštą ieškovė nurodė, kad atsakovė atliko darbų už bendrą 85 771,29 Eur sumą. Pasak ieškovės, 42 306,78 Eur vertės darbai buvo su trūkumais (tinkamai įvykdyta Taikos sutarties dalis – 43 464,51 Eur), todėl laikytina, kad šalių pasirašyta Taikos sutartis nėra įvykdyta visa apimtimi. Ieškovės teigimu, jai turi būti išduotas vykdomasis raštas dėl 56 535,49 Eur išieškojimo iš atsakovės (100 000 Eur ieškovei atlygintina suma – 43 464,51 Eur (atsakovės tinkamai atliktų darbų vertė). Atsakovė su ieškovės teiginiais nesutiko, nurodydama, kad perdavė ieškovei gaminių ir atliko darbų už bendrą 114 325,78 Eur sumą, todėl laikytina, kad Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ji visiškai įvykdė.
20. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
21. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.
22. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė perdavė darbus, o ieškovė neįvykdė Taikos sutartimi prisiimtos pareigos priimti atsakovės perduodamus darbus, nutarė netenkinti ieškovės prašymo ir neišdavė vykdomojo rašto.
23. Ieškovė atskirajame skunde kvestionuoja teismo išvadas, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino šalių įrodymus, kuriais jos grindė Taikos sutarties sąlygų nevykdymą (vykdymą), todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės skundo argumentais ir laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.
25. Susipažinus su civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Statybos rangos sutarties Nr. 20-S-SUB-1040-S8S-RJar (toliau – Sutartis ) vykdymo. Sutartimi atsakovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, iš savo medžiagų Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis pagal projektą atlikti metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus bei perduoti juos ieškovei. Ieškovė UAB „Conresta“, nurodžiusi, kad atsakovė pažeidė Sutartį, šią nutraukė ir pareiškė ieškinį dėl nuostolių, patirtų atsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atlyginimo, o atsakovė UAB „Litvija“ priešiniu ieškiniu prašė Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Šalių susitarimu civilinė byla pagal šalių ieškinius buvo baigta Taikos sutartimi.
26. Pasirašydamos Taikos sutartį šalys patvirtino, kad atsisako viena kitai pareikštų reikalavimų (Taikos sutarties 2.2.1 – 2.2.2 papunkčiai) bei nurodė, kad visi šalių tarpusavio ginčai yra išsprendžiami Taikos sutartimi, viena kitai pretenzijų ir (ar) reikalavimų jos neturi.
27. Tarp šalių kilo ginčas dėl Taikos sutarties sąlygų vykdymo. Ieškovė teigia, kad atsakovė neperdavė visų sutartų ir tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų, o atsakovė nurodo priešingai, –kad visi darbai atlikti tinkamai ir perduoti priėmimo–perdavimo aktais.
28. Byloje sprendžiant klausimą, ar atsakovė įvykdė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagal kuriuos ji turėjo per šalių nustatytą terminą perduoti ieškovei atitinkamą kiekį gaminių (šalių suderinta kaina), pirmiausia pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Prieš sudarant taikos sutartį, šalis turi įvertinti savo galimybes vykdyti sutartį joje aptartomis sąlygomis ir tvarka bei prisiimti visas dėl jos nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes (sumokėti visą likusią skolą bei mokėti delspinigius).
29. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis.
30. Kaip nurodyta pirmiau (žr. šios nutarties 18 punktą), Taikos sutartyje šalys nenustatė išlygų, kurioms esant, ieškovė turėtų teisę atsisakyti priimti atsakovės perduodamus darbus. Taikos sutarties 1.1.2 papunkčiu šalių susitarta, kad atsakovei pristačius metalo konstrukcijų gaminius bei atlikus gaminių montavimo darbus, šalys pasirašo darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurio pagrindu atsakovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą už perduotus gaminius.
31. Atsakovė pateikė duomenis, kad šalių sutarti darbai buvo perduoti ieškovei (2023 m. birželio mėn. ir 2024 m. birželio mėn. atliktų darbų aktai (atsakovės atsiliepimo į prašymą išduoti vykdomąjį raštą priedai Nr. 1-2, DOK – 6072). Remiantis šalių sudaryta Taikos sutartimi, ieškovė privalėjo priimti atsakovės perduodamus darbus, tačiau to nepadarius, o atsakovei pagrindus, kad ji įvykdė Taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo išvadai, kad Taikos sutartis nebuvo įvykdyta.
32. Ieškovės teigimu, atsakovės atlikti darbai nėra kokybiški, dėl to nelaikytina, kad Taikos sutartis buvo tinkamai įvykdyta. Analizuojamu atveju teismas laikosi pozicijos, kad tokios ginčytinos aplinkybės, t. y., jog atsakovės perduoti darbai buvo ar nebuvo su defektais, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis Taikos sutarties sąlygomis ieškovė privalėjo priimti darbus, o esant atsakovės perduotų darbų trūkumams, juos galėjo ir turėjo fiksuoti darbų priėmimo–perdavimo akte, inicijuojant ginčą (civilinę bylą) dėl trūkumų pašalinimo ar nuostolių atlyginimo, bet ne teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo baigtoje nagrinėti byloje.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai, ir apskritai, ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims skirtingai aiškinant Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesutariant dėl Taikos sutartyje nustatytos jos sąlygų vykdymo tvarkos, priverstinis taikos sutartimi nustatytų įpareigojimų vykdymas apskritai neįmanomas, todėl vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme numatyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas neišduoti ieškovei vykdomojo rašto dėl 56 535,49 Eur išieškojimo, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo.
36. Ieškovės atskirąjį skundą atmetus, netenkinamas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė UAB „Litvija“ pateikė prašymą dėl 2 069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 200 Eur atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimo išlaidos), tiek apeliacinės instancijos teisme (460 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą ir 50 Eur išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą). Prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė tam teismui nebuvo pateikusi (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
37. Teismas taip pat pažymi, kad nors byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama atskirojo skundo pagrindu, tačiau pagal šalių pareikštus materialiuosius reikalavimus civilinė byla Šiaulių apygardos teisme yra išnagrinėta (baigta), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo išsprendžiama šioje nutartyje.
38. Atsakovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl teismas priteisia atsakovei iš ieškovės 510 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“, juridinio asmens kodas 303231481, iš
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres LT“, juridinio asmens kodas 145751974, 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis