Civilinė byla Nr. e3K-3-142-684/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16243-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.4; 2.6.8.3.12; 3.1.10.1; 3.1.10.7; 3.1.14.8.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pharmaservices“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) priimtų sprendimų dėl ginčo esmės teisinės galios, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino rūšies bei šio termino ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino tarpusavio santykio aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas V. Š. prašė: 1) nutraukti 2023 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Pharmaservices“ ir ieškovo, ir priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Pharmaservices“ 5200 Eur, sumokėtus už automobilį „Opel Corsa“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 1095,93 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovui penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti įstatymo nustatyta tvarka, atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei UAB „Pharmaservices“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.
4. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės vartojimo ginčą sprendė VVTAT. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarka, reikalaudamas nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus 5200 Eur. Šiuos reikalavimus ieškovas reiškia ir teisme. Teismas nustatė ir tai, kad VVTAT, išnagrinėjusi šalių ginčą, 2024 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo atmetė vartotojo V. Š. keliamą reikalavimą, t. y. pripažino nepagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus 5200 Eur.
5. Teismas nurodė, kad, vartotojui nagrinėjamu atveju pasirinkus ginčo sprendimą VVTAT, tolesnę ginčo eigą reglamentuoja VTAĮ, kuriame nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. 6 (šešis) mėnesius praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ir nenurodė teismui nei ženklaus nurodyto termino praleidimo priežasčių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių 30 dienų termino praleidimo priežastis, taip pat neprašė atnaujinti VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti dokumentas CPK nustatyta tvarka.
7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2025 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino praleidimas savaime nėra teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės praradimas, tačiau būtina sąlyga priimti ieškinį yra praleisto termino atnaujinimas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ginčo santykį kvalifikavo netiksliai.
9. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tik atskirajame skunde buvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą. Aktualu ir tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Kolegija nusprendė, kad nors teismas suklydo, nustatydamas atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, tačiau iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, nes konstatavo, kad ieškinys pareikštas praleidus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, o prašymo atnaujinti praleistą terminą pateikta nebuvo.
10. Kolegija nusprendė, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dar kartą prašant atnaujinti praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismai padarė materialiosios teisės normos pažeidimą, netinkamai aiškindami ir taikydami VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, pripažindami jį kaip naikinamąjį procesinį terminą, kuriam suėjus vartotojas nebetenka teisės pareikšti ieškinį teisme, įskaitant ir dėl žalos atlyginimo. Toks aiškinimas prieštarauja VTAĮ tikslui – apsaugoti vartotojo, o ne pardavėjų ir paslaugos teikėjų interesus. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tampa naikinamuoju procesiniu terminu tik tuo atveju, kai vartojimo ginčą nagrinėjusi institucija priima sprendimą visiškai arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), bet ne tuo atveju, kai vartotojo skundas atmetamas. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino suėjimo pasekmės siejamos ne tik su vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos priimto sprendimo įsigaliojimu, bet ir su jo vykdymu, t. y. kai priimtas sprendimas gali būti realiai priverstinai vykdomas, ir netaikomos tuo atveju, kai VVTAT nusprendžia atmesti vartotojo reikalavimus.
11.2. Teismų padarytas materialiosios teisės pažeidimas – netinkamas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas – taip pat prieštarauja ir CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatai, kurioje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. VTAĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Vadinasi, nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo VTAĮ 28 straipsnyje nustatytą 30 dienų terminą laikyti procesiniu naikinamuoju terminu, lemiančiu ieškinio nepriėmimą teisme, taigi atsisakant apskritai išnagrinėti vartotojo ginčą teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo teisinės galios
12. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, atsisakydami priimti ieškovo ieškinį praleidus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, netinkamai aiškino šiame straipsnyje įtvirtintą termino paskirtį, nes VVTAT sprendimu atmetus ieškovo reikalavimus VVTAT sprendimas neįgijo vykdytinumo savybės, todėl VTAĮ 28 straipsnis apskritai netaikytinas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
13. VTAĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai.
14. Kasacinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl VTAĮ 20 straipsnio nuostatos taikymo, yra nurodęs, kad VTAĮ suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui CPK nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 222 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 23 punktas). Taigi, VTAĮ įtvirtina neprivalomą alternatyvią vartotojų ginčų sprendimų tvarką.
15. VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: 1) sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus arba 3) atmesti vartotojo reikalavimus.
16. VVTAT sprendimo teisinė galia atskleista VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VVTAT 2024 m. kovo 6 d. nutarimu atmetė ieškovo (vartotojo) keliamą reikalavimą, t. y. pripažino nepagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus 5200 Eur. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. 6 (šešis) mėnesius praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.
18. Remdamasi pirmiau aptartu VTAĮ teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vartotojui nesikreipus su ieškiniu tiesiogiai į teismą, bet pasirinkus alternatyvą kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ir pastarajai išnagrinėjus bylą iš esmės bei priėmus vieną iš VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, toks VVTAT sprendimas įsigalioja, tampa privalomas ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka, jei per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą nepareiškiamas ieškinys teisme.
19. Pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį, sprendimo privalomumas bei vykdytinumas nepriklauso nuo VVTAT sprendimo rezultato. Todėl laikytina, kad privalomumo savybę VVTAT priimtas sprendimas įgyja nepriklausomai nuo to, ar vartotojo reikalavimas yra atmestas ar patenkinamas. Kitaip tariant, bet kuris VVTAT sprendimas dėl ginčo esmės, nurodytas VTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje, laikytinas VVTAT sprendimu VTAĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste. Priešingas aiškinimas, t. y. kad tuo atveju, jeigu vartotojo skundas yra atmetamas, VVTAT sprendimas netampa privalomas, ne tik prieštarautų VTAĮ 28 straipsnio 1 daliai, kuri, kaip minėta, nenustato jokių išimčių priklausomai nuo sprendimo rezultato, bet ir sukurtų nepateisinamą teisinio neapibrėžtumo situaciją, ypač jei dalis reikalavimo būtų patenkinta, o dalis – atmesta: šalys negalėtų aiškiai žinoti, ar ir kada sprendimas įgijo privalomąją galią, ir tai savo ruožtu lemtų papildomus ginčus dėl termino taikymo ar netaikymo bei teisių įgyvendinimo užvilkinimą.
20. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad VVTAT sprendimas įgyja privalomumo savybę, nepriklausomai ir nuo to, ar jį reikia vykdyti, ar ne, nes jis savaime sukelia teisinį efektą, kadangi privalomumo ir vykdytinumo savybės VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje yra išskirtos kaip atskiros. Tad nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad sprendimas netampa privalomas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis, jeigu jis yra jo nereikia vykdyti. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad VVTAT sprendimas, kuriuo atmetamas vartotojo reikalavimas, neįgyja vykdytinumo savybės ir jam netaikomas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas.
Dėl VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino rūšies ir šio termino pasibaigimo teisinių padarinių bei santykio su CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu 3 metų ieškinio senaties terminu
21. Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas teisę kreiptis į teismą turi ne per VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, kaip nusprendė teismai, bet per 3 metus nuo sužinojimo apie žalos kilimą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
22. Teisėjų kolegija, vertindama VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino paskirtį ir jo rūšį, laiko reikšminga ir nagrinėjamoje byloje šio termino prigimties aiškinimo kontekste aktualia kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pobūdį. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pastarojoje teisės normoje nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas. Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme po to, kai jau buvo pasinaudota ginčo sprendimo ne teisme procedūra, t. y. kai teisės gynimo procesas jau buvo pradėtas kitoje ginčą sprendžiančioje institucijoje. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 34 punktas).
23. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant termino kreiptis į teismą prigimtį darbo ginčų nagrinėjimo kontekste, teisėjų kolegija nusprendžia, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka taip pat yra procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, o šiame straipsnyje įtvirtinto 30 dienų termino pasibaigimas ir jo neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo, bet lemia teisės atlikti procesinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė perkelti iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą į teismą po to, kai jis buvo išnagrinėtas VVTAT nutarimu, pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
24. Tuo tarpu ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Šio instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).
25. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senaties institutas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). O procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013).
27. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025, 27 punktas).
28. Įvertinusi pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad procesiniai terminai yra siejami su procesine teise į ieškinio pateikimą ir jo nagrinėjimą, o ieškinio senaties terminai – su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą. Taigi, ieškinio senaties terminai svarbūs tik teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
29. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra kiekvienam asmeniui garantuota konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Todėl įstatymai nenustato procesinių terminų ieškiniui teisme pateikti, kai dėl pažeistų ar ginčijamų civilinių teisių gynimo kreipiamasi tiesiogiai į teismą. Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos universalumo, kaip minėta, ir ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Procesiniai terminai kreiptis į teismą įstatymuose nustatomi tik tais retais atvejais, kai juose nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) arba juose įtvirtinta galimybė teisės subjektams pasirinkti, kokia teisių gynimo procedūra pasinaudoti. Būtent tokia alternatyva pasirinkti teisių gynimo procedūrą nustatyta VTAĮ 20 straipsnyje. Vartotojui nusprendus pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kaip nagrinėjamoje byloje, terminas kreiptis į teismą po to, kai ginčas išsprendžiamas VVTAT nutarimu, pripažįstamas procesiniu, nes teisių gynimo procesas jau yra pradėtas iki kreipimosi į teismą.
30. Taigi nustačius, kad VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, nėra jokio pagrindo teigti, kad VTAĮ nuostatomis yra nepagrįstai sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Šie terminai tarpusavyje nekonkuruoja, nes yra skirtingos prigimties ir sukelia skirtingus padarinius. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo praleidus VTAĮ 28 straipsnyje įtvirtintą procesinį terminą, ieškinio senaties instituto taisyklės netaikytinos.
31. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais ir kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai pripažino pirmiau minėtą 30 dienų terminą naikinamuoju. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar kito subjekto atnaujinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, atsižvelgiant į naikinamojo termino pobūdį, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog toks terminas turi būti nustatomas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiant jo pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Nagrinėjamu atveju teismų procesinių sprendimų turinys, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nepatvirtina išvados, jog teismai VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą pripažino naikinamuoju. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nurodė, kad ieškovas į teismą kreipėsi šešis mėnesius praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo 30 dienų termino praleidimo priežasčių, jų svarbumo ir neprašė atnaujinti šio termino, todėl VVTAT nutarimą laikė įsiteisėjusiu ir privalomu vykdyti dokumentu (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas tik atskirajame skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kartu savo nutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodydamas, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dar kartą prašant atnaujinti praleistą terminą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog teismai VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą būtų pripažinę naikinamuoju terminu, kurio negalima atnaujinti. Kadangi aptariamas terminas yra procesinis, jam taikomos visos CPK VII skyriuje nustatytos procesinių terminų skaičiavimo, sustabdymo, pratęsimo, praleidimo pasekmių, taip pat ir atnaujinimo (CPK 78 straipsnis) taisyklės.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo
32. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo savo iniciatyva atnaujinti praleistą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi šešis mėnesius praleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Ieškovas pirmosios instancijos teismo neprašė šio termino atnaujinti ir nepateikė jokių šio termino praleidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikė atskirajame skunde. Tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas prašė tik atsižvelgti į atskirajame skunde nurodytą teismų praktiką, aktualų VTAĮ nuostatų vertinimą, kuris, anot ieškovo, sudaro pagrindą teismui savo inciatyva atnaujinti terminą ieškiniui priimti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose būtų nurodęs termino praleidimo priežastis ar pateikęs motyvuotus paaiškinimus dėl šio termino praleidimo.
34. CPK 75 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
35. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog ieškovas teismams apskritai jokių – nei subjektyvių, nei objektyvių – 30 dienų termino praleidimo priežasčių nenurodė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad teismas turėjo savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Nors teismai pagrįstai neatnaujino praleisto 30 dienų termino, teisėjų kolegija nusprendžia, jog, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, teismai nepagrįstai netikrino, ar visi vartotojo teismui pareikšti reikalavimai buvo išnagrinėti išankstinėje ginčo nagrinėjimo institucijoje.
38. Ieškovas pasirinko procesinę savo pažeistų teisių gynybos formą – ginčą išspręsti per VVTAT. Kaip minėta, pagal VTAĮ 20 straipsnio 1 dalį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vadovaujantis VTAĮ 21 straipsnio 1 dalimi, vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Atitinkamai VTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kilus vartojimo ginčui, vartotojas, kurio netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas, turi teisę dėl to paties ginčo dalyko kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, pateikdamas prašymą raštu ar elektroniniu būdu.
39. Minėto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad vartotojas turi teisę pasirinkti, ar pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, ar ginčą spręsti teisme. Tuo atveju, jeigu vartotojas nesirenka išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, jo reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme. Tuo atveju, jeigu vartotojas renkasi išankstinę ginčo nagrinėjimo tvarką, kaip ir minėta, į teismą jis turi teisę kreiptis per 30 dienų nuo VVTAT sprendimo priėmimo.
40. Taigi, vartotojui nusprendus nepasinaudoti alternatyviu ginčų sprendimo būdu, įtvirtintu VTAĮ 20 straipsnyje 1 dalyje, ir pareiškus savo reikalavimus tiesiogiai teisme, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas nėra aktualus. Tačiau tuo atveju, kai vartotojas per VTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą kreipiasi į pardavėją ar paslaugų teikėją ir vis dėlto nusprendžia pasinaudoti alternatyvia ginčų sprendimo tvarka, kreipdamasis į VVTAT, pastarajai išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir bet kuriai šaliai nesutinkant su priimtu VVTAT sprendimu dėl ginčo esmės, kreipimuisi į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo taikytinas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų procesinis terminas.
41. Nesutikdamas su 2024 m. kovo 6 d. priimtu VVTAT nutarimu, ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas šiuos materialiuosius reikalavimus: 1) reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtą 5200 Eur sumą bei 2) reikalavimą dėl 1095,93 Eur nuostolių atlyginimo.
42. Nagrinėjamu atveju teismai, atsisakydami priimti ieškovo ieškinį praleidus VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, nurodė tai, kad ieškovas kreipėsi į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarka, reikalaudamas nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus 5200 Eur, todėl padarė išvadą, kad šiuos reikalavimus ieškovas reiškia ir teismui, vadinasi, išsprendus ginčą VVTAT, kaip vertino teismai, vartotojas siekia ginčo išnagrinėjimo iš esmės teisme. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje taip pat reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės priteisimo. Į bylą nėra pateiktas VVTAT pareikštas vartotojo reikalavimas, taip pat kreipimasis į pardavėją iki ginčo nagrinėjimo VVTAT, iš kurių būtų galima nustatyti, kokius reikalavimus vartotojas reiškė pardavėjai prieš kreipdamasis dėl ginčo išnagrinėjimo į VVTAT, taip pat kokius reikalavimus reiškė išankstinėje ginčo sprendimo institucijoje – VVTAT.
43. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors pagal įstatymu suteiktą kompetenciją VVTAT turi teisę nagrinėti visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus (VTAĮ 22 straipsnio 6 dalis), tačiau teismai, šioje byloje spręsdami ieškinio priėmimo klausimą ir visiems be išimties ieškovo pareikštiems reikalavimams teisme taikydami VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, netyrė ir nevertino ieškovo pareikštų reikalavimų VVTAT ir teisme tapatumo, t. y. ar ieškovas reikalavo nuostolių atlyginimo iš atsakovės pasinaudodamas VTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, įskaitant ir tai, ar šis ieškovo reikalavimas buvo pareikštas ir išnagrinėtas VVTAT.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar antrasis ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pateko į ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovei pagal VTAĮ 21 straipsnio 1 dalį, laikantis išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ribas, taip pat ir ieškovo pareikšto reikalavimų atsakovei nagrinėjimo ribas sprendžiant juos VVTAT, yra svarbi sprendžiant, ar šiais ieškinio reikalavimais nėra inicijuojamas naujo, VVTAT nenagrinėto, reikalavimo nagrinėjimas, ar vis dėlto tai yra VVTAT išnagrinėtų ginčų tąsa. Nustačius, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės, tiek pretenzijoje pagal VTAĮ 21 straipsnio 1 dalį, tiek VVTAT jau buvo pareikštas, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų procesinis terminas šiam reikalavimui taip pat turi būti taikomas ir tokiu atveju spręstina dėl šio praleisto termino atnaujinimo, jei tokį prašymą ieškovas pateikia. Nustačius, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nebuvo nagrinėtas išankstine tvarka, VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų procesinis terminas šiam reikalavimui negali būti taikomas.
45. Kadangi iš bylos medžiagos nėra aišku, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas tiesiogiai teisme, nesinaudojant neteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau matyti, kad abu reikalavimai yra susiję, teisėjų kolegija naikina žemesnės instancijos teismų nutartis ir taip suteikia galimybę vartotojui pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo tiek dėl reikalavimo nutraukti sutartį, tiek dėl reikalavimo atlyginti žalą (jei ir pastarajam reikalavimui taip pat taikytinas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų procesinis terminas).
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję teismai nepagrįstai, atsisakydami priimti ieškinį dėl antrojo ieškovo reikalavimo, kuriuo prašoma atlyginti nuostolius, neištyrė ir nevertino šios nutarties 43–45 punktuose nurodytų reikšmingų aplinkybių, todėl negalima pripažinti, jog ir šiam ieškovo reikalavimui teisme pareikšti taip pat taikytinas VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį ir apeliacinės instancijos teismo nutartis palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį naikintinos. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas išimtinai pirmosios instancijos teisme, ieškovo pateikto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Eglė Zemlytė