Administracinė byla Nr. I-471-121/2013

Proc. Nr. 3-61-3-03733-2010-2

  Procesinio sprendimo kategorija 1.2,  6.4.2, 74 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    Vilnius                                                                                                   2013 m. gegužės 3  d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ernesto Spruogio, Donato Vansevičiaus, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai I. M., atsakovo atstovei Jurgitai Bertašiūtei,  viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -Valdyba) 2010-12-10 sprendimą Nr. (11.1)I-7820; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - Skyrius) 2010-07-29 perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-2721; 3) įpareigoti Skyrių vykdyti 2010-05-06 sprendimą Nr. 6-24-9297, išmokant pareiškėjai nepriemokas, susidariusias už visą laikotarpį, prasidedantį 2010-07-01; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjos I. M. naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Paaiškina, kad I. M. nuo 2010-04-20 įgijo teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą (toliau - Pašalpa). Skyriaus 2010-05-06 sprendimu Nr. 6-24-9297 buvo nuspręsta pareiškėjai skirti 5225,16 Lt Pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai ir 4441,39 Lt Pašalpą iki vaikui sukaks 2 metai. Vadovaujantis šiuo sprendimu, pareiškėjai pašalpa buvo išmokėta 2010 m. balandžio – birželio mėn. Skyriaus 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 buvo nuspręsta pareiškėjai mokėti perskaičiuotą Pašalpą, t.y. nuo 2010-07-01 mokėti 4680 Lt Pašalpą kol vaikui sukaks 1 metai ir 3510 Lt Pašalpą, kol vaikui sukaks 2 metai.

Įstatymų leidėjas Įstatymo nuostatomis nenumatė galimybės perskaičiuoti jau paskirtas Pašalpas, o susiejo Pašalpų apskaičiavimą su teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusiu einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Tai pareiškėjai leido pagrįstai tikėtis, jog nustatyto dydžio Pašalpa bus mokama visą dvejų metų laikotarpį. Be to, Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota Pašalpa, įsigaliojo po Skyriaus 2010-05-06 sprendimo Nr.6-24-9297 priėmimo. Todėl toks pareiškėjos pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus – teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę bei proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo.

Motinystės pašalpa savo esme panaši į netekto darbingumo pensiją (abi jos skiriamos terminuotai), todėl įstatymų leidėjas neturi pagrindi daryti skirtumo tarp teisine prigimtimi panašių išmokų teisinio reguliavimo.

Motinystės pašalpa yra nuosavybė, ginama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio ir Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu.

Perskaičiuodamas pašalpos dydžius įstatymų leidėjas turėjo numatyti kompensavimo mechanizmą. Įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo 10 str. 2 ir 3 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu, nenumatant kompensavimo mechanizmo Pašalpų atžvilgiu, kai kitoms socialinėms išmokoms jie numatyti pažeidžia lygiateisiškumo ir teisingumo principus (b.l.1-5).

Atsakovas Skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjai Skyriaus 2010-05-06 sprendimu Nr. 6-24-9297 buvo paskirta 96 593,83 Lt dydžio Pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010-04-20 iki 2012-02-23. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 str. 1-3 dalimis, Skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos Pašalpą laikotarpiu iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 proc., o nuo vaiko vienų iki dvejų metų, taikant 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, dydį. Kadangi Pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai (4702,65 Lt) viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o laikotarpiu iki vaikui sukaks 2 metai Pašalpa (3918,87 Lt) viršijo 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjai nuo 2010-07-01, iki vaikui sukaks 1 metai, paskirta 4680 Lt Pašalpa, o iki vaikui sukaks 2 metai, paskirta 3510 Pašalpa. Atsakovo manymu, skundžiami Skyriaus ir Valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti (b.l. 23-26).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad atsižvelgęs į Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, Skyrius 2010-07-29 sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos Pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 proc., o nuo vaiko 1 iki 2 metų taikant 75 proc. kompensuojamojo uždarbio. Kadangi Pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai (4702,65 Lt) viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o laikotarpiu iki vaikui sukaks 2 metai Pašalpa (3918,87 Lt) viršijo 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki vaikui sukaks 1 metai paskirta 4680 Lt Pašalpa, iki vaikui sukaks 2 metais paskirta 3510 Pašalpa. Tad Pašalpa pareiškėjai perskaičiuota pagrįstai, vykdant Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų (b.l. 35-37).

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundo reikalavimus palaikė, prašė jos atžvilgiu  tiesiogiai taikyti Konstitucijos 29 straipsnį ir formaliai netaikyti KT 2013-03-05 nutarimo, nes Pašalpos perskaičiavimas vis tiek prieštarauja Konstitucijos 9 str. 1 daliai (b.l. 60-61).

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, jog KT labai aiškiai pasisakė, kad neteisėtai buvo sumažintos tik tos pašalpos, kurios buvo paskaičiuotos neįsigaliojus Laikinajam įstatymui.     

Skundas netenkinamas.  

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Skyrius, pasirėmęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19-21 straipsniais, Nuostatų 43, 48 ir 58 punktais, 2010-05-06 sprendimu Nr. 6-24-9297 I. M. skyrė Pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks 2 metai, laikotarpiu nuo 2010-04-20 iki 2012-02-23, taikant minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (2010 m. balandžio mėn.) 18,4, maksimalų (2010 m. balandžio mėn.) – 275,94 ir mokant iki vaikui sukaks 1 metai 5225,16 Lt Pašalpą (246,47 x 100 proc. x 21,20=5225,16 Lt), iki vaikui sukaks 2 metai 4441,39 Lt Pašalpą (246,47 x 85 proc. x 21,20=4441,39 Lt) (b. l. 30-31).

Skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Nuostatų 58, 74 punktais, Vyriausybės patvirtintu nauju einamųjų pajamų dydžiu, 2010-07-29 priėmė sprendimą Nr. 6-26-2721, kuriuo nusprendė pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki 2012-02-23 mokėti perskaičiuotą Pašalpą, nuo 2010-07-01 taikant minimalųjį dienos kompensuojamąjį uždarbį 18,40 Lt, maksimalų – 220,75 Lt, ir mokant pareiškėjai iki vaikui sukaks 1 metai 4680 Lt Pašalpą (246,47 x 90 proc. x 21,20=4702,65), iki vaikui sukaks 2 metai 3510 Lt Pašalpą (246,47 x 75 proc. x 21,20=3918,87 Lt) (b.l. 33-34).

Pareiškėja su 2010-10-20 paklausimu kreipėsi į Skyrių, prašydama pateikti jai motinystės pašalpos paskyrimą ir perskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus ir (arba) mokėti jai teisėtai paskaičiuotą motinystės pašalpą (b.l. 12).

Skyrius 2010-11-16 raštu Nr. (10.4)3-74322 atsakė į I. M. užklausimą, kad pagal galiojančias teisės aktų nuostatas jai nuo 2010-07-01 mokama Pašalpa buvo perskaičiuota teisingai (b.l. 13-14).

Valdyba 2010-12-10 raštu Nr. (11.1)I-7820 patvirtino, kad Skyrius pagrįstai jai moka perskaičiuotą Pašalpą (b.l. 6-7).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjai, pritaikius Laikinąjį įstatymą, dviejų vaikų priežiūrai skirta sumažinta vaiko priežiūros atostogų pašalpa. 

Šios rūšies teisinius santykius iki 2010-01-01 reglamentavo 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (toliau -Įstatymas), kuriuo remiantis pareiškėjai buvo paskirta Pašalpa. Įstatymo 19 str. 1 dalyje (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-71 redakcija) nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 str. 1–3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21 str. 4 dalyje numatytą atvejį; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įstatymo 20 str. 1 dalyje (2002-01-15 įstatymo Nr. IX-709, 2007-12-04 įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Įstatymo 21 str. 1 dalyje (2009-09-22 įstatymo Nr. XI-420 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Detaliau ginčo pašalpų skyrimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kurio 9 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Laikinojo įstatymo 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Laikinojo įstatymo 10 str. 2 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 str. 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad

1)  Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nėra nustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų kompensavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

5) Nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

7) Nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

8) Nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 1.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

          Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatų atitikties Konstitucijai KT pasisakė, kad įstatymais reguliuojant paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, santykius būtina paisyti visuomenės ir valstybės išgalių. Konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, taip pat socialinio solidarumo imperatyvai inter alia reiškia, kad ekonomikos, finansų krizės naštą tolygiai ir proporcingai turėtų dalytis visa visuomenė. Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais. Pagal įstatymą įgyta teisė į įstatymo nustatyto dydžio finansinę paramą vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu negali būti tapatinama su teise į Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamas pensijas, taip pat pagal įstatymą įgyta teise į įstatymų nustatytą kitą pensinio aprūpinimo išmoką, kurios turi nuosavybės teisės aspektų pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Teisinio reguliavimo koregavimas leistinu mastu mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo ir kuriomis teikiama finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens, kuriam tokia parama jau buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisę, jis nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų. Teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje („Patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. sausio 1 d., taikant naują Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamų pajamų dydį, sumažinti tas ribinį dydį viršijusias paskirtas ir mokamas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo ir kurių gavėjų kompensuojamasis uždarbis buvo didesnis už naują kompensuojamojo uždarbio maksimalų dydį (savo ruožtu pakitusį, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą prilygintą Vyriausybės naujai patvirtintų einamųjų metų draudžiamų pajamų 5 dydžių sumai). Teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje („negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“), 10 straipsnio 2, 3 dalyse („Tuo atveju, kai <...> pašalpa viršija <...>, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiuojant tas paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, sumažinti dviem pagrindais: pirma, minėtas perskaičiuojamas pašalpas ir išmokas iki vaikui sukaks vieni metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų sumažinti atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio šios pašalpos buvo apskaičiuotos, ir Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio pareigūnų darbo užmokesčio; antra, sumažinti tas pagal pirmąjį pagrindą perskaičiuotas pašalpas ir išmokas, kurios viršijo minėtus maksimalius dydžius (nurodytais laikotarpiais atitinkamai 90 ir 75 procentų kompensuojamojo uždarbio ir vidutinio darbo užmokesčio), t. y. pašalpas ir išmokas mokėti neviršijant šių maksimalių dydžių. Taigi teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2, 3 dalyse, buvo sudarytos prielaidos nuo 2010 m. liepos 1 d. ne tik 10 procentų sumažinti inter alia paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtas motinystės (tėvystės) išmokas, bet ir papildomai sumažinti tas minėtas (jau turėjusias sumažėti 10 procentų) pašalpas ir išmokas, kurios viršijo tam tikrus maksimalius dydžius (jos perskaičiuojamos taip, kad neviršytų šių dydžių). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažinti papildomai, t. y. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jau atitinkamai perskaičiuotų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydis nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo ribojamas kompensuojamojo uždarbio šioms pašalpoms skaičiuoti maksimalų dydį išreiškiančia Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma; Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos, kurios 10 procentų sumažintos viršijo iki vaikui sukaks vieni metai Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, buvo papildomai sumažintos tiek, kad neviršytų šio maksimalaus dydžio, t. y. iki vaikui sukaks vieni metai būtų ne didesnės kaip Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma; Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos ir išmokos, kurios 10 procentų sumažintos viršijo laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, buvo papildomai sumažintos tiek, kad neviršytų šio maksimalaus dydžio, t. y. laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų neviršytų 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.

         Įvertinus cituotojo KT nutarimo nuostatas, jog antikonstituciniu pripažintas tik toks teisinis reguliavimo koregavimas mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo, teismas sprendžia, kad pareiškėjai vaikų priežiūros pašalpa paskirta pagal Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus, nes pareiškėjai teisė į vaikų priežiūros pašalpą atsirado po Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių įsigaliojimo – 2010-04-20 dieną -  ir pareiškėja šios aplinkybės neneigia. Teismas neturi teisinio pagrindo šį KT nutarimą pareiškėjos atžvilgiu traktuoti kitaip (t.y., anot pareiškėjos – „neformaliai“), nei juo yra išaiškintos pareiškėjai taikytos Laikinojo įstatymo nuostatos, ir taikyti            Konstitucijos 39 straipsnį.

         Iš pasakyto darytina išvada, kad  atsakovas pareiškėjai Pašalpą perskaičiavo pagal Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus, pagrįstai atsisakė mokėti iki perskaičiavimo paskirtą Pašalpos dydį, o tretysis suinteresuotas asmuo pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, todėl    skundo reikalavimai  netenkinami.    

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

n u s p r e n d ė :

pareiškėjos I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                        Ernestas Spruogis

                                                                      Donatas Vansevičius

                                                                      Nijolė Žalnieriūnienė