Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13-494-359/20178

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00593-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.14.20

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 28 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

n u s t a t ė :

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimu G. J. pripažintas kaltu  padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 5 dalyje,  paskiriant jam:  pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1000 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams;  pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį – 560 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. J. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 4 mėnesiams.

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimas pakeistas - panaikintas G. J. nubaudimas pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį ir byla dėl šio administracinio teisės pažeidimo nutraukta. Panaikinta nutarimo dalis dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

G. J. kreipėsi į teismą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo laiko, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi G. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas. Nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

2018 m. vasario 2 d. teisme gautas pakartotinis G. J. prašymas  sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei paskirti šioje išnagrinėtoje byloje  ekspertizę. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjui po įvykio buvo atliekamas tik šlapimo tyrimas, neatliekamas kraujo tyrimas, o faktinį apsvaigimą gali parodyti tik kraujo tyrimas. Šiuo atveju naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galėtų būti teismo medicinos išvada, jog pagal atliktą šlapimo tyrimą neįmanoma nustatyti faktinio pareiškėjo apsvaigimo laipsnio. Prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę anksčiau laiko grindžia tuo, jog išklausė 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Pareiškėjas vairavimo teisės neturi ilgiau nei 2 metus, todėl patyrė didelių nepatogumų, nes jam nustatytas 30 procentų nedarbingumo lygis, neturint teisė vairuoti sudėtinga judėti, nes reikia periodiškai vykti į Kauno klinikas, jo tėvas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir todėl jam tenka rūpintis motina, kuriai taip pat reikia lankytis pas gydytojus.

Teismo posėdžio metu administracine tvarka nubaustas asmuo G. J. paaiškino, jog 2015 m. prarado vairuotojo pažymėjimą, nes padarė autoįvykį. Nebuvo atlikta ekspertizė. Buvo paskirtas teisių atėmimas ir bauda. Baudą iš karto sumokėjo. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes reikia vežioti mamą į ligoninę, tėtis važinėja į tolimuosius reisus, brolis gyvena Anglijoje. Kitų pažeidimų nepadarė. Pagal sveikatos būklę gali vairuoti transporto priemonę. Neįgalumą turi dėl išsėtinės sklerozės.

G. J. prašymas  sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą netenkintinas, o prašymo dalis dėl ekspertizės paskyrimo atsisakytina priimti ir nagrinėti.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, galiojusios iki 2017-01-01.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) buvo  suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, yra išpildyti - yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, G. J. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, po teisės vairuoti atėmimo administracine tvarka nebaustas. Be to, teismo paskirtą baudą sumokėjo. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina nuvykti ir motiną nuvežti į gydymo įstaigas, kas neturint vairuotojo pažymėjimo yra labai sudėtinga ir dėl to jis patiria nepatogumų.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Svarstant, ar G. J. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį. G. J. buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių  administracinio teisės pažeidimo padarymą (kelių eismo įvykio sukėlimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų), jis buvo nubaustas arti minimaliai nuobauda (bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones). Kadangi tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl asmuo, grubiai pažeisdamas įstatymų normas, suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes. Tai, pareiškėjo teigimu jam, G. J., teisė vairuoti transporto priemones reikalinga važinėti į gydymo įstaigą, nes jis turi neįgalumą, ir turi pasirūpinti savo motina,  nėra išskirtinės aplinkybės ir vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jis sėdo už automobilio vairo, nors puikiai suprato galimas pasekmes ir žinojo savo sveikatos būklę bei tai, jog jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau nepaisant to vis tik sėdo už automobilio vairo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį ar kitų asmenų interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

G. J. išreiškė dar ir prašymą skirti ekspertizę baigtoje šioje byloje, kurioje nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, siekiant neva išsiaiškinti, ar pagal jo šlapimo rezultatus galima konstatuoti, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs. Tačiau ekspertizė gali būti skiriama tuomet, kai byla yra nagrinėjama ir kai teismas nusprendžia, jog nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą tam tikroms aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šiuo gi atveju nesprendžiamas klausimas, ar G. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį yra patrauktas pagrįstai  ar ne, nes tai jau yra išspręsta galutine ir įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje byloje yra nagrinėjamas tik specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimas – ar yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti pažeidėjui šią lengvatą, o šiuo klausimo išsprendimui ekspertizės skyrimas reikšmės neturi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ekspertizei šioje byloje skirti. Ekspertizės skyrimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą iš esmės ATPK 23 2 skirsnyje nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių G. J. prašymas skirti jam ekspertizę negali būti priimtas ir nagrinėjamas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu G. J. atžvilgiu jau yra pasiekti. Teismas konstatuoja, kad G. J. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenurodė, išvados, kad nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima, todėl jo prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 3024 straipsniu, 329 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

G. J. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

G. J. prašymo dalį dėl  administracinio teisės pažeidimo byloje ekspertizės skyrimo atsisakyti priimti ir nagrinėti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                    Gintautas Kaulakis